perskambinsime jums per 3 minutes
Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.
Artimiausi išvykimai
į Angliją:
Keleivius vežame į Angliją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)
Lietuva → Anglija kaina nuo 130€/130£
Anglija → Lietuva kaina nuo 130€/130£
Siuntas vežame į Angliją
Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinius vežame į Angliją
Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Patikimas krovinių atvežimas iš Anglijos į namus nėra tik „atvažiuos mašina ir viską parveš“. Per 20+ metų tarptautinių pervežimų mačiau, kaip žmonės sutaupo 50 svarų ir paskui mėnesį laukia spintos, nes kažkas pamiršo pakrovimo langą. Kiti vėl permoka, nes bijo klausti. Čia parašysiu paprastai: kaip vyksta maršrutas Anglija–Lietuva, kiek realiai kainuoja, ką daryti su dokumentais, muitine, pakavimu ir tais mažais dalykais, kurie sugadina visą reikalą.
Paprastai kaina prasideda nuo 150–250 £ už mažą dalinį krovinį, jeigu telpate į kelias dėžes ar baldų gabalą. Jei vežate vieno kambario daiktus, dažniausiai gaunasi 400–700 £. Visam butui ar namui – 900–1800 £, kartais daugiau, ypač kai reikia pakavimo, laikino saugojimo ar lifto. Pigiau ne visada geriau. Esu matęs, kaip žmogus rado „superinę“ firmą už 280 £, o po trijų savaičių paaiškėjo, kad krovinys stovi sandėlyje, nes nebuvo aiškaus adreso.
Jei viskas susitvarko normaliai, dalinis krovinys atkeliauja per 5–10 darbo dienų. Visas krovinys automobiliu gali būti greitesnis, apie 3–6 dienas, bet čia reikia, kad mašina važiuotų tiesiai. Kartais trukdo muitinė, blogas oras, perkelti keltai ar tiesiog vairuotojas „įklimpo“ kitame maršrute. Ne, jis ne visada meluoja. Logistikoje būna chaoso. Pavyzdžiui, vienas reisas iš Mančesterio vėlavo, nes Doverio uoste paprasčiausiai sustabdė eismą.
Dažniausiai taip. Dalinis krovinys iš Anglijos į Lietuvą tinka, kai turite 3–20 dėžių, drabužių, knygų, kompiuterį, kelis indus ar nedidelį baldą. Jūs mokate už vietą, ne už visą automobilį. Tik yra vienas „bet“: kuo daugiau klientų tame reise, tuo daugiau sustojimų, pakrovimų ir iškrovimų. Todėl daiktai turi būti gerai supakuoti. Kartais klientas sako: „Na, čia tik senas fotelis.“ Po to fotelis grįžta su įbrėžimu, nes jis nebuvo apsaugotas.
Automobilis iš Anglijos į Lietuvą yra paprasčiausias variantas: paėmė, sutvarkė dokumentus, išvažiavo, atvežė. Kelių rūšių transportas – tai jūra, geležinkelis, sandėliai, konteineriai, perkrovimai. Baldams ar visam namui kartais tinka, bet asmeniniams daiktams dažnai per daug painu. Yra mažiau lankstumo, daugiau terminų. Jei žmogus gyvena mažame miestelyje prie Kauno ar Šiaulių, tiesioginis automobilis dažniausiai patogesnis. Bent jau man taip atrodo po visų tų metų keliuose.
Kaina krenta arba kyla nuo tūrio, svorio, adreso, datos, pakavimo ir to, ar krovinys „lengvas“, ar varginantis. Vežti dėžes iš Londono garažo – viena. Nešti pianiną iš trečio aukšto be lifto – jau kita istorija. Dar įtakos turi sezonas: rugpjūtį ir prieš Kalėdas kainos dažnai aukštesnės. Kai kurie klientai mano, kad kaina turi būti vienoda visiems. Tikrai ne. Mes matome, kiek vietos užims daiktai, kiek laiko reikės pakrovimui, ar reikės papildomų žmonių.
