Patikimas kraustymasis iš Anglijos be vargo: praktiniai patarimai iš vidaus

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtmečius, ir galiu pasakyti viena – patikimas kraustymasis iš Anglijos be vargo yra tų dalykų, kurie skamba kaip svajonė, bet iš tiesų įmanoma pasiekti, jei žinai, į ką įsirėžti. Per šiuos metus mačiau viską: nuo baldų, nukritusių į kanalą, iki klientų, kurie norėjo nuvežti šaldytuvą su maistu viduje (tikrai, taip buvo). Anglija nėra toli, bet po Brexit viskas pasidarė sudėtingiau nei anksčiau. Čia nebe tiesiog įsėdi ir važiuoji, dabar reikia galvoti apie muitines, deklaracijas ir tūrio apskaičiavimus. Todėl nusprendžiau parašyti šią tiesą sakant, gilaą pamoką, kaip viskas vyksta iš vidaus, be jokių gražių viršelių. Jei norite išvengti nelydės, perskaitykite tai atidžiai.

Kainos ir pinigai: ką tikrai reikia žinoti

Kiek kainuoja patikimas kraustymasis iš Anglijos be vargo?

Tai visada pirmas klausimas, ir jis logiškas, bet atsakymas niekada nėra paprastas. Esu matęs, kaip žmonės stažiuojasi kainomis internete ir pasirenka pigiausią, o paskui gauna staigmeną. Vidutiniškai, kalbant apie mažą butą (tarkime, 10–15 kubinių metrų), kaina svyruoja nuo 800 iki 1500 eurų priklausomai nuo to, kur Anglijoje esate. Londonas ar pietų sritys visada brangiau dėl konvojų ir vargo. Jei kas sako, kad galia viską nuvežti už 300 eurų, bėkite toli, nes tai arba sukčiai, arba jūsų daiktai važiuos atvira sunkvežimio platforma lietaus.

Kodėl kainos skiriasi taip smarkiai tarp firmų?

Čia dažnai kliūva kliedesis. Vienos firmos dirba su savo vairuotojais, kitos – samdytais. Dar yra dalinis krovinys (kai du klientai dalinasi viena mašina), o pilnas kraustymasis iš Anglijos be vargo kainuoja brangiau, bet greičiau. Taip pat įeina draudimas, kuris ne visur yra standartinis. Aš asmeniškai visada patariu ne žiūrėti į galutinę sumą, o į tai, kas į ją įskaičiuota. Ar įeina pakavimo medžiagos? Ar vairuotojai padės nešti? Kartos pigiau, bet vėliau teks mokėti už kiekvieną lipduką ar kilimėlį atskirai.

Ar į kainą įeina pakavimo dėžės ir juosta?

Dažniausiai ne, nebent tai nurodyta kaip „viskas įskaičiuota“. Paprastai klientas gauna mašiną ir vairuotoją, o dėžės turi būti jau paruoštos. Žinau, kad tai erzina, nes dėžių rinkimas pats savaime yra vargas. Yra firmų, kurios parduoda dėžių rinkinius, bet tai kainuoja. Vieną kartą teko važiuoti į Kenterberį, kur klientas manys, kad mes atvešime dėžes nemokamai. Buvo keista, kai teko vykti į pačią parduotuvę pirkti kartonų. Taigi, visada klauskite apie tai iš anksto, kad nereikėtų vykti į parduotuvę Anglijoje su lietuviškais pasais.

Kas daro įtakai galutinei sumai?

Atstumas, tūris, prieigos prie namų sąlygos Anglijoje ir Lietuvoje. Jei reikia nešti daiktus 4 aukštą be lifto, tai papildomi darbo valandos. Taip pat degalai ir keltų kainos – jos šokiruoja, ypač kai euro šuolis kyla. Dar vienas dalykas – užsakymo data. Jei norite važiuoti šeštadienį ar prieš šventes, patikimas kraustymasis iš Anglijos be vargo kainuos brangiau, nes vairuotojai taip pat nori ilsėtis. O dar tas neprognozuojamas anglų oras – jei kelyje uraganas, laikas prailgėja, o su tuo ir kaina.

Ar galima gauti nuolaidą?

