Patikimas kraustymo sprendimas grįžtant iš Londono: kaip neišprotėti ir nepameisti daiktų

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus. Mažiausiai. Pradžioje vairavau pats, vėliau pradėdavau koordinuoti, o dabar stengiuosi tiesiog padėti žmonėms suprasti, kad tai nėra rocket science, tačiau ne ir paprasta vaikų žaidimas. Kasdien matau tą pačią paveikslėlį – žmonės griūva į skubą, nori kuo greičiau rasti patikimą kraustymo sprendimą grįžtant iš Londono, o paskui gauna rūpesčių daugiau nei pradžioje. Po „Brexit“ viskas pasikeitė, ir tas senas „gavom, pakrovėm, važiuojam“ nebeveikia taip sklandžiai. Čia reikia suprasti biurokratiją, kelių mokesčius ir tas, kartais keistas, vairuotojų pamatas. Jei norite atvykti į Lietuvą ramiai, turite žinoti keletą dalykų, kurių nepasakys jokie gražūs reklamų skydeliai.

Kainos ir pasirinkimas: kodėl pigu dažniausiai būna brangu

Kiek tiksliai kainuoja patikimas kraustymo sprendimas grįžtant iš Londono?

Tai klausimas, kurį girdžiu kasdien. Žmonės sako: „O čia kaimynas sakė, kad atvežė už tūkstantį“. Na, gali būti, kad jis atvežė dvi maišus ir prieš porą metų. Dabar kainos svyruoja labai stipriai. Už mažą „voką“ (tai toks dalinis krovinys, kai dalinate vietą vone su kitais) reikia susitarti nuo 800 iki 1300 svarų, priklausomai nuo tūrio. Jei imate pilną vagoną (apie 20-30 kubinių metrų), tai tai kainuos nuo 2500 iki 4000 svarų. Degalai, kelių mokesčiai, Paryžiaus apskrities mokestis... tai viskas dabar milžiniška. Taigi, jei kas siūlo atvežti pilną butą už 800 eurų – bėkite. Patikimas kraustymo sprendimas grįžtant iš Londono negali kainuoti kaip bilietas į koncertą.

Ar verta rinktis mažas firmas ar didelius?

Didelės firmos turi gerus puslapius, bet dažnai jums atsakys robotas arba vadybininkas, kuris niekada neregėjo jokių dėžių. Mažos firmos – tai dažniausiai vairuotojai, kurie tiesiog nusipirko „Sprinterą“. Yra rizika. Prieš metus buvo toks atvejis, klientas užsisakė per „Facebook“ grupę, vairuotojas paėmė avansą ir... dingo. Nebuvo jokios sutarties, tik žinutės. Taigi, rinkdamasis patikimą kraustymo sprendimą grįžtant iš Londono, žiūrėkite ne į logotipą, o į tai, kiek jie egzistuoja rinkoje ir ar turi realų adresą (ne tik virtualų biurą).

Kas daryti, jei kaina per didelė?

Derėkitės, bet protingai. Galite paklausti, ar į kainą įeina pakavimo medžiagos (dažnai neįeina, tai papildoma 100-200 svarų). Arba galite susitarti dėl iškrovimo „prie durų“ – kai vairuotojas tiesiog numeta dėžes kieme, o ne nešioja į butą antrame aukšte be liftą. Tai taupo laiką, o laikas – pinigai. Jei jums nereikalinga visa „pilna paslauga“ (pakavimas, išpakavimas, montavimas), pasakykite tai iš karto. Tuomet patikimas kraustymo sprendimas grįžtant iš Londono gali tapti šiek tiek prieinamesnis.

Ar galima pasiderėti dėl mokėjimo?

Dauguma firmų dabar prašo 30 proc. avanso, kad įsigytų bilietus į keltą arba Eurotunelį. Likusią dalį reikia sumokėti grynaisiais (prieš tai gavęs sąskaitą-faktūrą, žinoma, paskui išsiuntęs pinigus) arba pavedimu prieš išvykstant. Vieni vairuotojai vis dar mėgina grynaisius „be popieriaus“, bet aš to nedaryčiau. Jei kas nutiks kelyje, neturite jokios garantijos. Avansas – tai normalu, tai jų draudimas nuo jūsų atsisakymo paskutinę minutę.