Pirmiausia nuimkite dureles, stalčius ir laisvas dalis. Viską pažymėkite lipdukais: „virtuvė“, „miegamasis“, „trapūs“. Kampus apsaugokite kartonu, kampuočiais ar putomis. Jei baldas lakuotas, dėkite plėvelę taip, kad ji neliptų tiesiai prie lako – geriau per popierių ar audinį. Esu matęs, kaip klientai apvyniojo komodą lipnia plėvele ir po karščio lakas atsikabino. Nepatogu, bet taip būna. Geras pakavimas nėra grožis, jis turi išlaikyti kelionę.
Nebūtina, bet labai pravartu. Geriausiai tinka standžios kartoninės dėžės, maždaug 60x40x40 cm. Per didelės dėžės tampa sunkios ir plyšta, ypač jei viduje knygos ar indai. Galima naudoti lagaminus, plastikines talpas, bet jos turi užsifiksuoti. Maišai tinka tik drabužiams ir patalynei. Niekuomet nedėčiau į maišą stiklo ar elektronikos. Viena klientė į didelį maišą sudėjo puodelius „kad mažiau vietos užimtų“. Rezultatas buvo toks, kokio galima tikėtis.
Trapūs daiktai turi būti pakuojami kaip priešai. Kiekvienas lėkštė, rėmas ar vazą atskirai, su popieriumi, burbuline plėvele, be tuščios vietos. Dėžėje neturi niekas barškėti. Jei barška, reiškiasi, važiuojant jis daužysis. Indus statykite vertikaliai, ne krūva. Elektronikai – originali dėžė arba daug apsaugos aplink. Ir svarbu: ant dėžės rašykite „TRAPU“, bet nesitikėkite, kad visi su ja elgsis kaip su kūdikiu. Sandėlyje žmonės pavargę, o kartais tiesiog blogai organizuota.
Gali, jei tokia paslauga įeina į pasiūlymą. Kai kurios kompanijos siūlo pilną pakavimą, kai kurios tik atveža dėžes, o kai kurios sako „viską supakuokite patys“. Būtinai klauskite prieš sutikdami. Jei žadate baldus išardyti patys, pasakykite tai aiškiai. Nėra nieko blogesnio už situaciją, kai klientas sako: „Aš maniau, kad jūs išardysit.“ O vairuotojas stovi prie durų su įrankių dėžute ir šypsosi kaip per reklamą.
Netinka permirkusios, minkštos, suspaustos ar lipnia juosta „gelbėtos“ dėžės. Netinka šiukšlių maišai, jei viduje ne tik drabužiai. Netinka didelės plastikinės talpos, kurios neužsifiksuoja, nes jos gali atsiversti. Netinka ir senos skrybėlinės su sulūžusiais kampais. Žinau, skamba griežtai. Bet krovinys važiuoja šimtus kilometrų, jį krauna, stato ant kitų dėžių, tempia rampa. Jei pakuotė neatlaikys garažo, ji tikrai neatlaikys kelio iš Birmingamo į Vilnių.
Dažniausiai matome Londoną, Mančesterį, Birmingamą, Lidsą, Notingamą, Liverpulį, Bristolį, Kembridžą, Oksfordą, Sautamptoną. Iš mažesnių miestelių taip pat vežame, tik tada kaina gali būti didesnė, nes reikia nuvažiuoti iki pagrindinio maršruto. Jei gyvenate netoli M1, M6 ar M25, paprastai lengviau. Jei namas yra kaime prie kokio siauro kelio, reikia žinoti, ar tilps automobilis, ar nereikės mažesnės mašinos. Kartais geografinė vieta kainuoja daugiau nei pats krovinys.
Galima, bet ne visada taip tiksliai, kaip norisi. Jei užsakote visą automobilį, datą suderinti lengviau. Daliniam kroviniui reikia surinkti kelis klientus viename regione, todėl data gali „plaukioti“ viena dviem dienom. Tai normalu. Blogai, kai firma žada tiksliai trečiadienį 8 val. ir neduoda jokio plano. Mano praktikoje normalu gauti atnaujinimą: „mašina pakrauta“, „keltas gautas“, „rytoj Lietuvoje“. Be tokios informacijos klientas lieka tamsoje.
