Patikimas partneris perkraustymui į UK: patirtis ir kokybė garantuojančia ramybę

Sunku įsivaizduoti didesnį stresą nei gyvenimo šakojimas, ypač kai kalbame apie perkraustymą į Didžiąją Britaniją. Per pastaruosius dvidešimt metų mačiau viską – nuo puikių, lyg laikraštį suvyniotų daiktų, iki tokių situacijų, kai vairuotojas prarado telefoną Šiaurės Francūzijoje, o krovinys užstrigo kalte. Po „Brexit“ viskas tapo dar sudėtingiau – muitinės, dokumentai, nauji reikalavimai, dėl kurių paprastas žmogus galva sukasi. Rasti patikimą partnerį, kuris ne tik sumoka žodį, bet ir turi tą patirtį bei kokybę, yra tiesiog būtina. Čia nebe tiesiog logistika, tai jūsų ramybės klausimas. Turiu pasakyti tiesiai – pigiausias pasiūlymas paprastai baigiasi ašaromis ir paštu priekyje.

Kas reikalinga norint saugiai perkraustyti daiktus į Angliją?

Ar tikrai reikia profesionalų, galima nuvažiuoti paties?

Žinoma, galima bandyti nuvažiuoti su draugais ir nuomatuoti mikroautobusą, bet aš stengiuosi visada atkalbėti nuo to. Galvoji, kad sutaupysi, bet paskui tas mikroautobusas užstringa Anglijoje, o tu nesišinsi atsakomybės už sugadintus baldus. Profesionalai turi įrangą, kurios tu net neturi – specialios pakavimo medžiagos, kėbulai, kurie fiksuoja krovinią. Vieną kartą važiavome greta tokių „savadarbių“ ir jų sofa nukrito tiesiog į kelionės vidurį, nes nebuvo užfiksuota. Patikimas partneris perkraustymui į UK pasirūpins taika tavo kelyje, o ne tik nuveš dėžęs. Geriau patikėti specialistams ir išvengti nugaros skausmo bei nervinimo.

Kiek laiko užtrunka tas viskas nuo A iki Z?

Niekas negali pasakyti tikslaus valandos, tačiau vidutiniškai planuok savaitę-dvi. Jei tai dalinis krovinys, kai mes surandame vietą didesniame fure, gali užtrukti šiek tiek ilgiau, kol su renkame kitus siuntas. Kartais įvyksta staigmenų – pavyzdžiui, karo tarnyba Lietuvoje sustabdo vairuotoją patikrai, arba tiltas Anglijoje remontuojamas. Paprastai stengiamės viską suorganizuoti taip, kad būtų greita, bet saugumas prioritetas. Neprašyk mane spėlioti, kai taiso kelią M25 žiediniame kelyje – ten gali stovėti valandas. Tai realus gyvenimas, o ne filmas.

Ar galiu keliauti kartu su savo daiktais?

Tai sudėtingesnis klausimas. Oficialiai dauguma pervežėjų, dirbančių sunkvežimiais, negali-imti keleivių dėl draudimo ir licencijų reikalavimų. Yra nemažai firmų, kurios siūlo tokias paslaugas, bet tada tai būna ne įprastas furos pervežimas, o kažkas panašaus į individualų reisą. Asmeniškai aš nebūčiau labai entuziastingas dėl to, kai reikia važiuoti 20 valandų be sustojimų su nepažįstamu vairuotoju. Geriau leisk jiems dirbti, o pats nusiskraidink arba važiuok traukiniu – taip pigiau ir saugiau. Bent jau mano patirtis rodo, kad keleiviai tik stabdo darbą.

Kaip nustatoma kaina, ar yra kokių paslėptų mokesčių?

Kaina dažniausiai priklauso nuo tūrio kubiniais metrais (m3) ir atstumo. Kartais klientai klausia, kodėl taip brangu, kai „Google maps“ rodo tik 1000 km. Jie pamiršta apie kuro kainas, ULEZ zonas Londone, muitinės mokesčius (kai taikomi) ir ferą. Geriau pasiklauskite apie viską iš karto – ar įskaičiuotas iškrovimas, ar pakavimas. Nenoriu, kad paskui būtum nustebęs, kai prie jūsų namų atvažiuoja vairuotojas ir sako, kad reikia papildomai mokėti už keltuvą, kurio nėra.

