Patikima biuro įrangos logistika iš Jungtinės Karalystės: kas iš tikrųjų vyksta uosto keliuose?

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtmetis ir galiu pasakyti viena – tiesiog „nuvežti“ daiktus nebėra užtenka. Nuo tada, kai Jungtinė Karalystė paliko ES, visas tas patikima biuro įrangos logistika iš Jungtinės Karalystės pasidarė kaip kokteilis be deguonies: atrodo, kad viskas ten, bet kažko trūksta, kad tai veiktų sklandžiai. Kasdien susiduriu su klientais, kurie nupirko spausdintuvą ar baldus Londone ir mano, kad tai tiesiog keliaus kaip anksčiau – per sieną. Deja, realybė yra šiek tiek kitokia. Čia ne tik apie vairuotoją, kuris laiko vairą, bet apie dokumentus, muitinę, kuriuos mums visus išmokė „Brexitas“, ir begales smulkių nesusipratimų. Štai trumpas vadovas (ir šiek tiek istorijos iš vidaus), kaip tai veikia praktiškai, be jokių gražių brošiūrų.

Brexitas ir dokumentacija – kas pasikeitė?

Ar tikrai reikia tiek daug dokumentų dabar?

Na, tiesą sakant, reikia. Anksčiau buvo tiesiog važiavome, o dabar patikima biuro įrangos logistika iš Jungtinės Karalystės prasideda ne nuo vairo, o nuo eksporto deklaracijos. Be to, jei prekės keliauja toliau į Lietuvą, reikalingas importas. Be teisingų kodų (HS kodai), siunta gali užstrigti Tilbury arba Felixstowe uoste savaitėmis. Vienkartinis klaida formoje gali atsišaukti brangiai.

Kas tas EORI kodas ir ar jis būtinas?

Tai kaip asmens kodas prekiai. Be jo neįmanoma legaliai įvežti ar išvežti daiktų iš JK po jos išstojimo. Dauguma klientų mano, kad jiems nereikia, nes jie „tik perk“. Klysta. Jūs privalote turėti EORI kodą, jeigu vykdote prekybą su JK. Be to, kodas turi būti registruotas Jungtinės Karalystės sistemoje, ne tik Lietuvos. Tai dažna painiava.

Kodėl muitinė gali sustabdyti mano siuntą?

Paprastai dėl klaidingai nurodytos prekės vertės arba neteisingo tarfo kodo. Pavyzdžiui, jei rašote „biuro technika“ o galvoje turite neįprastą serverį, muitininkas gali įtarti apgavystę. Taip pat sustoja, jei trūksta techninio pasų arba kilmės sertifikatų. Vieną kartą teko gelbėti klientą, kuris buvo užmiršęs paminėti, kad įrangoje yra akumuliatoriai – tai pavojingi kroviniai.

Ar galima atidėti mokesčius vėliau?

Galima, jei turite savo Muitinės brokerio atstovavimą ir Muitinės sąskaitą-faktūrą (mokėjimą atidedama iki 15-os dienos mėnesio). Tačiau dauguma mažų siuntų (pvz., „iš durų į duris“) turi būti sumokėti iš karto, kitaip krovinys neiškeliaus iš terminalo. Tai reiškia, kad gausite pranešimą iš pervežėjo, kad reikia pervesti pinigus „vakar“.

Kas nutinka, jei pamečiu eksporto deklaraciją?

Tada krovinys tiesiog stovi angare. JK pusėje neleidžiame išvykti be išvykimo patvirtinimo (Exit Results Declaration). Vieną kartą buvau tokiame situacijoje – vairuotojas laukė 12 valandų, kol klientas surado teisingus dokumentus. Dabar visada prašau siųsti kopijas anksčiau, kad nereikėtų ieškoti el. paštu naktį.

Ar sunku surasti gerą brokerį JK?