Koks yra standartinis užsakymo procesas?

Turite užpildyti apklausą (inventorių). Geriausia nufotografuoti butą ir išsiųsti nuotraukas, kad įvertintume tūrį akimi. Tada gaunate pasiūlymą. Jei sutinkate – pasirašote sutartį (el. paštu). Tada paskiriamas data. Viskas atrodo paprasta, tačiau dažnai užstringa ties inventoriaus sąrašu – žmonės pamiršta paminėti dviratį ar didelę žemės ūkio techniką balkone (o, tokie atvejai būna!).

O jei aš turiu tik kelis dalykus?

Tuomet jums nereikia patikimo kraustymo sprendimo grįžtant iš Londono pilnavertės prasmėje. Jums reikia kurjerio arba dalinio krovinio (part load). Čia gana paprasta: surandate firmą, kuri važiuoja tuom pačiu kryptimis, ir jums įkelia. Tik žiūrėkite, kad jūsų dalykai nebuvo įmesti į tą pačią dalį kaip kieno nors ašarines arba šunų būdas (nors tai draudžiama, bet kasdienybėje kartais nutinka).

Dokumentai, muitinė ir tas prakeiktas Brexit

Kokius dokumentus reikia paruošti?

Cituosiu trumpai: pasas arba asmens tapatybės kortelė. Jei pervežate daugiau nei asmeninius daiktus (t. y. perkate naujus baldus iš parduotuvės ir nevažiuojate gyventi), reikės MVRS (muitinės deklaracijos). Jei grįžtate gyventi galutinai – reikia užpildyti TFR formą (Transfer of Residence). Tai leidžia atvežti daiktus be mokesčių. Be to, reikės krovinio manifestą, kurį dažniausiai ruošia vežėjas. Be šių popierių, patikimas kraustymo sprendimas grįžtant iš Londono taps nerealus, nes vos pasieksite Calais, jus sustabdys.

Kas yra TFR forma ir ar ji būtina?

Tai svarbu. Jei gyvenote Jungtinėje Karalystėje ilgiau nei 12 mėnesių ir dabar grįžtate, turite teisę į mokesčių atleidimą. Formą reikia pateikti prieš išvykdami arba iškart atvykus. Jei jos nėra, muitinė gali priskaičiuoti PVM ir muito mokestį visiems jūsų daiktams, netgi seniems drabužiams. Vieni klientai taip pat padarė – atvažiavo su pilna „Scania“, o muitinė jems užkibo ant senų dviračių. Mokėjo pinigus. Nenuvilkite. Geriau leiskite laiką su dokumentais.

Ar galima vežti maistą ir gėrimus?

Trumpai: ne. Ilgiau: galite nedidelį kiekį asmeniniam vartojimui (pvz., dešrelę, džemą), bet jei turite tris dėžes kiaulienos arbatos arba dešimt butelių viskio – tai bus konfiskuota, o gal net ir bauda. Muitininkai turi šunis, kurie uosto viską. Nėra nieko įžymiau nei matyti, kaip garbingas vyras verčia išmesti brangų sūrį. Patikimas kraustymo sprendimas grįžtant iš Londono numato tai, kad maistas lieka Londone arba suvalgomas išvykimo vakarą.

Kokia situacija su tabaku ir alkoholiu?

Cigarečių geriau nevežti. Yra limitai, bet jei bus daugiau nei leidžiama, tai bus tranzitinis prekybos kroviniu. Reikės licencijos, kurią jūs neturite. Viska konfiskuos. Alkoholis – tas pats. Buteliukas vyno dovanai? Galima. Keli dešimtai butelių? Ne. Geriau nepiršti likęs. (Nors aš pats prieš metus atvežiau keletą „Jack Daniels“ ir niekas nepastebėjo... bet tai buvo pavojinga, nedarokite taip).