Skubus pervežimas įmanomas, tik jis kainuoja daugiau. Jei reikia vežti dokumentus, mažą siuntą ar vieną daiktą, galima ieškoti tiesioginio kurjerio ar ekspreso. Baldams ir didesniems kroviniams greičiausias būdas – individualus automobilis, bet kaina gali šokti iki 1500–3000 £ ar daugiau, priklausomai nuo maršruto. Jei kas nors siūlo „skubiai ir pigiai“, būčiau atsargus. Logistikoje greitis, kokybė ir kaina retai susikabina į vieną gražų trikampį. Dažniausiai tenka rinktis du dalykus.
Po „Brexit“ kroviniai tarp Jungtinės Karalystės ir ES eina per muitinės procedūras. Asmeniniams daiktams dažniausiai reikia inventorinio sąrašo, paso ar asmens dokumento duomenų, adreso, kartais patvirtinimo, kad daiktai naudoti. Jei sąraše parašyta tik „stuff, boxes, old furniture“, muitinė gali klausinėti. Tai nėra malonu. Kartais užtenka kelių papildomų klausimų, kartais krovinys trumpam sustoja. Todėl dokumentai turi būti tvarkingi, ne „kažkaip parašysim rytoj“.
Žiemą rizika didesnė ne dėl pačių daiktų, o dėl kelio sąlygų. Šaltis, sniegas, vėjas, keltų atšaukimai – visa tai gali sulėtinti reisą. Ypač jautri elektronika, senos nuotraukos, dažai, kai kurie baldai. Jei vežate vertingus ar jautrius daiktus, geriau juos izoliuoti nuo drėgmės ir temperatūros svyravimų. Kartais klientai sako: „Bet juk tai tik spinta.“ Tikrai, tik spinta gali išbrinkti, jei stovėjo šlapioje priekaboje. Mažos detalės viską sugadina.
Dažniausiai reikia asmens dokumento, pristatymo adreso, telefono, krovinio sąrašo, kartais pirkimo dokumentų vertingiems daiktams. Jei daiktai asmeniniai ir naudoti, reikalingas inventorinis sąrašas anglų ir lietuvių kalba. Jame rašoma: televizorius, 1 vnt., naudotas; stalas, 1 vnt., naudotas. Ne „my things“. Taip pat svarbu nurodyti, ar yra alkoholio, cigarečių, maisto, augalų. Maistas ir augalai gali sukelti papildomų klausimų. Nesmagu, bet tiesa.
Mano atsakymas – taip, ypač jei daiktai vertingi ar sunkiai pakeičiami. Standartinė vežėjo atsakomybė ne visada padengia tai, ką žmogus galvoja. Draudimas turi būti aiškus: kokia suma, kokios sąlygos, kas atsitinka, jei dėžė pažeista, bet vidus sveikas. Jei draudimo nėra, bent jau darykite nuotraukas prieš pakrovimą. Esu matęs ginčų, kur klientas sako, kad buvo senovinė vaza, o nuotraukose matyti tik dėžė be užrašo. Tada sunku ką nors įrodyti.
CMR yra tarptautinis važtaraštis, dokumentas, kuris fiksuoja krovinio paėmimą, perdavimą ir pagrindinę informaciją apie vežimą. Asmeniniams daiktams kartais daromas krovinio lapas arba inventorinis sąrašas, bet CMR vis tiek yra svarbus komerciniame vežime. Priimant krovinį, žiūrėkite, ar užfiksuotos pastabos, jei dėžės pažeistos. Jei pasirašote be pastabų, vėliau sunkiau ginčytis. Žinau, kad priėmimo metu visi pavargę, norisi greičiau namo. Bet 30 sekundžių patikrinimas gali sutaupyti nervų.
Teisiškai atsakomybė priklauso nuo sutarties, draudimo, pažeidimo pobūdžio ir to, ar buvo laikomasi pakavimo reikalavimų. Jei indai sudėti į maišą be apsaugos, sunku kaltinti vežėją. Jei baldas buvo gerai supakuotas, o atvažiavo perlaužtas, čia jau kita kalba. Todėl reikia nuotraukų, pakavimo aprašymo, CMR pastabų, susirašinėjimo. Blogos įmonės mėgsta sakyti: „Nu jūs patys kalti.“ Geros įmonės bent pažiūri, kas realiai įvyko.
