perskambinsime jums per 3 minutes
Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.
Artimiausi išvykimai
į Angliją:
Keleivius vežame į Angliją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)
Lietuva → Anglija kaina nuo 130€/130£
Anglija → Lietuva kaina nuo 130€/130£
Siuntas vežame į Angliją
Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinius vežame į Angliją
Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Per 20+ metų tarptautinių pervežimų srityje mačiau, kaip vienas netikslus įvertinimas internete išgelbėja žmogų nuo brangios klaidos, o kartais kaip gražūs žodžiai padengia netvarką garaže. Kai klientai klausia, kur rasti patikima įmonė perkraustymui iš Anglijos: atsiliepimai tampa ne tik marketingu, o normaliu būdu patikrinti, kas vyksta už telefono skambučio. Perkraustymas iš Anglijos į Lietuvą ar atgal nėra tik „užkelsim baldus“. Čia yra pakrovimas, inventorius, muitinės dokumentai, keltai, draudimas, laikas ir nuotaika. Todėl žiūrėkime į atsiliepimus kaip į gyvą įrankį, ne kaip į gražią vitriną.
Pirmas įspūdis dažnai susidaro per penkias minutes, bet patikimumas išlenda per kelias dienas. Atsiliepimai geri tada, kai matyti ne tik „ačiū, viskas puiku“, bet ir kaip įmonė elgėsi, kai kažkas griuvo. Geras komentaras gali turėti netvarkos: vėlavimas dėl kelto, papildoma dėžė, nesusipratimas su liftu. Tai normalu. Perkraustymai nėra sterili operacinė.
Man patinka, kai atsiliepimai turi detalių, kurios atrodo nepatogios: keltas vėlavo, viena spinta netilpo į planą, vairuotojas skambino du kartus. Toks komentaras dažniausiai yra tikresnis negu „viskas puiku, ačiū“. Skambinkite įmonei ir paprašykite parodyti, kaip jie tvarko panašius atvejus. Jei jie tik šypsosi telefone, o raštu nieko neduoda, jau dega lemputė. Patikima įmonė perkraustymui iš Anglijos: atsiliepimai turi rodyti ne tik gražią pusę, bet ir tai, kaip sprendžiamos problemos. Ir taip, kartais net blogas atsiliepimas yra geras ženklas, jei įmonė atsakė ramiai, be arogancijos.
Google atsiliepimai yra naudingi, bet jie rodo tik viršų ledkalnio. Žmogus gali parašyti penkis žvaigždutes, nes baldai atvažiavo, nors vėluota dvi dienas ir niekas normaliai nepaaiškino kodėl. Kitas paliks vieną žvaigždę, nes pats nepaklausė apie keltų bilietus. Reikia skaityti tarp eilučių: ar buvo inventorius, ar sutartis, ar draudimas, ar atsakymai raštu. Jei visi komentarai vienodai skamba, tarsi kopijuoti iš šablono, aš sustoju. Tikras klientas dažniausiai rašo netvarkingai, su savo istorija.
Facebook grupėse būna visko: tikrų žmonių, draugų draugų, tarpininkų ir tokių, kurie „tik rekomenduoja“. Jei visi giria tą pačią įmonę be konkrečių detalių, man kyla klausimas, ar ten nėra susitarimo. Geriau klauskite: iš kurio miesto vežė, kiek kubų užėmė, ar buvo papildomų mokesčių, ar daiktai atvyko sveiki. Paprašykite susirašinėjimo pavyzdžio, be asmens duomenų. Kartais vienas ramus, konkretus atsakymas pasako daugiau negu dešimt „super įmonė, rekomenduoju“. Ir nebijokite klausti tų, kurie nepagyrė.
