Patikima logistika į Jungtinę Karalystę jūsų poreikiams: kaip tai veikia iš vidaus?

Dirbu šitoje srityje beveik dvi dešimtis metų, peržiūrėjau tūkstančius dokumentų ir išgirdau daugiau nei norėčiau apie vairuotojų rūpesčius. Anksčiau buvo paprasta – pakrauti, važiuoti, iškrauti. O dabar? Po Breksito „patikima logistika į Jungtinę Karalystę“ tapo fraze, kuri reiškia ne tik transportą, o ir nervų valdymą. Klientai visada klauso, kiek tai kainuos ir kiek užtruks, bet retai suprantą, koks chaosas vyksta užkulisiuose, kai reikia susitvarkyti su muitinės procedūromis arba sugedusiu vilkiku. Čia ne tiesiog apie kainą, o apie tai, kad jūsų prekės tikrai pasiektų adresatą be nereikalingų nenumatytų sustojimų. Rašysiu kaip yra, be lakštinukų.

Dokumentai, muitinė ir Breksito nemalonumai

Ar tikrai reikia EORI kodas, ar tai dar vienas išleidžiamas pinigas?

Be abejo, reikia, ir tai yra pirmasis dalykas, dėl kurio sustoja pusė siuntų. Dauguma klientų manęs klauso „o ar negalima kažkaip praslysti?“, bet muitinės sistemos neleidžia niekam praslysti be šio kodo. Jei jo nėra, anglai tiesiog neleis kroviniui įsiregistruoti savo sistemoje, ir jis stovės sandėlyje kol kas nors aštriai nenuspreš, jį išsiųsti atgal arba suformuoti kodą. Tai tas pagrindas, be kurio jokia patikima logistika į Jungtinę Karalystę neįsivaizduojama, net jei siunčiate tik vieną dėžutę dovanų.

Ką daryti, jei komercinės sąskaitos faktūros duomenys nesutampa?

Čia prasideda tikros bėdos. Buvo atvejis, kai vienas klientas parašė „mašina“ vienoje vietoje, o kitoje – „automobilis“, ir anglai užkabino tai kaip galimą sukčiavimą. Geriau leiskite pusę valandos ir viską du kartus patikrinkite, nei vėliau mokėsite baudas už klaidingą deklaravimą. Sistemės dabar labai automatinės, net mažiausia neatitiktis sukelia „raudoną vėliavą“, o tada jums reikės mokėti sandėlio nuomos mokestį už kiekvieną praleistą dieną, kol aiškinsitės.

Kas tas HS kodas ir kodėl jis taip svarbus?

Tai tas magiškas skaičius, kuris nusako, kas tai yra. Jei jūsų krovinys – „mediniai baldai“, o kodą nurodote kaip „metalą“, muitininkai galvos nesuks – tiesiog neleis pro šalį arba nurodys išvežti atgal. Vieną kartą teko gelbėti klientą, kuris nurodė kodą „maistas“, nors siuntė mašinų dalis – žmonės net juokiasi, kai pasakoju, kiek laiko praleidome prie to terminalo, aiškindami, kad tai ne valgomasis. Nenuokslumas kainuoja brangiai.

Ar galima siųsti asmeninius daiktus be tokių formalumų?

Galima, bet tada tai turi būti „taikomos prekės“, ne parduodamos. Turi būti rašoma, kad tai naudojamos dalys ar asmeninis daiktas, ne pirkimas-pardavimas. Priešingu atveju, jei muitinė įtaros, kad tai verslas, privers mokėti PVM ir verytinus mokesčius. Geriau būti sąžiningas ir parašyti, kad „dovanoju draugui“, nei vėliau aiškintis, kodėl pirkote 10 tokių pačių gręžtuvų „asmeniniam naudojimui“.

Kas nutinka, jei pamiršiu įdėti pakavimo sąrašą (Packing List)?

Tada tas krovinys taps „muitinės nelaisvės“ kalinys. Be pakavimo sąrašo neįmanoma patikrinti, ar viskas ten, kas parašyta sąskaitoje, ir ar nėra kokių draudžiamų daiktų. Vairuotojas gali tiesiog būti pasuktas atgal iš paties terminalo vartų, o tuomet grįžti ir vėl stoti į eilę – tai laikas ir pinigai, kurie, žinoma, užsibrėžia klientui.