Gana sudėtinga. Dabar daugiau „biuro“ brokerių, kurie nemoka realių situacijų. Geras brokeris turi sugebėti išspręst problemą per pusvalandį, o ne rašyti laiškus tris dienas. Patirtis rodo, kad mažesnės, bet specializuotos firmos dirba geriau nei didieji žaidėjai, kurie tūkstančius siuntų stumia per juos be individualaus dėmesio.

Kainos ir paslėpti mokesčiai

Kiek dabar kainuoja pervežimas iš JK?

Kainos šoktelėjo, tai tiesa. Anksčiau galėjai gauti siuntą už 50 svarų, dabar maždaug nuo 150-200 £ prasideda standartinis kiekis, o patikima biuro įrangos logistika iš Jungtinės Karalystės kaina priklauso nuo degalų ir euro kurso. Taip pat pridėkite PVM (20 proc JK ir 21 proc LT), o jei tai nėra ES prekė – dar ir muito mokestį.

Kodėl kainos skiriasi taip smarkiai?

Nuo to, kaip krovinys pakuojamas. Jei tai tik dėžė ant padėklo (pallet), pigiau. Jei reikia įkelti į furgoną, iškelti, naudoti liftą – brangiau. Taip pat įeina „uosto mokesčiai“, kuriuos dažnai užmirštame paminėti, kai sakome „fiksuota kaina“. Uoste taip pat yra ISPS mokestis už saugumą.

Ar „iš durų į duris“ tikrai apima viską?

Ne visada. Sakyčiau, net 80 proc. atvejų yra „nepatogūs“ papildomi darbai. Pavyzdžiui, jei JK puseje nėra pakrovimo rampos, vairuotojas gali paprašyti papildomo mokesčio už rankinį įkėlimą. Arba jei adresas Londone centre, kur reikia mokėti už užvažiavimą (Congestion Charge). Tai visada reikia aptarti iš anksto.

Kas yra „fuel surcharge“?

Tai degalų priedas, kuris keičiasi kas mėnesį. Nėra vienos fiksuotos kainos, kuri galiotų metams. Dabar jis svyruoja apie 20-30 proc. nuo bazinės transporto kainos. Taigi, kai gavote pasiūlymą gegužę, rugsėjį jis gali būti kitoks. Nepatenkinti klientai dažnai pamiršta, kad mes ne esame degalų gamintojai.

Ar verta rinktis jūros transportą biuro įrangai?

Jei tai tik vienas ar du spausdintuvai – ne. Laikas prarastas bus didesnis nei sutaupyta pinigų. Bet jei perkate visą biuro baldų kompleksą, pvz., 20 padėklų, tada jūros keliu (Sea Freight) iš JK (pvz., iš Immingham) į Klaipėdą gali išeiti labai pigiai. Tik reikia žinoti, kad tai užtruks apie 7-10 dienų.

Ar gali būti, kad galiu atsisakyti paslaugos paskutinę minutę?

Galite, bet turėsite sumokėti. Dažniausiai tai atsiskaitymo už atšaukimą (cancellation fee). Jei vairuotojas jau atvyko į vietą ar krovinys jau buvo pakrautas į konteinerį, pinigai negrąžinami. Mes turime užsidengti išlaidas, kurias jau patyrėme.

Pakavimas ir techninės detalės

Kaip turiu būti supakuoti spausdintuvai?

Labai gerai. Idealus variantas – originalioje dėžėje, ant padėklo, apvynioti plevele. Jei originalios dėžės nėra, reikia rėmo. Vairuotojas nebus atsakingas už tai, kad jūsų „HP“ nukrito ant grindų, jei buvote uždėję tiesiai ant grindų be fiksavimo. Biuro įrangos logistika iš Jungtinės Karalystės neleidžia rizikuoti.

Ar galiu siųsti naudotus kompiuterius?

Taip, bet tai vėlgi dokumentacija. Naudota elektronika laikoma atliekomis (WEEE) tam tikra prasme, reikia nurodyti, kad tai ne nauja prekė. Be to, jei jie su kietaisiais diskais, reikia įsitikinti, kad duomenys ištrinti, nes muitinė gali domėtis duomenų saugumu (nors retai, bet įmanoma). (Aš asmeniškai visada patariu formatuoti).