Gali, bet yra limitai ir taisyklės. Alkoholiui, cigaretėms, kai kuriems maisto produktams galioja muitinės normos. Asmeniniams daiktams dažniausiai nėra katastrofos, jei kiekiai protingi, bet jei vežate 10 dėžių alkoholio, tai jau nebe „namų krovinių pervežimas“. Augalai, mėsa, pieno produktai gali būti ribojami. Aš visada sakau: jei abejojate, parašykite į sąrašą ir pasitikrinkite. Geriau per daug informacijos nei paskui aiškintis pasienyje.
Taip, galima, bet tai jau atskira paslauga. Automobilio gabenimas reikalauja dokumentų, registracijos, nuosavybės patvirtinimo, kartais muitinės procedūrų, jei automobilis nebuvo registruotas ES anksčiau. Jei vežate asmeninį automobilį su daiktais, daiktai paprastai neturi būti palikti viduje, nes draudimas to dažnai nedengia. Be to, svoris ir saugumas. Esu matęs, kaip žmonės norėjo „pritaupyti vietos“ bagažinėje. Idėja gera tik popieriuje.
Dideli baldai dažniausiai išardomi, apsaugomi kampai, paviršiai padengiami plėvele arba antklodėmis. Lovos, spintos, stalai keliauja specialiai sutvarkyti, kad nesubraižytų vienas kito. Jei baldas senas ir trapus, reikia pasakyti iš anksto. Kartais klientas mano, kad „senas“ reiškia „nieko baisaus, jei įbrėš“. O paskui paaiškėja, kad tai močiutės komoda, ir visi labai nuliūsta. Todėl kalbėkite tiesiai: kas vertinga, kas trapu, kas tiesiog gali keliauti.
Įmanoma, tik reikia žinoti lifto matmenis ir keliamąją galią. Jei vežate pianiną, didelę spintą ar ilgesnį stalą, vieno lifto gali nepakakti. Senų namų liftai Londone ar Mančesteryje kartais būna siauri, o naujuose apartamentuose reikia rezervuoti krovimo laiką. Jei to nepadarysite, vairuotojas gali stovėti aikštelėje ir laukti. Kai kuriose vietose už laukimą imamas mokestis. Todėl prieš užsakymą geriau pateikti nuotraukas, aukštą, lifto dydį ir prieigą.
Tada reikia specialaus įvertinimo. Pianinai, seifai, dideli stalai, ilgos konstrukcijos, statulos, motociklai – visiems reikia kitokio plano. Kartais užtenka papildomų žmonių, kartais specialios mašinos su oro pagalbe, kartais kraninio manipuliatoriaus. Kaina čia nebe nuo „dėžių skaičiaus“, o nuo rizikos ir darbo. Jei kas nors sako „nieko, įkišim kaip nors“, aš jau nerimauju. Kažkaip įkišti galima daug ką. Iškrauti sveiką – jau kitas klausimas.
Augintinių vežimas nėra paprastas krovinių pervežimas. Reikia paso, skiepų, mikročipo, kartais papildomų reikalavimų. Baldų mašina nėra tinkama vieta gyvūnui, nebent kalbame apie atskirą organizuotą transportą. Aš niekada nerekomenduočiau dėti katės ar šuns į priekabą su spintomis. Tai nesaugu ir neteisinga. Jei persikeliate su augintiniu, spręskite tai atskirai, su veterinaru ir tinkamu maršrutu. Čia ne vieta taupyti.
Gera įmonė зада klausimus, prašo nuotraukų, aiškiai pasako, kas įeina į kainą, kas neįeina, kada galima tikėtis krovinio. Ji nebežadės stebuklų už 100 £. Ji pateiks sąmatą raštu, o ne tik telefonu „nu viskas bus gerai“. Patikrinkite atsiliepimus, bet ne tik penkių žvaigždučių – skaitykite blogus. Jei visi atsiliepimai atrodo kaip parašyti tą pačią dieną, būtų keista. Tiesiog būkite normaliai atsargūs.
