Perkraustymas į Corbridge: kas laukia jūsų kelyje iš Lietuvos į Šiaurės Angliją?

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimties metų ir mačiau viską – nuo taip vadinamų „idealų“ perkraustymų, kur viskas vyksta kaip pažadintas laikrodis, iki tokių košmarų, kur apie tai net nenoriu kalbėti. Jei jūsų tikslas yra mažutis, bet istoriškai turtingas Corbridge miestelis Šiaurės Anglijoje (Northumberland), turite žinoti, kad tai ne paprastas važiavimas iki Londono. Čia yra specifika, susijusi ir su atstumu, ir su paties vietovės geometrija. Dažnai žmonės galvoja, kad perkraustymas į Corbridge yra tas pats kas į Niukaslą, tačiau realybėje kai kurios gatvės ten tokios siauros, kad didelis sunkvežimis ten tiesiog neprisuks be ypatingų leidimų ar manevrų. Be to, po „Brexit“ viskas tapo sudėtinga dėl dokumentų ir muitinės, todėl reikia būti pasiruošusiam, o ne tik tikėtis geriausio. Čia papasakosiu, kaip tai vyksta iš vidaus, be jokių gražių brošiūrų.

Bendros klausimai apie procesą ir organizavimą

Kiek laiko trunka tas toks perkraustymas į Corbridge iš Lietuvos?

Viskas labai priklauso nuo to, ką vadinate „greitai“. Jei kalbame apie patį važiavimą, tai vairuotojui reikia apie 2–3 dienas, priklausomai nuo keltų ir užtvankų (Dover, Calais arba Oostende). Tačiau jei jūs užsakote perkraustymą į Corbridge su daliniu krovininiu mikroautobusu, gali užtrukti ilgiau, nes reikia surinkti kitus klientus. Esu matęs atvejus, kai dėl blogo oro La Manche sąsiauryje krovinys užstrigdavo savaitę. (O išvis, paskutinis kartas, kai važiavau ten, buvo tiesiog chaosas). Taigi, planuokite bent savaitę nuo dienos, kai paėmė daiktus, iki dienos, kai jie atvyksta į jūsų naująjį namą Corbridge centre arba jo apylinkėse.

Ar tikrai reikia profesionalų, ar galiu nuvažiuoti pats su draugais?

Žinoma, galite bandyti, bet tada būkite pasiruošę nemažai nervų. Perkraustymas į Corbridge, ypač jei turite daug baldų, nėra tas pats kas nusivesti du krepšius drabužių. Anglijoje griežtai tikrinami svoriai, o jei vairuojate neįregistruotą verslo transportą, muitinė gali sustabdyti ir klausinėti, kodėl vežate tiek daiktų. Be to, Corbridge yra toliau į šiaurę, todėl poilsis vairuotojui yra privalomas pagal įstatymus. Jei vairuosite pats be tachografo, rizikuojate gauti didelę baudą. O ir jei pažeisite nugarą nešdamas šaldytuvą į antrą aukštą be kėlimo mechanizmo, niekas jums to neatšauks.

Kaip suskaičiuoti, kiek man reikės vietos arba dėžių?

Dažniausiai sakau: geriau pervertinti, nei nuvertinti. Paimkite linijinę ir išmatuokite didžiausius baldus. Tada viską užrašykite ant lapo. Dažnai klientai sako: „o, ten tik trys kėdės ir stalas“, o paskui atrodo, kad tie trys kėdės yra milžiniški barokiniai stiliaus suolai. Perkraustymas į Corbridge kainuoja pinigus, todėl nėra prasmės vežti tuščią erdvę. Jei abejojate, nufotografuokite kambarius ir atsiųskite man – aš iš akies (po 20 metų patirties) gana tiksliai pasakysiu, kiek kubinių metrų tai sudarys. Kartais tikslumo nereikia 100%, pakanka apytikslio, tačiau su dideliu baldais reikia būti preciziškam.

Ar galima vežti maisto produktus?

