Patikimas partneris jūsų virtuvės samčiams iš Anglijos: ką žinoti prieš pervežant

Kai klientas sako, kad ieško patikimas partneris jūsų virtuvės samčiams iš Anglijos, aš pirmiausia klausiu ne apie kainą, o apie tai, kas iš tikrųjų vyksta. Virtuvės samčiai (taip, ne šaukštams, o samčiams) atrodo paprastas krovinys, bet Anglijoje po „Brexit“ viskas jau nėra taip paprasta. Turime pakuotę, paletes, etiketes, HS kodus, eksporto deklaracijas, importą į ES, gal dar sandėlį prie Doverio. Per 20 metų mačiau, kad net smulkūs įrankiai gali sustoti dėl vieno neteisingo langelio. Todėl čia rašau tiesiai, be pasakų apie „viskas bus gerai“.

DUK

Kodėl patikimas partneris jūsų virtuvės samčiams iš Anglijos nėra tik pigiausia kaina

Ar reikia specialaus vežėjo virtuvės samčiams iš Anglijos?

Specialaus, kažkokio „samčių vežėjo“, aišku, nereikia. Bet reikia vežėjo, kuris supranta tarptautinį pervežimą Anglija–Lietuva ir nemano, kad dokumentai yra formalumas. Virtuvės samčiai dažniausiai keliauja kaip bendros paskirties prekės, neretai paletėse ar dėžėse. Problema prasideda tada, kai tiekėjas parašo „kitchen utensils“ ir mano, kad muitinei to pakanka. Geram pervežėjui reikia tikslesnio aprašymo, svorio, kiekio, vertės, pakuočių skaičiaus. Kitaip prasideda žaidimas „atspėk, kas atsitiks muitinėje“.

Patikimas partneris jūsų virtuvės samčiams iš Anglijos – ką jis daro pirmiausia?

Geras partneris pirmiausia klausia: kas siunčia, kam siunčia, kiek yra vienetų, kokia prekės vertė, ar yra komercinė sąskaita, ar krovinys jau paruoštas. Ne nuo „galima rytoj pasiimti?“ nors ir tai svarbu. Aš esu matęs, kai klientas norėjo skubiai pervežti virtuvės įrankius iš Birmingham į Kauną, bet neturėjo EORI ir normalios HS klasifikacijos. Viskas gražu, kol krovinys stovi. Todėl pirmas darbas – sutvarkyti informaciją, tada jau kalbėti apie mašiną, terminalą ar kurjerį.

Ar galima siųsti samčius kaip paprastą siuntą?

Jei tai dvi dėžutės draugui ar mažam testui – galima. Bet jei kalbame apie komercinį kiekį, pardavimą, sandėlį Vilniuje ar el. parduotuvę, paprasta siunta greitai tampa galvos skausmu. Kurjeris gali paimti, bet muitinė vis tiek paprašys dokumentų. Tada prasideda skambučiai, laiškai, papildomi mokesčiai, sandėliavimas. Esu matęs, kaip 18 dėžučių su virtuvės samčiais stovėjo ilgiau nei visas kliento planas. Taigi techniškai galima, bet komerciškai ne visada protinga.

Kodėl kartais 20 kg dėžė stringa ilgiau nei paletė?

Nes dydis nėra vienintelė problema. Dvidešimt kilogramų gali turėti netvarkingą sąskaitą, neaiškią vertę, trūkstamą gavėjo kodą ar blogą prekės aprašymą. Buvo atvejis, kai klientas siuntė nedideles dėžes iš Londono, o sąskaitoje buvo parašyta tiesiog „accessories“. Muitinė to nemėgsta. Ji nori žinoti, kas tai per daiktai, iš ko pagaminta, kiek yra vienetų, kiek verta. Paletė kartais juda greičiau, nes ant jos viskas matosi aiškiau. Keista, bet tiesa.

Koks skirtumas tarp kurjerio, grupinio krovinio ir pilno furo?