Ką daryti, jei turiu labai brangų pianiną ar tapybą?

Tuomet privalai tai pasakyti iš karto, ne užsleisdami tarp baldų. Pianinai yra kaip gyvi žmonės – reikalauja specialios technikos, o kartais net kelių vyrų. Tapyba turi būti supakuota į specialias dėžes su klijais. Jei nemini apie tai, vairuotojas tiesiog užkels ant kitos dėžės, ir paskuos gali būti bloga. Turiu omenyje, kad kai kurie klientai sako „o, tai tik mažas paveikslas“, o jis sveria 50 kilogramų ir yra brangiau nei mano automobilis. Toks dalykas reikalauja individualaus požiūrio.

Ar galima pasirašyti sutartį ar viskas vyksta „žodžiu“?

Būtinai reikia sutarties. Žodžiu nieko nebesiskaičiuoja net tarp draugų, o kas kalba apie tarptautinius pervežimus? Sutartyje turi būti aiškiai parašyta, kas vyksta, jei dingo ar sugedo daiktas. Dar geriau, jei yra inventorizacinis sąrašas – tuomet negisi pasakyti, kad „ten buvo auksinis lūžis“, kurio nebuvo. Vengiu tų firmų, kurios vežia „be popierių“, nes paskui teisme nieko įrodyti neįmanoma. Tai tavo draugas prie teismo, jei kas nors nueina negerai.

Muitinės ir dokumentai po „Brexit“

Ar dabar reikia eiti į muitinę kiekvieną kartą?

Po „Brexit“ situacija pasikeitė – taip, dabar tai būtina. Nebe taip paprasta kaip anksčiau, kai tik važiavai pro vartus. Dabar reikia pateikti prekių deklaraciją, o jei turi transfer of residence ( TOR ) statusą, gali būti atleidžiamas nuo PVM ir muito. Bet dokumentus reikia ruošti iš anksto. Viena kartą matėme, kad vairuotojas stovėjo pasienyje 12 valandų, nes klientas nepadavė paso numerio. Nenusimink, muitininkai dabar yra labai griežti. Patikimas partneris pagalvos už tave, bet tu turi pateikti duomenis.

Kas tas TOR numeris ir ar jums jis reikalingas?

Tai „Transfer of Residence“ leidimas, kuris leidžia atsivežti asmeninius daiktus be mokesčių, jei gyvenai užsienyje ilgiau nei 12 mėnesių ir dabar grįžti į UK gyventi. Tai reali pinigų taupymo galimybė. Be šio numerio gali tekti mokėti 20 % PVM ir muito, kas yra labai skaudu. Užpildyti paraišką paprasta, bet reikia laiko – ji tvirtinama keletą dienų. Nesiūlau tai daryti paskutinę minutę prie pat vairuotojo atvykimo, nes bus per vėlu.

Kas bus, jei užmiršau įrašyti kokį nors daiktą į sąrašą?

Tai gali būti problema. Jei muitinė aptiks daiktą, kurio nėra sąraše, jie gali įtarti, kad tai prekyba, o ne asmeniniai daiktai. Tada gali tekti mokėti mokesčius nuo visos vertės. Kartais klientai sako, kad „pamiršau“ apie televizorių, o jis kainuoja tūkstantį. Geriau parašykti viską, net tą seną dviratį rūsyje. Nepatogu rašyti kiekvieną šaukštą, bet tai apsaugo nuo nemalonumų pasienyje. Dėl to geriau būti peržengusiu pusiausvę.

Ar galiu atsivežti maistą ir gėrimus?