Nerekomenduoju. Nors po „Brexit“ taisyklės šiek tiek pasikeitė, bet mėsos, pieno produktų ir kiaušinių į Didžiąją Britaniją vežti draudžiama arba labai apribota. Viena klientė bandė užslėpti dešrų dėžutę tarp indų, ir muitininkai tai radę – viską konfiskavo. Vaisiai ir daržovės taip pat gali kelti problemų, jei turi žemės liekanų. Geriausia suvalgyti viską kelią arba palikti kaimynams. Perkraustymas į Corbridge turėtų būti apie baldus, o ne apie šaldytuvo išsiurbimą. Pasitikėkite manimi, britų muitinės tarnybos šunys yra labai gerai išmokyti uosti.

Kas nutinka, jei aš dar neturiu būsto adreso?

Tai dažna problema, ypač jei dar neįvyko sandorio užbaigimas. Galime laikinai padėti daiktus į sandėlį Lietuvoje arba Anglijoje. Sandėliavimas Anglijoje brangesnis, bet jei reikia greitai išsikraustyti iš seno būsto, tai vienintelis variantas. Žinau vieną šeimą, kuri dėl to, kad pirkėjas atidėjo pavedimą paskutine minute, gyveno su visais daiktais viešbutyje prie Niukaslo savaitę. Tai buvo siaubas. Taigi, jei galite, stenkitės suderinti datas taip, kad tarp išsikraustymo ir įsikraustymo nebuvo ilgos pertraukos.

Ar draudžiama vežti alkoholį ar tabaką?

Asmeniniam naudojimui – ne, tačiau yra ribojimai. Negalite vežti prekybai skirtų kiekių. Jei vairuotojas pamatys dešimt dėžių degtinės, jis gali uždrausti įkelti, nes bijos, kad muitinės kontroloje bus įtarimas dėl kontrabandos. Perkraustymas į Corbridge nėra reisas į „duty free“, todėl geriau neperexyti. Viskas turi atrodyti kaip tikras, įprastas turtas, o ne prekės, kurios bus parduotos turguje. Ypač dabar, kai tikrinimai yra griežtesni, nereikia kviesti problemų ant savo galvos.

Dokumentai, muitinė ir biurokratija po „Brexit“

Kokius dokumentus reikia tur�ti patvirtinimui (ToR)?

Tai, galiausiai, svarbiausia. Norint atvykti be muito ir PVM, reikia gauti Transfer of Residence (ToR) numerį iš HMRC (Didžiosios Britanijos mokesčių inspekcijos). Tai neatsitiko savaime – reikia pildyti paraišką internetu. Ji gali užtrukti iki kelias savaites. Būčiau sakęs, kad tai pirmasis dalykas, kurį reikia padaryti, net prieš ieškant perkraustymo į Corbridge paslaugų. Be to numerio, muitinė gali apmokestinti visus jūsų daiktus kaip naujus importus, o tai kainuos brangiai. Niekada nerašykite „dovanos“ ant dežių – tai neveikia.

Ar reikia deklaruoti kiekvieną daiktą?

Reikia pateikti pakavimo sąrašą (inventoriaus sąrašą). Jis turi būti gana detalus. Vietoj „30 dėžių su daiktais“, rašykite „30 dėžių su virtuvės reikmenimis, drabužiais, žaislais“. Muitininkai turi matyti, kad tai nėra prekės parduotuvei. Esu matęs, kai buvo rašoma tiesiog „baldai“ – krovinys buvo sustabdytas ir tikrinamas kelias dienas. Perkraustymas į Corbridge gali tapti labai brangus, jei dėl blogo sąrašo teks mokėti sandėliavimo mokestį uosto teritorijoje.

Kas su technika – ar reikia serialų numerių?

Technika (kompiuteriai, telefonai, televizoriai) yra jautri daiktų kategorija. Geriausia turėti serijinius numerius (S/N) arba pirkimo kvitus, nors dažniausiai pakanka nurodyti modelį ir apytikslę vertę. Jei atvešite 5 naujus „iPhone“ dėžėse, bus įtarimų, kad tai verslas. Jei tai jūsų senas telefonas ir planšetė – rasti. Tikrinkite, ar netyčia neįmetėte darbo suteiktų nešiojamųjų kompiuterių, nes jų vežti be įmonės leidimo negalima.

