Patikimas partneris kraustantis iš Londono ir į Lietuvą: tiesa be pūstųjų ir be „turinio kūrėjų“

Sveiki, tiek laiko praleidau šioje srityje, kad jau galėčiau knygą rašyti ne apie tai, kaip viskas turi būti pagal vadovus, o apie tai, kaip tai vyksta iš tiesų. Dirbu su tarptautiniais pervežimais jau virš dvidešimties metų, matau viską – nuo liūdnų veidų išsikraustant iš butų Londono centre iki džiaugsmo, kai dėžės atkeliauja saugios. Dažnai klientai klausia, kaip rasti tokią įmonę, kuri nepaliks jų gatvėje su tuščiomis rankomis, o yra tikras patikimas partneris kraustantis iš Londono ir į Lietuvą ar kitas Europos šalis. Čia nėra joks mokslo laužtas, bet emocijų čia užtenka net ir tiems, kurie sako, kad jių neturi. Tegu šis straipsnis bus kaip pokalbis prie kavos – tiesiog, šiek tiek netvarkingai, bet labai nuoširdžiai.

Bendrai apie tą Londoną ir kelią

Ar iš Londono visada brangiau išvežti daiktus nei iš kitur Anglijos?

Žalia, iš Londono centro arba pačių „prestiginių“ rajonų, pavyzdžiui, Kensington ar Chelsea, išvežti daiktus tikrai brangiau. Vairuotojui tenka praleisti valandas stovėdamas eilėse, galvoje ant galvos – kur užsidėti automobilį, kad neveltui gautų baudą, kurios ten kaip grybais po lietaus. Jei norite rasti patikimas partneris kraustantis iš Londono ir į atokius rajonus, ten kainos gali būti šiek tiek mažesnės, bet ne žymiai. Taip pat tarkime, kad gyvenate ne pačiame centre, o pavyzdžiui, East London, ten prieigos sąlygos gali būti šiek tiek lengvesnės, net jei ir ten „Low Emission Zone“ zona gaudo net ir senesnes mašinas.

Kiek laiko užtrunka tas kelias į Lietuvą?

Standartiškai kalbant, tai trys arba keturios dienos, jei viskas eina pagal planą, vairuotojas miega mažiau nei reikia (kas nėra gerai, tačiau realu), o keltai Lamanše ir Olandijoje nekelia problemų. Bet yra ir tokių atvejų, kai sėdi Kalaisuje dvylika valandų užsibusios, nes anglai arba prancūzai kažką padar�ote su sistema. Tada tas patikimas partneris kraustantis iš Londono ir į tūkstantinį kartą tūžia prie telefono, o jūs galvoja, kad daiktai dingę. Vieni pervežėjai sako „dvi dienas“, kiti „penkias“, aš visada sakau: nespėkite nusižiūrėti stiklo, bus kai bus.

Ar galima važiuoti savo automobiliu paskui sunkvežimį?

Tai įmanoma, bet nerekomenduoju, nebent jūsų vairuotojas yra jūsų geras draugas arba giminaitis. Profesionalios pervežimo kompanijos vairuotojai turi savo grafikus, poilsio laiką, kuris reglamentuotas griežtai. Jei jums reikės sustoti vaikui šlapintis arba papietauti, jūsų patikimas partneris kraustantis iš Londono ir į Vilnių gali prarasti brangų laiką. Be to, įmonės draudimas dažniausiai nedengia jūsų asmeninio automobilio, kuris važiuoja paskui be jokio sutarimo. Geriau susitarti dėl automobilio pervežimo atskirai, ant savarankiškos platformos.

Kas daryti, jei tėvų name lietuviškame kaime sunkvežimiui nepraeis?

