perskambinsime jums per 3 minutes
Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.
Artimiausi išvykimai
į Angliją:
Keleivius vežame į Angliją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)
Lietuva → Anglija kaina nuo 130€/130£
Anglija → Lietuva kaina nuo 130€/130£
Siuntas vežame į Angliją
Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinius vežame į Angliją
Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Įvadas
Patikimas daiktų transportavimas iš UK: greitas ir saugus nėra vien skambus užrašas ant furgono. Per 20+ metų pervežimuose mačiau visko: nuo tvarkingai supakuotų baldų iki kartonų, kurie atvažiavo kaip „moderni skulptūra“. Kai kalbame apie daiktų gabenimą iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą, svarbiausia ne tik kaina, bet ir maršrutas, pakrovimas, draudimas, dokumentai ir žmogus, kuris atsako už krovinį. UK pervežimai dažniausiai eina per Doverį, Calais, Zeebrugge arba Rotterdamą, o po to į Lenkiją, Vokietiją ir toliau į Baltijos šalis. Jei viskas suplanuota normaliai, daiktai atkeliauja greitai, saugiai ir be nereikalingo streso.
Tai reiškia, kad jūsų daiktai nepakeliauja „kaip Dievas davė“. Pirmiausia gaunamas užklausimas, tada įvertinama apimtis, svoris, trapūs daiktai, baldai, buitinė technika, dėžės, dviračiai ar motociklai. Geras vežėjas ne tik sako „telpa“, bet ir paaiškina, kaip daiktai bus sutalpinti. Dažniausiai reikalingos nuotraukos, adresas, aukštas, ar yra liftas, ar reikia išrinkti lovą. Maršrutas iš Londono, Manchesterio ar Birmingham į Vilnių, Kauną ar Klaipėdą trunka apie 3–7 dienas, bet ne visada. Kartais muitinė, oro sąlygos ar vėluojantis keltas viską pakeičia.
Kaina svyruoja labai plačiai. Mažam kroviniui, tarkime, 5–8 dėžėms, galima matyti 150–350 £, jei važiuojate bendru reisu. Baldams, buitiniai technikai ir kelioms dešimtims dėžių dažniau bus 500–1200 £. Jei reikia atskiro furgono, kaina gali šokti iki 1500–3000 £. Į kainą turi įeiti pakrovimas, iškrovimas, maršrutas, keltas, draudimo pasirinkimas ir komunikacija. Pigiausias pasiūlymas ne visada geras, nes kartais tas „pigiai“ reiškia, kad daiktai laukia sandėlyje tris savaites.
Gali būti normalus, bet „pigus“ dažnai turi paslėptą kabliuką. Pavyzdžiui, vienas klientas rado pasiūlymą beveik perpus pigiau, o po savaitės paaiškėjo, kad daiktai dar stovi depoe netoli Leicesterio. Ne visada kas nors sukčiauja, bet kai kurie vežėjai surenka per daug krovinių ir tikisi, kad „kažkaip sutalpins“. Todėl klausinėkite: ar yra konkretus išvykimo terminas, ar dalinis krovinys, ar draudimas įskaičiuotas. Jei atsakymai migloti, geriau nespausti.
Paprastai nuo 3 iki 7 dienų, jei kalbame apie reguliarų dalinį pervežimą iš Anglijos į Lietuvą. Iš pietų Anglijos, pavyzdžiui, Southampton ar Londono, dažnai būna greičiau. Iš Škotijos, pavyzdžiui, Glasgow ar Aberdeen, gali užtrukti ilgiau, nes reikia daugiau laiko surinkti krovinius. Ekspressinis variantas gali būti per 2–4 dienas, bet kainuoja daugiau. Žiemą kartais keliai prie Calais ar Zeebrugge sustoja dėl oro, tada niekas jūsų vairuotojo nepavers stebukladariu.
Parašykite, iš kur ir kur vežate, pavyzdžiui, iš Leeds į Šiaulius. Sudėkite daiktų sąrašą: dėžės, čiužinys, sofa, skalbimo mašina, dviratis, stalas. Nufotografuokite viską, ypač didelius baldus. Parašykite, ar reikia pakrovimo pagalbos, ar yra liftas, ar įmanoma privažiuoti sunkesniam furgonui. Kuo daugiau detalių, tuo mažiau staigmenų. Aš visada prašau nuotraukų ne dėl gražaus albumo, o todėl, kad kartais „maža spintelė“ iš tiesų yra sunki ąžuolinė siena.
