Patikimas daiktų pervežimo partneris į Jungtinę Karalystę: kaip išsirinkti ir nenuvilti

Dirbu šioje srityje jau beveik ketvirtį amžiaus, maždaug nuo tada, kai Lietuja ėjo į Europos Sąjungą, o sienos dar atrodė kitaip. Matęs esu viską – nuo pasenusių „Volvo“ vairuotojų su šampano buteliais rankose, kurie gabeno vieną dėžę cigarečių, iki didžiulių logistikos imperijų, kurios suskyla per naktį. Žinoma, po „Brexit“ viskas pasidarė kur kas sudėtingiau, todėl dabar rasti patikimą daiktų pervežimo partnerį į Jungtinę Karalystę yra tikras menas. Ne visada tas, kuris siūlo žemiausią kainą, pasirodo esąs geriausias, kartais tai tiesiog brangus apgavysčių variantas. Reikia suprasti, kas vyksta „po kapote“, nes siunta nėra tik kelerios skaitmenys programėlėje, o realus žmogaus laikas ir nervai. Kalbėsiu tiesiogiai, be tų visų marketingo gėlių, kaip būčiau kalbėjęs su savo seniu draugu prie alaus.

Pinigai, kainos ir visi tie nemalonūs dalykai

Kiek kainuoja pervežti krovinių į JK dabar?

Žiūrėk, kainos šiandien šokinėja kaip kiškių lauke. Viskas prasideda nuo kuro, kurio kaina Londone gali skirtis nuo Kauno ne taip jau ir mažai. Jei kalbame apie standartinę ortalinę vežimą (tą ąsotį ant ratakų), tai skubiai gali tekti mokėti ir po 2000–2500 eurų vienam kryžiui. Ir tai be visų muitų. Patikimas daiktų pervežimo partneris į Jungtinę Karalystę niekada nesako „kaina fiksuota amžinai“, nes jis žino, kad kas savaitę keičiasi kuro priedai. Taigi, laukite nuolaidų tik tada, jei esi ilgalaikis klientas arba turi didelį kontraktą, o ne vieną paletę sojų.

Kodėl kainos tiek aukštos lyginant su Europa?

Tai paprasta. Anksčiau važiuodavai per Kalė ir įsidėjai į šonus, dabar turi eiti per muitinę. Tiek kelionei, tiek dokumentams reikia daugiau laiko, o laikas – tai pinigai. Be to, Jungtinė Karalystė nebe ES zona, taigi vairuotojams tenka įdirbti daugiau administracinių reikalų, pvz., „Kent“ portalo registracijos. Už tai viskas reikalauja atskiro mokesčio. Tas, kas dirba gerai, viską įskaičiuoja į savo maržą ir nepasako, kad „ką tik atsirado naujas mokesčis“, jis jį žinojo iš anksto.

Ar galima sutarti dėl fiksuotos kainos ilgalaikiai?

Galima, bet su sąlygomis. Paprastai mes įtraukiame kuro priedo koeficientą, kuris svyruoja priklausomai nuo rinkos. Jei sutartum fiksuotą kainą šiandien, o po mėnesio benzinas pabrangs 20%, tiesiog prarasčiau verslą. Nėra vienas patikimas daiktų pervežimo partneris į Jungtinę Karalystę, kuris rizikuotų savo pelnu be apsaugos. Tačiau, jei turi pastovių siuntų, pvz., kas savaitę po du automobilius, tuomet galima žaisti su skaičiais. Darželiuose nebūna, versle taip pat.

Kas dėl mokesčių už vėlavimą terminaluose?

O tai, mano drauge, yra didelė grėsmė. Jei tūkstantis vairuotojų susirenka vienoje vietoje ir muitininkai nebeleidžia, laikmatis įsijungia. Terminalai Dover‘e ar Fleetwode‘e skaičiuoja kiekvieną valandą. Už vėlavimą tenka mokėti šimtais svarų. Geras pervežėjas turi tai numatyti ir arba iš anksto užsirezervuoti „slotą“ (laiką), arba įspėti klientą, kad gali būti delsa. Nepasakius – tu tau pasakys, kad tai ne jo kaltė.

Ką daryti, jei pasiūlytas kaina per žema?

