Patikimas krovinys į Londoną ir atgal: kas pasikeitė po Brexit ir kaip išvengti nerealios kainos?

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus ir galiu pasakyti vieną – krovinių pervežimas į Angliją niekada nebuvo lengvas, bet po Brexit jis tapo tiesiog... be galo įdomesnis. Anksčiau tai buvo tiesiog nuvažiuoti į keltą, parodyti pasą ir važiuoti toliau. Dabar? Dabar tai visa menų studija, kur viena trūksta staumenys gali užstrigti Doverio uoste savaitę. Klientai vis klausia, kaip užtikrinti, kad patikimas krovinys į Londoną ir atgal atkeliautu laiku, ir visada turiu nukreipti juos ne į kainą, o į proceso supratimą. Jei ieškote pigumo, jums greičiausiai reikės rasti kažką, kas veža „kišenėje“ be draudimo, bet jei jums svarbu, kad prekės pasiektų paskirties vietą, turite žinoti kelis pagrindinius niuansus, kuriuos bandysiu paaiškinti paprastai, be tų visų oficialių „anglų“ terminų. Sako, laikas gydo, bet muitinės eilės tik ilgėja, tad įsiklausykite.

Pagrindiniai klausimai apie kainas ir laiką

Kiek kainuoja krovinys į Londoną dabar?

Tai yra klausimas, kurį girdžiu kiekvieną ryta. Negaliu pasakyti tikslios sumos, nes ji keičiasi kaip oras. Vakar kuro kainos buvo vienos, šiandien – kitos. Be to, keltų bilietų kaina svyruoja priklausomai nuo sezono. Paprastai kalbant, jei turite 1-2 europaletes (EP), tai kaina svyruoja nuo 400 iki 600 eurų vienam kryžiui, bet tai labai apytikslis skaičius. Patikimas krovinys į Londoną ir atgal niekada nebus pigiausias rinkoje, nes mokame už gerus vairuotojus, draudimą ir, svarbiausia, už tai, kad krovinys nebus dingęs Kelso trasoje.

Kiek laiko užtrunka nuvežti prekes?

Teoriškai Google sako, kad nuo Vilniaus iki Londono yra apie 1800 km, tai turėtų užeiti maždaug 24 valandas vairuojant. Bet praktikoje? Pamirškite. Turiame čekų, vokiškus ir anglų kelius, kurie dažnai stovi kamščiuose. Pridėkite prie to laukimą keltuose ir muitinės procedūras. Realiausias laikas yra 3-4 dienos, jei viskas vyksta sklandžiai. Jei kas nors nutiko cheminėse arba vairuotojas pavėlavo į terminą, gali prailgti iki penkių dienų. Taip, kartais tai nutinka ne mūsų kaltėm.

Ar galima nurodyti fiksuotą atvykimo laiką?

Galima, bet tai kainuoja. Jei jums reikalingas „just in time“ pristatymas, pvz., į statybos aikštelę tam tikru laiku, mes turime planuoti maršrutą su dideliu rezervu. Tegu vairuotojas miega prieš uostą, kad būtų tikrai laiku. Klientai dažnai supranta, jei pasakau tiesiai: „norite garantijos – mokėkite už ekspresą“. O jei jums tiesiog reikia, kad ką nors nuvežtų, tai geriau nedarykite spaudimo, nes stresas padaro blogiausią įtaką vairuotojui.

Kodėl kaina skiriasi priklausomai nuo savaitės dienos?

Anglija savo taisyklėmis. Jei bandysite įvežti krovinį penktadienį arba šeštadienį, gausite didelę priemoką, nes ten dirbimo laikas ir apmokėjimai viršvalandžiams yra kitokie. Be to, keltų vietos šiomis dienomis užsipildo savaite iš anksto. Geriausias laikas yra antradienis-ar trečiadienis, kai eilės mažesnės ir vairuotojai dar nesubūrę nuo intensyvaus savaitgalio. Aš visada patariu klientams planuoti išvyką vidurios savaitės.

