Patikimas ir greitas persikraustymas į Didžiąją Britaniją

Persikraustymas į Didžiąją Britaniją retai būna toks, kaip rodo reklamos – gražus furgonas, šypsena, vienas skambutis ir viskas Londone. Realybėje būna dokumentai, kaimynai, pakavimo klaidos, vėluojantys keltai, siauros gatvės Mančesteryje ar Birmingame, ir tas jausmas, kad kažką pamiršai dar prieš išvažiuojant iš Vilniaus. Bet patikimas ir greitas persikraustymas į Didžiąją Britaniją vis tiek įmanomas, jei žinai, kas vyksta užkulisiuose. Aš šitoj srity dirbu jau daugiau nei 20 metų, todėl matau ne tik „kaip turi būti“, bet ir kaip būna, kai viskas griūva penktadienį 17 val.

Pagrindai prieš užsakant pervežimą

Kas iš tikrųjų daro patikimas ir greitas persikraustymas į Didžiąją Britaniją tikrą, o ne tik gražų pažadą?

Tikras darbas prasideda ne nuo sunkvežimio, o nuo informacijos. Man reikia žinoti, iš kur kraunama – Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Panevėžys ar kaimas prie Utenos – ir kur Didžiojoje Britanijoje vežama: Londonas, Birmingham, Manchester, Leeds, Bristol ar mažesnis miestelis. Reikia sąrašo daiktų, aukštų, liftų, parkavimo vietų. Be to visko „greitai“ dažniausiai reiškia „greitai susikomplikuoja“. Geras pervežėjas klausinėja daug, kartais net per daug. Tai nėra biurokratija, tai apsauga nuo chaoso.

Kiek laiko trunka persikraustymas iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę?

Jei krovinys pilnas, tiesioginis reisas į Didžiąją Britaniją dažniausiai trunka apie 2–4 dienas nuo pakrovimo iki iškrovimo. Iš Vilniaus ar Kauno iki Londono realiai galima nuvažiuoti per 2 dienas, jei keltas, muitinė ir vairuotojo grafikas nesugenda. Daliniams kroviniais gali užtrukti ilgiau – 5–10 dienų, nes reikia surinkti kelis klientus. Kartais klientas sako: „Tai gal per vieną dieną?“ Gal, bet tik jei viskas susidėlioja idealiai, o gyvenime taip nebūna.

Ar reikia vežti viską kartu, ar geriau dalimis?

Viską kartu vežti paprasčiau, bet ne visada pigiau. Pilnas 20–30 m³ krovinys dažniausiai keliauja greičiau, nes automobilis važiuoja tiesiai į tavo adresą. Mažesniam kiekiui – 3–8 m³ – gali būti dalinis pervežimas, kur viename fure keliauja keli klientai. Tai pigiau, bet lėčiau ir rizikingiau dėl laiko derinimo. Esu matęs, kaip vieno žmogaus vėlavimas pristabdo visą maršrutą. Todėl jeigu skubu, geriau mokėti už atskirą transportą, nors sąskaita bus didesnė.

Koks daiktų kiekis telpa į standartinį persikraustymo automobilį?

Standartinis baldinis sunkvežimis gali turėti 30–40 m³ talpos, bet talpa ir svoris nėra tas pats. Galima pripildyti visą automobilį knygų ir nejudėti iš vietos, nes viršys svoris. Vieno kambario buto daiktai dažniausiai telpa į mažesnį transportą, 10–15 m³. Trijų kambarių butas gali užimti 30–45 m³, priklausomai nuo baldų. Todėl aš visada prašau nuotraukų ir sąrašo. Klaida manyti, kad „tik kelios dėžės“ nieko nereiškia – kartais tos kelios dėžės būna sunkesnės už spintą.

Kaina, terminai ir dokumentai

Patikimas ir greitas persikraustymas į Didžiąją Britaniją: kiek kainuoja realiai?

Kainos labai šokinėja. Mažesniam daliniam pervežimui į Didžiąją Britaniją galima matyti nuo 400–900 €, jei krovinys nedidelis. Pilnas pervežimas iš Lietuvos į Londoną, Mančesterį ar Birmingamą dažniausiai prasideda nuo 1500–3000 €, priklausomai nuo kilometražo, laiko ir transporto. Jei reikia pakavimo, pakėlėjų, laikino saugojimo ar specialių datų, kaina auga. Ir štai nepatogi tiesa: pigiausias pasiūlymas dažnai brangiai atsieina, kai paaiškėja, kad draudimo nėra, o vairuotojas „paskambins vėliau“.

