Patikima įmonė perkraustymui į Angliją ir Lietuvą: kaip neišprotėti tarp dėžių ir muitinės

Sunku įsivaizduoti, kiek aš mačiau per tą beveik dvidešimt penkerius metus šioje srityje. Pradedant nuo tų laikų, kai „Anglija“ skambėjo kaip svajonė, baigiant šiandien, kai žmonės verčiau grįžta atgal. Viskas pasikeitė – ir muitinės taisyklės, ir kainos, ir patys klientai, kurie dabar žino daugiau nei anksčiau (kas tikrai gerai). Tačiau vienas dalykas liko tas pats: rasti tikrai patikimą įmonę perkraustymui į Angliją ir Lietuvą yra vienas didžiausių galvos skausmų. Ne tiek dėl to, kad būtų per mažai pasirinkimo, o dėl to, kad tarp tų pasiūlymų slepiasi ir gabių vadybininkų, ir paprastų apgavikų. Rašau šį tekstą ne kaip reklamos agentas, o kaip žmogus, kuris yra matęs ir tą, kaip daiktai patenka į baseiną, ir tą, kaip klientai džiaugiasi, kai viskas vyksta lyg pagal laikmatį. Čia jokių saldumynų – tik kaip yra iš tikrųjų.

Basic klausimai apie kainas ir laiką

Kiek vidutiniškai kainuoja kraustytis iš Lietuvos į Angliją?

Tai visada labai painus klausimas, nes nebuvęs dviejų vienodų kraustymsių. Viskas priklauso nuo to, kiek turite daiktų – ar tai viena didelė dėžė, ar visas namas su baldais. Paprastai, kalbant apie dalinį krovinį (kai dalis mašinos skiriama jums, o kita kitiems), kaina svyruoja nuo 250 iki 600 eurų už kubinį metrą. Tiesa, patikima įmonė perkraustymui į Angliją ir Lietuvą visada pirms nustato tikslius išmatavimus, o ne tik įsivaizduoja. Jei kas kalba apie fiksuotą kainą bežiūrėdamas į jūsų inventorių, tuoj pat pradėkite įtarti, kad kažką čia slepia.

Ar brangiau vežti atgal iš Anglijos į Lietuvą?

Dauguma žmonių galvoja, kad grįžimas brangesnis, tačiau logiškai tai turėtų būti panašu. Problema tame, kad dabar daugiau žmonių grįžta iš Anglijos negu važiuoja ten, tad mašinų, važiuojančių tuščiomis į Angliją, yra mažiau. Dėl to kaina gali šoktelėti į viršų maždaug 10–15 procentų. Be to, tepalai kainuoja brangiau Anglijoje, prieš tai dar tas Londono mokesčiai už važiavimą mieste (ULEZ), kurį mūsų vairuotojai tiek myli... (ironiškai). Taigi, taip, gali būti brangiau, bet ne drastiškai.

Kiek laiko užtrunkia visas procesas?

Jeigu turite omenyje patį važiavimą, tai tai greita – mašina vija per dvi paras, jei vairuotojas nenusprendžia pamiegoti. Bet jei kalbame apie tai, kiek nuo tada, kai susisiektumėte, iki tada, kai daiktai pasirodo jūsų namuose, tai gali užeiti ir savaitę, ir mėnesį. Viskas priklauso nuo to, ar mes renkame krovinius (konsoliduojame), ar važiuojama tiesiai. Tiesioginis reisas yra brangesnis, bet greitas. Konsolidacija gali užtrukti, nes reikia laukti, kol užpildys mašiną, bet tai padės sutaupyti.

Ką reiškia „konsoliduotas krovinys“ ir ar verta rizikuoti?

Konsolidacija – tai kai keletas klientų daiktų susuka vienoje mašinoje (vadinamame „tiraže“). Tai vienas populiariausių būdų, kai ieškoma patikimos įmonės perkraustymui į Angliją ir Lietuvą, kai turi mažai daiktų. Rizika ta, kad jei vienas klientas vėluoja pateikti dokumentus arba jo daiktai sugadinti (kas nutinka retai, bet nutinka), gali pavėluoti visi. Tačiau normaliuose atvejuose tai veikia kaip laikrodis – surinkome, išvažiavome, pristatėme.