Yra ribojimų, ypač mėsos ir pieno produktų iš ES. Negali tiesiog vežti dešrelių ir sūrio, kaip anksčiau. Vaisiai ir daržovės taip pat yra ribojami. Eik į oficialų UK vyriausybės puslapį ir pažiūrėk, kas yra leidžiama. Nenoriu, kad tavo rūkytas lašiša būtų konfiskuota Karališkojoje muitinėje. Tai bejuodis pinigų ir laiko švaistymas. Geriau nusipirkti viską čia, Londone ar Birmingeme, parduotuvėse.

Ar reikia draudimo kroviniui?

Be abejo. Kad ir kaip gerai vairuotojas važiuotų, nelaimingų atsitikimų išvengti visiškai neįmanoma. Gali būti avarija, gali būti gaisras (nors retai, bet būna), arba gali tiesiog nukristi dėžė. Draudimas turi dengti visą krovinio vertę nuo išsikrovimo vietos iki paskirties taško. Asmeniškai visada įtraukiu šią eilutę į sutartis. Vieną kartą klientas atsisakė draudimo, kadangi „taip pigiau“, ir paskui gailėjosi, kai buvo sutryptas jo senelių servizas.

Kas atsitinka, jei dokumentai neteisingi?

Tada vairuotojas negali praeiti. Krovinys gali būti sulaikytas ar net grąžintas atgal (reimportuotas), o tai kainuos dvigubai – tiek į šią, tiek į tą pusę. Patirtis rodo, kad geriau viską patikrinti du kartus. Aš pats kartą padariau klaidą paso numerio rašyme ir teko skambinti klientui vidury nakties. Nėra nieko baisiau nei girdėti vairuotojo rūkstantį balsą, kai jis sako, kad jo neišleidžia iš posto. Dėl to kruopštumas čia – pirmasis dalykas.

Kainos ir paslėptos išlaidos

Kodėl viena firma kainuoja du kartus brangiau už kitą?

Kadangi aš šioje srityje jau kurį laiką, galiu pasakyti – piguoka dažnai reiškia „nieko“. Brangesnės firmos naudoja savus vairuotojus, savo techniką, taiso draudimą. O pigios? Tai dažnai tarpininkai, kurie ieško atsitiktinių vairuotojų „Facebook“ grupėse. Gali būti, kad tavo daiktai važiuos su tokiu vairuotoju, kuris niekada nebuvo Anglijoje ir nežino, kas yra kairė pusė. Kokybė kainuoja, tai naturalu. Jei kas siūlo pervežti pilną namą už 500 eurų – bėk nuo jo.

Ar yra kažkokių papildomų mokesčių už sunkų krovinią?

Taip, jei daiktai yra labai sunkūs (pvz., seifas ar akmuo), gali reikėti specialios technikos iškrovimui. Paprastai tai aptariama iš anksto. Jei turi butą penktame aukšte be lifto – tai irgi yra papildomas darbas, vadinamas „man and van“ paslauga su neįprasta apkrova. Nepasakyk man paskutinę minutę, kad reikia nešti 100 kilogramų viršų, nes vairuotojai gali tiesiog atsisakyti daryti tai dėl sveikatos.

Kuo skiriasi dalinis krovinys nuo pilno?

Dalinis krovinys (part load) yra, kai tavo daiktai užima tik dalį furos, o likusią vietą užima kiti klientai. Tai pigiau, bet ilgiau – reikia laukti, kol surinksime viską. Pilnas krovinys (dedicated) yra, kai visa fura eina tik su tavo daiktais. Greičiau, saugiau, bet brangiau. Pasirinkimas priklauso nuo tavo biudžeto ir skubumo. Esu matęs, kaip klientai laukia savaitę dėl to, kad norėjo taupyti 50 eurų. Kartais laikas brangesnis už pinigus.

Ar galima apskaičiuoti tikslią kainą iš karto?

Daugeliu atvejų taip, jei tiksliai žinai, kiek daiktų turi. Bet jei tu nupirksi naujus baldus jau po to, kai mes pasirašėme sutartį, kaina pasikeis. Taip pat, jei adresas yra sunkiai pasiekiamas (narrow street伦敦 centre), gali kilti papildomi kaštai. Stengiuosi įvertinti viską iš karto, bet gyvenimas įveda korekcijas. Nenusimink, jei turiu paklausti papildomai klausimų – tai dėl tavo naudos.