Bėkite. Ir kuo toliau, tuo geriau. Žemiau rinkos kainos gali būti tik dvi priežastys: arba jis vairuoja pavogtu sunkvežimiu, arba jis neturi draudimo ir prisiims vėliau pinigus iš tavęs, pridėdamas „nuostolių kompensaciją“. Girdėjau istorijų, kai siunta užstrigdavo Liuksemburge be vairuotojo, o telefonas tylėjo. Naudingas patarimas – jei kaina mažesnė už 1.5 eurą už kilometrą dideliu krovininiu, kažkas čia kvapuo.

Dokumentai, Brexit ir britų biurokratija

Kokius dokumentus reikia turėti išvykstant?

Pagrindinis dalykas – prekių deklaracija (EX1). Be jos neprasprašysi pro sieną net su tanku. Taip pat reikia komercinės sąskaitos, pakavimo sąrašo (packing list) ir, aišku, vairuotojo įgaliojimų, jei jis vežia už tave. Be to, būtinas EORI kodas – jūsų ir gavėjo. Be šitų popierių patikimas daiktų pervežimo partneris į Jungtinę Karalystę tiesiog neima į darbą, nes žino, kad grąžins mašiną tuščią, o tai milžiniški nuostoliai.

Ar tiesa, kad reikia atskirą vizą vairuotojams?

Dalis taip, dalis ne. Čia viskas supainiota. Lietuvos vairuotojams, jei jie tik veža krovinį (tranzitas arba įvežimas), paprastai pakanka pasų, bet jei jis dar kažką daro (krovinio valdymas), gali reikėti specialaus leidimo. Prieš metų laiką turėjau situaciją, kai vairuotojas negalėjo išlipti iš mašinos sandėlyje „padėti“, kadangi neturėjo teisės dirbti JK teritorijoje. Dabar geriau tikrinti su teisininkais, nes taisyklės keičiasi kas mėnesį.

Kas tas „Kent“ portalas ir kodėl visi jo bijo?

Tai toks britų portalas, kuriame turi užpildyti visus duomenis prieš atvykstant. Vėluoti užpildyti – reiškia gauti baudą. Vieniems tai atrodo kaip moksleivių namų darbai, kitam – košmaras. Esu matęs, kaip mašina stovėjo 3 km iki sienos, nes portalas neleido įvesti kodo. Patikimas daiktų pervežimo partneris į Jungtinę Karalystę turi savo žmones, kurie su šiuo portalu susiduria kas dieną ir nepraranda kvapo.

Ar sunku gauti EORI kodą?

Lietuvai ne, Didžiajai Britanijai – gana vargi. JK pusė jiems išduoda labai lėtai, kartais užtrunka savaites. Jei turi klientą, kuris nė nieko negirdėjo apie EORI, padaryk jam didelę nuolaidą, bet nepradėk vežti, kol jis jo neturi. Vėliau bus daugiau verkdėjimo negu šventės. Geriau parašyti jam el. laišką su instrukcija ir palaukti.

Kas nutinka, jei dokumentuose klaida?

Tada prasideda vėlavimai ir tikrinimai (inspekcijos). Vieną kartą įrašiau neteisingą svorį – 800 kg vietoje 8000 kg. Sutaupyta nulio eurai, o nervų prarasta daug. Britų muitinė labai griežta dėl svorių ir taros (tara). Patikimas daiktų pervežimo partneris į Jungtinę Karalystę visada patikrina, ar prekių kodas (HS code) atitinka tai, kas yra realiai varymoje. Jei kodas neteisingas – baudos didelės.

Rizikos, problemos ir realus gyvenimas

Kur dažniausiai užstringa siuntos?

Doveris. Kalė. Štai ten yra visas raktas. Jei ten yra dujų trūkumas (kaip buvo praėjusią vasarą), eilės būna po 40 km. Ne vairuotojo kaltė, ne pervežėjo. Tai politika. Taip pat dažnai užstringa dėl to, kad gavėjas JK nenuėjo pasiimti prekių laiku. Jie ten mėgsta pietauti nuo 12 iki 13 valandos ir niekas nedirba. Tada vairuotojui tenka laukti.

Ar tikrai dažnai pasitaiko dingę kroviniai?

