Patogus ir efektyvus logistikos procesas į Londoną

Po 20+ metų tarptautinių pervežimų galiu pasakyti paprastai: patogus ir efektyvus logistikos procesas į Londoną nėra tik „surinkome krovinį ir išvažiavome“. Reikia žinoti, ar vežate pilną sunkvežimį, kelias paletes, ar prekes e. prekybos klientui. Reikia dokumentų, tinkamos pakuotės, iškrovimo lango, ULEZ, Congestion Charge, parkavimo galimybių ir žmogaus, kuris atsilieps, kai M25 stovi. Daug kas gražu popieriuje, bet Londonas greitai parodo, kas moka dirbti. Nesvarbu, ar siunčiate maisto prekes, baldus, elektroniką ar grąžinamus gaminius, Londonas reikalauja tikslumo, o ne tik geros nuotaikos. Ir kartais šiek tiek kantrybės. Žemiau – be gražių pasakojimų, kaip atrodo iš tikrųjų.

DUK

Pradžia: kas iš tikrųjų yra patogus ir efektyvus logistikos procesas į Londoną

Kas sudaro patogus ir efektyvus logistikos procesas į Londoną?

Tai nėra tik sunkvežimis ir vairuotojas. Reikia surinkimo adreso Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje, prekių aprašymo, pakuočių svorio, iškrovimo lango Londone, dokumentų ir realaus kontakto žmogaus. Jei kažkas pamirštama, viskas pradeda griūti prie Doverio arba M25. Geras procesas turi planą B: kitą keltą, kitą sandėlį, kitą laiką. Ir, labai paprastai, sąžiningą sąmatą, ne „bus kaip bus“. Dar reikia žinoti, kas tvarkys muitinės deklaracijas ir kas atsakys telefonu, kai vairuotojas stovės prie šlagbaumo.

Ar galima viską sutvarkyti telefonu ir el. paštu?

Galima, bet ne viską. Užsakymą, CMR, sąskaitą faktūrinę, pakuotės lapą galima išsiųsti elektroniniu būdu. Tačiau kai vairuotojas stovi prie Park Royal sandėlio ir ten prašo popierinio leidimo arba CMR originalo, telefonas pradeda degti. Todėl aš visada sakau: turėkite skenuotas kopijas, bet svarbiausius dokumentus palikite vairuotojui. Beje, kavą geriau pirktis prie M25, ne centre. Kita vertus, jeigu viskas tikrai skaitmenizuota, popierius tik trukdo, bet Londono sandėliai nėra vienas modelis, kol kas.

Kuo skiriasi pilnas krovinys nuo grupinio pervežimo į Londoną?

Pilnas krovinys, FTL, yra tada, kai visas tentinis sunkvežimis važiuoja tik su jūsų prekėmis. Tai reiškia mažiau persikrovimų, paprastesnį CMR ir dažniausiai mažesnę riziką. Grupinis pervežimas, LTL, tinka kelioms paletėms, bet tada krovinys kelis kartus persikrauna konsolidacijos sandėliuose. Ten reikia terminalo etiketės, tvarkingo pakuočių žymėjimo ir kantrybės. Pilnas variantas dažniausiai paprastesnis, ypač jei prekės trapios. Grupinis gali būti pigesnis, tik reikia žinoti, kad kitas klientas prie Doverio gali užlaikyti visą liniją.

Kodėl siuntėjo miestas Lietuvoje visada svarbus?

Labai. Vilnius, Kaunas, Šiauliai, Panevėžys ar Klaipėda – tai ne tik gražus adresas sąskaitoje. Nuo miesto priklauso, ar sunkvežimis spės į keltą, kiek kilometrų iki terminalo, ar reikės naktinio stovėjimo. Kartais pigiausias pasiūlymas atrodo iš Kauno, bet jei kroviniui reikia išvažiuoti iš Alytaus rajono, viskas persiskaičiuoja. Čia smulkmenos ir suvalgo pinigus. Jei krovinys surenkamas iš kelių vietų, reikia sudėlioti maršrutą taip, kad vairuotojas nevažinėtų ratų per pusę Lietuvos. Tai keičia grafiką.

