Patikimas mikroautobuso vežėjas iš Londono: pragmatinis gidas, kaip nenukentėti pervežant daiktus

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimt metų, maždaug nuo tada, kai Lietuvoje pradėjo rinktis pirmieji „Sprinteriai“. Matyta būna visko – nuo šuniukų vežimų iki pilnų namų inventoriaus, kuris vos netilpo į kabiną. Žmonės visada klauso to paties: kaip čia viskas vyksta ir kur surasti normalų žmogų? Tiesą sakant, ieškant patikimo mikroautobuso vežėjo iš Londono, tenka nemažai pasukti galvos, nes pasiūly yra kaip vandenynas, bet kokybė kartais vargiai tenkina standartus. Toliau bandysiu papasakoti paprastai, be jokių gražių žodžių, kaip išsirinkti transporterį, kad nereikėtų po to rašyti skundų policijai ar soc. tinkluose.

Kaip pradėti paiešką ir kuo tikrinti

Kaip išvis rasti patikimą mikroautobuso vežėją iš Londono?

Sunku tiesą pasakant, dabar viskas vyksta per feisbuką ar skelbimų portalus, bet ten tas chaosas... Ten pusė skelbimų yra iš tarpininkų, kurie net neturi savo mašinų. Geriausia klausti draugų, tikrai, draugų rekomendacija – tai auksas. Jei tokios nėra, žiūrėkite, neabejingai, kiek asmuo turėjo šio puslapio veiklos. Jei paskyra sukurta prieš savaitę ir jau siūlo „nuolaidoms“ – bėkite tolyn. Tikras mikroautobuso vežėjas iš Londono turės ilgą istoriją, nuotraukas iš kelionių, o ne tik vieną stock'inę nuotrauką su baltu „Sprinteriu“.

Kuo skiriasi brokeris nuo tiesioginio vairuotojo?

Brokeris yra tas vyras su telefonu, kuris suranda mašiną už jums ir uždirba ant skirtumo. Jis niekur nevažiuoja. Tiesioginis vairuotojas – tai tas, kuris pats sėda prie vairo, griauna savo nugarą kraupydamas jūsų sofas. Brokeriai gali būti naudingi, kai reikia skubiai, bet dažnai jie nieko nežino apie realią padėtį kelyje. Jūs skambinate brokeriui, jis sako „važiuoja“, o vairuotojas dar guli miegoti prie Kent'o. Geriausia kalbėti tiesiai su tuo žmogumi, kuris bus jūsų daiktuose sėdintis valandas.

Ar reikia tikrinti įmonės kodą?

Be abejo, reikia. Nenustebkite, bet kelių dešimčių „vežėjų“ važinėja visai be registracijos. Jei įvyks avarija ar sulaikys policija, jūsų daiktai gali likti kelias dienas kažkurioje aikštelėje. Užsukite į rekvizitų paiešką, įveskite kodą ir pažiūrėkite, ar įmonė tikrai egzistuoja. Jei ji užregistruota prieš mėnesį ir veikla – „kita mažmeninė prekyba“, tai turbūt ne jūsų pasirinkimas. Tikrą pervežimo verslą sunku paslėpti.

Ką reiškia tie Visos teisės saugomos paveikslėliai?

Tai dažnai rodo, kad žmogus nenusifotografavo savo mašinos. O kodė? Gal jau seniai nebevažinėja, arba mašina tokia surūdijusi, kad jos gėda rodyti. Aš visada sakau – jei vairuotojas negali nusiųst nuotraukos su savo numeriais arba vaizdo įrašo iš vidaus, tai kažką jis slepia. Nereikia būti paranoidiškam, bet atsargumas niekada nepakenkia. Ypač kai kalbame apie brangius daiktus.

Ar verta skaityti atsiliepimus?

Žinoma, bet skaitykite tarp eilučių. Jei matote dešimt teigiamų atsiliepimų parašytų per vieną dieną vienu tekstu – tai aišku užsakytas. Ieškokite tokių, kur žmonės rašo apie konkrečias situacijas: „atvyko pavėlavęs dvi valandas, bet padėjo pakrauti“ arba „buvo šiek tiek šiurkštus, bet daiktus atgabeno saugiai“. Tokios istorijos labiau tikėtinos. O idealūs įrašai be detalių dažniausiai būna tik reklamos.

Kodėl kai kurie vairuotojai neina į telefoną?