Galima, bet ne visada. Jei turite nedidelį kiekį daiktų ir sutinkate laukti, kol mes surasime kitą klientą tame pačiame maršrute (dalinis krovinys), tai galiu pasiūlyti geresnę kainą. Bet jei skubate ir reikia važiuoti tiesiai, tai be nuolaidų. Kartais klientai bando derėtis kaip turguje, bet čia logistika, ne moliūgų pardavimas. Fiksuota kaina yra fiksuota, jei tik nėra jokių papildomų veiksnių, apie kuriuos nežinojome pradžioje.

Ar atvykstate į namus pažiūrėti dėžių kiekį?

Anksčiau, prieš COVIDą, dažniau. Dabar daugiau darome nuotolinai – klientas siunčia vaizdo įrašą ar nuotraukas. Tai greičiau ir abiem pusėms pigiau. Bet jei turite labai daug brangių daiktų, pianiną ar something special, tai atvykimas į vietą būtinas. Tada tiksliai galime pasakyti, kiek vietos užims ir ar tilps į mašiną. Be to, gyvu akimi įvertiname prieigą – ar sunkvežimis galis privažiuoti prie pat durų ar teks nešti per visą gatvę.

Kaip apskaičiuojame tūrį?

Kubiniais metrais. Paprastai 1 kubinis metras tai maždaug viena didelė sofa arba 10–12 standartinių dėžių. Aš dažnai sakau klientams – suskaičiuokite, kiek dėžių turėtumėte, ir padalinkite iš 10. Gausite apytikslį tūrį. Žinoma, tai nėra tiksli fizika, bet su 20 metų patirtimi akimi matau, kiek reikia vietos. Kartais klientai sako „turime keletą dalykų“, o atvažiavę matome, kad telpa tik į 20 tonų sunkvežimį. Tie „keletas dalykų“ visada būna didžiausia staigmena.

Burokratija ir muitinė po Brexit

Kokius dokumentus reikia paruošti?

Reikia jūsų paso ar asmens dokumento kopijos (nufotografuoto telefonu tinka), krovininio manifesto (mes jį darome) ir daiktų sąrašo, jei norite grąžinti PVM. Sąrašas gali būti laisvos formos, bet geriau, jei detaliau. Nereikia jokių notariniu patvirtinimų ar šventinės priesaikos, nors kai kurie „guru“ bandys įkalbėti priešingu. Trumpai tariant – dokumentų ne daug, bet jie turi būti tikslūs, kadangi muitininkai dabar yra labai griežti.

Ar dabar reikia eiti į muitinę dėl Brexit?

Nereikia fiziškai stovėti eilėse, kaip anksčiau prieš 20 metų. Viskas daroma elektroniniu būdu per „EMCS“ sistemą arba panašias platformas. Mūsų vairuotojas užpildo deklaraciją, o jums tereikia pasakyti, ką vežate. Tačiau, jei vežate naujus daiktus (su etiketėmis, nesupakuotus), tai gali būti problema. Muitinė gali manyti, kad tai prekyba, o ne patikimas kraustymasis iš Anglijos be vargo asmeniniam naudojimui. Tada reikės mokėti mokesčius.

Kas nutinka, jei pamiršiu kažką pasakyti apie daiktus?

Jeigu pamiršote pasakyti apie dėžę su vynu ar seną dviratį, tai gali sukelti nelydę. Muitinė turi teisę uždaryti mašiną ir atlikti pilną patikrą. Tai laiko praradimas, ir kartais – bauda. Vieną kartą teko gaišti 6 valandas prie Tilbury uosto, nes klientas nepaminėjo, kad veža senų kolekcinių monetų. Buvo įdomu, bet vairuotojas buvo ne per laimingas. Geriau daugiau parašyti ir nuobodžiau, nei trūksta ir baudžiama.

Ar reikia mokėti PVM ar muitus?

Jei daiktai naudoti (buvę naudojami daugiau nei 6 mėnesius) ir jūs grįžtate gyventi į Lietuvą arba keičiate gyvenamąją vietą, tai PVM ir muitų nėra. Tai vadinama „Transfer of Residence“ procedūra. Bet jei nusprendžiate atvežti naują, dar nenaudotą sofa iš „IKEA“, tai teks mokėti 21 % PVM ir galbūt muitą (priklausomai nuo medžiagos kilmės). Naujus daiktus geriau palikti parduotuvėje ir nusipirkti čia, nes nervų taupymas vertesnis.