Dingsta retai, bet užstrigta – dažnai. Pastaruoju metu girdėjau, kai viena įmonė išvežė 10 mašinų detalių, o atvyko 9. Vieną kažkas „nupjovė“ kelyje, o kitaip pasakius – pavogė iš priekabos, kol vairuotojas miegojo. Todėl draudimas yra privalomas. Neklausk, ar verčia, jis tiesiog privalo būti. Nerašiau patikimas daiktų pervežimo partneris į Jungtinę Karalystę straipsnio, jei nebūčiau paminėjęs, kad be draudimo tu eini į lošimą su kazino.

Kaip elgtis, jei vairuotojas nesugeba susisiekti su gavėju?

Čia dažna problema. Vairuotojai dažnai nemoka anglų kalbos (arba „kalba“ du žodžius: „hello“, „boss“). Tada turi įsikišti logistas. Mums dažnai tenka skambinti į tą Anglijos sandėlį ir paaiškinti, kur reikia važiuoti. Kartais turiu abejonių, ar jie ten visiai nemoka skaityti žemėlapių (t.y. atrodo, kad ne). (Gal tiesiog seni žemėlapiai?).

Ar galiu siųsti mažą siuntą, ne pilną sunkvežimį?

Žinoma, tai vadinama grupiniu kroviniu (groupage). Surinkime keletą klientų į vieną mašiną ir važiuojame. Tai pigiau, bet lėčiau. Gali tekti laukti, kol mašina užsipildo. Patikimas daiktų pervežimo partneris į Jungtinę Karalystę pasakys tavęs tiesiai: „užsipilsime iki šeštadienio, tada važiuojame“. Jei kas pasako, kad išveš tavo dvi dėžės iš karto rytoj su maža kaina – melavimas.

Kas nutinka, jei siunta sugenda kelyje?

Jei dėl blogo pakavimo – problemų nėra, mokės klientas (arba jo draudimas). Jei dėl avarijos – tuomet turiimą bylas. Esu matęs, kaip ledynai užkrito ant priekabos kelias dienas prieš Kalė – visa vištiena sugedusi. Viskas priklauso nuo to, ar buvo uždarytas šaltasis grandininė režimas (cool chain). Čia nebe pervežėjo kaltė, o gamtos.

Ar saugu vežti brangius daiktus?

Galima, bet reikia specialių priemonių – sekimo sistemų, apsaugos vairuotojų. Nieko nepasakysiu, bet asmeniškai nerašiau ant deklaracijos „auksiniai luitai“, jei neturiu ginkluoto lydinio. Geriau rašyti „metalo dirbiniai“ ir tiksliai apdrausti. Žinoma, patikimas daiktų pervežimo partneris į Jungtinę Karalystę visada patars, kaip teisingai užpildyti dokumentus, kad nepritrauktum blogųjų dėmesio.

Pasirinkimas ir bendravimas

Ką turiu žinoti apie įmonę prieš pasirašydamas sutartį?

Patikrink, ar jie turi realų biurą, o ne tik virtualų adresą. Pabandyk paskambinti ir paprašyti, kad sujungtų su vadybininku, kuris turi vairuotojus. Jei girdi tik muziką ir ilgą laukimą – ženklas, kad ten vienas žmogus su telefonu ir kompiuteriu. Tokie agentai tiesiog perklausa užsakymus brangesniems brokeriams.

Kodėl vieniems klientams duodate nuolaidas, o kitiems ne?

Ne, tai ne dėl to, kad jie gražesni. Visiškai paprasta: lojalumas. Jei su manimi dirbai 5 metus ir niekada nebuvo problemų su mokėjimais, aš tau padarysiu viską, kad išsaugau. Naujam klientui, kuris sako „aš duosiu daug, jei pigiau“, aš žinau, kad jis išsivers po vieno krovinio. Patikimas daiktų pervežimo partneris į Jungtinę Karalystę verti nuolaidų, o ne pigiausių kainų.

Ar verta rinktis didelę tarptautinę korporaciją?

Jei tau svarbu, kad viskas būtų tvarkingai su baltais pirštinėmis ir ilga sutartimi – taip. Jei tau reikia, kad kasnakt būtų atsakytas į žinutę „kur mano siunta?“ – geriau rinktis mažesnę vietinę firmą. Didelios korporacijos turi biurokratijos, kur mažoms firmoms trūksta, bet turi lankstumo. Aš pats dirbu vidutinėje, ir man tai tinka.