Ar į kainą įeina pakavimo medžiagos?

Įprastai ne, nebent pasirinksite „viskas įskaičiuota“ paketą. Dėžės, burbuliukai, lipdukai – viskas kainuoja. Jei turi daug knygų, reikės daugiau knygų dėžių, kurios yra tvirtesnės. Nerekomenduoju naudoti senų parduotuvių dėžių – jos dažnai suyra pakrovimo metu. Pirkti naujas medžiagas gali atrodyti brangu, bet kai turiu omenyje sugadintus indus, tai investicija.

Ar priimate mokėjimą grynaisiais?

Dauguma firmų dabar atsisako grynųjų, ypač už didelius sumas. Banko pavedimas ar kortelės mokėjimas – tai standartas. Be to, grynaisiais sunku sekti istoriją, jei bus ginčų. Aš asmeniškai nebūčiau patikimes vairuotojui, kuris prašo grynųjų už sankertas kelyje. Tai kažkaip nelegaliai skamba, ar ne? Geriau viską tvarkyti oficialiai, kad būtų įrodymų.

Daiktų saugumas ir problemos

Kas daryti, jei pasiekus vietą paaiškėja, kad baldas neįeina pro duris?

Tai klasika. Matėme viską – sofos, kurios neįėjo net pro laiptinę langą. Jei įmanoma, išardome baldus, bet turi būti įskaityta į kainą. Jei neįmanoma – tenka ieškoti sprendimų vietoje, pvz., kelti pro langą (jei gyvenate pirmame aukšte). Kartais klientai sako: „o, aš maniau, kad įeis“. Negaliu būti ten matuotoju. Geriau išmatuoti duris iš anksto.

Ar saugu vežti elektroniką ir kompiuterius?

Taip, jei ji tinkamai supakuota. Geriau vežti originaliose dėžėse, jei jas išsaugojai. Jei ne – reikia daugiausiai amortizacijos. Vienas klientas nešiojo monitorių be dėžės, tik su antklode. Gamta sako ne, taip nebuvo. Paskui jis klausinėjo, kodėl neveikia. Elektronika yra jautriausi dalykas, todėl su ja reikia elgtis kaip su kiaušiniu.

Kaip elgtis su subtiliais daiktais, pvz., vazomis ar lempomis?

Jei tai labai brangu ar jautru, geriau vežti su savimi (jei leidžia taisyklės). Jei veži su fura – turi būti specialios dėžės su minkštu vidumi. Nerekomenduoju užkelti vazų į vieną didelę dėžę su drabužėmis. Jos susmugs viena prie kitos. Patiems vairuotojams tokius daiktus nešti labai bijoma, nes viena paslydę žingsnis – ir tūkstančiai litų nuostolio.

Ar daiktai bus apdraudžiąi visą kelionės laiką?

Taip, turi būti „nuo durų iki durų“ draudimas. Tai reiškia, kad jei kas nutinka Lietuvoje, kelionės metu arba Anglijoje, tu gauni atlyginimą. Tik patikrink, ar nėra „išskirtų atvejų“, kai draudimas neveikia, pvz., jei pats padėjai pakruoti ir blogai užfiksavai. Svarbu perskaityti smulkmeną, nors ji yra nuobodus dalykas.

Kas nutinka su daiktais, jei aš vėluoju išsikrauti?

Jei vairuotojas turi kitą užsakymą, jis negali laukti amžinai. Paprastai yra 1-2 valandų laisvės langas, o paskui prasideda laukimo mokestis (standartinė valanda, pavyzdžiui, 50 GBP). Vairuotojo laikas – tai pinigai. Geriau susiderėti dėl laiko iš anksto ir būti vietoje. Nenorėčiau, kad jums tektų mokėti už tą vairuotojo kavos puodelį, kurį jis gėrė laukdamas tavo sandėlio darbuotojo.