Štai tai yra klasika. Žmogus paims užsakymą, o tada pradeda neatsiliepinti. Gali būti, kad vairuoja (nors rankos laisvos įrangos turėtų būti), o gali būti, kad jau persigalvojo. Aš visada įsivaizduoju blogiausią scenarijų. Jei jis neatsiliepia pirmąkart, tai gana įtartina. Tikras patikimas mikroautobuso vežėjas iš Londono susisieks bent su SMS, jei negali kalbėti. Pasakykite man, kokia pašta, jei jis dingsta prieš pat išvykimo naktį?

Ar svarbu, kokia mašina – „Sprinteris“ ar „Transitas“?

Techniškai ne taip svarbu, svarbiau, kad mašina nebutų sena kaip pasaulis. Seni „Sprinteriai“ turi bėdų su variavimo sistema, kai užsidega važiuoklė. O „Transitai“ kartai pradeda dūmti varikliuose. Bet ką jums žinoti... svarbu, kad mašina atrodytų tvarkingai. Jei matote, kad iššokęs amortizatorius ar padangos be protektoriai – tai ne tiesiog estetika, tai saugumo klausimas.

Ar turi būti mikrobe su liftu?

Tik jei turite sunkių daiktų – pianiną (nors tikrai į mikroautobuso nepaišal), seifą ar milžinišką šaldytuvą. Paprastai du vyrų įvežia beveik viską su rankomis. Liftas reiškia, kad vairuotojas gali dirbti vienas, bet tai taip pat reiškia, kad jis daugiau laiko praleis kraupydamas tą liftą. Dažnai greičiau ir pigiau paprašyti, kad atvyktų padėtojas, nei laukti, kol vairuotojas gudraus su liftu prieš namus.

Ką daryti, jei vairuotojas atsisako važiuoti paskutinę minutę?

Tai baisiausia situacija, bet ji pasitaiko. Tuomet privalote susirasti alternatyvą iš karto. Dažniausiai taip nutinka, kai vairuotojas supranta, jog per daug krovinių paėmė arba kaina jam neapsimoka. Būkite pasiruošę, kad turėsite sumokėti brangiau skubos tvarka. Ir niekada nedarykite išankstinio avanso 100 proc., jei nenorite likti su tuščiomis rankomis.

Kainos, sutartys ir mokėjimai

Kiek vidutiniškai kainuoja kelionė iš Londono į Vilnių?

Painu pasakyti, nes kainos šokinėja kaip šuo. Siūlau skaičiuoti, kad vienas vietas kaina gali svyruoti nuo 60 iki 100 eurų (priklausomai nuo apkrovos), pilna mašina gali kainuoti 800–1200 eurų. Degutas brangsta, keltai brangsta, tad nebežiūrėkite į tų metų kainas. Jei kas siūlo pervežti pilną mikroautobusą už 400 svarų – tai greičiausiai arba apgavys, arba jis vežs kažką nelegaliaus greta jūsų daiktų.

Ar galima pasiderėti dėl kainos?

Visada galima bandyti, bet nereikėtų perdaug spausti. Žinoma, jei turite tik kelias dėžes o jis tuščiu važiuoja atgal – gali nuleisti kainą. Bet jei jau turi pilną grafiką, tuomet jūsų 50 svarų nuolaida jims neįtikės. Geriausia pasakyti tiesiai: „Turiu biudžetą tiek ir tiek, ar įmanoma?“ Žmonės supranta, kad niekas nedirba pelno nenaudodamas.

Kiek avanso reikia mokėti?

Standartas yra apie 20–30 proc. Jei jie prašo 50 proc. ar viską iš karto – tai raudona vėliavėlė. Avansas turi padengti jų išlaidas (kelias, degalus), kad jei jūs nenumatytai nesusisiekite ar atšaukiate, jie nebūtų praradę. O likusią dalį mokėkite, kai daiktai surenkami arba jau atvykus į paskirties vietą (nors dažniau reikalauja atvykus).

Ar saugu mokėti banko pavedimu?

Taip, visada palikite šią procedūrą. Pinigai per banką yra dokumentuoti. Jei vairuotojas reikalauja grynųjų arba pavedimo į asmeninę sąskaitą (o ne įmonės), tai rimtai pagalvokite. Asmeninės sąskaitos pervežimui dažniausiai rodo „pilną“ arba „šešėlinį“ verslą. O jei kas nors negerai, iš įmonės pinigus padaryti bus kur kas sunkiau.

Ar reikia rašyti sutartį?

Būtina. Net jei tai paprastas tekstas žinutėse, kur nurodyta: ką, kur ir kiek už tai mokate. Geriausia, jei išsiunčia oficialų dokumentą el. paštu. Jei įvyk incidentas, policija ar teismas paklaus: „Kur sutartis?“ Jei neturite jokių įrodymų, kad pavedėte jam daiktus, bus labai sunku įrodyti, kad jie ne jo. Negailėkite laiko, užsirašykite.