Ar sunku gauti veterinarijos pažymą maistui?

Sunkiau nei gauti vizą į JAV, garantuoju. Anglija labai griežta dėl maisto produktų, ypač jei tų produktų yra mėsė arba pieno produktai. Reikia konkretių sertifikatų, kurie turi būti patvirtinti ne mūsų veterinarija, o specialiais centrais. Vieną kartą teko stebėti, kaip visa siunta sūrio buvo sunaikinta tiesiog ant uosto, nes trūko vienos parašo viename dokumente. Nekreipk dėmesio į tuos, kas sako, kad „nu, kažkaip praeis“ – nepraeis.

Kaip greitai reikia pateikti dokumentus prieš važiavimą?

Idealiu atveju – dar prieš krovinių pakrovimą. Jei aš gausiu dokumentus, kai vairuotojas jau bus prie sienos, būsiu labai nepatenkintas, o jūsų siunta gali pavėluoti. Muitinės deklaravimas trunka laiką, o jei ten bus klaidų, vėluoti bus dar labiau. Geriausia duoti man laiko dar dieną prieš išvykstant, kad aš spėčiau viską suvesti į sistemas ir ištaisyti, kas blogai.

Ar reikia mokėti PVM importuojant į JK?

Taip, beveik visada, nebent jūsų apyvarta ten yra mažesnė nei 85 tūkst. svarų per metus (ar kaip dabar ten jie pakeitė tą ribą). Bet dauguma mūsų klientų turi mokėti PVM tiesiog pasieniečiui arba naudojant „ postponed VAT “ schemą, kai deklaruoji vėliau. Nenuokslus supratimas šioje srityje gali lemti tai, kad jūsų prekės bus užšaldytos sandėlyje, kol mokesčiai nebus apmokėti.

Kas vyksta, jei vairuotojas prarada CMR sąskaitą?

Tai košmaras, bet išsprendžiamas. Reikia skambinti draudimo kompanijai, gauti patvirtinimą, kad krovinys yra apdraustas, ir tada muitinė kartais leidžia praeiti su kitu dokumentu. Tačiau tai užtrunka valandas, o kartais ir dienas. Nerekomenduoju rizikuoti – CMR yra svarbiausias dokumentas kelyje, be jo nėra jokios patikimos logistikos į Jungtinę Karalystę.

Ar galima keiti paskirties vietą jau kroviniui važiuojant?

Galima, bet tai kainuoja. Jei vairuotojas jau perėjo kanalą ir jūs staiga nusprendžiate, kad reikia vežti ne į Mančesterį, o į Londoną, bus skaičiuojami papildomi kilometrai ir vairuotojo laikas. Be to, jei muitinės deklaracija jau padaryta į vieną vietą, ją reikės keisti, o tai kainuoja pinigus ir nervus.

Kainos ir pinigai, kuriais niekas nesidžiaugia

Kodėl kainos šokuoja kaip šventinis kalėdinis eglutės pardavimas?

Degalai, tiltų mokesčiai (ypač „Eurotunelis“ ar keltas), ir uždarbis Anglijoje. Kokia diena eina keltas, tokia ir kaina, o ji gali pasikeisti per 20 proc. per naktį. Aš negaliu duoti fiksuotos kainos mėnesiui iš anksto, nebent jūs sutinkate sumokėti didelę užstatą. Patikima logistika į Jungtinę Karalystę dabar yra tas dalykas, kurio kainą sužinai tik tada, kai krovinys jau beveik paruoštas.

Ar brangiau vežti keltu nei per tunelį?

Paprastai keltas šiek tiek brangesnis, jei įeina ir vairuotojo bilietas, bet tunelis yra greitesnis. Tačiau jei ten yra didelės eilės ar kažkas sugedo (kas nutinka retai, bet nutinka), tai laiko praradimas kainuoja brangiau nei bilieto skirtumas. Kartais geriau sumokėti daugiau už keltą, kad vairuotojas galėtų pailsėti, nei stovėti tunelio eilėje 5 valandas.