O, tai klasika. Tiesa, dažnai žmonės užmiršta, kad jų namo kiemas yra apkastos medžiais alėja, kuria praeina tik „Volkswagen Golf“. Tada reikia iškrauti viską į mažesnį sunkvežimį arba net dalinį krovininį automobilį (tokia vokiška „Spedition“ mašina) prie pat paties namo vartų. Čia jau patikimas partneris kraustantis iš Londono ir į gilią Lietuvos provinciją turi turėti išvystytą logistiką – ne tiesiog vieną ilgą „vilką“. Vieną kartą teko nešti sofą per pievelą pusė kilometro, nes traktorius užstrigo purve, tai gali būti ir jums.

Ar saugu palikti daiktus prie namų Londono gatvėje?

Nėra nieko saugesnio, kaip... tiesiog tas dalykas visada slegia nervus. Anglijoje gatvėse gali būti ramu, bet vienas neklampus žvilgsnis arba „Facebook“ įrašas „kraustomės“ gali pritraukti blogų žmonių dėmesį. Geriausia, jei patikimas partneris kraustantis iš Londono ir į atvyksta tą dieną, kai viskas jau supakuota, ir vos padėjęs į mašiną, išvažiuoja. Negalima palikti dėžių laukianti vėliau atvykstančios pagalbos, nebent tikrai tikrai neturite kito išeities.

Ar galima susiplanuoti išsikraustymą savaitgalį?

Galima, bet už tai reikės sumokėti papildomai. Vairuotojai taip pat žmonės, nori ilsėtis, o Anglijoje dar ir taisyklės griežtos dėl darbo laiko. Jei jums būtina keliantis iš Londono šeštadienį rytą, pasiruoškite, kad kaina bus „su premija“. Tas pats ir su atvykimu – jei patikimas partneris kraustantis iš Londono ir į jūsų naująjį butą turi atvykti sekmadienį, tikrinkite sutartyje, ar nėra uždrausta „naktinis darbas“ ar darbo poilsio dienomis, nes Anglijoj tai stropiai stebi jų „DVSA“.

Kainos, pinigai ir taisyklės

Kaip susiformuoja kaina – nuo ko ji priklauso?

Kaina – tai ne tik atstumas kilometrais. Tai kuro kaina (kur dabar, tiesą sakant, siaubinga), ULEZ ir Londono užmokestis už važiavimą į centrą, keltų bilietai, vairuotojo dienpinigiai. Jei jums patikimas partneris kraustantis iš Londono ir į Lietuvą siūlo fiksuotą kainą „nuo...“, tai dažniausiai tai reiškia kainą už mažiausią galimą apimtį, tarkime, 5 kubinius metrus. Jei jūsų daiktai telpa tik į 15 kubų, kaina šuolis dvigubai. Taip pat svarbu, ar reikia kelti daiktus į trečią aukštą be lifto – tai papildomi žmonės ir laikas.

Ar būtina mokėti užpildomą priemonę (deposit)?

Didelės, sėkmingos kompanijos dažnai net neduoda garantijų, kad atvyks, jei nepašąlite nors 10–20 proc. avanso. Avansas užtikrina, kad jie užskirs jums vietą grafike. Ypač jei kalbame apie patikimas partneris kraustantis iš Londono ir į per šventes ar vasaros periodą, kai visi grįžta atostogų. Avansas taip pat rodo, kad esate pasiruošęs ir neatsisakysite paskutinę minutę, kai vairuotojas jau važiuoja jums pasitikti.

Ar galima pasiderėti dėl kainos?

Visada galima pasiūlyti. Jei turite lankstumo dėl datos, pvz., galite palaukti savaitę-dvi, kol jie surinks kitą krūvį tame pačiame maršrute, kaina gali nukristi 20–30 proc. Tai vadinama „daliniu kroviniu“. Tiesa, tada turite būti pasiruošę, kad tavo patikimas partneris kraustantis iš Londono ir į gali atvykti ne antradienį, o penktadienį, nes viskas priklauso nuo to, kaip greitai įsikraus kiti klientai Dertyje ar Birmingeme.

Kokios yra mokėjimo sąlygos – grynjiems ar pavedimu?