Kas daryti, jei kaina pasikeičia kelionės metu?

Tai dažna gudrybė. Vairuotojas gamina kvietą: „va, čia duobė kelyje, tenka švirkšti degalus brangiau, papildykite dar 50 svarų“. Jei tai nebuvo aptarta iš anksto – neduokite. Jūsų sutartis galioja taip, kaip susitarėte pradžioje. Išskyrus atvejus, kai jūs patys įvedėte papildomų daiktų, kurių nebuvo sąraše. Tada jis turi teisę reikalauti padidinimo.

Ar įeina keltų kaina į sumą?

Paprasčiausia klausti: „Ar kaina su keltais?“ Nes kartais skelbime parašoma „500 Eur“, o paskui paaiškina, kad keltas dar 150 Eurų. Keltai tarp Doverio ir Kalė (arba Dunkerk) nėra pigūs, ypatingai didelėms mašinoms. Nepriekaištaujama, kad vairuotojas įskaičiuoja tai į galutinę kainą, bet tai turi būti aišku iš pat pradžių. Neišsigaskite prie terminalo.

Ar turi būti PVM sąskaita-faktūra?

Jūsų poreikis, o ne jo. Jei esate fizinis asmuo, jums tikrai nereikia. Bet jei pervežate įmonės daiktus ar norite turėti galimybę grąžinti pinigus (jei kas negerai), tai PVM sąskaita privaloma. Be ja, įmonė negalės pavedti pinigų legaliai. Be to, sąskaita rodo, kad jis moka mokesčius valstybei, o tai dar kartą patvirtina jo „legalumą“.

Kodėl brangiau vežti dalinį krovinių nei pilną mašiną?

Ekonomika. Kai jis veža pilną mašiną, vienas kvadratinis metras kainuoja mažiau. Kai jis veža jūsų tris dėžes ir dar turi važiuoti po 5-kitus klientus rinkti, jis praranda laiką ir degalą. Dalinis krovinys visada brangesnis vienetui, todėl jei turite daug daiktų, verta galvoti apie pilną mikroautobuso nuomą. Kartais susidėjus su kaimynu gali išeiti pigiau.

Kelionės eiga ir kas daro nepatogumo

Kiek laiko trunka kelionė į Lietuvą?

Teoriškai be problemų nuvažiuojama per 24–30 valandų, jei vairuotojas vienas ir vairuoja be sustojimų (kas nelegalu ir pavojinga). Normaliai tai trunka apie 1.5 – 2 dienas. Tarkime, išvyksta antradienio vakarą, ketvirtadienio ryte jau gali būti pas jūsų duris. Bet nepamirškite, Anglijoje yra „Lašo“ (Londonas) – išvažiuoti iš ten gali užtrukti 3 valandas dėl spūsčių. Neteisinga sakyti „atvyks rytoj“, geriau sakyti „atvyks per 48 valandų“.

Ar vairuotojai ilsisi?

Turi ilsėtis, pagal taisykles turi daryti pertraukas. Yra tokie „karaliai“, kuriems pinigiaus svarbiau už miegą, tuomet jie geria „energetinius“ ir važiuoja. Aš to nesiūlau. Labiau noriu, kad vairuotojas užmigtų poilsiautojo vietoje 4 valandas, nei užmigotų prie vairo. Klauskite: „Kiek jūsų vairuotojų?“ Jei vienas – tikėkitės ilgesnės kelionės. Jei du – kelionės bus greitesnės.

Kur jie dažniausiai sustoja?

Didžioji dalis sustoja didžiuosiuose logistikos centruose prie „Lidl“ ar „Kaufland“ (šiaip sakykima) Vokietijoje ar Lenkijoje, kur yra nemokamos aikštelės ir tualetai. Jie nešvaistys pinigų prabangiuose viešbučiuose, nebent jūs sumokėjote už papildomą komfortą. Dažniausiai jie tiesiog miega mašinoje (gultuose kabinoje), nes taip pigiau ir greičiau.

Kas nutinka su daiktais, jei mašina sugenda?

Tai ko baiminamiausia. Jei sugenda variklis ar padanga, daiktai gali būti perkraunami į kitą transportą. Geri įmonės turi draudimą „krovinio atsakomybė“. Pasitikrinkite, ar jis turi draudimo polisą. Jei mašina sena ir be draudimo, ir ji sudega (pavyzdžiui) – viską prarasite. Nekantriai rekomenduoju klausti apie draudimą prieš pradedant kalbėtis.