Ar galiu sekti, kur yra mano krovinys?

Dauguma modernių fyrų turi GPS sekimą. Galiu atsiųsti nuorodą, kur mato, kur dabar yra tavo daiktai. Tai padeda susiplanuoti savo laiką. Bet, žinoma, ne visada signalas yra tobulas, kai važiuojama per kalnus arba keltas. Kartais sistema „užstringa“ ir rodo vietą prieš valandą. (Aš dažnai užmirštu atnaujinti tą nuorodą klientui, tai nenusimink, jei parašau tik rytoj). Tai technologija, ne stebuklas.

Specifiniai klausimai apie Didžiąją Britaniją

Ar yra skirtumas perkraustant į Londoną palyginti su miestais šiaurėje?

Didžiulis. Londonas yra košmaras vairuotojams – ULEZ zonos, aukšti mokesčiai už važiavimą į centrą, siauros gatvės, kur nepravažiuoja fura. į Mančesterį ar Liverpulį patekti daug paprasčiau. Jei gyvename centre (pvz., Soho ar Kensington), gali reikėti mažesnio sunkvežimio (7.5t) ar net perkrovimo į „Man and Van“ automobilį. Tai viskas kainuoja. Londonas neleidžia nieko už nemokamo.

Ką daryti, jei namų adresas keičiasi jau metant krovinių?

Pranešk iš karto! Jei paskutiniame momente pakeiči adresą iš Londono į Edinburgą, tai visiškai keičia maršrutą ir kainą. Vairuotojas jau gali būti pakelių. Nenoriu būti tas blogas žmogus, kuris sako, kad tai neįmanoma, bet kartais tiesiog reikia papildomo laiko. Organizavimas – tai pusė sėkmės.

Ar galite įvežti daiktus į Škotiją ar Velsą?

Žinoma, Didžioji Britanija ne tik Londonas. Važiuojame į Glazgą, Kardifą, Belfastą (ten reikia keltti per jūrą iš Liverpulio). Tiesa, į Šiaurės Airiją brangiau dėl to kelto. Jei planuoji gyventi kalnuose, prieš tai pasiklausk, ar keliai ten tinkami sunkvežimiui. Vieną kartą teko grąžinti daiktus atgal į miestą, nes neįvažiavome į fermą.

Ar reikia rūpintis parkavimo vieta vairuotojui?

Būtina. Sunkvežimiui reikia vietos. Jei gyvenate mieste, kur reikia leidimo (permit), gauk jį iš karto. Arba rezervuok vietą gatvėje. Jei vairuotojas negali pastatyti, jis tiesiog neiškraus, ir važiuos atgal. Tada tau teks susirasti kitą pervežėlą arba vežti daiktus rankomis (kas beveik neįmanoma). Neteisingai suprasti tuos vietos parkavimo taisykles gali reikšti baudą.

Kaip elgtis su šiukšlinėmis? Ar imate išveži senus daiktus?

Tai papildoma paslauga, vadinama „disposal“. Jei turi senus sofų ar spintelę, kurią nenori vežti į naujus namus, mes galime ją paimti į šiukšliadėžę Anglijoje. Tačiau tai kainuoja, nes ten taip pat mokama už svorį. Nerekomenduoju daugyti to į pagrindinį krovinį, kadangi mokesčiai už šiukšles didėja kasmet. Geriau atsikratyti senų daiktų čia, Lietuvoje, jei įmanoma.

Ar yra kokių nors specialių taisyklių dėl dviračių?

Dviračiai turi būti išardyti arba uždėti ant specialios stovo. Negali tiesiog padėti ant grindų, nes nukris, o ratai sužings ant kitų daiktų. Geriau turėti dėžę arba rėmus. Asmeniškai myliu tą momentą, kai gauni tvarkingai supakuotą dviratį – tai parodo, kad žmogus rūpinasi savo turtu. O kai jis atkeliauja sulūžęs – tai pykčio pilnas etapas.