Senas komentaras turi vertės, jei jame matyti procesas, ne tik emocija. Pvz., žmogus rašo, kad iš Bristolio į Kauną vežė 2021 m., buvo inventorius, CMR, nuotraukos prieš pakrovimą, o problema su apgadinimu išspręsta per savaitę. Tai naudinga. Bet jei komentaras tik „geri vyrai“, o nuo tada praėjo ketveri metai, aš žiūriu atsargiau. Įmonės keičiasi, vairuotojai keičiasi, kainos keičiasi. Senas atsiliepimas yra istorija, ne garantija. Gerai, kai nauji komentarai dera su senais.
Vienas blogas įvertinimas gali reikšti viską ir nieko. Kartais klientas pats neatvyko į iškrovimą, o kaltina įmonę. Kartais keltas atšaukiamas dėl audros, o žmogus nori, kad baldai skristų oru. Bet jei įmonė atsako arogantiškai, „pats kaltas“, be faktų, tai jau blogai. Aš visada žiūriu, ar buvo bandymas spręsti. Patikimas verslas gali suklysti, bet jis nepasislepia po fraze „toks gyvenimas“. Geri atsiliepimai apie perkraustymą dažnai turi šiek tiek purvo, nes tikri darbai taip ir vyksta.
Nuotraukos nėra viskas, bet jos padeda. Jei žmogus rodo supakuotus baldus, inventorizacijos lapą, dėžes su numeriais, krovinį mikroautobuse ar iškrovimą kieme, tai jau kažkas. Be nuotraukų atsiliepimas vis tiek gali būti tikras, ypač jei yra sąskaita, CMR ir konkretūs terminai. Bet kai visi komentarai be jokių detalių, aš klausiu įmonės, ar gali parodyti anonymizuotą pavyzdį. Ne jūsų daiktų, aišku, o bendrą procesą. Perkraustymas iš Anglijos yra per brangus dalykas, kad tikėtume tik gražiais žodžiais.
Kaina perkraustyme dažnai atrodo paprasta, kol nepradedi skaičiuoti smulkmenų: pakavimo medžiagos, liftas, parkavimo leidimas, keltas, draudimas, sandėliavimas. Todėl sutartis nėra biurokratinis popierius. Tai apsauga abiem pusėm. Gera įmonė nebijos parašyti, kas įeina į kainą, kas neįeina ir kas bus daroma, jei krovinys neužims tiek vietos, kiek buvo manyta.
Paprastam daliniam perkraustymui iš Anglijos į Lietuvą žmonės dažniausiai mato maždaug £450–£900, jei kalbame apie 6–12 m³ ir normalų pakrovimą be lifto problemų. Pilnesnis namų perkraustymas gali būti £1,500–£3,200, priklausomai nuo tūrio, miesto, pakavimo ir draudimo. Londonas, Mančesteris, Birmingamas, Liverpulis kainuoja skirtingai, nes skiriasi stovėjimas, laikas ir maršrutas iki keltų. Jei kas nors siūlo visą butą už £250, aš klausiu, kur čia triukas. Kartais triuko nėra, bet rizika didelė.
Pigiausias pasiūlymas dažnai išeina brangiausiai, kai vėliau atsiranda „tikslinimų“. Pakrovimas užtruko, reikia papildomai. Keltas pabrango, reikia primokėti. Draudimas neįskaičiuotas, bet be jo nevažiuojam. Aš mačiau situacijų, kai klientas sutaupė £200 pradžioje, o galiausiai mokėjo £700 daugiau. Ne visada taip būna, bet rizika reali. Geras pasiūlymas turi aiškiai parodyti: tūris, data, maršrutas, pakavimas, draudimas, mokėjimo grafikas. Jei viskas tik žodžiu, aš nerimauju.
Užtenka žodžio tada, kai vežate dvi dėžes draugui. Perkraustant namus iš Anglijos į Lietuvą žodžio neužtenka. Sutartyje turi būti kas veža, kas moka, kokia atsakomybė, koks terminas, kas atsitiks vėlavimo atveju. Draudimas nėra stebuklingas mygtukas, bet jis rodo, kad įmonė žiūri į riziką rimtai. Jei kas nors sako „mes visada saugiai vežam, draudimo nereikia“, aš prašau pasirašyti popierių, kad taip ir sakė. Dauguma staiga tampa užsiėmę.
