perskambinsime jums per 3 minutes
Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.
Artimiausi išvykimai
į Angliją:
Keleivius vežame į Angliją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)
Lietuva → Anglija kaina nuo 130€/130£
Anglija → Lietuva kaina nuo 130€/130£
Siuntas vežame į Angliją
Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinius vežame į Angliją
Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Kai kalbame apie patikimas mikroautobusas daiktų pervežimui į ir iš UK, iškart reikia pasakyti paprastai: čia ne tik „mašina atvažiavo, užkrovėm, išvežėm“. Reikia žinoti, kas dedama, kaip supakuota, ar tai asmeniniai daiktai, ar komercinis krovinys, ar reikia muitinės dokumentų, ar telpa ant palečių, ar reikia kilnojamojo keltuvo. Aš per 20+ metų mačiau visko – nuo gražiai supakuotų baldų iki daiktų, kuriuos reikėjo perkrauti, nes kažkas „tikrai telpa“, nors netilpo. Todėl patikimas pervežimas prasideda ne raktu užvedus variklį, o normaliu pokalbiu prieš kelionę.
Dažniausiai kalbam ne apie keleivinį mikroautobusą, o apie krovininį furgoną arba didesnį mikroautobusą, panašų į Mercedes Sprinter, Ford Transit, Iveco Daily. Svarbu ne pavadinimas, o talpa: tūris, keliamoji galia, durų aukštis, rampa arba tail lift. Jei vežate baldus iš Vilniaus į Londoną, gali užtekti 12–15 m³. Jei kraunate įrangą, palečių prekes ar statybines medžiagas, reikia žiūrėti į 18–30 m³ variantus. Kartais klientai sako „tik keli daiktai“, o po to reikia dviejų reisų. Todėl geriau iškart siųsti nuotraukas, matmenis, svorį, sąrašą.
Jeigu daiktų nedaug, galima važiuoti daliniu kroviniu, kai jūsų krovinys keliauja kartu su kitais. Tai dažnai pigiau, bet ilgiau. Pilnas mikroautobusas tinka tada, kai norite greičiau, saugiau arba kai daiktai jautrūs – baldai, elektronika, instrumentai, automobilių dalys. Reali situacija: vienas klientas siuntė porą dėžių į Mančesterį, bet jos buvo sunkios ir trapios, todėl dalinis variantas neatrodė geras. Pasirinko atskirą transportą ir, tiesą sakant, nei vienas, nei kitas nenusivylė. Tik kaina buvo kitokia.
Paprastai žodžiai maišosi. Vieni sako mikroautobusas, kiti furgonas, treti „furgonėlis“. Pervežime svarbiausia – ar transportas tinkamas kroviniui. Mažas furgonas gali būti iki 8–10 m³, vidutinis – apie 12–15 m³, didelis – 18 m³ ir daugiau. Jei vežate daiktus į UK, reikia galvoti ne tik apie tūrį, bet ir apie pakrovimą. Pavyzdžiui, iš garažo Kaune iki Londono priemiesčio gali būti laiptai, siauras kiemas ir tik vienas vairuotojas. Tai jau keičia visą planą.
Kaina labai skiriasi. Dalinis krovinys į Londoną gali prasidėti nuo maždaug 150–350 €, jei daiktų tikrai nedaug. Pilnas mikroautobusas dažniausiai bus apie 900–1800 €, priklausomai nuo maršruto, svorio, pakrovimo sąlygų ir dokumentų. Grįžtant iš UK į Lietuvą kartais būna pigiau, nes vairuotojai ieško atgalinio krovinio. Bet ne visada. Keltas, degalai, draudimas, muitinės formalumai – viskas turi kainą. Jei kas nors siūlo „labai pigiai“, aš visada klausiu: kas čia paslėpta?