Kas tas „fuel surcharge“ ir kodėl aš jį moku?

Tai papildomas mokestis už degalus, kuris keičiasi priklausomai nuo rinkos. Negaliu įtraukti jo į bazinę kainą, nes jei degalai pakils 20 proc., aš bankrotuosiu. Tai standartinė praktika visame pasaulyje, ne tik mūsų firmoje. Kai kurie klientai pyksta, bet jei norite, kad vairuotojas turėtų ką įpilti į baką, tai būtina.

Ar taip, kad pigiausi vežėjai yra blogiausi?

Daugeliu atveju – taip. Jei kas siūlo vežti į Angliją už pusę mažiau nei rinkos kaina, tai greičiausiai jis neturi draudimo, arba planuoja pasimanyti pinigų iš kitur. Girdėjau istorijų, kai tokių firmų vairuotojai tiesiog išmesdavo krovinius ant kelio, kai sužinosdavo, kad negaus mokėjimo. Negeriau sutaupyti 50 eurų ir prarasti visą krovinį.

Kokios yra mokesčio už sulaikymą (demurrage) normos?

Jos yra žiaurios. Angliški sandėliai skaičiuoja kiekvieną praleidžiamą valandą. Pirmosios 2 valandos gali būti nemokamos, o po to – skamba chronometras. Už dieną galite susimokėti šimtus eurų už vieną padėtą paletę. Todėl tiek stengiamės, kad dokumentai būtų tvarkingi, kad nereikėtų ten laukti.

Ar į kainą įeina draudimas?

Įprastai į kainą įeina transporto draudimas pagal CMR konvenciją, kuris apmoka apie 10-12 SDR (specialių traukimo teisių) vienam kilogramui. Jei jūsų prekės yra brangesnės, privalote pasakyti ir papildomai apdrausti. Vienas klientas siuntė brangiausią elektroniką, nenurodė vertės, ir vairuotojas užkliudė bokštą – draudimas padengė tik dalį, liko labai nenusivylęs žmogus.

Galima atsiskaityti grynaisiais pinigais vairuotojui?

Negalima, tai draudžiama. Jei vairuotoją sustabdys policija ar muitinė ir ras didelę sumą grynųjų, jį suims, o krovinį konfiskuos. Mokėjimas turi būti legalus, pavedimu arba sąskaita-faktūra. Nekalbėkime apie „envelopes“ – tai senosios mokyklos dalykai, dabar už tai galite užsiduoti.

Kas daryti, jei gavėjas atsisako mokėti už siuntą?

Tuomet grįžta krovinys atgal, ir sąskaitą už tai gaus siuntėjas. Negaliu aš tiesiog palikti prekių Anglijos gatvėje. Tai standartinė taisyklė – jei gavėjas nepriima, grįžtama, o grįžimas kainuoja tiek pat, kiek ir važiavimas ten. Taigi, patikrinkite savo partnerius prie siunčiant.

Ar taip, kad kainos priklauso nuo savaitės dienos?

Taip, penktadieniais ir pirmadieniais brangiau, nes visi nori išvažiuoti arba sugrįžti. Jei galite pasirinkti, vežkite antradienį-ketvirtadienį – bus pigiau ir greičiau, nes mažiau eilių. Logistika – tai ne tik fizinis pervežimas, tai ir sugebėjimas suplanuoti maršrutą taip, kad išvengti šiurkščių kainų šuolių.

Laikai, atstumai ir realybė

Kiek laiko užtrunka nuvežti prekes į Londoną?

Idealiu atveju – 3-4 dienos, tačiau „patikima logistika į Jungtinę Karalystę“ reiškia turėti atsargą laikui. Jei muitinėje užstringa 10 kitų vairuotojų prieš tave, gali tekti stovėti papildomą dieną. Niekas negali garantuoti 100% laiko, nes mes negalime valdyti anglų muitinės darbo tempo. Skambinkite man po 2 dienų, aš pasakysiu, kur yra jūsų krovinys.

Kodėl vairuotojas neatsilieina į telefoną?