Kas dėl tonerio ir kasetių?

Tai pavojingi kroviniai (ADR) tam tikrais atvejais, ypač jei yra daug. Turi būti deklaruojama. Negalima tiesiog mesti į dėžę su popieriumi. Jei sulažinsite tonerį pervežimo metu, visas krovinys bus nuskalbtas ir sugadintas. Matęs tokių atvejų – tai siaubas.

Ar reikia pažymėti dėžutes?

Būtinai. Kiekviena dėžė turi turėti siuntėjo ir gavėjo duomenis, numerį. Be šių ženklų sandėlyje tiesiog jos nukeliauja į „nežinomų krovinių“ kampą ir ten laukia, kol kas nors pareikalaus. Tai prideda papildomų kaustymo mokesčių (storage charges).

Kas nutinka, jei krovinys sugenda?

Jei turime draudimą, viskas tvarkoma per draudimo kompaniją. Bet čia yra vienas „nepatogus“ dalykas – reikia turėti nuotraukas prieš pakrovimą. Dauguma klientų nufotografuoja tik tada, kai jau sulūžo. Tada draudikas sako: „Kaip mes žinome, kad nebuvo jau sulūžęs?“.

Ar galiu siųsti baldus ne išmontuotus?

Taip, netgi rekomenduojama. Išmontuoti stalai užima mažiau vietos ir mažiau tikėtina, kad nuplėšiami kampai. Tiesa, surinkimas Lietuvoje gali kainuoti, bet transporto taupymas paprastai tai padengia. Biuro baldų logistika iš JK tampa aktyvesnė rugsėjį-rugsėjį, kai firmos persikelia.

Rūpesčiai ir problemų sprendimai

Ką daryti, jei vairuotojas pavėluoja?

Skambinti man (arba savo atstovui). Kartais tiesiog užstrigsta eilėje prie Kanalo arba Doverio. Ten eilės gali būti po 4-5 valandas. Negalima tikšti vairuotojui, jis ir taip nusivylęs. Geriausia sužinoti, kur jis yra ir pranešti gavėjui, kad reikia palaukti.

Ar tikrai aš galiu sekti savo krovinį?

Dauguma sistemų suteikia „tracking“ numerį, bet jis ne visada atnaujinamas realiu laiku, kai krovinys yra jūroje arba perkeliamas tarp vairuotojų (tranzitas). Geriausia klausti tiesiogiai vadybininko, kuris turi ryšį su vairuotoju.

Kas daryti, jei gavėjas atsisako priimti prekes?

Tai blogiausias scenarijus. Krovinys grįžta atgal (return shipment), ir jums tenka mokėti už abiejų krypčių transportą bei sandėliavimą. Todėl visada patikrinkite, ar gavėjas tikrai yra pasiruošęs ir ar adresas teisingas (nors kartais ir su GPS sunku rasti kaimo vietovėse Anglijoje).

Ar galima keisti gavėją kelionės metu?

Galima, bet tai brangu. Reikia pakeisti dokumentus, o jei tai jau išvyko iš JK, reikia keisti galutinę muitinės deklaraciją. Tai kainuoja apie 50-100 eurų brokerio paslaugoms. Geriau nuspręsti iš anksto.

Kodėl kai kurios firmos atsisako vežti mažas siuntas?

Nepelninga. Patikima biuro įrangos logistika iš Jungtinės Karalystės dažnai remiasi dideliais kiekiais. Jei vairuotojas važiuoja su pilnu furgonu, jam neapsimoka stabdyti dėl vienos dėžės, jei ji ne tinkamai apmokėta. Mažos siuntos geriau siųsti kurjeriais (pvz., DHL, UPS), nors ir ten kainos ne mažos.

Ar saugu duoti vairuotojui grynus pinigus?

Niekada. Nė viena rimta logistikos firma neprašys mokėti grynaisiais vairuotojui už prekes. Visada mokama banko pavedimu į sąskaitą. Yra atvejų, kai sukčiai apsimeta vairuotojais ir prapučia klientus.