Dokumentai ir krovinio paruošimas

Kokius dokumentus reikia ruošti po Brexit?

Po Brexit minimaliai reikia komercinės sąskaitos, prekių aprašymo su HS kodais, kilmės šalies, svorio, pakuočių skaičiaus, CMR ir EORI duomenų. Jei dirbate DAP arba DDP, reikia aiškiai žinoti, kas moka muito mokestį ir PVM. Daug bėdų kyla ne dėl transporto, o dėl netikslių prekių pavadinimų. Pavyzdžiui, „įrankiai“ nėra aprašymas, muitinė nori konkrečiau. Čia geriau pervargti popieriuje nei aikčioti prie sienos. Brokeriui taip pat reikia Incoterms, gavėjo adresą ir, kartais, leidimų ar sertifikatų, jei prekės specifinės.

Ką daryti, jei klientas pamiršo EORI arba prekių aprašymą?

Tokiu situacijų būna dažniau, nei norėtųsi. Vairuotojas jau kerta kanalą, o paaiškėja, kad EORI nėra arba prekės aprašytos kaip „dalys“. Tada reikia stabdyti, taisyti deklaraciją, laukti brokerio atsakymo. Kartais tai kainuoja keliasdešimt valandų ir nemalonius telefonus. Todėl prieš išvykimą turi būti vienas atsakingas žmogus iš siuntėjo pusės, ne „paklausiu rytoj“. Gerai, jei dokumentai peržiūrimi dieną anksčiau, ne prieš pat uostą. Tai viena tų smulkmenų, kurią visi pamiršta, kol prasideda skambučiai.

Kaip pakuoti paletes, kad Londone nekiltų drama?

Paletė turi stovėti ant tvirto pagrindo, būti apvyniota plėvele, o kampai, jei reikia, apsaugoti kartonu ar kampuočiais. Jei prekės sunkios, plėvelė vien tik „gražumui“ nepadės. Reikia matuoti aukštį ir svorį, nes Londone sandėliai turi savo ribas. Kartais klientas sako, kad „kaip visada“, bet „kaip visada“ neužtenka CMR. Jei reikia, peržiūrėkite paletės pakuotės patikros sąrašą. Be to, verta nufotografuoti pakrovimą, nes nuotrauka vėliau dažnai ramina greičiau nei ilgas aiškinimas, ypač Londone.

Ar CMR visada užtenka?

Ne. CMR yra vežimo dokumentas, bet jis nėra visagalis. Jis rodo, kas, ką ir kam veža, tačiau po Brexit muitinei reikia daugiau informacijos. Jei krovinys eina per grupinį terminalą, dar gali būti papildomas warehouse reference arba booking numeris. Be to, kai yra grąžinamos prekės ar remontas, reikia aiškiai nurodyti priežastį. Kitaip viskas tampa painu labai greitai. Aš mačiau atvejį, kai „grąža“ be paaiškinimo sustabdė visą siuntą dviem dienom.

Ar galima vežti ADR krovinius į Londoną?

Taip, bet čia jau prasideda ADR klasė, pakuotės žymėjimas, vairuotojo pažymėjimas ir transporto priemonės tinkamumas. Negalima tiesiog parašyti „chemija“ ir tikėtis, kad visi supras. Kai kurios medžiagos į Londoną keliauja be didelių problemų, kitos reikalauja specialių leidimų ar maršruto. Ne visada žinau 100%, kiek Camden gatvėje leis iškrauti tam tikrą ADR krovinį, todėl tai tikrinama atskirai. Čia improvizacija yra bloga idėja. Pirmiausia reikia SDS lapo ir tikslios klasės.

Kainos ir terminai, kai planuojamas patogus ir efektyvus logistikos procesas į Londoną

Kiek realiai trunka pervežimas Lietuva–Londonas?

Jei pilnas krovinys iš Lietuvos važiuoja be didelių kliūčių, realiai skaičiuokite 2–4 dienas iki iškrovimo Londone. Grupinis pervežimas dažniausiai trunka 4–7 dienas, nes yra konsolidacija. Express variantas gali būti greitesnis, bet brangesnis. Reikia palikti rezervą dėl oro sąlygų, eismo M20, M25, kelto ar Eurotunelio. Gražus grafikas popieriuje dar nereiškia, kad Park Royal sandėlis priims anksčiau. Jei terminas dega, geriau mokėti už rezervaciją nei tikėtis stebuklo.