Pilnas namų perkraustymas iš Londono į Vilnių paprastai reiškia ne tik mikroautobusą. Reikia inventorizacijos, dėžių, plėvelės, kampuočių, baldų išardymo, pakrovimo, tvirtinimo, CMR, muitinės dokumentų, iškrovimo ir kartais surinkimo. Jei bute nėra lifto arba reikia leidimo stovėti Londono gatvėje, tai jau kitas lygis. Kaina gali kilti nuo £1,800 iki £3,500 ir daugiau, jei daiktų daug. Svarbiausia, kad įmonė prieš kainą pamatytų vaizdo apžiūrą, o ne spėtų „tilps, tilps“.
CMR yra transporto dokumentas, kuris fiksuoja, kas vežama, kas įteikė, kas priėmė ir kokios sąlygos. Inventorius yra jūsų daiktų sąrašas su numeriais, būkle, kartais su nuotraukomis. Nuotraukos prieš pakrovimą atrodo kaip formalumas, kol kažkas subraižo ąžuolinę komodą. Tada jos tampa labai realios. Gera įmonė šiuos dalykus daro ne dėl popierizmo, o dėl atsakomybės. Jei jums siūlo „be popierių, taip pigiau“, pagalvokite, kas mokės, kai reikės įrodyti žalą.
Nes neaiškumas kartais yra pelnas. Ne visada, bet dažnai. Jei įmonė bijo parašyti, ar draudimas įskaičiuotas, ar keltai įskaičiuoti, ar pakavimo medžiagos įskaičiuotos, vadinasi, ji palieka sau duris pasitraukti. Klientui tai blogai. Normalus pasiūlymas gali turėti sąlygų, bet jos turi būti suprantamos: iki 10 m³, iki dviejų pakrovimo valandų, draudimas iki konkrečios sumos. Kai viskas miglota, aš matau problemas dar prieš prasidedant darbui. Geriau nepatogus klausimas dabar negu nemalonus pokalbis po mėnesio.
Yra situacijų, kai atsiliepimai tampa beveik svarbesni už kainą. Pavyzdžiui, kraustotės su vaikais, gyvūnais, senyvais tėvais arba turite tik vieną savaitgalį butui atlaisvinti. Tada jums reikia ne „vežėjo“, o žmogaus, kuris mąsto keliais žingsniais į priekį. Čia ir atsiskleidžia, ar įmonė tik veža, ar tikrai perkrausto.
Jei turite daug baldų, brangių daiktų, dokumentų, augintinių ar vaikų, „kaip nors“ greitai tampa „oi, ką dabar darysime“. Tada patikima įmonė perkraustymui iš Anglijos: atsiliepimai yra ne kaprizas, o saugiklis. Reikia žinoti, ar įmonė moka dirbti su laiku, ar gali duoti rašytinį planą, ar turi atsarginį variantą, jei vairuotojas vėluoja. Aš pats esu matęs, kaip vienas nepakrautas paklodžių rulonas sugadina visą dieną. Skamba smulkmena, bet perkraustyme smulkmenos kaupiasi.
Reikalauja, ir dar kokio. Su vaikais reikia palikti atskirą maišą su drabužiais, vaistais, žaislais ir dokumentais, ne „viskas vienoje dėžėje“. Su augintiniu reikia žinoti, kur jis bus pakrovimo dieną, kas jį prižiūrės, ar jis nevažiuos perkaitusiame furgone. Su baldais reikia iš anksto žinoti, kas išardoma, kas ne. Vieną kartą klientė vežėsi katę ir dviem šunim, ir viskas baigėsi gerai, bet tik todėl, kad planas buvo labai konkretus. Be plano tokie dalykai virsta chaosu.