Ar tikrai reikia deklaruoti kiekvieną daiktą?

Ne kiekvieną, bet bendrai. Turi būti sąrašas: „Baldai: 3 dėžės, indai: 2 dėžės, drabužiai: 5 dėžės“. Jei sąraše parašote „įvairūs daiktai“, tai keliauja raudona vėliava. Muitinė mėgsta tikslumą. Jei turite ką nors brangaus (brangiau už 500 eurų, pvz., paveikslą, vintage gitarą), tai būtina nurodyti atskirai su verte. Kitu atveju gali būti įtarimas, kad prekiaujate.

Kas vyksta, jei trūksta dokumentų kaliboje?

Stresas. Vėlinimasis. Vairuotojas negali važiuoti toliau, kol nebus išspręsta problema. Kartais galima deklaruoti atvykus, bet tai laiko ir pinigų reikalaujantis procesas. Yra tokios firmos, kurios padeda „užsidaryti akis“ (nepatariu), bet geriausia tiesiog turėti viską tvarkingai. Dirbu su viena kliente, kai ji prarado pasą prieš pat išvykimą... Teko viską perkelti savaitei vėliau. Bjaurybė.

Ar reikia draudimo?

Būtinai. Net jei jūs manote, kad jūsų daiktai nėra verti. Kas nutinka, jei vairuotojas užkerta į „Scania“ uodegą ir viskas sudega? (Tikrovėje, buvo toks atvejis prieš ketverius metus ties Brabantine). Jei nėra draudimo, gausite... nieko. Geriausiai pasirūpinti savo draudimu Lietuvoje, kuris dengia pervežimą, arba pasitikėti vežėjo draudimu (tik patikrinkite, ar jis galioja ir Lietuvoje, ne tik UK).

Pakavimas ir logistika: kaip nenusprogdyti

Ar reikia dėti į dėžes?

Taip, prašau, dėkite į dėžes. Matęs vaizdus, kai žmonės užkrauna „Lidl“ maišus su indais į vagoną, o paskui keikiasi, kad visa tai susilaužo. Dėžės suteikia struktūrą. Galite jas nusipirkti iš vežėjo (paprastai brangiau) arba rasti parduotuvėse. Geriausiai, kai dėžės yra vienodo dydžio – taip lengviau sukrauti į vagoną. Patikimas kraustymo sprendimas grįžtant iš Londono prasideda nuo tvarkingo pakavimo.

Kas daryti su baldais?

Sofos, spintos – jos turi būti išmontuotos. Vairuotojas nebus laimingas, jei turės išmontuoti jūsų IKEA spintą, kurią surinkote prieš penkerius metus, ir kurios varžtai jau sužuvę. Išmontuokite iš anksto. Nuplėškite galines kojas nuo sofų (jei jos nenuimamos). O jei turite „antique“ spintą, kuri yra per didelė durims... na, tada turėsite problemą. Matęm, kaip reikia išmaskuoti langą, kad įvežtų pianiną.

Ar reikia pažymėti dėžes?

Absoliučiai taip. Parašykite ant kiekvienos dėžės, kas joje yra ir į kurį kambarį ją reikia padėti. „Virtuvė“, „Miegamasis“, „Svarbu“. Taip sutaupysite valandas iškraunant. Buvau atvykęs, kur klientas dėžes pažymėjo... skaičiais. O sąrašą paliko namie. Turėjome atidaryti kiekvieną, kad surastumus indus. Nepasidarykite taip.

Ar galiu vežti augalus?

Tai sudėtinga. Iš JK į ES reikia fitosanitarinio sertifikato. Be jo, augalus gali konfiskuoti arba priversti juos naikinti sienoje. Daugelis tiesiog apleidžia savus mėlynius žiedus. Bet jei turite kažką labai brangaus ar sentimentalų, kreipkitės į specialistus. Patikimas kraustymo sprendimas grįžtant iš Londono gali numatyti augalų pervežimą, jei viskas sutvarkyta legaliai, bet tai kainuoja.