Ar patogus ir efektyvus logistikos procesas į Londoną visada reiškia greičiausią vežimą?

Patogus ir efektyvus logistikos procesas į Londoną greičiausiai reiškia ne lenktynes, o tvarkingą planą. Kartais greičiausias variantas yra brangus express, bet jei sandėlis dirba tik antradienį nuo 10 iki 12, prasmės mažai. Efektyvumas yra tada, kai vairuotojas atvyksta, kai jį tikrai priims. O patogumas – kai klientas mato statusą, kainą ir rizikas be pasakų. Greitis be tvarkos Londone greitai tampa dempingu. Todėl klausimas „kada bus?“ visada eina kartu su „kada priims?“.

Kodėl kaina gali pasikeisti prieš pat išvykimą?

Kaina gali pasikeisti, kai pasikeičia faktai. Pavyzdžiui, klientas pasakė 4 paletes, o realiai yra 6, arba krovinys netelpa į standartinį aukštį. Dar vienas nemalonus dalykas – vėlavimas su dokumentais, kai vežėjas jau rezervavo transportą. Geros įmonės tai paaiškina prieš išrašydamos papildomą sąskaitą. Blogos pasirodo tik tada, kai krovinys jau keliauja. Todėl pasiūlyme turi būti nurodyta, kiek paletė, koks svoris ir koks iškrovimo langas.

Kur geriau kirsti kanalą: keltas ar Eurotunelis?

Keltas dažnai pigesnis ir leidžia vairuotojui pailsėti, tik reikia laiko rezervacijai ir kantrybės uoste. Eurotunelis greitesnis, bet kaina svyruoja, o vėluojant kartais tenka laukti savo „slot“. Žiemą ar per audras keltas gali būti rizikingesnis. Vasarą tunelyje taip pat būna spūsčių, nes visi galvoja tą patį. Aš renkuosi pagal grafiką, ne pagal gražią nuotrauką internete. Kartais 40 minučių skirtumas kainuoja tiek, kad klientas net nekreipia dėmesio.

Kas yra Dartford Crossing ir kodėl jis erzina?

Dartford Crossing yra perėja prie Dartfordo, kur sunkvežimiai moka už kirtimą, dažniausiai apie £3.40 HGV kategorijai, bet tarifai gali keistis. Tai atrodo smulkmena, kol pamiršti apmokėti laiku ir gauni baudą. Mokėjimas vyksta internetu, todėl reikia žinoti transporto priemonės numerį. Daug kas sako, kad „tas nieko nekainuoja“, bet baudos kainuoja daugiau nei nervai. Čia tikrai verta turėti atsakingą žmogų, kuris patikrina. Kartais paprastas priminimas sistemoje sutaupo daugiau nei diskusija.

Iškrovimas Londone ir sunkumai

Ar toks procesas gali sugriūti dėl iškrovimo lango?

Taip, ir tai yra viena bjauriausių vietų. Sandėlis davė iškrovimo laiką, tada atšaukia, o vairuotojas sėdi rajone, kur negalima stovėti. Waiting time paprastai skaičiuojamas po nemokamo laiko, tarkime 30–60 minučių, ir gali būti 30–60 € per valandą. Jei tai į Londona, dar prisideda parkavimo galvos skausmas. (taip, aš čia persigalvojau – geriau sakyti iškrovimo langas, ne pristatymo laikas). Todėl prieš išvykimą reikia turėti alternatyvų adresą arba bent vietą, kur legaliai palaukti.

Ką reiškia waiting time ir kas už jį moka?

Waiting time yra mokestis už laukimą, kai vairuotojas atvyko laiku, bet krovinio neįmanoma iškrauti. Tai nėra „palauksiu, nieko tokio“. Vairuotojo laikas, automobilio grafikas ir kitas klientas niekur nedingsta. Realybėje daug ginčų kyla dėl to, kas pasirašyta booking’e. Todėl prieš užsakymą reikia sutarti, kiek laiko nemokamai leidžiama laukti ir kas moka po to. Jei sandėlis vėluoja nuolat, geriau tą įrašyti sutartyje, ne tik pasakyti telefonu.