Kurjeris tinka mažoms siuntoms, pavyzdžiui, 1–5 dėžėms, kai nereikia didelio planavimo. Grupinis krovinys dažniausiai geriausias variantas paletėms, kai nereikia mokėti už visą automobilį. Pilnas furas jau tada, kai turite daug prekių, pavyzdžiui, 10–15 Europinių palečių arba didelį sandėlio papildymą. Kaina skiriasi ne tik nuo tūrio, bet ir nuo to, ar reikia rinkti keliose vietose. Kartais klientui atrodo, kad furas brangus, o po skaičiavimų paaiškėja, kad grupavimas su sandėliavimu išeina dar kebliau.

Kainos, terminai ir realūs maršrutai iš Anglijos į Lietuvą

Kiek kainuoja patikimas partneris jūsų virtuvės samčiams iš Anglijos?

Klausimas kaip klausimas, bet atsakymas be duomenų būtų iš dangaus. Vienai paletei iš pietų Anglijos į Lietuvą orientacinė kaina gali būti apie 180–350 eurų, priklausomai nuo svorio, tūrio, pristatymo adreso ir dokumentų tvarkos. Mažesnė siunta kurjeriu gali kainuoti 80–160 svarų, bet muitinės kaštai gali sugadinti nuotaiką. Pilnas krovinys – jau kita kalba, ten skaičiuojama pagal maršrutą, laiką ir vairuotojo grafiką. Todėl prieš lygindami pasiūlymus, žiūrėkite į tarptautinių pervežimų paslaugos sąlygas, o ne tik į gražią sumą sąskaitoje.

Kiek trunka virtuvės samčių pervežimas iš Anglijos iki Lietuvos?

Jei viskas sutvarkyta, realiai galima tikėtis 3–6 darbo dienų nuo paėmimo iki pristatymo. Bet čia yra tas bjaurus „jei“. Doverio uostas, Kalė, Zeebrugge, Roterdamas – viena eilė, vienas patikrinimas, viena klaida deklaracijoje, ir turite papildomą dieną. Grupiniame krovin yje dar reikia atsižvelgti į konsolidaciją sandėlyje. Pilnas furas greitesnis, bet brangesnis. Esu matęs, kad krovinys atvyko per 72 valandas, o kitas stovėjo beveik dvi savaites dėl popierių. Taip jau būna.

Kodėl kaina iš Manchester skiriasi nuo London?

Ne todėl, kad Manchesteris „toliau nuo jūros“, nors ir tai turi įtakos. Svarbiau – kiek vežėjas turi judėti tuščiai, ar gali sujungti kelis krovinius, kur yra terminalas, ar reikės grįžti į pietus. Londonas dažnai patogesnis logistiškai, bet ten brangesnis parkavimas, didesnis spūstis ir daugiau organizacinio šurmulio. Iš Manchesterio, Leeds ar Birmingham gali būti puikus maršrutas, jei krovinys pakraunamas laiku. Kartais pigiau iš toliau nei iš miesto, kur visi bando tilpti į tą pačią dieną.

Ar verta laukti, kol prisipildys visa mašina?

Kartais verta, kartais – ne. Jei prekės nėra skubios, grupinis pervežimas leidžia taupyti, ypač vežant 1–4 paletes. Bet jei turite sezoninį užsakymą, pavyzdžiui, virtuvės samčiai turi būti sandėlyje prieš didžiąją prekybą, laukimas gali kainuoti daugiau nei pats furas. Skaičiuokite ne tik vežimo kainą, bet ir pardavimų praradimą. Kartais klientas taupo 120 eurų, o paskui negali išsiųsti prekių pirkėjams. Ir tada vėl skambina man.

Ką reiškia Express pervežimas ir ar jis tikrai greitas?