Jis gali važiuoti (draudžiama kalbėtis), miegoti arba būti tokiameje vietoje, kur nėra ryšio (pvz., tunelyje arba girioje Anglijoje). Nereikia panikuoti ir skambinti man kas 20 minučių. Vairuotojas turi savo poilsio režimus, kuriais privalo laikytis, jei norime, kad jis nesužlugtų prie vairo.

Ar tikrai taip ilgai eina muitinės patikra?

Gali eiti ir 10 minučių, gali ir 2 dienas. Viskas priklauso nuo to, koks „risk score“ (rizikos balas) gavo jūsų siunta. Jei sistema išmes raudoną, žmogus eina tikrinti kiekvieną dėžę. Tąkart buvo atvejis, kai vienas vairuotojas praleido šventes Anglijoje, tik laukdamas patikros, nes buvo įtariamas nelegalių cigaretų gabenimu (nors jis nešiojo keramiką).

Koks skirtumas tarp LTL (dalinių krovinių) ir FTL (pilno krovinio)?

LTL – tai kai jūsų prekės važiuoja su kitų žmonių prekėmis. Tai pigiau, bet ilgiau, nes reikia subražyti ir iškrauti keliose vietose. FTL – tai jūsų užsakymas, visas vairuotojas jums. Greičiau, brangiau, ir mažiau rizikos, kad kas nors bus sugadinta, kadangi niekas nebus liesti. Pasirinkite priklausomai nuo skubumo.

Ar galima užsisakyti ekspresinį pristatymą?

Galima, bet tai kainuos kaip sparnas. Reikės特种 vairuotoją, kuris važiuos be sustojjimų (beveik), ir tikrai gerai suregentuota muitinė. Tokia paslauga dažnai naudojama, kai gamyklai stinga vienos detalės, kitaip stovi visa linija. Tada „patikima logistika į Jungtinę Karalystę“ tampa klausimu „kada“, o ne „kiek“.

Kas daro didžiausias užkliūčius greitam pristatymui?

Dažniausiai tai nekeliai, o dokumentai. Jei vairuotojui trūksta kokių nors leidimų arba yra klaida CMR, jis nepraeis. O Anglijoje dabar daugiau tikrinimų „išsiregistravimo“ procedūrų (Entry Summary Declaration). Vieną kartą teko laukti, kol vairuotojas gaus naują leidimą, nes senasis pasibaigė būtent tą rytą.

Ar toli nu Lietuvos yra toliausia Anglijos vieta?

Geografiškai – Kornvalis ar Škotijos aukštumos. Bet logistiškai – tas pats Londonas, nes ten didžiausios eilės. Vairuoti 300 km Anglijoje gali užtrukti tiek pat, kiek 500 km Vokietijoje, dėl blogų kelių ir intensyvaus eismo. Planuodami laiką, pridėkite 20 proc. rezervo.

Ar tikrai vairuotojai mėgsta važiuoti į Angliją?

Dalis mėgsta, nes gali uždirbti, dalies nebepakviečia šių nervų. Kairysis važiavimas, specifiniai keliai, griežti policijos reikalavimai. Po Breksito dauguma vairuotojų privalo turėti vizą (kai kurie atvejai), tai taip pat sudėtinga. Todėl gerų vairuotojų, norinčių važiuoti ten, trūksta, o tai įtakoja kainą.

Problemos, krizės ir „nepatogūs“ dalykai

Kas nutinka, jei krovinys sugenda kelyje?

Tada skambinu draudikui, ir mes siunčiame pagalbą. Jei tai maža gedulo, vairuotojas pats sutvarko, jei didelė – reikia perkrauti į kitą mašiną. Tai retas atvejis, bet jis įvyksta. Svarbiausia – nebandyti remontuoti savo, jei nežinai, ką darai, galima sugadinti prekes dar labiau.

Ar dažnai dingsta krovinių dalys?

Dingsta retai, bet „užstrigta“ – dažnai. Kai kurios nekokybiškos firmos pasinaudoja tuo, kad klientas negali nieko padaryti, ir laiko krovinį įkalinimą kaip priemonę gauti daugiau pinigų. Jei jus kas persekioja dėl mokėjimo už „išlaisvinimą“, tai blogas ženklas. Mes stengiamės dirbti taip, kad tokios situacijos neatsirastų.