Ar galima susitikti ir aptarti detales įmonės biure?

Žinoma, jei toks yra. Tačiau dabar daugelis viską daroma nuotoliniu būdu, kas iš tiesų yra patogiau. Aš asmeniškai dažniau susitinku su klientais prie kavos arba telefonu, nei juos kviečiu į sandėlį, kur pilna dūžių baldų. Bet jei jums būtina matyti akis į akis prieš pasirašant sutartį, kokius nors svarbiems dalykams aptarti, neprotestuosiu. Tiesiog praneškite iš anksto.

Kaip mokėti – grynaisiais ar pavedimu?

Geriausiai ir saugiausiai pavedimu. Vengiame grynųjų, ypač didelėmis sumomis, dėl visokių nusikaltimų prevencijos ir paprasto apskaitos tvarkymo. Be to, jei padarysite pavedimą, turite dokumentą, kad tikrai sumokėjote – kartais (nors retai) būna ginčų dėl to, ar pinigai buvo gauti. Pavedimas – tai jūsų apsauga.

Dokumentai, muitinė ir tas pasibaisėjimas Brexit

Ar reikia daryti kokią nors deklaraciją išvykstant iš Lietuvos?

Anksčiau nebuvo, o dabar... iš tikrųjų iš Lietuvos išvykstant dažniausiai tik patikriname, ar nėra ko nelegalaus. Oficiali deklaracija Lietuvos muitinėje nėra būtina, jei tai ne komercinė siunta (t.y. ne parduodate). Tačiau jei vežate daug technikos, gali būti klausimų. Geriau turėti sąrašą su savimi, kad nereikėtų juos galvoje rinkti.

O su Anglijos dokumentais? Ar sudėtinga?

Čia prasideda tas „nuostabus“ Brexit. Dabar turite pateikti „Transfer of Residence“ (ToR) numerį, jei persikeliate gyventi. Be to, reikia pildyti importo deklaraciją. Jei neturite ToR, mokesčiai gali būti dideli – PVM ir muito mokestis. Gerai, kad patikima įmonė perkraustymui į Angliją ir Lietuvą dažniausiai padeda suformuoti tuos dokumentus, kitaip būtumėte nuskęstanti popieriuose.

Kas tas ToR numeris ir kodėl jis svarbus?

Tai tokia speciali žymė, leidžianti atvežti asmeninius daiktus be mokesčių, jei gyvenote už Anglijos ribų daugiau nei 12 mėnesių. Be šio numerio jūsų senas sofas gali būti apmokestintas kaip naujas prekės importas. Gavę šį numerį, jį reikia nurodyti visose siuntų dokumentuose. Viskas vyksta elektroniniu būdu, bet reikalauja kantrybės.

Ar muitininkai gali atidaryti mano dėžes?

Gali ir daro. Tai jų darbas. Kartais jie tiesiog braižo skeneriu, kartais fiziškai atidaro. Jei turite kažką, ko neturėtumėte (pvz., maisto produktų, kurių neleidžiama), gali būti bauda ir konfiskacija. Vieną kartą matiau, kaip klientas bandė įvežti kelių metų senumo šaldytuvej kepalus – baigėsi tragiškai ir kvailiai. Tad nebandykite.

Ar reikia mokėti PVM ar mokesčius už senus daiktus?

Jei turite ToR numerį ir daiktai yra naudoti (ne nauji su etiketėmis), tuomet ne. Jūsų asmeninis turtas yra išlygintas nuo mokesčių. Tačiau jei atsivežiate visiškai naują televizorių, kuris pirktas prieš savaitę, gali tekti sumokėti PVM. Muitinės sistema tokia, kad jos neapgavai, bent ne be didelių rūpesčių (tai turbūt ir gerai).

Kas nutinka, jei pamiršau paminėti ką nors sąraše?

Tada kyla problema. Muitinės pareigūnai gali manyti, kad bandote įslėpti prekę. Maži dalykai, kaip šukos ar kelnytės, nebebraižoma, bet jei trūksta nurodyto dviračio ar kompiuterio, tai jau „red flag“. Geriau užtrukti pusvalandį ir sudaryti pilną sąrašą, nei vėliau aiškintis, kur dingo dingo.