Kas dėl mašinos pervežimo?

Automobilių pervežimas iš Anglijos dabar yra atskira istorija. Reikia užpildyti specialią formą (NOVA), jei mašina yra senesnė nei 6 mėnesiai. Jei naujesnė – tai reikia mokėti mokesčius. Be to, mašina turi būti užregistruota Lietuvoje per tam tikrą laiką. Žmonės dažnai galvoja, kad tiesiog užveš ant priekabos ir viskas. Ne, dabar reikia su angliškais dokumentais eiti į „Regitrą“ ir mokėti suvartojimo mokesčius. Tai nėra labai sudėtinga, bet biurokratinė.

Ar tikrai patikimas kraustymasis iš Anglijos į Lietuvą be vargo įmanomas su muitine?

Sunku pasakyti 100 procentų taip, nes muitinė – tai valstybės institucija, o ne mūsų biuras. Bet jei viską darome pagal taisykles, daiktai naudoti, dokumentai tvarkingi, tai paprastai praeina be problemų. Didžioji dalis mūsų reisų vyksta be jokio sustojimo ar tikrinimo. Problemos kyla tik tada, kai klientai bando apgauti sistemą arba neatsakingai užpildo deklaracijas. Tada ir patikimas kraustymasis iš Anglijos be vargo tampa košmare.

Kiek laiko užtrunka muitinės procedūros?

Jeigu viskas tvarkoje – tai minutes. Vairuotojas užveda duomenis į sistemą, gauna „green light“ ir važiuoja toliau. Jei sistema „užstrigs“ arba bus atsitiktinis pasirinkimas patikrai (tikimybė maža, bet yra), tai gali užtrukti valandą ar dvi. Tas atsitiktinis pasirinkimas yra kaip loterija – gali pataikyti, gali ne. Bet vėl gi, jei sąrašas tinka realybei, nėra ko bijoti, tik laiko praradimas.

Kelionės eiga: nušokimai ir vėlavimai

Kokia mašina atvyksta?

Dažniausiai tai 3,5 tonų sunkvežimėlis (pavadinimu „Luton“ su aukštu stogu) arba 7,5 tonų sunkvežimis. Jie turi „liftą“ gale, kad būtų lengviau įkrauti. Jei daiktų labai mažai, gali atvykti didelis furgonas (tipo „Sprinter“). Pasirinkimas priklauso nuo tūrio. Aš stengiuosi siųsti mašinas, kurios atitinka užduotį, kad nebūtų važinėjoti tuščiais tonais. Be to, mažesnės mašinos lengviau įvažiuoja į angliškus priekius.

Ar tai bus dalinis krovinys?

Jei turite mažiau nei 15 kubinių metrų, tikriausiai taip. Tai reiškia, kad mūsų mašina paims dar kelių klientų daiktus. Tai gali šiek tiek prailginti laiką, nes reikia nuvažiuoti prie kiekvieno adreso. Bet tokiu būdu patikimas kraustymasis iš Anglijos be vargo tampa prieinamesnis kainos požiūriu. Dalinis krovinys reiškia, kad dalinatės keliu ir išlaidomis. O jei turite pilnametį namų ūkį, tai mašina bus tik jūsų.

Kiek laiko užtrunka kelionė?

Tiesioginis važiavimas iš Londono į Vilnių trunka apie 24–30 valandas, priklausomai nuo maršruto (per Belgiją, Vokietiją arba per Prancūziją, Lenkiją). Bet su įkrovimu/iškrovimu tai užtrunka 2–3 dienas. Jei tai dalinis krovinys, pridėkite dar dieną. Reikia atsižvelgti į vairuotojo poilsio režimus – jie negali važiuoti 48 valandų iš eilės, nors kai kurie tai ir būtų norėję. Saugumas pirmiausia, bent jau mums.

Ar vairuotojai padeda nešti daiktus?