Express reiškia, kad krovinys dedamas į prioritetą, bet tai nėra magija. Jei dokumentai blogi, express nepadės. Jei muitinė sustabdo patikrinimui, express irgi nepadės. Tai greitesnis paėmimas, greitesnis maršrutas, mažiau laukimo tarpiniuose taškuose. Už tai, žinoma, mokama daugiau. Esu turėjęs klientų, kurie norėjo „express, bet pigiau“, ir čia jau prasideda pokalbis ne apie logistiką, o apie stebuklus. O aš stebuklų neužsakau.

Kaip patikimas partneris jūsų virtuvės samčiams iš Anglijos tvarko dokumentus

Kokius dokumentus reikia ruošti siunčiant virtuvės samčius iš Anglijos?

Bent jau komercinė sąskaita faktūra, pakuotės lapas, eksporto deklaracija iš Jungtinės Karalystės ir importo duomenys ES pusėje. Reikia tikslaus prekės aprašymo, medžiagos, kiekio, svorio, vertės, tiekėjo ir gavėjo duomenų. Jei krovinys didesnis, gali prireikti CMR, draudimo dokumentų, transporto instrukcijų. Kartais klientai pamiršta, kad po „Brexit“ Anglija nėra ES dalis. Tada visi labai nustemba, kai reikia muitinio įforminimo. Popieriai nėra dekoracija, deja.

Kas yra EORI, HS kodas ir kodėl jie svarbūs?

EORI yra identifikacijos numeris muitinėje, be jo normalus komercinis importas dažniausiai stringa. HS kodas nusako, kokia tai prekė, ir nuo jo gali priklausyti muitai, statistika, kontrolės reikalavimai. Virtuvės samčiams kodas dažniausiai ieškomas tarp virtuvės reikmenų, bet tikslų variantą reikia patikrinti pagal medžiagą ir paskirtį. Nežinau 100%, ar kiekvienas brokeris parinks tą patį kodą be papildomų klausimų. Todėl geriau pasitikrinti prieš krovinį, ne po to, kai jis jau stovi terminal.

DDP ar DAP – kuris variantas geresnis virtuvės samčiams?

DDP skamba gražiai: tiekėjas ar pardavėjas viską sutvarko, o jūs gaunate prekes be galvos skausmo. Bet realybėje ne visos įmonės moka tą DDP normaliai atlikti. DAP reiškia, kad prekės atvežamos iki vietos, o importas, PVM ir muitai dažniausiai lieka gavėjui. Jei tiekėjas žada „viskas įskaičiuota“, paprašykite raštu, kas tiksliai įskaičiuota. Esu matęs, kaip DDP pažadas baigėsi papildomais mokėjimais ir pykčiu. Gražus terminas nereiškia gražaus proceso.

Ar tiekėjas gali pasakyti „aš viską sutvarkysiu“ ir viską sugadinti?

Gali. Ir ne visada tyčia. Daugelis tiekėjų puikiai gamina arba parduoda prekes, bet muitinės procedūras mato tik iš tolo. Jie gali pateikti sąskaitą be HS kodo, nurodyti neteisingą vertę arba pamiršti pakuotės lapą. Tada pervežėjas tampa tarpininku tarp jūsų pykčio ir jų „mes taip visada darome“. Blogos įmonės dar pasakys, kad problema jūsų vežėjo. Gera praktika – prieš pakrovimą patikrinti dokumentus, ne po to, kai krovinys jau kerta sieną.

Ką daryti, jei komercinė sąskaita neatitinka pakuotės?

Pirmiausia sustabdyti procesą, jei dar įmanoma. Jei sąskaitoje 240 samčių, o dėžėse 260, tai neatrodo didelis skirtumas, bet muitinei tai gali reikšti neteisingą deklaraciją. Reikia prašyti tiekėjo pataisyti dokumentus arba pateikti aiškinimą. Geriausia turėti nuotraukas, svorius, pakuočių sąrašą. Vieną kartą klientas siuntė virtuvės įrankius iš Anglijos, o sąskaitoje buvo „mixed kitchen goods“ be detalių. Tai užtriko. Visada geriau nuobodus tikslumas nei gražus netikslumas.