Kodėl kaina keičiasi nuo sezono ir datos?

Vasarą, mėnesio pabaigoje ir savaitgaliais pervežimai brangesni, nes visi nori krautis tuo pačiu laiku. Ypač populiarios datos būna nuo gegužės iki rugsėjo, kai šeimos perkelia vaikus į mokyklas Didžiojoje Britanijoje. Kainai įtakos turi ir kuro kaina, keltų kainos, vairuotojų trūkumas, net oro sąlygos. Jei nori konkrečios datos, reikia rezervuoti anksčiau. Kitaip gali gauti pasiūlymą, kuris atrodo pigus, bet be jokios realios vietos automobilyje.

Ar po „Brexit“ reikia muitinės dokumentų persikraustant?

Asmeniniams daiktams, jeigu kraustotės gyventi, paprastai reikia tvarkingai parodyti, kad daiktai naudojami, o ne parduodami. Gali prašyti paso kopijos, adreso patvirtinimo, inventorizacijos sąrašo, kartais darbo sutarties ar registracijos dokumentų. Naujų daiktų, ypač dėžėmis supakuotų prekių, muitinė gali klausinėti daugiau. Aš ne visada žinau 100%, kaip konkretus pareigūnas tą dieną nuspręs, todėl geriau turėti daugiau popierių negu mažiau. Popieriai nuobodu, bet jie taupo dienas.

Ar reikia draudimo persikraustymo į Angliją, Škotiją ar Velsą metu?

Draudimas nėra dekoracija. Net jeigu vairuotojas labai geras, kelias yra kelias – keltas, lietus, avarija, vagystė iš stovėjimo aikštelės, visko būna. Geras pervežėjas turi CMR draudimą ir gali paaiškinti, kas dengiama, o kas ne. Dažniausiai draudimas nepadengia blogai supakuotų daiktų ar vertingų smulkmenų, paliktų atsitiktinai. Jei vežate senovinį komodiną, pianiną ar brangią techniką, reikia kalbėti atskirai. Neapsigaukite fraze „viskas bus gerai“, nes ji nėra draudimo polisas.

Pakavimas, baldai ir sunkūs daiktai

Kas turi pakuoti daiktus – klientas ar pervežėjai?

Gali pakuoti klientas, gali pervežėjai, gali būti mišrus variantas. Jei pakuojate patys, naudokite tvirtas dėžes, lipnią juostą, plėvelę, žymeklius. Nedėkite sunkių knygų į dideles dėžes – tada jos plyšta, o nugaros taip pat nelabai džiaugiasi. Pervežėjai dažniausiai gali pakuoti indus, drabužius, baldus, bet tai kainuoja papildomai. Esu matęs „tvarkingai“ supakuotus indus maišuose. Ne, taip negalima, net jeigu labai mylite tą puodelį.

Ar baldus reikia išardyti prieš pervežimą?

Dauguma lovų, spintų, stalų ir lentynų turi būti išardyti, kitaip jie neužims per daug vietos arba bus pažeisti. Kai kurie pervežėjai tai daro, kai kurie ne – tai reikia pasakyti iš anksto. Ypač sudėtingi būna IKEA tipo baldai, kurie po išardymo ne visada gražiai susirenka atgal. Turiu pasakyti, kartais geriau palikti seną sofą Lietuvoje negu mokėti už jos vežimą ir paskui keikti tą dieną. (Pataisau: ne visada, bet dažnai taip būna.)

Ar galima vežti šaldytuvą, skalbimo mašiną ir televizorių?

Taip, galima, bet reikia paruošti. Šaldytuvą geriau vežti pastatytą, ne gulintį, arba bent jau palikti nusistovėti prieš jungiant. Skalbimo mašinai reikia transportavimo varžtų, kitaip būgnas gali būti pažeistas. Televizorių reikia saugoti nuo spaudimo, ne mesti į kampą prie kitų dėžių. Dažnai žmonės sako: „O kam tie varžtai, juk tik iki Leeds važiuosim?“ Važiuosite per dujas, posūkius ir keltą, todėl tvirtinimai nėra išsigalvojimas.

Ką daryti su augalais, alkoholiu, kvepalais ir pavojingais daiktais?