Dauguma dabar dirba tik pavedimais, ypač jei reikia išduoti sąskaitą faktūrą (invoice) verslui. Grynieji Londone vis dar populiarūs, bet vairuotojams pavojingi nešti didelius kiekius pinigų sau. Geriausia susiderėti, kad dalį sumokate avansu pavedimu, o likutį – grynaisiais vairuotojui atvykus (jei jūs tai pasirinksite), arba pavedimu prieš išvykstant iš Anglijos. Patikimas partneris kraustantis iš Londono ir į visada pasiūlys saugesnį variantą, kad nesusidarytų įtarimų.

Ar kaina įskaičiuoja ir dėžių surinkimą (pakavimą)?

Standartinėse kainose dažniausiai neįskaičiuojamas pakavimas – tik įkėlimas ir iškėlimas. Jei norite, kad jie supakuotų tavo lėlęs ir indus, tai papildoma paslauga, kuri kainuoja. Bet pasakykime tiesiai – verta. Kai ieškai patikimas partneris kraustantis iš Londono ir į tolimą kelią, paprašyk, kiek kainuoja jų dėžės, jos dažniausiai kietesnės ir tvirtesnės negu tas, kurias nusiperi „Ikea“ už 1 svarą.

Kas atsitinka, jei sužinojau, kad netelpu į planuotą tūrį?

Tai įprasta dalykas. Žmonės visada pamiršta apie tą vieną didelę drabužių spintą arba dviratį rūsyje. Jei staiga paaiškėja, kad daiktų yra daugiau, patikimas partneris kraustantis iš Londono ir į gali siūlyti papildomą mašinėlę. Arba, jei tėra šiek tiek viršyja, gali susiderėti dėl mažo papildomo mokėjimo, jei tūris neviršija, tarkime, vieno kubinio metro. Bet negerai, jei saki, kad turi 5 kubus, o prie namų stovi 15 – tada gali būti konfliktas.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių („Hidden fees“)?

Yra, o kaip gi. Būkite budrūs. „Stairs fee“ – mokesčio už laiptus, kurių nėra sutartyje, bet vairuotojas juos pamato. „Waiting time“ – jei jums vėluojate 20 minučių ir laikas bėga. „Congestion charge“ – jei reikia važiuoti į Londono centrą ir to nebuvo įskaičiuota. Geriausias patikimas partneris kraustuntas iš Londono ir į (na, čia tą rašyklą paleidau... vėl) visada iškarto pasakys apie šias galimybes prieš pasirašant sutartį.

Dokumentai, muitinė ir problemos

Ar reikia deklaruoti daiktus muitinėje, jei grįžtu gyventi į Lietuvą?

Taip, jei norite atsikratyti PVM (mokesčio) arba muitų. Tam reikia užpildyti „Transfer of Residence“ (ToR) formą Anglijoje. Be šios formos jūsų daiktus gali užšaldyti muitinė Lietuvoje pareikalaudama mokėti mokesčius už naudotus daiktus, kas yra absurdiška, bet įmanoma. Jūsų patikimas partneris kraustantis iš Londono ir į turi žinoti, kaip su tuo elgtis, ir galbūt net padėti užpildyti tuos liūdnus dokumentus.

Kokius dokumentus turi turėti vairuotojas?

Vairuotojas turi turėti CMR sąskaitą (kvitą), kuri nurodo, ką perveža, kieno ir į kur. Taip pat jis turi turėti draudimo polisą. Niekada nepaleiskite mašinos, kol negavote CMR kopijos su antspaudu arba bent jau nuotraukos CMR, jei jis skuba. Tas patikimas partneris kraustantis iš Londono ir į jums neduos originalų, nes turi ją atiduoti gavėjui Lietuvoje, bet elektroninę versiją privalo nusiųsti.

Ar galiu pervežti maistą ir alkoholį?