Techniniai niuansai: dėžės, baldai ir pianinai

Ar jie duoda dėžes ar turiu save rūpintis?

Visiškai skirtingai. Kai kurios firmos tik atveža ir duoda, kitos nusiperka patys. Mes dažniausiai patariame, kad klientai susiranda dėžių patys – taip pigiau. O išsipūstuotas plastikinį apsauginį foliją („burbulą“) jau duodame mes. Jūsų dalykas – surinkti, mūsų – uždėti ant grindų.

Kaip su vežamaisiais baldais – ar juos išmontuojate?

Priklauso. Jei tai spinta, kuri neįeina pro duris, aišku, reikia išimti dureles, o kartais ir išmontuoti korpusą. Mūsų komanda ateina su šriftukais (įrankiais), tai ne problema. Bet jei spinta sena, sprogusi per vidurį, galiu negarantuoti, kad ją suremontuosime atgal kaip naują. Niekas nenori, kad ji subliktų pirmąją naktį naujame name.

Ar galima vežti pianiną? Kiek tai kainuoja?

O, pianinai... tai mūsų nightmare. Taip, vežame, tai ne problema, bet kaina – kita istorija. Pianinai tūkstančiai kilogramų, reikia specialių kėlėjų. Vienas pianinas gali kainuoti tiek, kiek pusė tirašo dėžių. Ir tai dar priklauso ar tai bute antrame aukšte be lifto. Tada kaina šoką dar labiau.

Ką daryti su šaldytuvu? Ar reikia jį išdžiovinti?

Privalomai. Negali būti vandens viduje. Jei paliksite vandens, jis nutekės per kitų daiktų, ir bus blogiausia vasara visų gyvenimą – kvapas ir drėgmė. Išjunkite 24 valandas prieš važiavimą, palikite duris atviras. Išdžiovinkite. Tai svarbiau nei atrodo.

Ar saugu vežti kompiuterius ir techniką?

Gerai, patarimas: viską išpakuokite iš originalių dėžių, jei jos milžiniškos, arba įdėkite į mažesnes ir uždėkite daug burbulo. Kompiuterius geriau vežti su savimi (jei keliaujat lėktuvu), o ne mašina. Tiražo viduje gali būti staigių temperatūros pokyčių ar vibracijos. Monitorius? Geriau į foliją.

Ar galiu vežti augalus?

Techniškai gali, bet nekalbu apie tą tą 1.5 metro aukščio palmę. Žemei negalima, todėl turi iškrapštyt visas šaknis, o augalas tai pamirštąs (tikrai ne visi). Mažus puokštes galima, bet sunku garantuoti, kad jie išgyvens kelias dienas be šviesos vandens tame konteineryje. Geriau duokite kaimynams.

Ar galiu vežti alkoholį? Kiek?

Asmeniniam naudojimui – taip, bet ne verslui. Anglijoje yra tam tikri limitai (pavyzdžiui, alaus daugiau, negu spirito). Jei vežate dvidešimt butelių degtinės, tai bus matyta kaip prekyba. Keli buteliai vyno ar degtinės uždarose dėžėse, gerai uždengtose, dažnai praeina be problemų, jei nebandote jų rodyti pirmiausia muitininkui.

Rizikos, problemos ir kaip išvengti blogių patirčių

Kaip atpažinti blogą pervežimo firmą?

Pirmiausia – per maža kaina. Jei jie promise 300 eurų už visą namų ūkį į Londoną – bėkite. Antra, jei neturi fiksuoto adreso arba telefonas visada neveikia. Trečia, jei sutartyje nėra rašoma, kas atsitinka, jei daiktai dingsta. Tikrai patikima įmonė perkraustymui į Angliją ir Lietuvą niekada nebus kalbėti apie tai, kad „viskas bus gerai“ be dokumento.

Ar reikia draudimo? Kas jis apima?

Apčiuopiamas dalykas – taip, reikia. Standartinis draudimas dažnai dengia tik 10 eurų už kilogramą (ar net mažiau), jei daiktai sugenda dėl vairuotojo kaltės. Jei turite brangų paveikslą ar auksą, turite tai specialiai apdrausti (paskelbti reikšme). Be to, nupirkite draudimą pas save arba patikrinkite, ar jis įeina į sutartį. Geriau būti sausam.