Ar galima sekti mašiną GPS?

Dauguma naudoja „Google Maps“ dalijimą arba specialias programas, bet ne visada. Tiesa, kai jie vairuoja, tiesiog nebegali žiūrėti į telefoną. Arba nueina į dušą 20 minučių ir jums atrodo, kad mašina sustojo kažkur miške. Nereikėtų panikuoti, jei GPS rodo, kad jie stovi vietoje pusę valandos. O jei stovi 10 valandų – tuomet skambinkite.

Kaip elgiamasi su muitinės tikrinimu?

Nuo Briksito tai tapo košmaru. Anglijoje išvažiuojant išvyksta (tikrai gali būti tikrinimai), o Lietuvoje įvažiuojant – tikrai tikrina. Reikia turėti deklaracijas. Nerealu tikėtis, kad vairuotojas įsivažiuos kaip turistas su pilnu mikroautobusu daiktų. Jis turės parodyti T1 dokumentą arba kelių prekių deklaraciją. Įsipareigokite tai padaryti iš anksto, nes kitaip lauksite pasienyje valandas.

Ar jie gali paimti daugiau daiktų negu sutarta?

Kartais būna taip – vairuotojas mato, kad dar turi vietos, pasako: „už 50 svarų paimsiu dar tą šalį“. O tai gali būti problema, jei tų daiktų dokumentai nėra tvarkingi. Jei vairuotojas pasiūlo paimti kažką papildomai ir tai kelia jums įtarimų (tarkime, 50 kartonų cigarečių), atsisakykite. Jūsų daiktai gali būti konfiskuoti dėl jo kaltės.

Ar galima važiuoti kartu su vairuotoju?

Dauguma nebepriima keleivių, nes tai reikalauja papildomų leidimų (liucensų) ir draudimo. Anksčiau buvo paprasčiau – sėdai ir važiuoji. Dabar didelės įmonės to draudžia, nes jei įvyksi avariją, draudimas neismoks žalos, nes buvo nelegalus keleivis. Galima susiderėti su mažesniais vežėjais, bet tai jūsų rizika.

Kas daryti, jei daiktai atkeliauja sužaloti?

Vėlgi, viskas priklauso nuo to, ar buvo sudarytas aktas. Paėmimo metu reikia užfiksuoti buseną. Jei atvyksta sulaužytas veidrodis, kuris buvo sveikas – reikia kreiptis į draudimą. Tikrai nepatarčiau imtisi pykčio, geriau rašyti pretenziją. Gerai, kai vairuotojas nusifotografuoja daiktus prieš įkeliant į mašiną, tai abipus apsauga.

Ar turi būti apsauginės grindys ir užraktai?

Būtinai. Daiktai negali liesti metalinės grindų. Turi būti antklodės, grotelės. Be to, vairuotojas turi užrakinti galinęs duris. Kartais jie palinka viena spyna – tai yra kvestas vagims. Nemandragu, kai sustoją pietauti ir palieka mašiną atvirą. Pasitikrinkite, ar jis turi „spyna ant spynos“ (antklodės užraktą).

Ar gali uždelsti atvykimą be įspėjimo?

Taip, gyvenimas. Užstrigo ant geležinkelio pervažos, užstrigo kelyje arba keltuoje buvo audra. Tikrai negerai, kai jis tyliai mato, kad pavėluos, ir nieko nesako. Geras vairuotojas parašys: „Važiuoju pavėlavęs, dėl to ne mano kaltė“. Būkite kantrūs, šioje srityje niekas nevyksta pagal šveicarišką laikrodį.

Smulkmenos, kurios gali padaryti didelių problemų

Ar galiu vežti alkoholį ir cigaretes?

Galite, bet tinka ribos. 800 cigaretės ir 10 litrų stipraus (ne 90!). Jei daugiau – tai kontrabanda. Nekalbkite vairuotojui, kad „jums tik dovana“. Jei sulaikys muitinė, baudą gausite jūs, ir vairuotojas gali likti be mašinos arba gauti baudą už nelegalų pervežimą. Nekelkite jį rizikos dėl jūsų pigiaus degtinės.

Kaip elgtis su brangiais elektronikos daiktais?

Nešilkite juos įrankių dėžėje su užrašu „varžtos“. Geriau pasakykite vairuotojui: „Štai čia yra kompiuteris, reikia padėti saugiai“. Jei dings – bus žinoma, kad ne jo kaltė, jei jis įspėjo. O jei pasakysite, kad tai „senas metalas“, o jis dingus – nebus ką reikalauti. Sąžiningumas čia svarbiau už sutartį.