Pirmiausia nepritarti panikai, nors lengva. Keltų atšaukymai tikrai būna, ypač žiemą ar esant audrai. Gera įmonė iš karto tikrina alternatyvius reisus, maršrutus per Harwich, Hull ar Dover, kartais net per Airiją, jei situacija labai sudėtinga. Jums reikia turėti rezervą bent 24–48 valandoms, jei data tikrai svarbi. Jei reikia atvykti penktadienį, o nuomos sutartis baigiasi šeštadienį, geriau planuoti anksčiau. Aš nesu 100% tikras dėl kiekvieno sezono tvarkaraščio, todėl visada tikrinu konkrečią dieną.
Prašykite vaizdo apžiūros ir skaičiavimo. Ne emocinio „aš matau, tilps“. Tegul pasako, kiek vietos palieka praėjimui, kaip tvirtins sofą, kur eis skalbimo mašina, ar telpa čiužinys. Jei įmonė nenori žiūrėti vaizdo, tai blogas ženklas. 12 m³ skamba daug, kol nepradedi krauti stalą, dvi spintas, dėžes su knygomis ir dviratį. Kartais geriau mokėti už 15 m³ negu vėliau palikti dalį daiktų sandėlyje. Pataisau: ne visada brangiau reiškia geriau, bet čia dažniausiai taip.
Ankstyvas užsakymas gelbsti todėl, kad turite laiko pasirinkti, o ne griebti pirmą laisvą vietą. Per vasarą, prieš Kalėdas ir rugsėjį vietos mikroautobusuose dingsta greitai. Jei užsakote prieš 6–8 savaites, galite derėtis dėl datos, gauti geresnį maršrutą, ramiai nusipirkti dėžių. Jei skambinate prieš tris dienas, kaina dažnai šoka. Tai nepatogu girdėti, bet taip veikia rinka. Gera įmonė jums pasakys, kada rizikinga, o ne tiesiog paspaus „sutinku“.
Galima, bet derėkitės protingai. Jei kitas pasiūlymas pigesnis, nes į jį neįeina draudimas, inventorius ar pakavimo medžiagos, tai nėra tas pats pasiūlymas. Parodykite įmonei, ką turite, ir klauskite, ar galima suderinti sąlygas. Kartais jie sumažins £50–£100, jei data jiems patogi. Kartais pasakys ne, ir tai normalu. Blogai, kai įmonė iškart kerta kainą per pusą. Tada aš klausiu, iš kur jie tą pusę ištrauks. Dažniausiai iš jūsų ramybės.
Nepatogu kalbėti apie blogas įmones, bet reikia. Pervežimų srityje yra sąžiningų žmonių, tikrai yra. Yra ir tokių, kurie naudojasi tuo, kad klientas nerimauja, skuba ir nežino sistemos. Raudonos vėliavos ne visada šaukia, kartais jos tiesiog tyliai mirksi.
Raudona vėliava yra tada, kai įmonė vengia rašytinio pasiūlymo, nesako pilnos kainos, keičia datas be aiškaus paaiškinimo. Blogai, kai telefonu kalba gražiai, o el. paštu neatsako. Blogai, kai prašo visos sumos iš anksto į privačią sąskaitą. Blogai, kai sakoma „draudimo nereikia, niekada nieko neatsitinka“. Aš nenoriu gąsdinti, bet tokie dalykai tikrai vyksta. Normalus verslas gali būti paprastas, bet ne miglotas.
Jei papildomas mokestis atsirado dėl jūsų papildomų daiktų, kurių nebuvo sąraše, jis gali būti pagrįstas. Bet jei sąrašas buvo tikslus, o vairuotojas sako „dabar reikia dar £200, kitaip nevažiuoju“, tai jau spaudimas. Tokios situacijos yra nemalonios, nes jūs stovite su išardytomis spintomis ir mažu laiko rezervu. Todėl prieš pakrovimą visada turėkite rašytinį patvirtinimą, kad kaina galutinė arba kokios sąlygos ją keičia. Be popieriaus ginčytis sunku. Su geru vežėju tokie pokalbiai įvyksta prieš darbą, ne prie furgono durelių.