Ką daryti su važiuoklėmis (automobiliais)?

Pervežti automobilį į Lietuvą atskirai brangu. Galima įkrauti į vagoną (jei jis didelis ir turi rampą), bet tai vietos imlus. Be to, reikia M1 kategorijos draudimo. O jei automobilis yra „write-off“? Tuomet gaila kalbėtis, jį nevežsite. Geriausia parduoti Londone ir nusipirkti čia. (Nors aš pats prieš porą metų atvežiau seną „BMW“... kainavo man toli gražu daugiau nei pardavimas čia, bet jis buvo mano „vaikinas“).

Ar turiu būti vietoje išsiunčiant ar gaunant?

Išsiunčiant Londone – geriausia būti. Galite tiesiog užrakinti duris ir duoti raktus vairuotojui (jei pasitikit su juo parduotuvėje parkavimo aikštelėje), bet tada būsite tikri, kad jis nepaimko nieko daugiau. Gaunant Lietuvoje – taip pat būtina, nors galite pavedėti šeimai. Tik įsitikinkite, kurie turi gauti daiktus.

Kaip susitarti dėl išsikrovimo Lietuvoje?

Nurodykite tikslų adresą. Jei gatvė yra siaura arba statybos vyksta, tai praneškite iš anksto. Vieną kartą vairuotojas atvažiavo į senamiestį, kur sunkvežimis neįvažiavo. Teko perkrauti viską į mažesnį vagoną („Lietuvišką vandenį“) ir vežti 5 km. Tai papildomos išlaidos, kurias turėsite padengti.

O jei aš nepakuoju visko iki išvykimo?

Jeigu užsakote pilną paslaugą (su pakavimo komanda), tai jie viską padarys. Tai brangiau, bet patogu. Jei bandote tai daryti paskutinę naktį... gausite nervinį išsirijimą. Pradėkite rytoj, o ne rytoj (tarkim, prieš savaitę). Knygas supakuokite pirmiausia, indus paskiausiai.

Kelionės eiga ir realios problemos

Kiek laiko trunka kelionė?

Idealiu atveju – 4-5 dienos. Iš Londono iki Dovero (valanda), keltas arba tunelis (2 val), per Prancūziją iki Vokietijos/Lenkijos/Lietuvos. Tačiau realybėje... gali užtrukti ir savaitę. M25 žiedas gali sustoti dėl avarijos. Muitinė gali užstrigti. Vairuotojui reikia poilsio. Tad patikimas kraustymo sprendimas grįžtant iš Londono visada turi turėti laiko rezervą.

Ar saugu vežti per tunelį ar keltu?

Tuneliu greičiau (35 min), keltu – ilgiau (1.5-2 val), bet vairuotojas gali pailsėti. Tuneliu reikia specialių bilietų ir degalinių procedūrų. Dažniausiai firmos renkasi keltą, nes pigiau (jei nupirkti paketus iš anksto). Vienodai saugu, jei vairuotojas nepasileidžia prie vairo.

Kas nutinka, jei vairuotojas sugenda?

Firma turi siųsti kitą vairuotoją arba mechaniką. Jei tai maža firma, kuriai priklauso vienas vagonas, gali tekti laukti, kol jis pats sutais. (Čia aš ne visai tikras, kaip jie elgiasi su technine pagalba užsienyje, bet didelės turi draudimą ir pagalbos sutartis). Todėl rinkitės tiekėjus, kurie turi parką, ne tik vieną vagoną.

Ar galiu sekti savo daiktus?

Dauguma šiuolaikinių vagonų turi GPS seklius. Galite paprašyti nuorodos. Tačiau nereikia skambinti vairuotojui kas valandą ir klausti „kur jūs?“. Jis vairuoja, jis negali kalbėti. Geriausia susitarti dėl pranešimų – pvz., „pranešk, kai perkelite sieną“.

Kaip elgiamasi su Londono sustojimais (parkavimas)?