Augalus vežti į Didžiąją Britaniją kartais leidžiama, bet yra augalų sveikatos reikalavimų, fitosanitariniai dokumentai, apribojimai. Alkoholiui ir tabakui galioja kiekio ribos asmeniniam naudojimui, o kvepalai, dažai, balionėliai, kuro kanistrai dažnai klasifikuojami kaip pavojingi kroviniai. Pervežėjai jų paprastai neima, nes rizikuoja gauti baudą ar problemų kelte. Geriau iš anksto pasakyti, kas yra dėžėje. Paslėpti buteliai furgone nėra geras planas, ypač kai atsidaro kvapai.

Maršrutas, laikas ir praktiniai niuansai

Kodėl patikimas ir greitas persikraustymas į Didžiąją Britaniją kartais vis tiek vėluoja?

Vėluoja dėl keltų, eismo, muitinės, vairuotojo darbo laiko, blogo oro ar tiesiog dėl to, kad prieš tave kažkas neuždarė durų. Iš Lietuvos iki Didžiosios Britanijos kelias eina per Lenkiją, Vokietiją, Nyderlandus, Belgiją arba Prancūziją, tada keltas arba tunelis. Vienas incidentas A2 autostradoje Lenkijoje gali sugadinti visą grafiką. Geras pervežėjas neprisistato kaip stebukladarys, jis informuoja. Jei niekas neatsako į skambučius, tai jau blogas ženklas.

Ar galima pasirinkti tikslią iškrovimo dieną?

Galima pasirinkti pageidaujamą dieną, bet garantuoti iki minutės sunku, ypač daliniuose pervežimuose. Pilname transporte terminas paprastai tikslesnis. Jei jums reikia iškrauti šeštadienį ryte, nes nuomojamas butas praeina tik tada, sakykite tai iškart. Kartais reikia mokėti papildomai už prioritetą arba už laukimą. Realistiška situacija: klientas pasakė, kad Londono adrese negalima stovėti, bet pamiršo gauti leidimą. Vairuotojas laukė, grafikas griuvo, visi nervinosi. Smulkmenos pervežime tampa didelėmis smulkmenomis.

Ar vairuotojas padės iškrauti daiktus?

Paprastai vairuotojas nėra pakrovėjas, nebent tai aiškiai sutarta. Jis gali parodyti, kur pastatyti dėžes, padėti atidaryti galą, patarti dėl eiliškumo, bet jei reikia nešti baldus į trečią aukštą be lifto, reikia komandos. Anglijoje darbo laikas, saugumo taisyklės ir atsakomybė labai svarbios. Jei tikiesi, kad vienas vairuotojas per valandą iškraus visą namą ir dar surinks lovą, nusivilsite. Geriau užsisakyti pakrovėjus abiems galams – tada viskas juda normaliau.

Ką reiškia „iki durų“ ir ar tai tikrai iki durų?

„Iki durų“ dažniausiai reiškia, kad transportas atvyksta prie nurodyto adreso, bet ne visada į vidų. Jei Didžiojoje Britanijoje gatvė siaura, Londono zonoje nėra leidimo stovėti, o sunkvežimiui reikia 12 metrų vietos, iškrovimas gali būti sudėtingas. Kartais tenka naudoti mažesnį automobilį, gauti leidimą savivaldybei arba iškrauti šiek tiek toliau. Todėl adresas su nuotraukomis ir pastabomis yra labai naudingas. Gražus adresas žemėlapyje ne visada reiškia gražų подъездą.

Saugumas, rizikos ir blogi scenarijai

Kokių klaidų žmonės daro kraustydamiesi į Didžiąją Britaniją?

Didžiausia klaida – manyti, kad viską galima išspręsti paskutinę dieną. Tada ieškoma dėžių, trūksta lipnios juostos, dingsta dokumentai, o svarbiausi daiktai paliekami bagažinėje. Kita klaida – rinktis pagal mažiausią kainą, ne pagal atsakymus. Jei įmonė neatsako į klausimus prieš mokant, po problemos ji neatsakys dar mažiau. Dar viena – neperžiūrėti sutarties. Ten turi būti adresas, data, kaina, atsakomybė, draudimas, papildomi mokesčiai. Nuobodu, bet gelbsti.

Ar verta vežti senus baldus iš Lietuvos?