Ar reikia padėti krauti?

Nebūtinai, bet pagalba visada vertinama. Jei esate vienas ir turite 50 dėžių, vairuotojas gali nusipiešti. Jei turite kaimyną ar brolius – padėkite. Taip paspartinsite procesą. O jei vairuotojas sako, kad tai ne jo darbas – įtarkite. Paprastai jie padeda, nes jie nori kuo greičiau važiuoti toliau.

Ką daryti su baldais?

Baldai reikalauja ypatingo dėmesio. Reikia juos sudėti (jei įmanoma). Jei ne – uždenkti antklode. Nemandragu, kai kažkas deda sofas „kaip yra“ ir tada jis užšlampa apatinė dalis, kai vairuotojas užslenka pro duris. Pasakykite iš karto, kad baldus reikia atsargiai.

Ar gali būti, kad vairuotojas užkuria vaikus?

O jei, tai būna. Vairuotojai taip pat žmonės, turi savo reikalų. Gali būti, kad jo sūnus reikalingamas ligoninėje (čia tikrai retas atvejis, bet gali būti). Jei jums skambina ir sako, kad reikia užlaikyti dieną dvi dėl asmeninių priežasčių – nors tai nepatogu, bet reikia suprasti. Žmoniškumas svarbiau už laiką.

Kaip nustatyti, kad daiktai ne piktadarių?

Pažvelkite į vairuotojo akis. Jei jis kalba apie tai, kad jis „veža senus drabužius labdarai“, o viduje pilna prekių su kodais – tai piktadariai. Jie naudoja jūsų daiktus kaip priedą, kad prasliaužtų pro muitinę. Toks „patikimas mikroautobuso vežėjas iš Londono“ gali jums nuplauti daugiau rūpesčių nei naudos.

Ar verta rūpintis dėžėmis?

Taip, viską sudėkite į dėžes. Maišai su drabužiais gali būti sutraiškyti, jei ten užkris kažkas sunkaus. Dėžės lengviau krauti ir stumti. Nekantriai rekomenduoju nenaudoti plastic maišų (krepšių), nes jie plyšta. Kai sužinojau, kad kažkas taip padarė, beveik užsispyriau.

Ar galiu atsiimti daiktus iš sandėlio Anglijoje?

Taip, dauguma turi mažus sandėlius prie Londono. Ten juos galite užvežti patys, o jie išveš vėliau. Tai gali būti pigiau. Bet tik patikrinkite, ar sandėlis ne po atvira dangumi. Lietaus Anglijoje nėra retu reiškiniu, o drėgni baldai – tai katastrofa.

Ar galima susitarti dėl išpardavimo daiktų?

Kai kurie vairuotojai turi kontaktų Lietuvoje, kurie gali parduoti jūsų daiktus (jei tai tarkime išparduotuvės likučiai). Bet tai jau specifiniai dalykai. Paprastiems žmonėms tai nereikalinga.

Kas turi būti adreselyje?

Tikslus adresas, telefono numeris, kontaktinis asmuo. Nieko neilikite pusiau. Vairuotojas gali užkliūsti už vartų, kai bandys rasti namą kaimo vienkiemyje be navikacijos. Geriausia nusiųst „Waze“ ar „Google maps“ tašką.

Ar reikia duoti arbatpinigių?

Nebūtina, bet jei vairuotojas padėjo išnešti daiktus į antrą aukštą be nusiskundimų – būtų mandagu. 10–20 svarų (ar eurų) padarys, kad jums sekančią kartą padėtų dar labiau. Tai žmogiškas požiūris, o ne oficialus mokėjimas.

Galutinis patarimas: kuo tikrinti prieš išvykstant?

Užsirašykite vairuotojo vardo, pavardės, mašinos numerio. Padarykite nuotrauką su juo arba mašina. Jei jis nusisukia – įtarkite. Tikrų tikrųjų dirbančiųjų nereikia prašyti tokio dalyko, jie patys pasiduoda. Saugumas – tai tas dalykas, kuris praleidžiamas, kol nepakenkia.

Trumpai tariant, rasti patikimą mikroautobuso vežėją iš Londono yra tikrai įmanoma, jei naudojate ne tik logiką, bet ir intuiciją. Geriausia rasti tą, kuris jau važiavo kaimynui ar draugui. Būkite atsargūs su per pigiais pasiūlymais, nes kaip sako, nemokamas sūris būna pelėsje. Patikrumas ir sąžiningumas čia brangiau nei kelių dešimčių svarų nuolaida. Sėkmės ieškant ir tegyvuoja kelias!