Klauskite: kokia galutinė kaina, ar yra papildomų mokesčių, ar krovinys draustas, kada planuojamas pakrovimas, ar bus atnaujinimai, kas atsitiks vėlavimo atveju. Klauskite apie pakavimą, išardymą, lifto mokestį, sandėliavimą. Ir svarbiausia: kas bus, jei daiktas suges. Jei atsakymas miglotas, toliau ieškokite. Geras tiekėjas nepyks, kad klausi. Blogas pradės spausti: „reikia greitai mokėti, kitaip vietos nebus.“ Tai dažnai raudona vėliava.
Ne visada, bet dažnai labai rizikingas. Kartais mažesnė kaina atsiranda todėl, kad mašina ir taip grįžta į Lietuvą ir turi laisvos vietos. Tai normalu. Bet jei kaina per maža, kažkur gali trūkti: draudimo, pakavimo, komunikacijos, teisėtų dokumentų. Esu matęs klientų, kurie permokėjo du kartus – pirmą kartą pigiai įmonei, antrą kartą normaliai įmonei, kai reikėjo gelbėti situaciją. Rinka turi ir gerų žmonių, ir tokių, kurie dings po avanso.
Dažnai taip, ypač jei rezervuojate vietą konkrečiam reisui. Avansas gali būti 10–30%, kartais daugiau visam individualiam reisui. Bet mokėjimas turi būti į aiškią įmonės sąskaitą, su sąskaita arba rašytiniu patvirtinimu. Venkite pinigų „ draugui draugo“, jei neturite jokio dokumento. Suprantu, kad tarp lietuvių bendruomenės Anglijoje daug viskas daroma per pažįstamus. Bet kai dingsta spinta, pažintis nepadės.
Pirmiausia rašykite viską viena žinute: užsakymo numeris, adresas, data, telefono numeris, kas sutarta. Skambinkite, bet po skambučio vis tiek parašykite trumpą santrauką. Jei atsakymų nėra kelias dienas, pradėkite ieškoti alternatyvos. Ne laukti iki paskutinės minutės. Blogiausia situacija – žmogus jau išsikraustė iš buto, daiktai sandėlyje, o įmonė „tikrina grafiką“. Taip, būna. Ir ne, tai nėra linksma.
Kaina gali keistis, jei pasikeitė krovinio apimtis, adresas, aukštas be lifto, reikalingas papildomas pakavimas ar laukimas. Kartais klientas sako „pora dėžių“, o realybėje garažas pilnas iki lubų. Tuomet sąmata nebegalioja. Todėl prieš užsakymą geriausia atsiųsti nuotraukas iš kelių kampų. Ne vieną nuotrauką, kurioje matosi tik graži dėžių krūva. Realiame kraustymesi visada atsiranda tas maišas „dar kažko“.
„Nuo“ reiškia minimalią kainą, ne garantiją. Jei matote skelbimą „krovinių pervežimas Anglija–Lietuva nuo 120 £“, tai nereiškia, kad visas namas atvažiuos už tiek. Tai gali reikšti mažą siuntą, dalį vietos ar labai trumpą atstumą iki pagrindinio maršruto. Visada klauskite galutinės orientacinės kainos. Gera įmonė paaiškins, kodėl kaina tokia. Bloga tiesiog spaus mygtuką „mokėti dabar“.
Derėtis galima, ypač jei krovinys lengvai pakraunamas, adresas patogus, data lanksti arba galite patys pristatyti daiktus iki sandėlio. Bet jei deratės iki tokio lygio, kad įmonei nebelieka pelno, kažkas nukentės: komunikacija, draudimas, pakavimas ar tiesiog normalus darbas. Aš nesakau mokėti be proto. Sakau žiūrėti į santykį. Pervežimas nėra pigus, nes reikia mašinos, kuro, keltų, vairuotojų, draudimo ir nervų.
Dažniausia klaida – vėluojama susitvarkyti dokumentus. Antroji – blogas pakavimas. Trečioji – netikslus krovinio aprašymas. Žmonės pamiršta pasakyti apie pianiną, dviratį, didelį veidrodį ar daiktus trečiame aukšte be lifto. Dar viena klaida – nepažymėtos dėžės. Po iškrovimo prasideda „kur mano kavos aparatas?“ O jis, žinoma, dėžėje „įvairūs daiktai Nr. 7“. Niekas jos neatidarys, nebent paprašysite.