Užbaigimas ir praktiniai patarimai

Kada geriausia planuoti perkraustymą?

Geriausia tai daryti ne vasarą, o pavasarį ar rudenį. Vasarą yra „aukštas sezonas“, kainos šoką, o laisvų vietų beveik nėra. Taip pat vengkite švenčių – Kalėdos, Naujieji metai, Didysis Penktadienis. Tuomet keltai nepasilieka, o muitinės dirba sutrumpintai. Planuok bent mėnesį iš anksto, jei nori geros kainos. Neskubėk tas pasirinkimas padaryti paskutinę minutę.

Ar verta rūpintis apžiūra prieš išvykstant?

Būtina. Atvyksta vadybininkas arba vairuotojas (prieš tai susitaria dėl laiko) ir pažiūri, kiek turi daiktų. Jei tu sako „turiu du kambarys“, o ten pilna statybinių medžiagų, tai nesusisieks. Be to, galima aptarti pačių sudėtingiausių daiktų pervežimą. Nieko neįsivaizduoju blogiau, nei staigmena kai atvyksta fura ir ji per maža. Tai būdas išvengti nemalonumų.

Kas atsitinka, jei sugenda daiktas, ką daryti?

Skambink man (įmonės vadovui). Jeigu turi inventorizaciją ir nuotraukas (ką tikrai rekomenduoju daryti prieš išvykstant), pradėsime draudimo procesą. Be nuotraukų sunku įrodyti, kad buvo ne pažeista. Neleisk vairuotojui tiesiog uždengti tą plyšytą spintelę kitomis dėžėmis, turi užfiksuoti tą momentą. Tai tavo teisė.

Ar galite padėti su baldų surinkimu naujame name?

Taip, tai papildoma paslauga. Dauguma vairuotojų turi su savęs pagrindinius įrankius. Jei baldai buvo išardyti, juos galima ir susirinkti. Tik nereikėtų laukti, kad jie darys sudėtingus statinius su tūkstančiu detalių – tai ne jūsų baldų meistro darbas. Paprasti spintų, lovos surinkimai – beproblemą.

Kodėl verta rinktis būtent mus, o ne „skrajienininkus“?

Todėl, kad mes esame čia ir lietuvių kalba, ir anglų kalba, ir žinome tuos kelius. Jei bus problema, aš jums atsiliepsiu, o ne pabėgsiu. Turiu ilgametę patirtį (o ši srityje tai reiškia daug), ir man nereikia ieškoti pigių sprendimų. Patikimas partneris perkraustymui į UK turi būti kaip šeimos narys – girdimas ir pasiekiamas. Tikiuosi, kad šie atsakymai padėjo jums suprasti, kad viskas ne taip baisu, kai yra su kuo kalbėti.

Galiausiai, pagrindinė pamoka, ką girdėjau per šiuos metus?

Nesibaigia stresas, kol paskutinė dėžė nepastatyta savo vietoje. Gali rinktis pigiausią variantą, bet tada turi būti pasiruošęs viskam – delsavimams, sugadintems daiktams ir nervinimui. Geriau sumokėti šiek tiek daugiau už ramybę ir už tai, kad tavo dalykai atkeliauja saugiai. Tokia yra šio verslo esmė. Sėkmės jūsų naujame gyvenime Anglijoje!

Išvada

Viskas, kas susiję su perkraustymu į UK, atrodo kaip didelis chaosas, kol jo nepradėji tvarkyti. Svarbiausia yra pasitikėjimas tarp tavęs ir pervežėjo – tu turi būti tikras, kad tavo daiktai nebus pamišti kažkur pasienio punkte arba nukristi iš lentynės. Nors aš dažnai kaltinu savęs už per daug detalių, manau, kad tikslumas ir nuoširdumas čia praverčia daugiau nei gražiai užrašyta reklama. Rinkdamiesi patikimą partnerį perkraustymui į UK, rinkitės ne žodžius, o patirtį ir tą jausmą, kad žmogus iš tikrųjų rūpinasi tūs. Tegyvuoja saugus kelią.