Kas daro, jei vairuotojas už迟到 (vėluoja)?

Jeigu vėluoja valanda ar dėl – dar ne katastrofa, geriau laukti. Bet jei jis neatsirenka ir neatsiliepia į skambučius – tuomet skambinkite į dispečerinę. Kartais būna, kad mašina sulūžo (kas nutinka, technika yra technika), ir turi siųsti kitą. Gali būti, kad pristatymas atidėtos diena-dvi. Tokios situacijos yra erzinos, bet įvyksta.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju?

Daugelis klausia. Paprastai ne, mes ne keleiviniai taksi. Draudimas neleidžia vežti keleivių be specialių leidimų, ir vairuotojas tils miegoti. Yra išimčių kai kuriose firmose, kurie turi turistinius autobusus arba specialias leidimai, bet standartinis „vilkarikis“ su tiražu – ne. Geriau lektuvu.

Kas nutinka, jei sugenda daiktas kelyje?

Turi tuoj pat pranešti vairuotojui. Jis sukuria „defektuos aktą“ (protestą). Tada draudimo kompanija ims tirti. Jei nustatys, kad buvo blogai užsegta (vairuotojo kaltė), moka. Jei dėžė buvo per daug pilna ir sprogusi viduje – gali būti, kad nemoka. Tad užpildykite dėžes protingai, ne užkraukite akmenų.

Ar jūsų įmonė atpažįsta kaip tikrai patikima?

Na, aš dirbu čia ilgiau nei kai kurie mano klientai gyvena. Mūsų geriausia reklama – tai žodis iš lūpų. Tačiau aš niekada nesakau, kad esame tobuli. Kartais užšokiname terminus, kartais indai sulūžta, bet stengiamės ištaisyti. Tikrai patikima įmonė perkraustymui į Angliją ir Lietuvą nedings ir neatsisakys atsakomybės.

Kaip elgtis, jei įkrovė mažiau nei sutarta, bet pinigų nenukaro?

Tai jau tiek „grey area“, kad čia net nežinau iš ką pradėti. Paprastai mašina turi būti įkrauta iki aukščio, bet jei sutartyje parašyta „ iki 15m3“, o įtelpa tik 10, tai reikalaujama nukaroti. Jei atsisako – rašykite skundą. Tokios firmos gyvena trumpai.

Ar galima pasitikėti „Facebook“ grupėse skelbimais?

Būkite atsargūs. Ten daug gerų vairuotojų, kurie dirba „savarankiškai“ (be įmonės), tačiau jei jis dingsta su jūsų daiktais mid-ways, jūs neturite kam kreiptis. Profesionali įmonė turi juridinį adresą, sutartį ir atsakomybę. Pigu skelbime galima rasti, bet pavojus didelis.

Smulkmenos, kurios nėra svarbios, bet... tikrai svarbios

Ar reikia padėti vairuotojui krauti?

Nebūtina, bet pagalba visada vertinama. Jei turite penkis aukštus be lifto, ir tai kietas dėžės – pagalba išgelbės nugarą. Tiesa, mūsų vairuotojai įpratę dirbti sunkiai, tai jų darbas, bet jei galite – padėkite. Lengviau ir greičiau.

Ką daryti su automobiliu? Ar galima jį įvežti?

Tai atskira tema. Automobilį galima įvežti kaip dalį krovinio (jei tiražas tinka ir yra vietos), arba su vairuotoju (jei turi leidimą). Lengvieji automobiliai dažniau vežami mašynomis su autovežių platforma (tokia mašina, kurioje ant viršaus guli automobiliai). Paprasčiau ir saugiau.

Ar reikia iš anksto nupirkti bilietus lėktuvui?

Geriau laukti, kol užfiksuotas pristatymo laikas. Kartais gali užtrukti ilgiau nei planuota, ir jūsų skrydis gali išskristi be jūsų daiktų. Nors daiktai ir atvyks vėliau, bet geriau būti vietoje ir laukti, nei nerimauti ore.

Ką daryti su narkotikais? (juokingas klausimas, bet reikalingas)

Tikrai ne. Muitinės šunys yra labai gerai išmokyti. Net ir mažiausi kiekiai gali sukelti didžiulius problemų tiek jums, tiek mums (mašina gali būti konfiskuota). Nė nebandykite. Tai ne tas „bonusas“, kurį norite gauti.