Kaip Londone veikia ULEZ ir Congestion Charge?

ULEZ Londone taikomas transporto priemonėms, kurios neatitinka emisijų reikalavimų, dažnai apie £12.50 dienai. Congestion Charge galioja centre ir yra apie £15 dienai, jei reikia mokėti. Ne kiekvienas sunkvežimis įvažiuoja į Congestion Charge zoną, bet Park Royal, Wembley ar Heathrow pusė turi savo spąstus. Blogiausia, kai klientas sako „čia visai šalia centro“ ir pamiršta paminėti zonos mokesčius. Todėl adresą tikrinkite žemėlapyje, ne ausimis. Kai kurios įmonės šiuos mokesčius įtraukia į kainą, kitos paskui siunčia papildomą sąskaitą.

Kur dažniausiai kliūna: Park Royal, Heathrow, Croydon?

Park Royal dažnai kankina parkavimas ir siauros prieigos prie sandėlių. Heathrow pusėje daug saugumo, leidimų ir tikslaus laiko, o Croydon gali sugauti miesto eismą bei raudonųjų maršrutų apribojimus. Kartais tas pats Londonas atrodo kaip penki skirtingi miestai. Jei iškrovimas yra prie prekybos centro, reikia žinoti, ar yra loading bay. Be šitos informacijos vairuotojas tiesiog sukasi ratais. Dar viena smulkmena – kai kurie sandėliai nori nuotraukos prieš atvykimą, ir tai nėra pokštas.

Ką daryti, jei sandėlis atsisako priimti prekes?

Tokiu atveju vairuotojas neturėtų tiesiog palikti prekių „nuo durų“. Reikia tikrinti booking numerį, kontaktą, priėmimo sąlygas ir, jei reikia, rašyti vežėjui. Jei sandėlis atsisako dėl sugadintos pakuotės ar neteisingo dokumento, geriau fiksuoti nuotraukomis. Tai nemalonu, bet apsaugo nuo vėlesnio kaltinimų žaidimo. Yra įmonių, kurios mėgsta problemas „pastumti“ vežėjui, nors kaltė prasidėjo anksčiau. Todėl raštas svarbesnis už gražų pažadą.

Ar galima pristatyti tiesiai į parduotuvę ar klientui?

Taip, tik reikia žinoti, ar tai B2B, B2C, e. prekybos grąžinimas ar tiesiog pristatymas galutiniam klientui. Į parduotuvę dažnai reikia išankstinio appointment, etiketės, kartais net nuotraukų prieš atvykimą. Klientui namuose reikia aiškaus laiko lango ir kontakto telefono. Londone siaurose gatvėse sunkvežimių ne visur prasukite, todėl kartais reikia mažesnio furgono. Tai atrodo paprasta, kol nepradedi skambinti durininkui. Jei pristatymas į butą be lifto, apie tai reikia sakyti iš anksto.

Saugumas, draudimas ir blogi scenarijai

Ar krovinio draudimas tikrai reikalingas?

Reikalingas, ypač jei prekės nėra pigios arba jas sunku pakeisti. Standartinis vežėjo atsakomybės limitas ne visada padengia tikrą vertę. Draudimas turi apimti krovimą, iškrovimą, persikrovimą ir kelionę per kanalą. Kartais klientai taupo 20–40 €, o po įbrėžimo nori 3000 € kompensacijos. Tai nepatogu pasakyti, bet draudimas yra ne dekoracija. Jei krovinys važiuoja grupiniu būdu, reikia žinoti, ar apsauga galioja visuose terminaluose.

Kas nutinka, jei paletė atvyksta šlapia ar įlenkta?

Tada iškart reikia nuotraukų, CMR pastabų ir raštiško sandėlio patvirtinimo, kas tiksliai matyta. Jei vairuotojas išvažiavo, o prekę priėmė be pastabų, vėliau ginčytis sunkiau. Šlapia paletė dažnai rodo ne kelią, o blogą pakavimą arba sandėlio kondicionierių. Įlenkimas gali būti nuo krovimo technikos. Čia reikia faktų, ne emocijų, nors emocijų būna daug. Geriausia, kai nuotraukos daromos prieš pakrovimą ir po iškrovimo.