Jei kalbam apie tiesioginį reisą iš Lietuvos į UK, realiai reikia planuoti 2–5 dienas. Viskas priklauso nuo išvykimo vietos, kelto eilių, muitinės patikrinimų, vairuotojo darbo laiko ir išsikrovimo adreso. Iš Vilniaus iki Doverio galima pasiekti greičiau nei iš Klaipėdos per Lenkiją ir Vokietiją. Bet Doveris ne visada būna greičiausias taškas. Kartais geriau važiuoti į Harwich, Hull ar net per Airiją, nors skamba keistai. Aš nesu tikras dėl kiekvieno kelto grafiko konkrečiai jūsų dienai, nes jie keičiasi.
Galima, bet reikia tvarkos. Asmeniniai daiktai – drabužiai, knygos, baldai, buitinė technika – dažniausiai keliauja paprasčiau nei komercinės prekės. Vis dėlto muitinė gali klausti, kas tai, kam skirta, ar parduosite, ar naudojate patys. Jei vežate 12 dėžių su naujais batais, tai jau nebe „mano seni daiktai“. Patikimas pervežimas čia reiškia, kad turite sąrašą, sąskaitas, nuotraukas, galbūt deklaraciją. Geriau būti nuobodžiam ant popieriaus nei vėliau aiškintis Dovere.
Minimaliai reikia identifikacijos, krovinio sąrašo, adresų, kontaktų, o komerciniam kroviniui – komercinės sąskaitos, EORI numerio, HS kodų, eksporto/importo deklaracijos. Jei vežate asmeninius daiktus, dažnai užtenka išsamesnio sąrašo ir paaiškinimo, bet muitinė visada gali paprašyti daugiau. CMR dokumentas naudojamas tarptautiniam krovinių gabenimui, nors asmeniniams daiktams jis ne visada būtinas. Čia žmonės painiojasi. Aš paprastai sakau: jei daiktai turi komercinę vertę, ruoškite dokumentus rimtai.
Taip, ypač jei vežate prekes pardavimui, atsargas, įrangą klientui ar pavyzdžius. Komercinis krovinys turi turėti aiškią vertę, kiekį, kilmę, paskirtį. Pavyzdžiui, vežate 200 vienetų elektros detalių iš Šiaulių į Birmingamą – čia jau ne baldai iš senos svetainės. Reikia sąskaitos, tarifinio kodo, galbūt licencijų, jei prekės specifinės. Patikimas mikroautobusas daiktų pervežimui į ir iš UK šiuo atveju reiškia ne tik transportą, bet ir teisingą popierių tvarką.
EORI yra ekonominės veiklos vykdytojo registracijos ir identifikacijos numeris muitinėje. Po Brexit jis tapo labai svarbus vežant į ir iš Jungtinės Karalystės. Jei siunčiate komercinį krovinį, be jo dažniausiai bus bėda. Asmeniniam kroviniui situacija gali būti paprastesnė, bet vis tiek reikia žiūrėti konkrečiai. Yra vienas nemalonus dalykas – kai kurios įmonės priima užsakymą, o dokumentus pradeda aiškintis prie sienos. Tada visi nervinasi, krovinys stovi, klientas klausia „kur mano daiktai“.
Gali būti galima, bet tik jei tai tikrai dovanos, ne komercija. Reikia sąžiningai įvardinti, kas yra dėžėje ir kokia vertė. Jei siunčiate draugui į Bristolį senus drabužius, knygų ir porą suvenyrų, tai viena. Jei siunčiate 30 identiškų rankinių, net jeigu sakote „draugams“, tai skamba kitaip. Muitinė mato modelius, kiekį, vertę. Kartais verta pasikonsultuoti su muitinės brokeriu, ypač kai daiktų vertė didesnė arba yra naujos prekės.