Maistą galima, bet tik sandarioje pakuotėje, o mėsą ir pieno produktus draudžiama vežti į ES (Brexit „dovana“). Alkoholį galima, bet tik tam tikrą kiekį asmens reikmėms, o ne visą sandėlį iš „Costco“. Vieną kartą girdėjau, kaip sulaikė lietuvį, kuris bandė įvežti 200 litrų degtinės „į dovanoms draugams“. Muitininkai to nemano, tai geriau patikimas partneris kraustantis iš Londono ir į patars palikti butelius Anglijoje.

Kas daryti, jei mašina sugenda Anglijoje prieš išvykstant?

Geriau, kad tai nutiktų Anglijoje, nes ten lengviau rasti pagalbą. Kompanija turi siųsti kitą sunkvežimį arba mechaniką. Pagal sutartį, jei dėl techninio gedimo vėluojate, jums gali būti mokama kompensacija (paprastai kažkiek per dieną). Tačiau stokai, kad dažnai įmonės rašo „force majeure“, ir nieko negauni. Taigi patikimas partneris kraustuntas (argh, vėl rašyklė)... kraustantis iš Londono turi turėti techninę pagalbą užtikrintą.

Ar saugu vežti brangius daiktus, paveikslus, juvelyrinius dirbinius?

Nėra geriausios idėjos vežti brangiausius daiktus bendrame krovinyje. Tokie daiktai kaip šeimos vertybių, dideli pinigų kiekiai ar labai trapūs paveikslai turėtų būti vežami atskirai, specialiu transportu arba jums su jais pasilikti. Draudimas dažnai nedengia viso to, kas brangiau už, sakykime, 3000 svarų be papildomo pranešimo. Jei patikimas partneris kraustantis iš Londono ir į siūlo vežti tėvo grandininį kroną „tarp sofos ir dėžės“ – bėkite.

Kokios yra draudimo apimtys? Ar jis tikrai apsaugo?

Draudimas būna dviejų rūšių – atsakingumo draudimas (kuris dažnai yra labai mažas, pvz., 10 svarų už kilogramą) ir „vis rizikos“ draudimas. Atsakingumo draudimas reiškia, jei jūsų 50 kg televizorius nukris, gausite tik 500 svarų. „Vis rizikos“ draudimas reikalauja inventoriaus sąrašo su vertėmis. Patikimas partneris kraustantis iš Londono ir į visada rems, kad darytumėte tą sąrašą, nors tai pavargina.

Ar galiu sekti savo daiktus realiu laiku (GPS)?

Nebūtinai. Nors didelės kompanijos tai turi, mažos gali tiesiog skambinti vairuotojui ir klausti „kur tu esi“. Nepasitikėkite tomis programėlėmis, kurios rodo mašiną stovinčią kažkur Vokietijos viduryje jau tris dienas – gali būti, kad tiedu senas duomenys. Geriau tiesiog turkite vairuotojo numerį.

Ar galiu su savimi vežti naminius gyvūnus?

Tai jau visai kita sritis – gyvūnų pervežimas. Sunkvežimiai nėra pritaikyti gyvūnams, čia karšta, triukšminga, scena juokinga – šuo gali būti išsigandęs. Gyvūnai turi važiuoti su jumis arba specialiu transportu. Nors esu matęs, kaip katės įdėtos į grotas tarp dėžių, bet tai nelegalu ir baisu gyvūnui. Tas pats patikimas partneris kraustantis iš Londono ir į to neleis daryti (turi uždrausti), jei jis pasiduoda, tuomet jis ne patikimas.

Kaip išsirinkti ir ką stebėti

Kaip suprasti, ar kompanija ne apgavikė?

Pažiūrėkite ne tik į „Trustpilot“ reitingus (juos galima nupirkti), bet ir į pačią svetainę. Ar ji turi realaus adreso Anglijoje (ne „PO Box“)? Ar telefonas pradedasi „07...“ (tai gali būti tiesiog koks vairuotojas su „gSM“ numero)? Ar jie užduoda klausimus apie your išsikraustymą? Jei jie tik klausia „kur ir kiek?“, tai pavojinga. Tikras patikimas partneris kraustantis iš Londono ir į domisi, ar yra liftas, ar galima užsistoti prie namo.