Kaip sekate krovinį kelyje?

Sekame pagal vairuotojo telefoną, telematiką, kelto ar Eurotunelio rezervaciją ir tarpinius patikrinimus. Grupiniam kroviniui dar žiūrime terminalo statusą. Klientui nereikia kas penkias minutes klausti „kur mano paletės“, jei jam duotas normalus atnaujinimas. Bet Londono centre GPS kartais meluoja, nes signalas šokinėja tarp aukštų pastatų. Todėl kartais geriausias statusas yra paprastas skambutis vairuotojui. Svarbiausia, kad žmogus telefone neatsakytų „matysim“.

Ką rinktis: mažą vežėją ar didelę logistikos įmonę?

Mažas vežėjas kartais duoda lankstumą ir gyvą žmogų telefone. Didelė įmonė turi procesus, draudimą, sandėlius ir daugiau variantų, kai kažkas griūva. Blogiausias pasirinkimas yra tarpininkas, kuris paima pinigus, o tada ieško bet kokio laisvo automobilio. Tokių būna, ir klientas tai pajunta tik kai krovinys jau stovi. Renkantis reikia klausti ne tik kainos, bet kas tiksliai vyks, jei reikės spręsti problemą. Atsakymas „viskas bus gerai“ nėra planas.

Ar verta pasirašyti ilgalaikę sutartį?

Verta, jei turite reguliarų srautą ir aiškius reikalavimus. Ilgalaikė sutartis gali duoti geresnę kainą, rezervuotus automobilius ir žmonių, kurie pažįsta jūsų prekes. Bet jei kiekvieną savaitę keičiasi adresai, svoriai ir terminai, fiksuota sutartis gali tapti spąstais. Geriau turėti bazinį tarifą su peržiūros mechanizmu. Po 20 metų aš labiau pasitikiu tvarkingu procesu nei gražia sutarties antrašte. Kuras, darbo užmokestis ir keltų kainos taip pat keičiasi.

Pabaiga ir praktiniai patarimai

Koks pirmas klausimas, kurį turėčiau užduoti vežėjui?

Pirmas klausimas: kas bus atsakingas, jei rytoj 6 valandą ryto viskas sustos? Ne kas pasirašė pasiūlymą, o kas sprendžia. Tada klauskite apie dokumentus, draudimą, iškrovimo langą, waiting time, ULEZ/Congestion Charge ir ką darysite su grąžinimais. Jei atsakymai migloti, kaina nebeatrodo tokia graži. Greita logistika į Londoną pradeda nuo nepatogių klausimų, ne nuo gražių pažadų. Patikėkite, vienas konkretus atsakymas sutaupo daugiau nei dešimt gražių žodžių.

Ar galėtumėte duoti trumpą tikrinimo sąrašą?

Pirmiausia turėkite tikslius matmenis, svorį, pakuočių skaičių ir prekių aprašymą. Tada patikrinkite dokumentus: sąskaitą, CMR, HS kodus, EORI, Incoterms ir gavėjo kontaktą. Po to – iškrovimo langas, parkavimo informacija, ULEZ ar Congestion Charge rizika. Jei krovinys grupinis, įsitikinkite, kad etiketės aiškios. Jei pilnas, patikrinkite, ar vairuotojas turi visus leidimus. Ir niekada nepalikite visko paskutinei dienai, nes tada net paprastas krovinys tampa galvos skausmu.

Išvada

Patogus ir efektyvus logistikos procesas į Londoną susideda iš smulkmenų: tikslaus adreso, dokumentų, pakuotės, realaus iškrovimo lango ir žmogaus, kuris neperkelia problemų kitam. Jei viską sutvarkote prieš išvykimą, kelias per Doverį, Eurotunelį ar M25 tampa daug ramesnis. Jei ne, Londonas greitai parodo kainą. Todėl rinkitės ne tik pigiausią pasiūlymą, o aiškų planą. Jis gali kainuoti daugiau, bet sutaupys nervų, laukimo mokesčių ir nesąžiningų kaltinimų.