Ar brangiau vežti atgal iš Londono?

Kartais taip, kartais ne. Rinka yra asimetriška. Daugiau prekių važiuoja į Angliją nei iš jos. Taigi, rasti krovinį atgal (ką mes vadiname „return load“) gali būti sunkiau, jei jūsų krovinys yra nestandartinis. Jei tai paprastos pakuotės ant paletės, surasti grįžtamą krovą lengva. Bet jei turite kažką didelio ar keisto formos, gali tekti mokėti už tuščią važiavimą. Tas pats patikimas krovinys į Londoną ir atgal gali kainoti dvigubai, jei grįžtant važiuos tuščia furgonas.

Ar galima gauti nuolaidą už nuolatinį vežimą?

Žinoma, jei jūsų įmonė siunčia krovinius kiekvieną savaitę, mes susėdame ir deramės. Tokie klientai mums svarbiausi. Bet čia nėra taip, kad skambinate pirmą kartą ir prašote 50 proc. nuolaidos. Nuolaida atsiranda tada, kai išmokame pasitarti, kai žinome jūsų specifiką ir kai nereikia laiko praleisti aiškinant, kas yra CMR važtaraštis. Pasitikimas turi savo kainą, bet ji mažesnė.

Ką daryti, jei vairuotojas užstrigs kamštyje?

Jis praneša dispetcherui. Mes tada jums pranešame. Negalime padaryti stebuklo ir išnykinti kamščio. Gali tik pasiūlyti, jei labai skuba, pervesti krovinią į kitą automobilį (tai vadinama „krosvežiu“), bet tai labai brangu. Dažniausiai tiesiog laukiame. Kartais laukiame 4 valandas, kartais 10. Tokia yra tarptautinio pervežimo realybą.

Ar galima vežti krovinius su atidėtu mokėjimu?

Galima, bet tik tada, kai jau esame susipažinę. Naujiems klientams mes visada imame išankstinį apmokėjimą arba bent jau 50 proc. avansą. Per tuos 20 metų mačiau daug situacijų, kai krovinys atvyksta, o gavėjas sako, kad „pinigai bus po savaitės“. Mūsų vairuotojams reikia maitintis ir degalų. Dėl to atidėtas mokėjimas yra privilegija, ne teisė.

Kokia yra depozito suma?

Jei vežame brangius krovinius (elektronika, vaistai), gali būti reikalaujama draudimo poliso arba depozito, kad užtikrintume, kad krovinys nebus „dingęs“ kelyje. Depozitas paprastai grąžinamas, kai prekės perduotos gavėjui ir pasirašyti dokumentai. Tai standartinė praktika, kai kalbame apie patikimą krovinį į Londoną ir atgal, ypač jei vertė viršija 10 tūkstančių eurų.

Dokumentai, muitinės ir biurokratija

Kokius dokumentus reikia paruošti?

Būtinai reikia komercinės sąskaitos (invoice), kuroje nurodytas tikslus prekių pavadinimas, svoris ir vertė. Be to, reikalingas CMR važtaraštis, kurį užpildo vairuotojas, ir pakavimo sąrašas (packing list), jei dalių daug. Jei trūksta bent vieno dokumento arba jame yra klaida (pvz., svoris neatitinka), muitinėje sustabdys visą procesą. Tikiuosi, kad jūsų buhalteris tai žino.

Ar reikia EORI kodą?

Taip, absoliučiai būtina. Be EORI kodo joks krovinys neišvažiuos iš Lietuvos arba neįvažiuos į Angliją. Jis turi būti jūsų (siuntėjo) ir gavėjo kodas. Jei gavėjo jo neturi, pristatymas gali užtrukti mėnesį. Kartais klientai klausia, ar mes galime padėti gauti kodą. Mes galime tik nurodyti, kur kreiptis, bet registruotis turi patys įmonės.