Ką daryti, jei gavėjas sako, kad prekės sugedusios?

Reikia nuotraukų iš vairuotojo ir nuotraukų iš gavėjo. Dažnai pasirodo, kad prekės buvo supakuotos prastai iš pradžių, o ne kad vairuotojas kažką padarė. Kartais gavėjas tiesiog nori atsikratyti prekių ir kaltina vežėją. Tada reikia drąsos ir įrodymų, kad gintis. Tokių bylų buvo, ir ne viena.

Ar saugu siųsti brangius daiktus į JK?

Saugu, jei pasirūpinate. Reikia ne tik įdėti į dėžę, bet ir užfiksuoti buvimo būklę prieš išvykstant. Be to, gerai įvertinti rizikas. Nors Anglija nėra trečiasis pasaulis, vagystės tenka ir ten, ypač stovint neapsaugotuose parkuose. Mes naudojame tik saugius aikšteles.

Kas daryti, jei Anglijos muitinė pareiškia, kad prekės yra pavojingos (ADR)?

Jei jūs nenurodėte, kad tai pavojingos prekės (pvz., chemija), ir jos sprogo arba pradėjo lydėtis, būsite atsakingas už viską – nuo šalinimo iki baudų. Negalima meluoti apie krovinių sudėtį. Vienas klientas bandė nuvežti dažus be etikečių – buvo didelis skandalas. Patikima logistika į Jungtinę Karalystę reikalauja 100% skaidrumo.

Ar galima siųsti krovinį, kurio vairuotojas negali pakelti?

Negalima. Yra griežti svorio limitai, ir jei vairuotojas pastebės, kad per sunku, jis tiesiog nevažiuos, arba privers jums pašalinti dalį krovinių. Tai yra saugumo klausimas. Nereikia bandyti įspausti daugiau negu telpa, tiek fiziškai, tiek legaliai.

Kaip elgtis su blogais įmonės atstovais Anglijoje?

Rinkitės patikimus partnerius. Jei jūsų gavėjo sandėlyje dirba chaotiški žmonės, kurie nepasirašo dokumentų arba pasirašo kažką panašaus į „spidery“, tai būsite įkalinti. Aš turiu juodąjį sąrašą vietų, į kurias nebevežu, nes neverta nervų.

Ar tikrai reikia tikrinti vairuotojo vizus po Breksito?

Taip, dabar tai būtina. Jei vairuotojas neteisingai supras vizų reikalavimus (pvz., „tranzito“ vietoj „darbo“), jį galima pasukti atžvilgiu. Tai nauja realybė, su kurią visi dar mokomės gyventi. Kartais pasitaiko klaidų, bet sistemingai tikriname viską prieš išvykstant.

Kas atsitinka, jei aš pats nusprendžiu nuvežti kroviniį savo furgonu?

Jei neturite visų leidimų ir neįregistravote savo kaip vežėjo, gausite didelę baudą. Anglija labai stropiai seka, kas važiuoja verslo tikslais, o ne asmeniniais. Geriau pasikviesti profesionalą, nei mokėti baudas, kurios bus didesnės už užsakymo kainą.

Ar verta rizikuoti su nelegaliu kroviniu?

Ne, niekada. Muitinės turi šunis, rentgenus ir viską kitą. Jei bus rasta narkotikų ar tabako jūsų prekėse (nors jų ir neįdėjote), krovinys bus konfiskuotas ir sudegintas, o jūs galite turėti problemų su teisu. Nėra jokios „patikimos logistikos“ su nelegalumu.

Išvada

Na, tiek apie tą realybę. Dirbu šitoje srityje jau seniai, ir galiu pasakyti vieną – „patikima logistika į Jungtinę Karalystę“ nėra apie tai, kad niekas niekada nebus pavėluota. Tai apie tai, ką darai, kai kažkas nepavyksta. Jei ieškote pigiausio varianto, raskite ką nors kitą, jei norite, kad jūsų prekės pasiektų tikslą ir kas nors atsakytų į telefonus, kai kažkas negerai – skambinkite mums. Sėkmės kelyje, ir laikykitės tų dokumentų, jie svarbiausi už degalus.