Ar galiu atvykti pats su savo automobiliu ir vežti daiktus ten?

Galite, bet automobilis taip pat yra subjectas importui. Jei gyvenote Lietuvoje ilgiau nei 6 mėnesius, automobilį galite atvežti be muito (ToR taip pat galioja). Tačiau jei automobilis naujas arba brangus, gali būti papildomų patikrinimų. Vairuotojai, kurie vyksta profesionaliai, turi visas sutartis ir draudimus, o jūs, važiuodami pats, jei nutiks avarija arba sulaikymas, liksite vienas su problema. Perkraustymas į Corbridge su savo automobiliu gali atrodyti pigiau, bet rizika didesnė.

Ką daryti, jei neturiu ToR numerio, o reikia važiuoti dabar?

Važiuoti galima, bet bus mokesčiai. Muitinė apskaičiuos PVM ir muito mokestį pagal daiktų vertę. Tai gali siekti 20–30 proc. nuo vertės. Be to, reikės sumokėti brokerio paslaugas, kad šie dokumentus pateiktų. Geriau palaukti savaitę-dvi ir gauti numerį. Kartais nusprendžiu, kad klientui tiesiog verta pasakyti „stabdyk“, kad jis nepadarytų klaidos. Pinigai už ToR gavimą nereikalaujami, tai tik laiko klausimas.

Ar daiktai tikrinami tiesiogiai Corbridge miestelyje?

Ne, tikrinimas vyksta uoste (Doveris, Imingamas, Hull) arba sandėliuose prieš išvežant į galutinę vietą. Corbridge giliai žemyje, ten jokie muitininkai nevažinėja. Jei viskas tvarkinga, vairuotojas tiesiog parveža daiktus į jūsų namus. Jei yra problemų, krovinys gali būti nukreiptas į artimiausią muitinės sandėlį, kuris gali būti netoli Niukaslo ar Edinburgo, o tai reiškia papildomus išlaidas ir laukimą.

Logistika: sunkvežimiai, keliai ir Corbridge specifika

Ar didelis sunkvežimis gali važiuoti į mano gatvę?

Corbridge – senas miestelis. Daugelis gatvių yra siauros, o statybos – istorinės. 18 tonų ar 40 pėdų vilkikas ten gali tiesiog neužsukti. Prieš išvykdami, mes visada prašome nuotraukų arba patikriname „Google Street View“. Kartais tenka leisti mažesnį 7,5 tonų sunkvežimį ar net mikroautobusą, o likusį kelionės dalį įvežti rankomis. (Kartais net aš pats susiguodžiu, kur ten galiausiai privažiuoti, tenkons žiūrėti į žemėlapį). Jei gyvenate centre, gali tekti statyti sunkvežimį toliau ir nešti daiktus 100–200 metrų.

Ar reikia leidimo stovėjimui (parking permit)?

Anglijoje tai labai griežta. Jei reikia statyti sunkvežimį ant geltonos linijos arba „Residential only“ zonoje, reikia gauti leidimą iš vietos savivaldybės (Northumberland County Council). Tai trunka kelias dienas. Perkraustymas į Corbridge be leidimo gali baigtis 100 svarų bauda, kurią teks mokėti klientui. Mes padedome tai suorganizuoti, bet reikia žinoti ankščiau. Negalima tiesiog atvažiuoti ir sakyti „aš tik penkias minutes“.

Kaip su elgsis vairuotojai, jei kalbu tik lietuviškai?

Dauguma mūsų vairuotojų kalba lietuviškai, tačiau jei tai vietinės britų firmos vairuotojas (paskutiniame etape), gali būti problemų. Bet dažniausiai logistika tvarkoma iš Lietuvos, o vietiniai tik padeda iškrauti. Visgi vertėtų turėti bent vieną žmogų, kuris kalba angliškai, jei reikėtų derėtis su policija arba kaimynais dėl užblokuoto privažiavimo.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju?

Dėl draudimo ir taisyklių, tai dažniausiai negalima.