Kaip vyksta muitinės išregistravimas Anglijoje?

Dabar tai sudėtingiau. Anksčiau vairuotojas tiesiog važiuodavo pro vartus. Dabar turi būti pateiktas preliminarus pranešimas (ENS) ir išankstinis deklaravimas. Geriausia, jei tai daro tarpininkas (customs broker) Anglijoje. Mums tokia partnerių tinklas yra susikūręs per šiuos metus. Jei bandysite tai daryti patys be žinių, tikėkitės baudų.

Kas daryti, jei prekės yra iš trečiosios šalies (pvz., Kinijos)?

Tuomet reikia importo licencijos arba T2 dokumentų, jei jos jau buvo apeitos ES muitinę. Anglija dabar yra trečioji šalis ne tik mums, bet ir ES sistemai. Jei krovinys atkeliauja iš Kinijos į Lietuvą, o tada mes jį vežame į Londoną, reikia labai tiksliai sekti šios prekės kelią. Vieną kartą turėjau atvejį, klientai viską sumaišė ir užstrigome sienoje dviem savaitėms.

Ar reikia mokėti PVM arba muitus?

Jei prekės keliauja į Angliją ir lieka ten, tai tai yra eksportas. Anglijos gavėjas turi sumokėti PVM Anglijoje (Import VAT) ir galbūt muitus, priklausomai nuo prekių tipo. Jums, kaip siuntėjui Lietuvoje, taikoma 0 proc. PVP tarifas, jei turite eksporto dokumentus. Bet dėl to patikimas krovinys į Londoną ir atgal gali tapti brangus gavėjui, jei jis nėra pasiruošęs mokėti mokesčių gavimo metu.

Ką daryti, jei muitininkas pareikalauja patikrinti krovinią?

Jūs nieko nedarysite, tik laukiate. Tai vadinama „kontrole“. Vairuotojas gali būti nuvežtas į sandėlį, kur krovinys visiškai iškraunamas ir patikrinamas. Tai trunka nuo kelių valandų iki kelių dienų. Deja, už šį laukimą dažniausiai turi mokėti klientas, nes tai nėra pervežėjo kaltė. Aš visada įspėju – tikėkitės ko nors nepageidaujamo.

Ar galima vežti maistą?

Galima, bet yra griežtų apribojimų. Mėsos, pieno produktų kiekis ribojamas. Jei vežate didelę partiją maisto prekių, reikia sanitarinio veterinarijos pažymėjimo (SV arba SVE). Be to, reikia deklaruoti kiekvieną ingredientą. Vieną kartą teko vežti lietuvišką duoną restoranui Londonui – tenka labai daug paaiškinimų dėl miltų kilmės.

Kas yra HS kodas ir kodėl jis svarbus?

Tai prekių tarifinio klasifikavimo kodas. Nuo jo priklauso, kokį mokėsite mokesčį Anglijoje. Jei nurodysite neteisingą kodą, gali būti bauda. Aš nėra muitininkas, bet patariu pasikonsultuoti su ekspertais, jei nesate tikri dėl savo prekių kodo. Geriau klausti per daug kartų negu vėliau mokėti baudą.

Ar reikia draudimo poliso?

Būtinai. Mūsų standartinis draudimas dėl krovinių atsakomybės yra pagal CMR konvenciją (apie 8,33 SDR už kg). Tai mažai. Jei vežate brangias prekes, reikia papildomo draudimo (All risk). Niekada nežinai, kas gali nutisti kelyje – gali nukristi medis ant furgono arba furgonas gali nuplaukti (nors statistiškai tai reta). Bet geriau būti saugiam.

Ar galima atsisakyti krovinio, kai jau jis kelyje?