Taip, bet yra ribojimai. Vairuotojas yra vairuotojas, ne jėgų sportininkas. Jis padės nešti dėžes į mašiną ir iš jos, bet jis nešis ne po 50 kilogramų dėžę į 5 aukštą be lifto. Jei reikia didelių manevrų, sunkių spintų nešimų, geriau užsisakyti „pakėlimo“ paslaugą arba papildomą darbuotoją Lietuvoje/Anglijoje. Vienas vairuotojas su dviem rankomis negali išnešti viso buto per valandą.

Kas jei gatvėje negalima statyti sunkvežimio?

Tai reali problema, ypač London centre arba senosiuose miestuose. Angliški „yellow lines“ griežti. Jei negalima statyti, reikia rasti artimiausią vietą, kur galima, ir nešti. Jei nešimas toli, tai papildomi laiko ir pinigai. Kartais teka stovėti su „įjungtų šviesų“ režimu. Geriausia iš anksto patikrinti, ar galima privažiuoti, ar nėra statybų, ar nėra „residents only“ ženklų, kurie mums netinka.

Ar vežate pianinus?

Vežame, bet tai ne taip paprasta kaip dėžės. Pianinas (ypač „upright“) yra sunkus ir jautrus. Reikia specialių juostų, o jei tai „grand piano“, tai reikia ir krano, arba keletą žmonių. Paprastai pianiną vežame atskirai, ne su dėžėmis, kad niekas nesutrenktų. Kainos už pianiną pervežimą yra aukštesnės, nes tai rizika ir papildomas darbas. Jei turite seną pianiną, apsvarstykite, ar verta jį vežti, galbūt geriau jį atiduoti Anglijoje.

Saugumas ir draudimas – ar tikrai saugu?

Ar mano daiktai yra apdrausti?

Taip, mes turime standartinį transporto draudimą (CMR draudimas), bet jis dengia tik ribotą sumą, paprastai pagal konvenciją tai apie 8,33 SDR už kilogramą. Tai nėra daug, jei vežate brangią elektroniką ar paveikslus. Todėl visada siūlau pasidaryti papildomą draudimą („all risk“), jei turite kažko ypatingai brangaus. Be to, įsirašykite daiktų sąrašą su apytikslėmis vertėmis. Jei sąrašo nėra, ir dings dėžė su auksu, mes neįrodysime, kad ten buvo auksas.

Kas dėl subyrėjimo kelyje?

Mes pakame daiktus tvirtai, naudojame užtvaras, juostas, pledus. Bet Anglijos keliai – tai vienas didelis „sleeping policeman“ (spidelių). Sunkvežimiai šoka, dėžės gali pasislinkti. Jei dėžės blogai suklijuotos, jos gali atsiverti. Todėl svarbu, kad klientas pats gerai uždarytų dėžes. Vieną kartą vairuotojas atidarė duris, o ten – subyrėjęs indų rinkinys, nes dėžė buvo per daug pilna. Niekas nenori to pamatyti, tai pasirūpinkite kokybišku pakavimu.

Ar reikia priduoti brangius daiktus?

Labai rekomenduoju. Piniginės, dokumentai, papuošalai, vaizdo kameros, nešiojami kompiuteriai – viską tai geriau pasiimti su savim į keleivio saloną (jei yra vieta) ar vežti atskirai. Mums buvo atvejis, kai klientas padėjo piniginę su 500 svarų ant spintos viršaus, o ji nuslydo po pledu. Niekas nieko nepagrobė, bet nervai buvo sugadinti abiems pusėms, kol ją radome. Brangius dalykus geriau laikyti pas save.

Ką daryti, jei kažką sudaužo?

Jeigu įvyko nelaimė, reikia tuojau pat pranešti vairuotojui ir užfiksuu žalą (nuotraukos, pažyma). Negalima palaukti, kol vairuotojas išvažiuos, o paskus skambinti ir sakyti, kad buvo sužalota sofa. Be įrodymų draudimas nebus išmokėtas. Mes stengiamės būti atsakingi, jei mes kalti, padengame žalą. Bet jei klientas pats blogai supakavo ir dėžė subyrėjo, tai ne mūsų kaltė. Sąžiningumas – čia pagrindas.