Nieko gero. Krovinys gali būti sulaikytas, paprašyta papildomų dokumentų, paskaičiuoti mokesčiai ar baudos. Blogiausia, kai daiktai stovi terminalo sandėlyje, o už saugojimą pradeda bėgti mokestis. Esu matęs situaciją, kai klientas deklaravo „įrankius“, o viduje buvo komercinė įranga su priedais. Atrodė smulkmena, bet muitinei taip neatrodė. Patikimas pervežimas į UK prasideda nuo sąžiningo aprašymo, ne nuo gražių žodžių.
Ne visada. Kai kurie pervežėjai siūlo pagalbą, kiti tik veža nuo adreso iki adreso. Tai reikia išsiaiškinti prieš užsakymą. Jei sakoma „mes viskuo pasirūpinsim“, klauskite, kas tiksliai: dokumentų patikra, deklaravimas, konsultacija, EORI, brokerio paslaugos? Nes po to paaiškėja, kad „pasirūpinsim“ reiškia „duosime kontaktą“. Nepatogu, bet geriau iškart. Geriausia, kai pervežėjas aiškiai pasako, kas yra įskaičiuota ir kas ne.
Pirmiausia – sąrašas. Net paprastas, sąsiuvinyje. Tada nuotraukos prieš pakavimą, ypač baldų, elektronikos, rėmų, veidrodžių. Kietus daiktus reikia apsaugoti nuo įbrėžimų, stiklą ir keramiką dėkite į dėžes su užpildu, drabužius geriau supakuoti vakuuminiuose maišuose. Nerašykite ant dėžių „auksas“ ar „brangu“, užtenka normalaus aprašymo. Jei daiktai sunkūs, dėžės turi būti mažesnės. Didelė dėžė su knygomis gali būti per sunki ir plyšti.
Labai rekomenduoju. Nuotraukos padeda ne dėl paranojos, o dėl realybės. Jei baldas atvyksta į Leeds su įbrėžimu, reikia matyti, koks jis buvo prieš kelionę. Jei dėžė atidaroma, galima tikrinti, ar ji buvo tinkamai užklijuota. Kartais klientas sako „nereikia, viskas gerai“, o po to klausia, ar galima parodyti prieš/po. Galima, bet tik jei nuotraukos yra. Tai toks mažas darbas, kuris vėliau sutaupo daug nervų.
Galima, bet reikia specialaus pakavimo ir realaus vertinimo. Veidrodis, televizorius, paveikslas rėme, keramika – tai ne tie daiktai, kuriuos galima mesti į kampą. Reikia dėžių, kampuočių, plėvelės, putų, tvirtinimo diržų. Kartais geriau išardyti baldą ir vežti dalimis. Jei klientas nori, kad veidrodinis spintos duris vežtume „kaip yra“, aš būsiu tas nemalonus žmogus, kuris sakys: ne. Nes žinau, kaip juda krovinys kelyje.
Baldus reikia apsaugoti nuo drėgmės, įbrėžimų ir smūgių. Naudojamos plėvelės, antklodės, kartoniniai kampai, tempimo plėvelė, kartais medinės konstrukcijos, jei baldas labai vertingas. Kampai – ypač svarbūs. Dauguma pažeidimų būna ne viduryje plokštumos, o ant kampų. Jei vežate sofą į Nottingham, ji turi būti ne tik apvyniota, bet ir pritvirtinta, kad neslystų. Geriausia nuotrauka: baldas paruoštas, pakrautas, pritvirtintas. Tada visi ramiau.
Galima, jei tai asmeniniai daiktai, dėžės, baldai, bagažas. Bet jei vežate komercinį krovinį, dažnai reikia palečių, nes taip lengviau krauti, fiksuoti ir deklaruoti. Be palečių daiktai gali būti perkelinėjami rankomis, o tai didina riziką. Pavyzdžiui, 40 dėžių iš garažo į Londoną galima sutvarkyti be palečių. Bet 40 dėžių su elektronika, skirtos parduoti, geriau krauti tvarkingai ir su CMR. Skamba banalu, bet tai svarbu.
Iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Utenos, Tauragės – iš esmės iš daugelio vietų. Svarbiausia, ar vairuotojui patogu privažiuoti. Senamiestis, kiemas be išvažiavimo, žema šaka virš gatvės, sunkiai prieinamas garažas – tai gali keisti kainą. Kartais patogiau susitarti pakrovimą prie pagrindinio kelio ar sandėlio. Jei užsakote patikimas mikroautobusas daiktų pervežimui į ir iš UK, nurodykite ne tik miestą, bet ir realią situaciją vietoje.
Dažniausiai – Londonas, Birmingham, Manchester, Leeds, Liverpool, Bristol, Nottingham, Sheffield, Glasgow, Edinburgh, Cardiff. Bet UK nėra tik didieji miestai. Reikia žiūrėti, ar adresas miestelyje, ar pramoninė zona, ar salos dalis. Pavyzdžiui, Škotijos aukštumos ar atokesnės Velsio vietos gali kainuoti daugiau. Kartais klientas sako „netoli Londono“, o po to paaiškėja, kad iki ten dar valanda per siaurus keliukus. Tai nėra problema, tik reikia žinoti iš anksto.
Gali važiuoti ir taip, ir taip. Keltas per Doverį–Calais yra klasikinis variantas, o Eurotunnelis dažnai greitesnis, bet ne visada pigesnis. Sprendimas priklauso nuo grafiko, kainos, oro sąlygų, eilių ir vairuotojo planavimo. Kartais keltu stovi ilgiau, bet viskas juda. Kartais tunelis greitas, bet reikia pataikyti laiką. Aš ne visada žinau 100%, kokį variantą parinks konkrečią dieną, nes tai gali keistis iki paskutinio momento.
Vėluoja dėl eilių prie kelto, muitinės patikrinimų, blogo oro, vairuotojo darbo laiko, techninių problemų, neteisingų adresų. Dar būna paprasta žmogiška priežastis – klientas nebuvo paruošęs daiktų. Viena valanda pakrovime gali sugadinti visą grafiką. Esu matęs, kai dėl poros dėžių, kurios „tuoj bus“, reikėjo keisti kelto laiką. Tai kainuoja. Todėl patikimas pervežimas nėra tik pervežėjo atsakomybė; klientas irgi turi būti pasiruošęs.
Tikslų iki minutės – sunkiai. Galima gauti langą: ryte, po pietų, vakare. Kai krovinys kerta kelis šalis, sienas, keltą, miestų spūstis, minutės tampa fantazija. Jei vairuotojas sako, kad bus tarp 14:00 ir 18:00, tai dažniausiai yra normalu. Jei kažkas žada „tiksliai 09:17“, aš šypsausiuosi. Geriausias variantas – turėti kontaktą, stebėjimą ir realų susitarimą dėl iškrovimo.
Kaina keičiasi, kai paaiškėja nauji faktai. Klientas sako „porą baldų“, o iš tikrųjų yra sofa, du čiužiniai, skalbimo mašina ir 15 dėžių. Arba sako „pirmas aukštas“, o liftas neveikia. Dar būna, kad daiktai per sunkūs arba reikia dviejų žmonių pakrovimui. Todėl prieš galutinę kainą reikia nuotraukų, matmenų, svorio, adreso ir pakrovimo sąlygų. Tai ne kaprizas, o bandymas nesusigadinti dienos visiems.
Ne visada, bet labai dažnai būna rizikingesnis. Pigiau gali būti dėl atgalinio krovinio, laisvo grafiko arba paprasto maršruto. Bet jei kaina neatrodo reali, klauskite, kas įskaičiuota. Ar yra draudimas? Ar yra tail lift? Ar vairuotojas padeda krauti? Ar dokumentai sutvarkomi? Blogos įmonės kartais pasiima užsakymą, o tada ieško, kas pigiau nuveš. Klientas apie tai sužino per vėlai. Patikimas mikroautobusas daiktų pervežimui į ir iš UK turi būti ne tik pigus, bet ir aiškus.