Galima, bet turėsite sumokėti visą vežimo kainą atgal ir išlaidas, susijusias su krovinio saugojimu arba gražinimu. Tai nėra pigu. Vieną kartą klientas pasiryžo atsisakyti, kai sužinojo, kokių dokumentų trūksta. Jis neteko daugiau pinigų nei jei būtų viską ištaisęs iš karto.

Techniniai dalykai ir vairuotojai

Kokį automobilį naudojate?

Daugiausia tai „tentalai“ (tent trailers) arba šaldytuvai, jei reikia temperatūros režimo. Jei krovinys mažas, naudojame 3,5 tony furgonus (vadinamuosius „furgonukus“), kurie gali važiuoti greičiau. Pasirinkimas priklauso nuo to, kiek svorio turite. Patikimas krovinys į Londoną ir atgal tinka bet kokiam transportui, svarbiausia, kad jis būtų techniškai tvarkingas, nes Anglijoje kelių policija labai griežta.

Ar vairuotojai moka anglų kalbą?

Dauguma mūsų vairuotojų kalba bent pažodžiui. Jie gali suprasti instrukcijas, parašyti žinutę, susitvarkyti su dokumentais. Bet nereikėtų tikėtis, kad jie kalbės apie orus ar politiką su muitininku. Jų pagrindinė užduotis – saugiai nuvežti furgoną. Kalbos barjeras buvo didesnis problema prieš 10 metų, dabar jaunesnioji karta geriau moka.

Ką daryti, jei sugenda automobilis?

Mes turiime pagalbos tarnybą visoje Europoje. Jei furgonas sustoja Vokietijoje arba Belgijoje, techninis pagalbos automobilis atvyksta per 2-4 valandas. Jei gedimas rimtas, reikia perkrauti krovinį į kitą automobilį. Tai retai nutinka su mūsų parku, nes stengiamės keisti techniką laiku. Bet technika – technika, ji kartais sugenda be įspėjimo.

Ar vairuotojas gali padėti pakrauti/iškrauti?

Jei tai yra „pilotinis“ (kai vairuotojas vienas), jis gali padėti tik rankomis. Jei krovinys sunkus (pvz., 1 tonos cemento ant vienos paletės), jis to nepadarys. Tada reikia orderio su vairuotoju (2 vairuotojai) arba forklifterio gavėjo pusėje. Nereikia pykti ant vairuotojo, kad jis nenori pakelti 50 kg dėžės – jis vairuoja 10 valandų, o ne keliauja sporto salę.

Ar galima sekti krovinią realiu laiku?

Taip, visi mūsų automobiliai turi GPS stebėjimo sistemas. Galite matyti, kur yra furgonas, kiek greičiu važiuoja. Bet nereikėtų skambinti vairuotojui kas valandą ir klausinėti „kur jūs“. Tai trikdo. Geriau pažiūrėti programėlę arba rašyti dispetcheriui. Vairuotojas turi atsipalaiduoti, kai ne vairuoja.

Ką vairuotojas daro, kai laukia keltą arba iškrovimo?

Jis turi poilsio laiką. Pagal tachografą, jis privalo ilsėtis. Kartais jie ilsėjasi automobilyje, kartais eina į parduotuvę. Anglijoje yra daug gerai įrengtų stovyklaviečių (truck stops), kur vairuotojai gali pasiimti dušą ir pavalgyti. Nemanau, kad reikia stebėti jų poilsį – svarbiau, kad jie atvyktų atgaivinti.

Ar saugu vežti vertingus daiktus?

Ypač Londono rajonuose, pvz., Barking arba Dagenham, gali būti nesaugu. Mes stengiamės ne palikti automobilių be priežiūros naktimis atvirose vietose. Jei krovinys labai vertingas, vairuotojas laukia saugioje aikštelėje. Tai gali truputį prailginti terminą, bet saugumas pirma. Turiu omenyje, kad vagystės yra realus dalykas.

Ar galima vežti pavojingas krovinius (ADR)?