Kartais tiesiog netvarka, kartais sąmoningas palikimas spragų. Pervežimuose pasitaiko abu variantai. Jei įmonė sako „viskas įskaičiuota“, bet raštu nepatvirtina, aš prašau vienos eilutės: „į kainą įeina pakrovimas, transportas, keltas, iškrovimas, bazinis draudimas“. Tada mažiau vietos fantazijai. Žinoma, negalima visko numatyti, bet pagrindiniai punktai privalo būti aiškūs. Jei kas nors nervinasi nuo tokio paprasto prašymo, man tai pakankamas signalas. Geriau būti „nepatogus klientas“ prieš kelionę negu liūdnas klientas po jos.
Pirmiausia fiksuokite viską: skambučių laiką, žinutes, pažadėtą atvykimo laiką. Skambinkite ne vienam žmogui, o pagrindiniam kontaktui ir vadovui, jei turite. Jei vėlavimas kelias valandas, dar nėra tragedija, ypač tarptautiniame maršrute. Bet jei nėra jokio paaiškinimo, tai blogai. Gera įmonė pati informuoja, net jei žinia nemaloni: „vairuotojas vėluoja dėl keltų eilės“. Jums gali tekti derinti iškrovimo langą Lietuvoje, todėl komunikacija svarbi. Jei įmonė dingsta, tada jau ne perkraustymas, o problemos sprendimas.
Tikra patirtis kalba konkrečiai. Žmogus pasakys, kad iš Nottingham į Klaipėdą geriau važiuoti per tam tikrą keltų grafiką, kad Londono parkavimas gali suvalgyti valandą, kad knygos sunkesnės negu atrodo. Gražūs žodžiai sako „kokybė, profesionalumas, garantija“, bet nepaaiškina, kas bus su drėgna dėže. Klauskite apie konkrečius atvejus: ką darysite, jei neįmanoma privažiuoti prie durų, jei liftas sugenda, jei krovinys didesnis. Patyręs vežėjas nesigėdys pasakyti „reikės plano B“. Nepatyręs viską vadina paprastu.
Ne visada. Kartais klientas pats nesupranta, kad keltų vėlavimas nėra įmonės kaprizas. Kartais žmogus nori, kad jo 40 m³ krovinys tilptų į 18 m³ furgoną, nes taip „atrodo“. Bet įmonės atsakymas daug pasako. Jei ji atsako mandagiai, su faktais ir be patyčių, tai geras ženklas. Jei atsakymas pilnas įžeidimų, aš nepasirašyčiau. Geriausia skaityti kelis blogus atsiliepimus ir ieškoti pasikartojančių problemų. Vienas incidentas gali būti atsitiktinumas, penki panašūs incidentai jau modelis.
Geras atsiliepimas nereiškia pagirti viską. Tai trumpa, konkreti istorija, kuri padeda kitam žmogui apsispręsti. Jūs neturite rašyti romano, bet turėtumėte paminėti miestą, tipą, terminą, kainos aiškumą ir tai, kaip buvo spręstos problemos. Tada atsiliepimas tampa naudingu įrankiu visiems.
Geras atsiliepimas turi bent kelias detales: iš kur ir kur vežėte, kiek apytiksliai daiktų buvo, ar buvo pakavimas, ar laikėsi termino, ar kaina sutapo su pasiūlymu. Pavyzdžiui: „Vežėme iš Leeds į Šiaulius, apie 9 m³, buvo inventorius, iškrovimas užtruko ilgiau, bet įspėjo iš anksto.“ Tai vertinga. Žmonės nori žinoti ne tik ar „gerai“, bet kaip viskas vyko. Jei buvo problema, parašykite, kaip ji buvo išspręsta. Tai daug sąžiningiau negu meluoti, kad viskas buvo tobulai.