Ar galima įvežti ginklą?

Labai sudėtinga. Reikia specialių leidimų iš abiejų šalių policijos. Be to, jis turi būti specialiai užrakintas ir deklaruotas. Jei tiesiog taip atsitiks, kad rasi senojo senelio šautuvas rūsyje – geriau jį palikti arba legalizuoti Lietuvoje prieš išvykstant.

Ar galiu nurodyti pristatymo adresą kitą nei įkrovos?

Žinoma. Dažnai įkrauname viename mieste, o iškrauname kitame. Arba įkrauname darbe, o pristatome namuose. Svarbiausia tiksliai nurodyti adresus ir, jei gyvenamuosiuose namuose yra apribojimų (pvz., sunkvežimis negali važiuoti), tai iš karto praneškite. Tuomet reikės mažesnės mašinos („lorkos“).

Ar atvežate ir išnešate į butą?

Taip, jei įmanoma. Jei liftas veikia – puiku. Jei ne – tai mūsų problemos. Bet jei koridoriaus plotis yra 50 cm, o spinta 120 cm – čia jau fizikos dėsniai, ne mūsų kaltė. Tokiu atveju turime palikti prie durų arba išmontuoti.

Kas vyksta, jei aš negaliu susitikti su vairuotoju pristatymo metu?

Reikia rasti atstovą – giminaitį, draugą ar kaimyną. Jis pasirašo perdavimo aktą. Niekada nepalikame daiktų prie namų be žinios. Arba galima susitarti dėl pristatymo į sandėlį (tai papildomai kainuos), iš kur jūs juos paėmsite vėliau.

Ar reikia gerti vairuotojui kavą?

Nebūtina, bet jie labai mėgsta. Tai humaniškas dalykas. Kartais paprasta arbata arbatas gali padaryti, kad jūsų dėžės bus pastatytos labiau rūpestingai. Nerašyta taisykėse, bet... žmogiškas faktorius.

Kodėl Lietuvoje vairuotojai kalba lietuviškai, o Anglijoj – kartais ne?

Anglijoje dirba daugybė tautų. Mūsų vairuotojai dažniausiai lietuviai, bet kartais samdome vietinius arba lenkus, lenkus. Tačiau tie, kurie su jumis bendrauja (dispečeriai), kalba lietuviškai. Vairuotojas tik reikia užkrauti ir iškrauti.

Ar jums patinka šis darbas?

Po 20 metų... kartais taip, kartais ne. Yra nuobodu visti tas pačias dėžes. Bet yra smagu padėti žmonėms pradėti naują gyvenimą. Matyti laimingus vaikus, kai jie randa savo žaislus. Tai duoda energiją toliau važiuoti.

Ar ateityje keisis kainos?

Oi taip. Degalai brangsta, alkūnės brangsta, Brexitas vis dar sukelia rūpesčių. Taigi, jei galvojate apie patikimą įmonę perkraustymui į Angliją ir Lietuvą, geriau susitarti dabar, o ne laukti, kai kainos šoks į kosmosą. (Nors tai mano nuomonė).

Galutinis patarimas vienu sakiniu?

Neskubėkite pasirinkti pigiausio, pasirinkite tie, kurie atsiliepia į telefoną ir turi draudimą. O ir visada turkite su savimi butelį vandens, kai laukiate mašinos – greičiau išgeriate, nei ji atvažiuoja.

Išvada

Viskas apie tai, kaip rasti patikimą įmonę perkraustymui į Angliją ir Lietuvą, sumuojama ne į kainos lapelį, o į pasitikėjimą. Perkraustymas – tai nebe tiesiog logistika, tai jūsų gyvenimo perkelimas į kitą vietą, ir turi būti žmonės, kurie tai supranta. Niekas nesako, kad viskas eis lygiai taip, kaip planavote – užstrigs traktoriai Lietuvoje, užsidurs siuntos Londone, arba tiesiog pasikeis orai. Tačiau su gerais partneriais net ir blogiausia situacija tampa tik nedideliu nukrypimu nuo kelio, o ne katastrofa. Gerai pasiruoškite, užduokite klausimus ir, svarbiausia, kantriai laukite – jūsų dėžės tikrai atvyks.