Kaip išsirinkti neblogą firmą ir nenukentėti

Kaip atpažinti „kišenių“ pervežėjus?

Jei kaina per maža, jei jie neduoda jokio raštiško sutartimo, jei kalba tik per „WhatsApp“ ir neturi tinklalapio – tai signalas. Taip pat, jei jie reikalauja visą sumą iš karto prieš važiuojant (gali būti, kad tiesiog dings). Patikima firma visada pateiks sutartį su rekvizitais, draudimo polisą ir galimybėsusimokėti pristatius arba dalimis. Patikimas kraustymasis iš Anglijos be vargo negali kainuoti kaip du kebabai.

Ar buvo atvejų, kai dingdavo daiktai?

Asmeniškai su mumis – ne, bet girdėjau istorijų iš rinkos. Kai žmonės pasikliauja „Facebook“ grupėse rastais vairuotojais be firmos. Jie pasiima daiktus, sako, kad važiuoja, ir dingsta. Arba atiduoda dalį, o brangiausią pasilieka. Todėl visada tikrinkite įmonės kodą. Jei įmonė registruota Lietuvoje, žiūrėkite „Sodra“ duomenis, ar ji tikrai egzistuoja ir nebankruotavusi. Saugumas brangiau už pasitikėjimą pašalu.

Ar svarbu, kokia mašinos valstybinė numeris?

Galbūt ne tiek svarbu, bet jei mašina su Lietuvos numeriais, tai lengviau susisiekti ir įskiepyti atsakomybę. Jei tai lenkiškas ar vokiškas numeris (dažnai samdytos mašinos), ir įvykta avarija, teisiniai gaišta didesni. Mums naudojame savo arba patikimų partnerių transportą su Lietuvos numeriais. Tai suteikia tam tikros garantijos, kad mes nešamės atsakomybę ne tik žodžiu, bet ir įstatymu.

Ar reikia pasirašyti sutartį?

Būtinai. Net jei tai paprastas el. paštas su sąlygomis, kurį jūs patvirtinate (atsakymu „sutinku“). Be sutarties jūsų teisės yra lygios nuliui. Sutartyje turi būti aiškiai parašyta: kas veža, kiek kainuoja, kada atvyksta ir kas daryti, jei kas nors nutinka. Rašytinė medžiaga – tai jūsų draugas, jei reikės eiti į teismą (o tikiuosi, nereiks).

Kas dėl depozito?

Daugelis firmų ima depozitą (10–20 %), kad užfiksuotų užsakymą. Tai normalu, nes mes planuojame maršrutą ir atsisakome kitų klientų. Jei jūs atšaukiate paskutinę minutę, mes prarandame laiką ir pinigus. Depozitas grąžinamas arba atskaičiuojamas iš galutinės sumos. Jei kas ima 100 % iš karto – būkite atsargūs. Tai gali būti signalas, kad jie turi finansinių problemų.

Ar galima pasitikėti atsiliepimais?

Atsiliepimus galima nusipirkti, tai ne paslaptis. Geriau klauskite pažįstamųjų, ieškokite realių patirčių. Jei visi atsiliepimai vienodi ir be gramatinių klaidų, tai įtartina. Tikrasis klientas dažnai parašo „buvo vėluota, bet atvežė“ arba „vairuotojas buzgalvis, bet daiktai sveiki“. Tokios detalės rodo, kad tai realus žmogus rašė. O idealus 5 žvaigždučių profilis be komentarų keliau įtarimų.

Išvados

Viskas sužinojote, o dabar trumpai apibendrinsiu. Patikimas kraustymasis iš Anglijos be vargo yra realus dalykas, jei jūs pasiruošę ir pasirinksite ne pigiausią, o patikimesnę variantą. Nenustokite dėl kainos, dokumentus užpildykite sąžiningai, o brangius dalykus pasilikite pas save. Po 20 metų šioje srityje galiu pasakyti – geriausia reklama yra geras žodis ir ramus naktis miegoti, žinant, kad turtas saugiai keliauja. Sėkmės kelyje ir tikrai, nepamirškite dėžių uždaryti geriau (o jei ne, tai tikrai užteks juostų).