Dažniausiai taip, ir geriau per daug negu per mažai. Dėžes riškite lipnia juosta, kampus apsaugokite, trapius daiktus apvyniokite plėvele ar burbuline plėvele. Baldų kojas, stalviršius ir veidrodžius reikia saugoti atskirai. Jei vežate televizorių, originalioji dėžė būtų idealu, bet ne visi ją saugo. Galiu pasakyti nuoširdžiai: blogas pakavimas sugadina daugiau daiktų nei pati kelionė. O tada visi pyksta, nors problema prasidėjo dar namuose.
Asmeniniam kraustymuisi dažniausiai reikia paso arba ID, adreso, kontaktų, krovinio aprašo. Jei vežate naujus daiktus pardavimui, situacija jau kitokia, nes gali atsirasti PVM ir muitinės klausimų. Po „Brexit“ taisyklės tapo nuobodesnės, bet ne tokios baisios, kaip kai kurie žmonės įsivaizduoja. Vežėjas paprastai padeda su CMR arba važtaraščiu. Nesu 100% tikras dėl kiekvieno individualaus atvejo, todėl brangiems ar komerciniams siuntiniams verta pasitikrinti su muitinės brokeriu.
Taip, galima, tik tai reikia aiškiai pasakyti iš anksto. Vienas dalykas yra atvežti furgoną prie namo, kitas – nešti 90 kg skalbimo mašiną iš antro aukšto be lifto. Kai kurie vežėjai padeda pakrauti, kai kurie tik prižiūri, kad krovinys būtų saugiai sutalpintas. Jei norite pilnos paslaugos, klauskite apie pakrovimo komandą ir papildomą mokestį. Nesmagu, kai klientas mano, kad viskas įskaičiuota, o vairuotojas sako: „Aš tik vairuoju.“
Dažniausiai iš Londono, Luton, Birmingham, Manchester, Leeds, Nottingham, Leicester, Coventry, Bristol ir Liverpool. Iš Škotijos ir Velsas taip pat vežama, tik rečiau ir dažniau brangiau. Jei gyvenate mažesniame miestelyje, pavyzdžiui, netoli Oxford ar Peterborough, tai nėra problema, bet reikia žinoti, kada vežėjas renka krovinius. Kartais geriau nuvežti daiktus iki didesnio surinkimo taško. Taip sutaupysite, nors, aišku, ne visi turi kur juos laikyti.
Populiariausi maršrutai eina per Doverį į Calais arba per Doverį į Zeebrugge. Toliau dažniausiai per Belgiją, Vokietiją, Lenkiją ir į Lietuvą. Kartais, priklausomai nuo kelto ir eismo, vežėjai renkasi kitus uostus, pavyzdžiui, Rotterdamą. Klientui tai dažniausiai nesvarbu, kol daiktai atvažiuoja laiku. Bet realybėje maršrutas gali pasikeisti dėl audros, eismo spūsčių ar vairuotojo darbo laiko taisyklių. Tai ne biurokratinis pasakojimas, o kasdienybė keliuose.
Nes keliai, keltai, muitinė ir žmonės nėra robotai. Vairuotojas gali praleisti leistiną darbo laiką, keltas gali vėluoti, o pasienyje ar uoste kartais susidaro eilės. Jei krovinys dalinis, reikia sustoti keliuose taškuose, todėl vieno kliento daiktai laukia kito kliento. Tai nepatogu, bet dažniausiai normalu. Kita vertus, jei vežėjas nuolat sako „rytoj rytoj“, o praeina savaitė, jau verta klausti konkretesnių klausimų.
Tinka, jei viskas sutvarkyta laiku ir nėra milžiniško krovinio. Skubiam pervežimui geriau rinktis dalinį express arba atskirą furgoną, bet tai kainuos daugiau. Jei turite tik kelias dėžes ir vieną baldą, galima susitvarkyti greitai. Jei kraustote visą namą, reikia bent kelių dienų planavimui. Kartais klientai skambina penktadienį ir nori pirmadienį išvežti viską iš Londono į Kauną. Tai įmanoma tik tada, kai labai pasiseka, o pasisekimas nėra logistikos planas.
Baldus reikia išardyti, jei įmanoma, o varžtus sudėti į maišelius ir priklijuoti prie baldo. Stalviršius, veidrodžius ir stiklines dalis saugokite atskirai, ne tiesiog tarp dėžių. Minkštus baldus apvyniokite plėvele, kad neįsigertų drėgmė ir dulkės. Jei turite antikvarinį komodą ar brangų stalą, sakykite tai aiškiai. Ne visi baldai pakelia tą patį spaudimą. Kartais tenka pasakyti nemalonų dalyką: jei daiktas labai vertingas, jam reikia specialaus pakavimo, ne tik „kažkaip į kampą“.