Tai blogiausia košmarė. Jei gyvenate centre (Westminster, Camden ir t.t.), reikia iš anksto gauti leidimą sustoti (parking suspension permit). Be to, reikia įspėti gynėjus (wards). Jei vairuotojas užstoinks kelią ir ateis policija – baudos. Patikimas kraustymo sprendimas grįžtant iš Londono apima ir šį reikalą – arba jie patys tai suorganizuoja, arba jums duoda instrukcijas. Nepaisykite to.

Ar yra kokių nors „nelegalių“ dalykų, kuriuos galiu atvežti?

Nesuodinkite. Narkotikai, ginklai, gausa pinigų (be deklaravimo), padirbti daiktai. Jei bus rasta – užrakins vagoną, o jūsų daiktai liks kaip liudininkai. Muitinė turi rentgeno aparatą. Jie matys viską. Vienas klientas bandė atvežti grandinę pjūklą be dėžės... tiesiog gulėjo ant grindų. Buvo didelis triukšmas.

Kaip atsiskaityti su vairuotoju už papildomus paslaugus (pvz. nešimas)?

Geriausiai grynaisiais, bet tik atsisakius kvitą. Arba pavedimu į sąskaitą. Nemažai vairuotojų mėgsta grynaisius, nes taip jie gali apsisaugoti nuo mokesčių (o, kas aš taip kalbu... aišku, kad mokesčiai mokami). Jei jis reikalauja grynųjų į rankas be kvito – tai blogas ženklas. Gali būti, kad jis papildomai „uždirba“.

Ką daryti, jei atvykęs randau sulaužytus daiktus?

Skubiai susiraskite draudimo polisą numerį. Nufotografuokite pažalą dar vone (prieš iškraunant). Jei iškrovėte ir tik tada pastebėjote – bus sunkiau įrodyti. Rašykite pretenziją el. paštu. Jei neturite draudimo... tai pripažinkite, kad padarėte klaidą ir toliau gyvenkite su sulaužyta spinta.

Ar galima užsakyti ekspress (greitąjį) pervežimą?

Galima. Vairuotojas važiuoja tiesiai be sustojjimų (beveik). Tai kainuos dvigubai, trigubai. Ar verta? Jei tikrai skubate (pavyzdžiui, prasidėjo darbai ar mokykla), tai taip. Bet dažniausiai žmonės skubia be reikalo. Patikimas kraustymo sprendimas grįžtant iš Londono gali būti ir standartinis, 5-7 dienų.

O jeigu aš tiesiog nieko nesuprantu?

Tuomet kreipkitės į konsultantą. Geras brokeras arba firma atsakys į visus kvailus klausimus. Jei jie nepyksta, kai klausiate „o ar mano katė gali važiuoti?“ (negali, jei ne būdų su jumis asmeniškai specialiuose konteineriu), tai vadinasi, jie verti pinigų. (Kadangi kalbame apie kates – jų negalima vežti krovežiuose, tai draudžiama taisyklėse dėl gyvūnų gerovės).

Ar vairuotojai kalba lietuviškai?

Dauguma taip, jei užsisakote iš lietuviškos firmos. Bet jei tai didelė tarptautinė korporacija (pvz., „Schneider“ ar pan.), gali būti ir lenkas, ir vokietis. Tuomet reikia angliškai arba rusiškai. Geriausia iš anksto pasiklausti, su kuo susitiksite, kad nereikėtų rankomis rodyti, kur reikia nešti dėžę.

Išvada

Viso šio šurmulio galiausiai norite tiesiog ramios nakties savo pačių namuose. Rasti patikimą kraustymo sprendimą grįžtant iš Londono nėra lengva, bet jei atidžiai perskaityte sutartį, pasirūpinsite dokumentais ir nepasikliausite per pigiomis kainomis, viskas gerai pasibaigs. Naudokitės sveiku protu, klauskite ir nebijokite atsisakyti, kažkas atrodo įtartai. Sėkmės kelyje namo – tiesiog nepamirškite paimti raktų iš paskutinio buto Londone.