Pilna paslauga gali reikšti pakrovimą, tvirtinimą, transportą, keltą, iškrovimą, dokumentų pagalbą ir informavimą. Bet žodis „pilna“ labai mėgstamas pardavimuose, todėl reikia tikslinti. Vienam klientui tai reiškia tik transportą, kitam – kad darbininkai viską nešios iki miegamojo. Tai skirtingi dalykai. Geriausia užsakyme parašyti: kas krauna, kas riša, kas atsako už dokumentus, kas laukia iškrovimo. Tada mažiau ginčų.
Taip, galima vežti tik į UK arba tik iš UK į Lietuvą. Kartais viena kryptis būna pigesnė, jei transportui reikia grįžti ir jis ieško krovinio. Pavyzdžiui, iš Lietuvos į Angliją kaina gali skirtis nuo grįžimo atgal. Jei jums reikia tik išsiųsti daiktus, tai normalu. Jei reikia atvežti baldus iš Manchester į Kauną, irgi normalu. Svarbu tik nepainioti dalinio ir pilno krovinio, nes terminai ir kaina bus labai skirtingi.
Taip. Vasarą, prieš šventes, mėnesio pabaigoje, kai žmonės kraustosi, kaina dažnai kyla. Dar įtakos turi kuro kainos, kelto kainos, vairuotojų trūkumas, muitinės apkrovos. Jei planuojate kraustymąsi į UK, geriau nespausti paskutinės savaitės. Esu matęs, kaip klientai ieško transporto penktadienį ryte sekmadienio išvykimui. Kartais pavyksta, bet dažniau brangu arba nekokybiška. Planavimas čia tikrai taupo pinigus.
Turėtų būti bent bazinis vežėjo atsakomybės draudimas, bet jis ne visada dengia visą daiktų vertę. Reikia skaityti sąlygas: kas draudžiama, kokios išimtys, kaip fiksuojami pažeidimai. Jei siunčiate labai vertingus daiktus, verta derinti papildomą draudimą. Paprastas pavyzdys: senas komoda gali būti brangi emociškai, bet draudimas žiūrės į dokumentuotą vertę. Todėl nuotraukos, čekiai, vertinimai ir sąrašai yra ne popierizmas, o apsauga.
Nefotografuoti tik bendrai „oi, blogai“. Reikia nuotraukų iš karto, prieš iškraunant arba vos pastebėjus pažeidimą. Tada nuotraukos iš skirtingų kampų, pakuotės, etiketės, transporto viduje. Pranešti pervežėjui raštu, ne tik telefonu. Jei pažeidimas rimtas, nedėliokite daikto taip, kad neatrodytų kaip buvo. Tai skamba nemaloniai, bet tyrimui reikia faktų. Vėliau prisiminti „man atrodo, kad buvo įbrėžimas“ nepadės.
Atsako tik tiek, kiek numatyta sutartyje ir realiomis aplinkybėmis. Sienos, keltai, muitinė, oras, spūstys – tai ne visada pervežėjo kontrolėje. Bet jei vėlavimas kilo dėl neteisingo planavimo ar transporto problemos, tada kita kalba. Patikimas pervežėjas informuoja, o ne dingsta. Blogesnis variantas – kai klientas pats turi spėlioti, ar krovinys Dovere, ar Calais, ar dar kažkur. Informacija yra paslaugos dalis.
Nedraudžiama vežti visko. Negalima arba labai rizikinga vežti degalų, dujų balionų, dažų, chemikalų, ginklų, tam tikrų baterijų, greitai gendančių maisto produktų be sąlygų. Taip pat sunku vežti labai vertingus daiktus be specialaus draudimo. Kartais klientai nori siųsti alkoholį ar cigaretes dideliais kiekiais – čia jau muitinės klausimai. Geriau prieš užsakymą sąžiningai pasakyti, kas yra dėžėse. Meluoti pervežėjui nėra prasmės.