Taip, galima, tik reikia pasiruošti. Skalbimo mašiną reikia pritvirtinti transportiniais varžtais, kitaip būgnas gali būti pažeistas. Šaldytuvą geriau vežti pastatytą, ne gulintį, nors trumpai kartais veža ir kitaip. Orkaitę, indaplovę ar televizorių reikia apsaugoti nuo smūgių. Buitinė technika nėra pigi, todėl čia taupyti ant pakavimo nėra prasmės. Jei matote, kad vežėjas sako „nieko jai nebus“, be jokio plano, tai jau mažas raudonas signalas.
Saugi, jei trapiems daiktams skiriamas atskiras dėmesys. Taurės, paveikslai, keramika, monitoriai, muzikos instrumentai ir panašūs daiktai turi būti supakuoti atskirai. Dažnai rekomenduoju dėti juos viršuje arba specialioje zonoje, ne po sunkiomis dėžėmis. Bet reikia suprasti: „trapi“ nereiškia „negali būti pažeista jokiomis aplinkybėmis“. Jei siunčiate seną močiutės vazą be jokios apsaugos, stebuklų nebus. Geras vežėjas pasakys tiesiai, ką galima vežti saugiau, o ko geriau nebandyti.
Pirmiausia nepanikuokite ir nedarykite scenos vairuotojui, nes jis ne visada kaltas. Nufotografuokite pažeidimą, pakuotę, etiketes, bendrą krovinio būklę. Jei matote pažeidimą iškraunant, pažymėkite priėmimo dokumentuose. Tada rašykite vežėjui, siųskite nuotraukas ir laukite draudimo arba pretenzijos tvarkos. Čia dažnai žmonės suklysta: išmeta dėžes, o po to negali įrodyti, kas nutiko. Draudimas nėra mygtukas „gau pinigus“, bet be tvarkos tikrai nieko nebus.
Turėtų turėti bent bazinį krovinio draudimą arba aiškią atsakomybės sąlygą. Bet čia reikia skaityti smulkų tekstą, nes kartais „drausta“ reiškia labai ribotą sumą už kilogramą. Jei vežate daiktus už 5000 £, o draudimas dengia tik kelias šimtus, tai ne tas pats. Geras vežėjas pasakys, kas įskaičiuota, kas ne ir kaip galima pirkti papildomą apsaugą. Aš visada sakau: jei daiktas jums brangus emociškai, draudimas jo nepakeis, bet bent sumažins finansinį skausmą.
Geras vežėjas зада questions, prašo nuotraukų, aiškiai rašo kainą ir terminus. Blogas dažniausiai sako tik „taip, telpa, rytoj imsim“ ir neatsako į konkrečius klausimus. Patikrinkite atsiliepimus, bet ne tik žvaigždutes, o komentarus apie vėlavimus ir komunikaciją. Paklauskite, ar krovinys bus tiesioginis, ar su persikrovimu. Jei kas nors vengia duoti įmonės duomenis, sąskaitos faktūros arba draudimo informacijos, geriau neiti į tą pusę. Rinkoje yra gerų žmonių, bet yra ir tokių, kuriems rūpi tik avansas.
Dažnai taip, bet avansas turėtų būti normalus, ne visas pinigų kiekis į nežinomą sąskaitą. Įprasta praktika – dalinis mokėjimas prieš pervežimą ir likutis prieš arba po iškrovimo, priklausomai nuo sutarties. Visada prašykite sąskaitos arba rašytinio patvirtinimo. Jei žmogus prašo pervesti viską į asmeninę sąskaitą ir sako „nes čia pigiau“, susimąstykite. Aš esu matęs normalių privačių vežėjų, bet taip pat mačiau situacijų, kur avansas tapo gražia atmintimi tik siuntėjui.
CMR yra tarptautinis važtaraštis, dokumentas, kuris fiksuoja krovinio priėmimą ir pristatymą. Jis nėra tik popierius „dėl gražaus vaizdo“. Ten nurodomas siuntėjas, gavėjas, krovinys, data, kartais pastabos apie pakuotę ar pažeidimus. Jei iškraunant matote problemą, CMR pastabos gali būti labai svarbios. Ne visada daliniams pervežimams viskas tvarkoma taip „gražiai“ kaip dideliuose logistikos sandėliuose, bet bent pagrindinė informacija turi būti. Be dokumentų sunkiau ginti savo interesus.