Taip, daugelis įmonių siūlo sandėliavimą, bet sąlygos skiriasi. Vienas sandėlis šiltas ir sausas, kitas – paprasta patalpa su stogu. Jei saugosite baldus, knygas ar elektroniką, klauskite apie drėgmę, apsaugą, prieigą ir draudimą. Kaina gali būti nuo 20–50 £ per savaitę mažam kroviniui iki didesnių sumų visam namui. Kartais žmonėms reikia laukti, kol baigsis remontas. Tai normali situacija, tik ją reikia suplanuoti iš anksto.
Prieš atvykstant mašinai, reikia palikti vietos prie durų, nuimti kliūtis, paruošti liftą arba laiptinę. Jei gyvenate name, pravartu užrakinti šunį, atsiprašau, bet taip būna. Paruoškite kambarius, kur dėžės turi būti nešamos. Jei viskas bus „čia palikite, aš paskui nešiosiu“, vairuotojai dėžes sukraus ten, kur lengviausia. Tai nereiškia, kad jiems nerūpi. Jie tiesiog negali spėlioti jūsų gyvenimo plano.
Pirma, pasirašant dokumentus, patikrinkite matomus pažeidimus. Antra, nufotografuokite dėžes ir baldus. Trečia, neatidarykite visko iškart, jei esate pavargę – bet pažymėkite, kas atrodo įtartina. Jei randate sugadintą daiktą, nedelsdami rašykite vežėjui. Ne po mėnesio. Ketvirta, pradėkite nuo būtiniausių: lovos, drabužių, dokumentų, virtuvės minimumo. Kraustymasis iš Anglijos į namus Lietuvoje visada atrodo kaip chaosas, kol neatrandate kavos aparato.
Jei elektronika brangi, verta. Bet net ir su draudimu reikia ją tinkamai supakuoti. Televizorius turi būti originalioje dėžėje arba specialiai apsaugotas, ne tiesiog apvyniotas megztiniu. Kompiuteriams geriau išimti diskus, nuotraukuoti laidus prieš atjungiant. Kai kurie žmonės labai nustemba, kad draudimas nedengia vidinio gedimo, jei išorė sveika. Tai nemalonu, bet logistikoje taip būna. Todėl vertingiems daiktams kartais geriau vežti patiems, jei įmanoma.
Nedelsiant kreipkitės į pervežimo įmonę raštu. Paprašykite patikrinti sandėlį, CMR, pakrovimo nuotraukas ir maršruto sąrašą. Dalinio krovinio metu kartais viena dėžė gali likti kitame reise arba sandėlyje, ypač jei ji be etiketės. Taip, tai erzina. Bet panika nepadės. Gerai, jei ant kiekvienos dėžės yra numeris ir sąrašas. Pavyzdžiui: „Dėžė 4 iš 18 – virtuvė“. Tada daug lengviau ieškoti.
Be streso – sunkiai. Bet jis gali būti kontroliuojamas. Stresas mažėja, kai yra nuotraukos, sąrašas, aiški kaina, kontaktas, numatyta data ir realūs lūkesčiai. Visiško ramumo nebūna, nes kelias ilgas, žmonių daug, o Anglijos oras kartais daro savo. Bet geras organizavimas sumažina chaosą. Aš visada sakau klientams: nebandykite visko sutvarkyti paskutinę naktį. Tai niekada gerai nesibaigia.
Patikimas krovinių atvežimas iš Anglijos į namus prasideda ne tada, kai mašina atvažiuoja, o tada, kai gerai susidedate daiktus, dokumentus, datas ir lūkesčius. Geriausia imti kelias nuotraukas, aiškiai pasakyti, kas vertinga, kas trapu, kas sunku, ir nesigėdyti klausti apie kainą bei draudimą. Jei viskas tvarkinga, pervežimas Anglija–Lietuva paprastai praeina be didelių dramų. O jei kas nors žada stebuklą už labai mažai – pagalvokite du kartus.