Galima, jei turime atitinkamą pažymėjimą (ADR sertifikatą) vairuotojui ir specialią įrangą. Anglija turi savo griežtas taisykles apie pavojingų medžiagų pervežimą. Reikia papildomų leidimų. Aš asmeniškai nerekomenduoju siųsti tokių krovinių be labai detalaus išplanavimo, nes klaida gali kainuoti labai brangiai.

Kas nutinka, jei gavėjo nėra vietos?

Tai klasikinė problema. Vairuotojas atvažiuoja į adresą, o ten sako „važiuok šiandien vėliau“ arba „mes neturime kur padėti“. Tada vairuotojas privalo laukti. Jei laukimas viršija 2 valandas (nemokamai), prasideda laukimo mokestis (waiting time). Gavėjai dažnai to nemėgsta, bet vairuotojo laikas nėra nemokamas.

Specifinės situacijos ir problemos

Ar galima vežti asmeninius daiktus (pervežimą)?

Galima, tai vadinama „household removal“. Bet čia kita kainų politika ir muitinės reikalavimai. Negalima tiesiog užpilti furgono baldais ir sakyti, kad tai prekės. Reikia deklaruoti, kad tai nenaudojamos prekės, ir pateikti sąrašą. Jei rasite seną dviratį arba techniką, gali kilti klausimų dėl jų būklės.

Ar galima užsakyti ekspresinį pristatymą 24 valandas?

Iš Lietuvos į Londoną per 24 valandas? Tai beveik neįmanoma, jei tik tai nėra labai mažas siuntinys lėktuvu. Keliuose tai būtų nerealu, atsižvelgiant į vairuotojo poilsio režimą. Vairuotojas gali vairuoti tik 4,5 valandas iš eilės. Taigi, minimalus laikas yra maždaug 48-72 valandos. Neklauskite manęs dėl stebuklų.

Kas daryti, jei krovinys pažeistas atvykus?

Tikrinti dokumentus! Vairuotojas turi užpildyti pažeidimo protokolą (reservation) kartu su gavėju. Nedarykite to vėliau. Jei dėžės sutryptos arba drėgnos, tai užfiksuokite iš karto. Be to, mes padėsime spręsti draudimo klausimus, bet tik jei turime dokumentus. Buvau atvejų, kai gavėjas pasirašinėjo dokumentus be ieškinų, o po savaitės skambindavo, kad trūksta pusės prekių. Tuomet jau nieko negalime padaryti.

Ar galima vežti medicinines prekes?

Taip, bet reikalingas GDP (Good Distribution Practice) sertifikatas ir speciali temperatūra. Tai labai atsakingas reikalas. Patikimas krovinys į Londoną ir atgal šiuo atveju reiškia nebe tiesiog transportą, o šalto grandinės (cold chain) palaikymą. Jei termometrą parodys, kad temperatūra buvo per aukšta, visos prekės gali būti sunaikintos.

Kaip elgtis su neapmokėtais sąskaitom?

Jei gavėjas Anglijoje atsisako mokėti arba dingo, mes grąžiname krovinią atgal (jei tai įmanoma) arba jį saugome sandėlyje. Tokia situacija reta, bet nutinka. Tada prasideda teisiniai ginčai. Geriausiai pasitikiems su klientais, kurie moka laiku.

Ar reikia rūpintis apsauga nuo pavogimo?

Anglijoje, ypačDidžiajame Londone, vagystės iš furgonų yra problemos. Stengiamės neleisti vairuotojams palikti automobilio be priežiūros pavojingose vietose. Kartais naudojame apsaugos priemones (seifus ant rataių). Bet jei gavėjas reikalauja pristatyti naktį į tamsią gatvę, mes atsakome už riziką. (Čia turiu omenyje, kad kai kurie klientai viską reikalauja, bet nesuprato rizikos.)

Ar galiu siųsti siuntinį į privatų asmenį?