Kaina keičiasi tada, kai klientas pamiršta paminėti svarbius dalykus. Pavyzdžiui, pasakė „pora dėžių“, o realybėje yra 30 dėžių, dviratis, čiužinys ir pianinas. Arba adrese nėra liftas, o butas ketvirtame aukšte. Kartais keičiasi maršrutas, kuro kaina ar kelto tarifas. Geras vežėjas paaiškina pokytį, o ne tiesiog prirašo naują sumą paskutinę minutę. Jei pokytis neatrodo logiškas, klauskite. Turi teisę klausti, nes tai jūsų daiktai ir jūsų pinigai.
Ne visada. Kai kuriose paslaugose įeina tik transportavimas iki adreso, o iškrovimas yra papildomas. Tai ypač svarbu vežant baldus, buitinę techniką ar sunkias dėžes. Jei gyvenate name, dažniausiai lengviau. Jei bute be lifto, reikia žmonių ir laiko. Geriausia iškart klausti: „Kiek žmonių iškraus, kiek tai kainuoja ir kiek tai užtruks?“ Nes paskui prasideda nepatogūs pokalbiai prie furgono, kai visi pavargę.
Gali būti, ypač jei adresas toli nuo pagrindinio maršruto. Pavyzdžiui, iš Londono į Vilnių – standartinė situacija. Bet jei reikia vežti į mažą kaimą prie Molėtų ar Rietavo, vairuotojui gali tekti nukrypti. Tas pats galioja UK pusėje: mažas miestelis, siauros gatvės, sunkus privažiavimas. Papildomas mokestis ne visada yra „apgaulė“, kartais tai tiesiog papildomas laikas ir kuras. Tik jis turi būti pasakytas prieš užsakymą, ne tada, kai furgonas jau stovi kieme.
Galima, bet protingai. Jei turite mažą krovinį, kuris telpa tarp kitų reisų, kartais galima gauti geresnę kainą. Jei reikia atskiro furgono, konkrečios datos ir pilno pakrovimo, vietos derėjimui mažiau. Nereikėtų spausti iki minimumo, nes tada gaunasi tas pats pigus variantas su ilgu laukimu. Geriau tartis dėl termino, iškrovimo ar pakavimo pagalbos. Kartais 50 £ skirtumas nėra toks svarbus kaip normalus vairuotojas, kuris atsako į skambučius.
Taip, tokie daiktai vežami gana dažnai. Dviratį geriau išdalinti arba bent apsaugoti pedalus ir vairą. Motociklui reikia tvirtinimo diržų, kartais dėžės ar specialaus stovo. Automobilio dalys, ypač sunkios ir aštrios, turi būti gerai supakuotos, kad nejudėtų furgone. Jei dalys tepaluotos, apie tai reikia pasakyti. Ne visi vežėjai nori imti tokius krovinius, nes po to reikia valyti furgoną. Ir, patikėkite, sena alyva ant grindų nėra maloni tema.
Tinka, jei elektronika tinkamai paruošta. Kompiuteriai, televizoriai, garso sistemos ir žaidimų konsolės bijo drėgmės, smūgių ir netinkamo spaudimo. Originalios dėžės labai padeda, bet jei jų nėra, reikia naudoti kokybiškas dėžes ir apsaugines medžiagas. Prieš vežant rekomenduoju išsisaugoti duomenis, nes technika yra technika. Jei turite labai brangią įrangą, klauskite apie specialų draudimą. Ne kartą mačiau, kad žmonės daugiau nervinosi ne dėl baldų, o dėl kompiuterio su visais failais.
Gyvūnų reikmenis, ėdalą, narvus, žaislus ir panašius daiktus vežti galima. Bet gyvūnų paprastai nevažiuoja kartu su kroviniu, nebent tai visiškai kita specializuota paslauga. Jei vežate didelį kiekį ėdalo, reikia įvertinti svorį. Šlapias arba atviras ėdalas nėra geras krovinys furgone. Narvus reikia išvalyti ir saugiai supakuoti. Beje, jei kraustotės su augintiniu, gyvūno kelionė turi būti planuojama atskirai, su dokumentais, čipais ir veterinarijos reikalavimais.
Verta, jei jie jums tikrai patinka arba turi emocinę vertę. Finansiškai ne visada prasminga vežti sunkų, pigų baldą, nes pervežimas gali kainuoti daugiau nei naujas pirkinys Lietuvoje. Bet jei tai kokybiškas ąžuolinis stalas, gera sofa ar šeimos daiktas, tada kalba kita. Prieš užsakant pervežimą įvertinkite svorį, būklę ir pakavimo sudėtingumą. Kartais žmonės veža daiktus „nes gaila išmesti“, o po to Lietuvoje jie dar metus stovi garaže. Būna ir taip.