Kartais verta, kartais ne. Jei baldas emocinis, kokybiškas ar sunkiai pakeičiamas, vežti prasminga. Jei tai pigi spinta, kuri Anglijoje kainuoja panašiai kaip pervežimo dalis, geriau pagalvoti. Į kainą reikia įskaičiuoti ne tik transportą, bet ir pakrovimą, iškrovimą, galimą surinkimą. Esu matęs žmonių, kurie verkė ne dėl išvykimo, o dėl to, kad atvežė seną komodą, o ji netilpo pro duris. Todėl išmatuokite. Rimtai, išmatuokite.

Ką daryti, jei daiktas buvo apgadintas pervežimo metu?

Pirmiausia nepanikuoti, bet ir neslėpti. Apžiūrėkite daiktą iškart, fotografuokite, pažymėkite CMR dokumente, rašykite pervežėjui. Jei pasirašote, kad viskas gauta be pastabų, o po savaitės sakote „oi, įbrėžė spintą“, bus sunkiau. Draudimo procesas reikalauja dokumentų, nuotraukų, kartais pirkimo čekio. Ne visi įbrėžimai bus pripažinti, ypač jei daiktas buvo senas ir jau turėjo defektų. Bet jei viskas fiksuojama normaliai, šansų daugiau.

Kaip atskirti normalų pervežėją nuo tokio, kuris tik „turi vietos fure“?

Normalus pervežėjas užduoda daug klausimų, prašo adresų, nuotraukų, sąrašo, aiškina kainą, sako, kas įeina ir kas ne. Jis turi kontaktus, transporto informaciją, sutartį, draudimą, bent kažkokį pėdsaką. Tas, kuris tik sako „važiuojam rytoj, pervesim pigiai“, dažnai yra loterija. Kartais toks žmogus išgelbsti, nes yra geras individualistas, bet dažniau – ne. Blogos įmonės mėgsta gražias nuotraukas ir tuščius pažadus. Aš labiau pasitikiu tuo, kuris sako: „Bus taip, taip ir galimai šitaip.“

DUK

Bendri klausimai apie persikraustymą

Kiek anksti reikia planuoti persikraustymą į Didžiąją Britaniją?

Idealiai – prieš 3–6 savaites, jei kraustotės sezonu. Jei vežate pilną namą ar turite konkrečią datą, geriau net prieš 2 mėnesius. Žiemą galima rasti vietos greičiau, bet vis tiek nereikia laukti paskutinės minutės. Per 20 metų mačiau, kaip žmonės „tik paklausia“ likus savaitei, o paskui stebisi, kad nėra normalaus transporto. Planavimas čia nėra formalumas, jis tiesiog sumažina kainą ir nervus.

Ar galima persikraustyti į Angliją be didelio daiktų kiekio?

Žinoma, galima. Daugelis žmonių veža tik drabužius, dokumentus, kompiuterį, kelis indus ir vieną kitą brangų daiktą. Tokiu atveju tinka dalinis krovinys, kurjerinis pervežimas arba net specializuotas siuntų transportas. Tik nereikia manyti, kad mažas kiekis visada reiškia labai pigiai. Kartais fiksuoti kaštai – dokumentai, maršrutas, pakrovimas – lieka tokie patys. Mažam kroviniui svarbiausia rasti tinkamą formatą, ne didžiausią automobilį.

Ar persikraustymo kompanija gali padėti su laikinu saugojimu?

Taip, daugelis gali, bet sąlygos skiriasi. Vienos įmonės turi sandėlį Lietuvoje, kitos – Lenkijoje, Vokietijoje ar Didžiojoje Britanijoje. Saugojimas gali kainuoti nuo kelių dešimčių eurų už savaitę iki šimtų, jei krovinys didelis. Svarbu žinoti, ar daiktai bus apdrausti, ar sandėlis šildomas, ar galima vėliau pristatyti. Esu matęs klientų, kurie saugojo baldus „tik mėnesiui“, o paskui tas mėnuo tapo pusmečiu. Tokiu atveju kaina greitai pasikeičia.

Ką daryti, jei keičiasi iškrovimo adresas Didžiojoje Britanijoje?

Kuo greičiau pranešti pervežėjui. Jei adresas keičiasi tame pačiame mieste, pavyzdžiui, iš vieno Londono rajono į kitą, dažniausiai problema nedidelė. Jei keičiasi miestas – tarkime, iš Leeds į Bristol – gali keistis kaina ir terminas. Vairuotojas jau turi maršrutą, keltų rezervaciją, darbo laiką. Vėlyvas pakeitimas gali sugadinti visą planą. Todėl net jei dar nežinote galutinio adreso, pasakykite bent apytikslį regioną.