Galima, bet tada gavėjas turi sumokėti mokesčius. Dažnai privatūs asmenys nusivilia, kai jų siunta užstrigs muitinėje ir reikės eiti mok�ti PVM. Geriau iš anksto įspėti gavėją, kad gausite pranešimą „Royal Mail“ arba „Parcel Force“ apie mokesčius.

Kas nutinka su kroviniumi, jei jis neįtelpa į angą?

Tai vadinamoji „oversize“ problema. Jei gavėjo sandėlio anga per žema, mes negalime pravesti furgono. Tada reikia iškrauti ant kiemo arba rasti kitą sprendimą. Vieną kartą teko iškrauti 20 tonų lieto akmens kieme, nes vairuotojas neįvažiavo. Tai kainavo papildomai 400 eurų klientui.

Ar galima atšaukti užsakymą paskutinę minutę?

Galima, bet bauda bus 100 proc. Jei furgonas jau išvažiavo iš bazės, jis jau sunaudojo degalus. Negalima tiesiog pasakyti „nebereikia“ ir tikėtis, kad mes nenusipiršime. Verslas yra verslas.

Kokius kontaktus turi pateikti gavėjas?

Būtinai telefono numerį, kurį galima paskambinti, ir tikslų adresą su pašto kodu. Anglijoje be pašto kodo (postcode) nieko nerasti. GPS kartais nuveda į gatvės vidurį, bet turi būti tikslas namo numeris. Jei telefono nėra, vairuotojas tiesiog negali pristatyti.

Ar dirbate švenčių dienomis?

Dirbame, bet keltai ir sandėliai dažnai uždaryti. Kalėdų arba Naujųjų metų laikotarpiu vis sustoja. Geriausia planuoti vežimus prieš šventes arba po jų. Nereikėtų tikėtis, kad gruodžio 24-ąją kas nors atsiims jūsų prekes dideliame sandėlyje Mančesteryje.

Ar galima vežti automobilius?

Taip, tai populiaru. Vežame automobilius atvežantais arba su voru (autovežiu). Čia taip pat reikia Muitinės deklaracijos (ESV1 dokumentai). Dažnai žmonės perka auto Anglijoje ir nori atvežti į Lietuvą. Tas patikimas krovinys į Londoną ir atgal šiuo atveju tampa atvirkštiniu maršrutu – atvežame auto, grįžtame tuščia arba su kroviniu.

Kokio tipo krovinius vežate dažniausiai?

Viską nuo medienos iki mašinų detalių. Lietuva gamina daug baldų, kurie važiuoja į Anglijos parduotuves. Taip pat daug maisto produktų. Kartais atsitokia keisti dalykai, pvz., senos restauruojamos pianinos arba netgi meno objektai. Kiekviena diena skirtinga.

Ar verta rinktis pigų pervežėją?

Jei jums svarbiausia, kad furgonas važiuotų su 120 km/h valandą (kas nelegalu) ir vairuotojas nemiegotų, tai rinkitės pigų. Bet jei jums reikia ramybės, kad prekės atkeliaus saugiai, geriau mokėti šiek tiek daugiau. Per tuos 20 metų mačiau daug firmų, kurios išnyko po vieno nelaimingo atvejo.

Apibendrinant

Viskas su tuo Londonu susiklostys, jei nebusite per daug agresyvūs ir suprasite, kad dabar tai nebe ta paprasta kaip anksčiau. Patikimas krovinys į Londoną ir atgal yra apie partnerystę, o ne vieną sandorį. Pasiruoškite dokumentus, susitarkite dėl mokesčių iš anksto ir būkite kantrūs. Kartais dalykai užtrunka, kartais kelnys dingsta, bet pas mus stengiamės, kad viskas pasibaigtų gerai. Jei turite klausimų, tiesiog skambinkite, galėsime pasikalbėti realiai, be tų visų oficialių formulių. Sėkmės kelyje!