Geriausia rezervuoti bent 1–2 savaites prieš pageidaujamą datą, ypač vasarą, prieš šventes ar mėnesio pabaigą. Tada lengviau rasti vietą reise ir nesireikia mokėti už skubą. Jei kraustotės visą namą, dar geriau pradėti anksčiau. Kartais vežėjai turi laisvą vietą ir greičiau, bet tai labiau sėkmė. Aš pats esu matęs, kaip klientas rezervuoja per vėlai, tada pyksta, kad nėra vietos. Logistikoje vieta furgone nėra kaip laisva vieta kino salėje, jos tiesiog nėra.
Sudėliokite daiktus prie išėjimo, jei įmanoma. Pažymėkite dėžes, ypač trapų turinį ir kambarius. Paruoškite įrankius, jei reikia išardyti baldus. Patikrinkite, ar nėra daiktų, kurių negalima vežti, pavyzdžiui, degių skysčių ar atvirų chemikalų. Jei gyvenate bute, rezervuokite liftą arba pasakykite kaimynams, kad bus kraustymasis. Tai skamba kaip smulkmenos, bet jos taupo valandas. Vairuotojas, kuris laukia be reikalo, gali vėluoti kitiems klientams.
Kartais galima, bet ne visada lengva. Jei adresas keičiamas toje pačioje vietovėje, pavyzdžiui, iš vienos Vilniaus gatvės į kitą, problema maža. Jei iš Kauno staiga reikia į Klaipėdą, tai jau keičia maršrutą ir laiką. Reikia kuo greičiau pranešti vežėjui. Kai kurie klientai pamiršta, kad furgonas važiuoja ne vienas, o su kitais kroviniais. Todėl adreso keitimas gali paveikti ne tik jus. Sąžiningai pasakius, kuo vėliau keičiate, tuo daugiau žmonių tai erzina.
Galite palikti kitą asmenį, kuris priims krovinius ir pasirašys dokumentus. Svarbu, kad tas žmogus žinotų, ką priima ir ar mato pažeidimus. Jei niekas negali būti, reikia iš anksto tartis su vežėju, bet tai rizikinga. Daiktų palikti kieme be priežiūros nėra geras planas, ypač didesniame mieste. Kartais žmonės prašo „palikti prie durų“, nors kalba apie televizorių ir dėžes su indais. Tai ne siuntinukas iš internetinės parduotuvės.
Dalinis krovinys pigesnis, nes dalijatės vietą su kitais klientais. Jis tinka dėžėms, baldams, buitiniai technikai ir vidutiniam kraustymuisi. Atskiras furgonas brangesnis, bet greitesnis ir patogesnis, ypač jei kraustote visą namą ar turite daug vertingų daiktų. Daliniame reis gali būti viena diena laukimo, o kartais daugiau. Jei jums labai svarbu data, rinkitės atskirą transportą. Jei svarbi kaina, dalinis krovinys dažniausiai geresnis pasirinkimas.
Tinka, tik dokumentų ir atsakomybės klausimai turi būti aiškesni. Įmonės dažniausiai veža prekes, įrangą, atsargines dalis, prekybinę įrangą ar biuro baldus. Reikia sąskaitų, PVM informacijos, kartais muitinės dokumentų, jei prekės naujos ar skirtos pardavimui. Komerciniam kroviniui svarbu ne tik atvežti, bet ir pristatyti laiku, kad nesustotų darbai. Geras vežėjas gali pasiūlyti reguliarius reisus tarp UK ir Lietuvos. Bet jei įmonė veža didelius kiekius, geriau turėti nuolatinį logistikos partnerį, ne ieškoti atsitiktinai Facebook grupėje.
Patikimas daiktų transportavimas iš UK: greitas ir saugus prasideda nuo paprastų dalykų: aiškios informacijos, normalaus pakavimo, realios kainos ir vežėjo, kuris nebijо atsakyti į klausimus. UK pervežimas į Lietuvą gali vykti labai sklandžiai, jei neskubate paskutinę minutę ir neirenkate vien pagal mažiausią sumą. Daiktai, baldai, technika, dviračiai ar asmeninės vertybės turi būti suplanuoti prieš kelionę, o ne „kažkaip sutalpinti“. Geriausias patarimas iš praktikos: kalbėkite tiesiai, klauskite nemalonių klausimų ir viską fiksuokite raštu. Tada kelionė iš Anglijos į Lietuvą bus daug ramesnė.