Kaip suprasti, ar brokeris yra profesionalus?

Jis klauso klausimų. O ne tik muša kainą. Jei jis klausia: „Koks HS kodas?“, „Ar galite pateikti pirkimo–pardavimo sutartį?“, „Ar prekės pavojingos?“ – tai professionalas. Jei jis klausia tik „kelias tonas?“ – bėkite. Jis nežino, ką vežia.

Kokias klauses aš, būdamas klientu?

Klausk apie draudimą. Kiekvieną kartą. Klasę, apimtį. Klausk, kas nutinka, jei mašina sugesčia kelio viduryje Vokietijoje. Kas mokės stovėjimą? Kas organizuos pagalbą? Atsakymas „mes išsiaiškinsime“ netinka. Turi būti: „Mes turiam pagalbos tarnybą Vokietijoje, išvyks per 2 valandas“. Toks yra patikimas daiktų pervežimo partneris į Jungtinę Karalystę.

Ar galima susitarti dėl mokėjimo vėliau?

Pirmą kartą – ne. Gavau nulį už 3 krovinius, klientas „dingo“ (t.y. pasikeitė telefonai ir įmonės kodas). Dabar visiems naujiems – 100 % išankstinis. Nors ir skauda sakyti, bet taip reikia. Tik po 6 mėnesių galima kalbėti apie sąskaitas-faktūras su 14 dienų aptarnavimu.

Į ką dažniausiai skundžiasi klientai?

Į tai, kad duota data – tai ne data, o „maždaug data“. Žmonės supranta „penktadienis“ kaip „ryta penktadienį“, o mes suprantame „kažkur penktadienio vakare arba šeštadienį“. Čia yra komunikacijos spraga. Reikia suvokti, kad sunkvežimis nėra „DHL“ kurjeras su lagaminu. Jis sustoja, jis turi poilsio laiką.

Ar jums pasitaiko klaidų?

Žinoma, mes esam žmonės. Praeitą mėnesį užsirašiau neteisingą adreso indeksą Birmingham vietoje London (per vieną skaitmenį, vaizdas). Vairuotojas važiavo ratu. Bet tai mokėjome iš savo kišenės. Klaida nėra ta, kad suklysti, o tai, kad pripažinti ir sutaisyti. Pas mus tai daroma.

Kokį patarimą duotum naujam eksportuotojui?

Nesibjauk klausti, jei kažko nesupranti. Britų taisyklės yra sudėtingos ir dažnai keičiamos. Geriau paprašyti paaiškinti 10 kartų, nei gauti baudą. Rask patikimą daiktų pervežimo partnerį į Jungtinę Karalystę, kuris nebijos su tavimi pasikalbėti lietuviškai ir paaiškinti, kas tas „Incoterms“, jei tu pamiršai.

Kodėl jūsų firma? ( reklama? )

Nes mūsų vairuotojai turi telefonus su SIM kortelėmis, kurios veikia visoje Europoje (ir JK). Nes ačiu dievui, mes išmokome naudotis tuo „Kent“ portalu. Ir mes nemeluoja apie terminus. Pasakykime tiesą – įvežti prekę į JK dabar yra sunkiau nei į Kiniją, bent jau kalbant apie popierius. O mes su jais mokamės gyventi.

Visgi, nepaisant visų tų „Brexit“ suktukų, kylančių kainų ir kartais vargstančių eilių, prekyba su Jungtine Karalyste vis dar labai aktyvi ir pelninga. Svarbiausia yra ne rasti pigiausią pasiūlymą internetinėje paieškoje, o rasti žmogų (arba komandą), kuriai galima patikėti savo turtu. Patikimas daiktų pervežimo partneris į Jungtinę Karalystę tai ne tas, kas žada saules, o tas, kuris skambina vidurnaktį ir sako: „Sėdžiu Dover‘e, eilė didelė, bus vėlu, bet siunta saugi“. Būtent tokių partnerių ir reikia šiandien. Nieko nėra blogiau už neaiškumą, o šioje srityje jis yra didžiausias priešas.