Kodėl kai kurios kompanijos kainos yra per žemos?

Jei kaina brangesnė už „Bolt“ važiavimą iki oro uosto, tai įtartina. Anglijoje kuras, darbas ir priežiūra brangūs. Jei kas siūlo pervežti pilną namą už 300 svarų – tai jūsų daiktus tiesiog pavers ir parduos „eBay“ arba „Facebook“ grupėse. Tai vadinasi „scam“ apgavystė. Pasidomėkite ar jei patikimas partneris kraustantis iš Londono ir į neturi licencijos.

Ar svarbu, kad kompanija būtų lietuviška?

Ne būtina, bet lengviau susikalbėti, jei iškyla nesusipratimų dėl „baldų išardinimo“ ar „knygų dėžių“. Anglų kompanijos gali būti profesionalios, bet jos retai kada supranta specifiką, pvz., kad „kubilas“ reiškia tą patį, kas ir „vonia“, o ne atskirą daiktą. Lietuviškos kompanijos dažnai turi „savęs patikėjimo“ principą, kas kartais geriau nei angliškas standartas.

Kokia yra „subkontraktavimo“ rizika?

Didelė. Tu skambini vienai kompanijai Londono „Silvertown“ rajone, o jie parduoda tavo užsakymą kitam vairuotojui, kuris gali būti iš Lenkijos ir kalbėti tik rusiškai. Jis gali atvykti be informacijos, be įrankių, susipykti su tais, kas padėti. Tikrai patikimas partneris kraustantis iš Londono ir į atsisakys tokių schemų arba bent jau pasakys, kad tai bus „partnerių mašina“.

Ar verta rinktis didelę tarptautinę firminę (pavyzdžiui, „Santander“, „Pickfords“ ar pan.)?

Jei turite biudžetą ir norite visiško ramybės bei standartizuoto proceso – taip. Bet jos dažnai brangios ir lėtos. Mažos lietuviškom firmom gali būti lankstesnės. Pavyzdžiui, vienas mano klientas tuo metu, kai didelė firma pasakė „turime laukti savaitę“, mes jį išvežėme per dvi dienas. Nors patikimas partneris kraustantis iš Londono ir į gali būti mažas, svarbiau, kad jis būtų atsakingas.

Kaip elgtis, jei vairuotojas atvyksta nešventas?

Čia jau pasakykime taip: jei jis nešventas, gali būti, kad jo kava atvėso, o gali būti, kad jis tiesiog pavargęs po 10 valandų vairavimo M25 žiede. Būkite kantrūs. Bet jei jai agresyvus ar nebešvarus (mes kalbame apie higieną), tuomet skambinkite į bielą ir prašykite kitos ekipažos. Tai retai, bet nutinka. Negalima leisti, kad jis sudaužytų tavo dėžę tik todėl, kad jo „bloga diena“.

Ar galiu padėti vairuotojai nešti daiktus?

Galima, jei esi sveikas ir turi stiprius nugaras. Vairuotojai dažnai džiaugiasi pagalba, ypač jei ten sunkios sofos ar spiintos. Bet tikrai patikimas partneris kraustantis iš Londono ir į neleis tau įlipti į kabiną arba liesti kelių (jums nereikalingi sužaloti). Be to, jei nukrenti daiktą, draudimas nebegalioja, nes tai buvo tavo klaida.

Kaip paruošti didelius baldus (lovas, spinteles)?

Geriausia išardyti. Nors vairuotojai gali padaryti tai už papildomą mokestį, bet jie nužudo jų laiką. Jei galite nukalšti arba atsukti kojas nuo lovos – darykite tai. Taip padėsite išvengti to, kad spinta neužsliptų į laiptų grindinį (kas įvyko viename name Barking rajone, teko remontuoti sieną).