Pakavimas, draudimas ir atsakomybė vežant virtuvės samčius

Kaip pakuoti virtuvės samčius, kad jie atvyktų be įbrėžimų?

Jei samčiai metaliniai, svarbiausia apsaugoti paviršių ir rankenas. Reikia individualaus įvyniojimo, dėžių arba padėklų, kad jie netrintų vienas į kitą. Jei yra mediniai kotai, keraminės detalės ar dažyti elementai, reikia daugiau atsargumo. Pakuotė turi atlaikyti ne tik kelionę, bet ir perkrovimą sandėlyje. Esu matęs, kaip „tik dėžutėje“ atkeliavo kaip maža metalo muzika. Taip, galima juoktis, bet paskui reikia aiškintis, kas kaltas.

Ar draudimas būtinas virtuvės samčių pervežimui iš Anglijos?

Ne visada privalomas, bet jei prekės vertė normali, aš rekomenduoju. Standartinė vežėjo atsakomybė dažnai skaičiuojama pagal kilogramus, ne pagal jūsų pardavimo kainą. Tai nepatogu, bet tokia taisyklė. Jei siunčiate vieną paletę pigių samčių, galbūt rizika maža. Jei siunčiate dizainerinius virtuvės įrankius, specialias partijas ar didelę vertę, krovinių draudimas yra protingas dalykas. Draudimas neatneša laimės, bet bent jau sumažina blogą dieną.

Kas atsakingas, jei krovinys atvyksta sugadintas?

Priklauso nuo Incoterms, pakavimo, draudimo ir to, kur žala atsirado. Jei krovinys buvo blogai supakuotas dar Anglijoje, kaltės ieškoti reikia ten. Jei dėžė atvyko perpilta, suplėšyta ar su šlapiu kampu, reikia nuotraukų, CMR pastabų ir greito pranešimo. Negalima atidaryti, pasakyti „oi“, padėti į šalį ir po savaitės rašyti pretenziją. Taip jau nebeveikia. Vežėjas atsako pagal sąlygas, bet be įrodymų bus sunku. O kartais bus labai sunku.

Ar galima vežti samčius kartu su kitais virtuvės reikmenimis?

Dažniausiai taip, ir tai netgi ekonomiška. Galima jungti samčius, menteles, laikiklius, indų dėklus, jei viskas turi bendrą logistinę prasmę. Bet reikia žiūrėti, ar prekės nesugadins viena kitos. Metalas prie dažyto paviršiaus, sunkūs daiktai prie stiklo – čia jau rizika. Taip pat dokumentuose turi būti aišku, kas yra kas. Jei sąskaitoje rašoma tik „virtuvės prekės“, vėl grįžtame prie tų pačių problemų. Konsolidacija gera, chaosas – ne.

Kodėl nuotraukos prieš pakrovimą kartais gelbsti pinigus?

Nes nuotrauka parodo, kaip krovinys atrodė prieš kelionę. Jei dėžės buvo sveikos, paletė aptempta, etiketės matėsi, tai vėliau lengviau ginčytis. Esu matęs situacijų, kai be nuotraukų visi sako savo versiją: vienas kaltina vairuotoją, kitas sandėlį, trečias klientą. O nuotraukos su data dažnai nuramina visą pokalbį. Tiesa, jos turi būti normalios, ne nufotografuotas kampas ant grindų. Geriau sugaišti 5 minutes nei 5 dienas aiškintis.

Kai patikimas partneris jūsų virtuvės samčiams iš Anglijos susiduria su problemomis

Ką daryti, jei krovinys įstrigo muitinėje?