Pakrovimas ir iškrovimas

Ar reikia būti pakrovimo metu Lietuvoje?

Paprastai taip, arba reikia patikimo žmogaus, kuris turi prieigą prie buto, namo ar garažo. Reikia parodyti, ką vežti, kas lieka, kur dėti dėžes, pasirašyti dokumentus. Jei negalite būti, reikia raštiško leidimo ir aiškaus kontakto. Be to, kažkas turi patvirtinti, kad pakrovimas atliktas. Aš nepatarčiau palikti buto rakto nepažįstamam žmogui be jokio popierinio pėdsako. Skamba akivaizdžiai, bet žmonės vis tiek bando „susitarti paprastai“.

Ar galima iškrauti daiktus ne tą dieną, kai atvyksta transportas?

Geriau ne. Jei iškrovimas atidedamas, gali atsirasti laukimo mokestis, sandėliavimo mokestis arba visai neįmanoma palikti krovinio. Vairuotojas negali tiesiog palikti furos gatvėje ir išvažiuoti į kitą užsakymą. Jei jūsų butas Anglijoje dar nepraeina, reikia iš anksto tarti saugojimą. Kartais klientai galvoja, kad pervežėjas „kažkaip palaikys“. Gal ir palaikys, bet tai kainuos ir ne visi sutiks.

Kiek žmonių reikia pakrovimui ir iškrovimui?

Mažam butui dažnai užtenka 2 žmonių, didesniam namui reikia 3–4 ar daugiau. Jei yra pianinas, seifas, didelis stalas, sunki spinta, reikia specialių pakrovėjų ir įrangos. Vienas stiprus žmogus nėra komanda, nors kartais atrodo, kad gali. Svarbu ne tik jėga, bet ir technika – kaip nešti, kaip apsaugoti kampų, kaip naudoti diržus. Blogas nešimas baigiasi įbrėžtomis sienomis, nugaromis ir vėlavimu.

Ar pervežėjai ima daiktus iš garažo, rūsių ir kiemo?

Taip, jei tai sutarta iš anksto. Garažas, rūsys, kiemas, ūkinis pastatas dažnai tampa dideliu siurprizu, nes ten susikaupia daiktai, apie kuriuos klientas pamiršta. Seni dviračiai, įrankiai, statybinės medžiagos, sodo technika – visa tai turi svorį ir vietą. Jei sakote „furgonas“, o realybėje reikia krauti iš trijų vietų, kaina ir laikas keičiasi. Todėl parodykite viską, net jei atrodo neplanuota.

Specialūs daiktai ir ribojimai

Ar galima vežti šunį, katę ar kitą gyvūną kartu su daiktais?

Gyvūnų pervežimas yra atskira tema ir dažniausiai nėra paprastas „pridėsim prie baldų“ klausimas. Reikia microchip, skiepai, dokumentai, kartais specialus transportas. Kai kurie pervežėjai gyvūnų neima į bendrą krovinį dėl saugumo ir atsakomybės. Jei kraustotės su augintiniu į Didžiąją Britaniją, geriau derinti gyvūno kelionę atskirai nuo baldų. Tikras gyvenimas: kartais augintinis keliauja ramiau negu visa šeima, bet dokumentai vis tiek privalomi.

Ar verta vežti automobilių kartu su baldais?

Automobilio pervežimas yra atskira paslauga, nors kai kurios įmonės gali organizuoti abu darbus. Sunkvežimis baldams ir automobilių transporteris nėra tas pats. Jei bandysite viską sujungti be aiškaus plano, gali būti painiavos su draudimu, terminais ir dokumentais. Kartais patogiau automobiliu vykti patiems, o baldus vežti atskirai. Kartais atvirkščiai. Sprendimas priklauso nuo šeimos, vaikų, gyvūnų ir to, kas svarbiau – kaina ar ramybė.

Ar galima vežti dokumentus, pinigus ir papuošalus per pervežėjus?