Ar reikia valyti baldus prieš išvežimą?

Nebūtina iki blizgesio, bet nešvari baldai suteikia blogą įspūdį. Be to, jei pervežate mėsos krosnelę su riebalais, gali tekti mokėti už „cheminio valymo“ priemonę užsienyje (kalbant apie Australiją ar JAV, bet į Europą taip pat geriau nevežti šiukšlių). Patikimas partneris kraustantis iš Londono ir į gali atsisakyti nešti dėžę, kurioje verpa graužikai.

Kas daryti su daiktais, kurių noriu atsikratyti (nevežti)?

Geriausia išmesti arba parduoti „eBay“ prieš išsikraustant. Anglijoje taisyklės griežtos – „council“ gali bausti, jei paliksi baldus gatvėje. Nė vienas patikimas partneris kraustantis iš Londono ir į nenims tavęs šiukšlių į mašiną nemokamai, jų taip pat reikia legaliai išmesti Lietuvoje.

Ar turiu duoti vairuotojui pinigus „arbatpinigių“?

Tai nėra privaloma, bet Anglijoje yra labai gražu duoti „backhander“ arba bent jau pasiūlyti geros kavos ir (jei darbo eiga leidžia) sumuštinio. Vairuotojai, kurie gauna mažą algą iš kompanijos, labai vertina tokį dėmesį ir gali padėti daugiau (pvz., sudėti daiktus ten, kur tu nori, o ne tiesiog mesti ant grindų).

Kaip susitarti dėl adreso, jei namų numerio néra?

Lietuvoje dažnai būna, kad vieną trobą duoda keli kaimynai. Tada reikia nurodyti „GPS koordinates“ arba parašyti „už baltų vartų, šalia mūrinio tvarto“. Tas pats Londonas – ten dažnai vienas adresas turi 5 butus, reikia nurodyti „Flat 2“. Patikimas partneris kraustantis iš Londono ir į tikrins tai iš anksto.

Ar galiu atidėlioti pristatymą, jei dar nėra pasiruošęs namų Lietuvoje?

Taip, tai vadinama „sandėliavimas“. Kompanija gali atvežti daiktus į savo sandėlį ir laikyti juos savaitę ar dvi, kol tau baigsis remontas. Tai kainuoja, bet daug mažiau negu vėl užsisakyti pervežimą iš Anglijos vėliau. Be to, gali būti, kad tas patikimas partneris kraustantis iš Londono ir į turi sandėlį tarpinėje stotelėje (pvz., Vokietijoje), kur pigiau laikyti.

Kaip reaguoti, jei daiktai atvyko su įdrėskimais ar sužeisti?

Nesirašykite CMR dokumento „GOTOWE“ (atlikta) be prierašų. Reikia iškarto užsirašyti „drėgna dėžė“ ar „suptas kampas“. Po to susiraskite draudimo brokerį. Taip pat nufotografuokite. Negalima tik ramiai leisti vairuotojui išvažiuoti, tik tada, kai pamatote, kad televizorius nebegalima įjungti. Tai yra tas momentas, kai patikimas partneris kraustantis iš Londono ir į parodo savą tikrąjį veidą.

Išvada

Na, tiek man to patirties užteko, kad pasakytų – rasti patikimą žmogų šioje srityje yra sunkiau nei rasti seną „Landrover“ be rūdžių. Svarbiausia yra ne kaina, o tai, kaip jie kalba ir ką jie žino apie tavo konkretų atvejį. Jei jie klausia apie liftą, apie gatvės plotį, apie dokumentus – gerai. Jei tik „kiek kubų?“ – bėkite. Kraustymasis iš Londono yra stresas, o patikimas partneris kraustantis iš Londono ir į gali padaryti tą stresą bent jau toleruojamu. Linkiu jums sėkmės, o jei kas nepasiseks – bent pasimokyt iš klaidų, kurios mūsų visų pakanka.