Nebūtina rašyti romano, bet keli sakiniai labai padeda. Įmonėms geras atsiliepimas yra ne tik reklama, bet ir grįžtamasis ryšys. Klientams tai padeda suprasti, ko tikėtis. Parašykite, ar vairuotojas buvo punktualus, ar daiktai supakuoti, ar sąskaita aiški. Jei viskas praėjo sklandžiai, taip ir parašykite, be pompastikos. Kartais trumpas konkretus komentaras geriau negu ilgas pasakojimas apie orą. Bet jei įmonė tikrai padėjo, nepamirškite paminėti. Žmonės dirba sunkų darbą, ir sąžiningas žodis kartais svarus.
Jei buvo nesklandumų, rašykite faktus, ne emocijas. „Atvyko dviem valandomis vėliau, bet prieš tai informavo“ yra kitaip negu „viskas baisu“. Jei žala buvo išspręsta, paminėkite, per kiek laiko. Jei ne, irgi rašykite, bet be šauksmo ženklų kas antram žodyje. Toks atsiliepimas bus naudingesnis ir jums, ir kitiems. Kartais įmonė po sąžiningo atsiliepimo pati susisieks ir pasiūlys sprendimą. Kartais nesusisieks, ir tada bent turėsite viešą istoriją. Svarbiausia nekeršyti, o parodyti realybę.
Taip, labai padeda. Nuotraukos rodo būklę prieš ir po, sąskaita rodo, kas atsakingas, susirašinėjimas rodo pažadus. Jei daiktas apgadintas, nedarykite scenos iškrovimo aikštelėje, jei galite ramiai fiksuoti. Fotografuokite pakuotę, pažeidimą, CMR pastabas, dėžės numerį. Tada rašykite įmonei tą pačią dieną. Kuo vėliau, tuo daugiau klausimų. Draudimas ne visada padengia viską, ypač jei daiktas buvo blogai supakuotas, bet be įrodymų nepadengia beveik nieko. Tai nepatogu, bet taip veikia praktika.
Geriausia palikti ten, kur kiti žmonės realiai ieško. Google dažniausiai matomas pirmas, Facebook grupėse žmonės greičiau užduoda papildomus klausimus, specializuotos svetainės kartais turi daugiau konteksto. Jei turite laiko, palikite vieną pagrindinį atsiliepimą Google ir trumpesnį Facebook. Specializuotose svetainėse verta rašyti, jei perkraustymas buvo sudėtingas. Svarbiausia, kad istorija būtų ta pati. Jei Google rašote vienaip, Facebook kitaip, o įmonei siunčiate trečią versiją, visi pradeda painiotis. Aiškumas čia laimi.
Turėtų, bet ne taip, kaip ginant garbę mokyklos kieme. Geras atsakymas yra konkretus: „Suprantame, kad iškrovimas vėlavo dėl keltų grafiko, informavome klientą 14:20, žalos aktas registruotas.“ Blogas atsakymas yra „klientas meluoja“. Gal klientas klysta, gal ne, bet viešai reikia elgtis profesionaliai. Jei įmonė niekada neatsako į blogus komentarus, man tai keista. Jei atsako agresyviai į visus, dar keisčiau. Patikimumas matomas ne tik darbais, bet ir reakcija, kai darbai nepavyksta idealiai.
Patikima įmonė perkraustymui iš Anglijos: atsiliepimai nėra tik gražūs žodžiai internete. Tai būdas pamatyti, kaip įmonė dirba tada, kai viskas nesiklosto pagal planą. Žiūrėkite detales, prašykite rašytinio pasiūlymo, tikrinkite draudimą, inventorijų ir komunikaciją. Pigiausias variantas ne visada blogas, bet miglotas variantas beveik visada rizikingas. Jei perkraustymas iš Anglijos į Lietuvą jums svarbus, nebijokite būti „nepatogus“ klientas prieš pradedant. Geriau paklausti dabar, negu aiškintis po iškrovimo kieme.