Geriau ne. Dokumentus, pasus, banko korteles, papuošalus, brangius laikrodžius ir panašius dalykus vežkitės patys. Net jeigu pervežėjas sąžiningas, rizika nereikalinga. Jei dokumentai dingsta, pervežimas tampa mažiausia problema. Geriau turėti vieną dėžę ar kuprinę, kuri keliauja su jumis lėktuvu ar automobiliu. Tai nėra nepasitikėjimas, tai sveikas protas. Pervežėjai veža baldus, ne jūsų gyvenimo archyvą.

Ką daryti su vertingais meno kūriniais ar antikvariniais daiktais?

Jei daiktas tikrai vertingas, jam reikia specialaus pakavimo, galbūt specialaus transporto ir papildomo draudimo. Paprastas kartonas ir plėvelė čia nėra sprendimas. Reikia įvertinti drėgmę, temperatūrą, vibraciją, tvirtinimą. Kartais verta palikti daiktą Lietuvoje pas patikimą žmogų arba parduoti, jei pervežimo rizika per didelė. Ir dar – turėkite nuotraukų prieš pervežimą. Tai padeda ir vertinant, ir ginčijantis, jei kas nors nutinka.

Praktika po atvykimo

Ar pervežėjai gali surinkti baldus Didžiojoje Britanijoje?

Kai kurios įmonės siūlo baldų surinkimą, bet tai reikia užsakyti iš anksto. Ne kiekvienas vairuotojas yra baldų surinkėjas, nors daugelis moka daugiau, negu sako. Jei reikia surinkti lovą, spintą, stalą ar virtuvės baldus, klauskite aiškiai. Kaina gali būti valandinė arba fiksuota. Svarbu turėti instrukcijas, varžtus ir visas dalis. Neseniai vienas klientas rado lentyną be vienos detalės – tokie maži dalykai sustabdo visą vakarą.

Ar galiu pats iškrauti dalį daiktų, o kitus palikti sandėlyje?

Taip, dažnai taip daroma. Pavyzdžiui, iškart iškraunate dėžes su drabužiais, indais ir lova, o sezoninius daiktus ar baldus paliekate saugojimui. Tai reikia suderinti prieš atvykstant, nes vairuotojas turi žinoti, kiek laiko užtruks. Jei iškrovimo adrese nėra vietos saugoti, dalis krovinio gali keliauti toliau į sandėlį. Tik nepamirškite pažymėti dėžių, kurios lieka sandėlyje. „Ten tos mėlynos“ Anglijoje greitai tampa galvos skausmu.

Ką daryti, jei Didžiojoje Britanijoje negaliu būti iškrovimo dieną?

Reikia patikimo žmogaus vietoje arba iš anksto sutarto saugojimo varianto. Be priimančio asmens sunku pasirašyti dokumentus, parodyti, kur dėlioti daiktus, išspręsti problemas. Jei buto durų kodas keičiasi, durininkas nedirba arba leidimas stovėti negalioja, viskas sustoja. Todėl iškrovimo pusė turi būti organizuota taip pat rimtai kaip pakrovimas. Daugelis problemų kyla ne kelyje, o prie galutinio adreso.

Ar po persikraustymo reikia pasilikti sąskaitas ir dokumentus?

Taip, pasilikite sąskaitą, sutartį, CMR, draudimo informaciją, susirašinėjimą. Ne todėl, kad tikite blogiausią, o todėl, kad gyvenimas kartais būna keistas. Jei reikės draudimo, mokesčių, garantijos ar tiesiog prisiminti, kiek mokėjote, dokumentai padės. Elektroninius laiškus saugokite, nuotraukas irgi. Popierius gali pasimesti, todėl geriau turėti aplanką telefone ar debesyje. Skamba ne romantiškai, bet pervežime romantika greitai baigiasi.

Išvada

Patikimas ir greitas persikraustymas į Didžiąją Britaniją nėra stebuklas ir ne loterija – tai darbas, paremtas planu, aiškia informacija, tinkamu transportu ir realiais terminais. Jei norite išvengti didelių nesusipratimų, kalbėkite su pervežėju atvirai: kokie daiktai, kokie aukštai, kokios datos, koks adresas, kas gali vėluoti. Kaina turi būti suprantama, draudimas – paaiškintas, o pažadai – ne per gražūs. Tada persikraustymas į Londoną, Mančesterį, Birmingamą ar kitą miestą taps daug ramesnis. Patikimas ir greitas persikraustymas į Didžiąją Britaniją įmanomas, tik reikia žiūrėti ne į reklamą, o į detales.