Pirmiausia nekeikti vežėjo, nors pagunda didelė. Reikia gauti konkrečią priežastį: trūksta dokumento, neteisingas kodas, klausiama vertės, reikia mokėjimo ar papildomo patikrinimo. Tada reikia greitai įtraukti tiekėją, muitinės brokerį ir gavėją. Jei dokumentai tvarkingi, problema dažniausiai išsprendžiama per dieną ar kelias. Jei netvarkingi, gali užtrukti ilgiau. Kartais klientas nori „ištraukti dabar“, bet muitinė nėra taksi programėlė. Ten eilės ir taisyklės.

Ar tikrai reikia ieškoti frazės patikimas partneris jūsų virtuvės samčiams iš Anglijos?

Ne, frazės ieškoti nebūtina, nors ji padeda suprasti, ko žmogus nori. Svarbiau ieškoti vežėjo, kuris atsako į konkrečius klausimus ir nemeluoja, kad viskas bus paprasta. Patikimumas matosi ne reklamoje, o tada, kai reikia pataisyti sąskaitą, paaiškinti muitui ar pasakyti nemalonią tiesdą. Geras partneris kartais pasakys: „geriau palaukti, kol dokumentai bus tvarkingi“. Blogas pasakys: „siųskite, kažkaip praeis“. O „kažkaip“ logistikoje dažniausiai kainuoja pinigus.

Kaip atpažinti blogą pervežėją dar prieš pasirašant sutartį?

Jei pasiūlymas atrodo per gražus, klauskite, kas jame neįskaičiuota. Blogas pervežėjas vengia detalių, painioja DDP su DAP, nežino, kas yra CMR, arba sako, kad muitinė „viską pati sutvarkys“. Taip nebūna. Jis taip pat gali siūlyti labai mažą kainą, o paskui pridėti terminalo, dokumentų, sandėliavimo ar papildomus mokesčius. Patikrinkite atsiliepimus, bet ne tik žvaigždutes. Skaitykite, kaip įmonė elgėsi, kai kas nors negerai atsitiko. Ten viskas geriau matosi.

Ką reiškia „sandėliavimo mokestis“ ir kodėl jis atsiranda?

Tai mokestis už tai, kad krovinys stovi sandėlyje ilgiau nei numatyta. Kartais kaltas gavėjas, kuris neatvyko iškrauti. Kartais dokumentai. Kartais muitinė. Kartais tiesiog eilė prie terminalo, ir niekas nieko negali pagreitinti. Sandėliavimas gali būti 20–80 eurų už dieną, o didesniems kroviniams daugiau. Doverio kavinėse kava kartais brangesnė nei pats krovinys, bet mokesčiai vis tiek skauda. Todėl prieš siunčiant reikia žinoti, kas atsakingas už laiką.

Kada verta keisti tiekėją, o ne tik pervežėją?

Jei problema kartojasi dėl dokumentų, pakavimo ar vėlavimų Anglijoje, galbūt kaltas ne vežėjas. Pervežėjas gali tik paimti tai, kas jam duota. Jei tiekėjas nuolat painioja kiekį, deda silpnas dėžes ar siunčia ne tą prekę, logistika neišgelbės. Esu matęs, kaip klientai keisdavo transporto įmones, o problema likdavo tame pačiame sandėlyje. Tada reikia kalbėtis su tiekėju griežčiau. Kartais net labai. Verslas nėra pasaka, ypač kai prekės važiuoja daugiau kaip per vieną sieną.

Išvada

Galų gale patikimas partneris jūsų virtuvės samčiams iš Anglijos nėra tas, kuris pažada mažiausią sąskaitą. Tai žmogus ar komanda, kuri iš anksto pamato kvailas vietas: neteisingą HS kodą, blogą pakuotę, DDP triukus, sandėlio mokesčius. Jei vežate kelias dėžes, paletes ar didesnį kiekį, prieš užsakymą susidėliokite dokumentus, kainas ir atsakomybes. Tada Anglija–Lietuva nėra loterija, o normalus procesas. Dažniausiai.