Dažniausiai ne, ypač jei tai krovininis transportas. Keleivinėse vietose, draudime, darbo laiko taisyklėse ir saugume yra apribojimų. Jei reikia vykti kartu, reikia ieškoti specialaus sprendimo, pavyzdžiui, keleivinio transporto arba atskiro vairuotojo varianto. Kai kurie žmonės klausia, ar galima „tik pasėdėti gale“. Atsakymas paprastas: ne taip paprastai. Krovinių vežimas nėra taksi su daiktais.
Pateikite išvykimo ir pristatymo adresus, pašto kodus, daiktų sąrašą, apytikslį svorį, matmenis, nuotraukas, ar reikia pakrovimo/iškrovimo pagalbos, ar yra laiptai, liftas, rampa. Jei tai komercija – prekių aprašymą, vertę, kiekį, HS kodus. Jei asmeniniai daiktai – sąrašą ir paskirtį. Kuo daugiau detalių, tuo tikslesnė kaina. Ir prašau, ne rašykite tik „standartinis krovinys“. Tai niekam nieko nepasako.
Dažnai taip, ypač kai reikia aiškiai paaiškinti situaciją. Lietuviškai lengviau pasakyti, kad sofa „stovės per duris tik pasukus“, arba kad garaže „tas senas šliferis labai sunkus“. Bet svarbiausia ne kalba, o kompetencija. Gali būti lietuviškas aptarnavimas, bet netvarkingas darbas. Gali būti tarptautinė komanda, bet viskas vykti puikiai. Žiūrėkite į atsiliepimus, atsakymų greitį, dokumentų aiškumą ir realius pavyzdžius.
Patikimas pervežėjas klausia detalių, ne tik sako „taip, vežam“. Jis aiškina, kas įskaičiuota, kas ne, kokios rizikos, kokie terminai. Jis prašo nuotraukų, sąrašo, dokumentų, jei reikia. Jis nepasižada neįmanomų dalykų. Jei skambate dėl pervežimo į UK, o jums iškart sakoma „rytoj bus, kaina maža, viskas paprasta“, aš būčiau atsargesnis. Kartais paprasta būna, bet ne visada.
Galima, bet protingai. Jei turite lanksčią datą, dalinį krovinį, patogų adresą, paruoštus daiktus, galima gauti geresnę kainą. Bet jei reikia tail lift, dviejų žmonių, greitai, su dokumentais ir atokioje vietoje, derėjimas turi ribas. Vairuotojo laikas, kuras, keltas ir draudimas kainuoja. Kartais 50 € skirtumas nėra vertas galvos skausmo. Pigiau ne visada reiškia geriau, ypač kai daiktai jums svarbūs.
Kuo greičiau pranešti. Pervežimų grafikai dažnai sudėlioti kaip tetris – vienas krovinys keičia kitą. Jei data pasikeičia prieš savaitę, dažniausiai nėra problemos. Jei prieš kelias valandas, gali tekti mokėti už laukimą, kelto keitimą arba prarasti vietą. Būna ir taip, kad pervežėjas negali persitvarkyti. Todėl rezervacija turėtų būti tikra rezervacija, ne „galbūt skambinsiu rytoj“.
Patikimas mikroautobusas daiktų pervežimui į ir iš UK nėra tik automobilis su vairuotoju. Tai aiškus planas, tinkamas pakavimas, dokumentai, realūs terminai ir sąžiningas bendravimas. Jei norite vežti baldus, įrankius, prekes ar asmeninius daiktus, pirmiausia surinkite sąrašą, nuotraukas, matmenis ir adresus. Tada rinkitės ne vien pagal mažiausią kainą, bet pagal aiškumą. Geriausias pervežimas būna tada, kai viskas atrodo nuobodžiai – niekas nedegina telefonų, niekas nestovi muitinėje, o daiktai tiesiog atvyksta.