Kaip elgtis su dangu (liftu) Lietuvoje?

Jei įmonėje nėra lifto, o krovinys 300 kg, reikia tartis apie rankinį iškėlimą anksčiau. Vairuotojas nebus laimingas nešiotis tai pėsčiom penktu aukštu be papildomo mokesčio. Tai fizinis darbas, o ne paprasta „paleisk į duris“.

Specifiniai atvejai ir patarimai

Ar galima vežti asmenines daiktus kartu su biuro įranga?

Techniškai galima, tai vadinama „part cargo“, bet muitinė gali tai laikyti komercine preke, jei atrodo, kad tai pirkta nauja. Asmeniniais daiktais negalima prekiauti. Geriausia atskirti ir deklaruoti kaip „personal effects“, bet tai kitokia procedūra.

Ką daryti, jei prekės nebebus JK pirkimo dieną?

Tai „stock transfer“ arba tiesiog ilgas laikotarpis tarp pirkimo ir pervežimo. Reikia nurodyti prekių vertę pardavimo dienai, ne pervežimo. Muitinė gali patikrinti, ar vertė nenukrito dirbtinai, kad sumažintumėte mokesčius.

Ar verta rinktis „customs cleared“ paslaugą?

Absoliučiai tai, jei norite ramybės. Tada jums nereikia rūpintis brokeriu Lietuvoje – viską padaro JK pusėje, o jums atkeliauja jau su „mokėta“ žyma. Tačiau toks paslaugas brangesnė, nes įmonė ima riziką ir užtikrina mokėjimą.

Kaip sužinoti, ar mano įranga yra pavojinga?

Skaitykite etiketes. Jei yra piktogramos su ugnimi, sprogimu arba toksinėmis medžiagomis – tai pavojinga. Biuro įrangoje retai, bet chemija valymui gali būti. Tokius dalykus reikia vežti specialiomis taisyklėmis.

Ar galiu atsiimti prekes pats uoste?

Taip, galite atvykti į terminalą (pvz., Klaipėdoje) ir pasiimti, jei turite visus dokumentus. Bet tikėkitės biurokratijos – reikės užpildyti daugiau formų nei siunčiant tiesiai į adresą. Nenaudinga, jei neturite savo sunkvežimio.

Kuo skiriasi „delivery duty unpaid“ ir „paid“?

DDU – jūs mokate mokesčius atvykus į Lietuvą. DDP – mokėta viskas (išskyrus galvautes). Dabar, atsižvelgiant į patikima biuro įrangos logistika iš Jungtinės Karalystės tendencijas, dauguma verčiau pasirinktų DDP, kad nustotų stebėti siuntą ir laukti kvito iš Muitinės.

Kas nutinka su baldais, jei netelpa į liftą?

Tie patys dalykai – rankinis iškėlimas. Kartais tenka išmontuoti baldus tiesiog koridoriuje. Geriau tai numatyti. Vieną kartą teko nešti sofą per langą, nes liftas buvo per mažas. Klientas gavo tai, ko norėjo, bet laiko praradome nemažai.

Ar galima siųsti įrangą į kitą ES šalį per Lietuvą?

Taip, tai vadinamas tranzitas. Reikia TIR knygos arba bendrosios tranzito deklaracijos. Svarbiausia – krovinys neturi būti „išleistas“ į Lietuvos rinką (t.y. neimportuotas), kitauri reikės mokėti Lietuvos PVM, o taisyti vėliau bus košmaras.

Kodėl reikia nurodyti tikslų svorį?

Nes vairuotojas gali tiesiog atsisakyti pakrauti, jei mato, kad sveria daugiau nei deklaravo. Keliuose yra svarstyklių, ir jei perpildyta – baudos. Kartais klientai sako: „apie 100 kg“, o pasirodo – 300 kg. Tai sukuria problemų visiems.

Ar galima derėtis dėl kainos?

Visada galima pabandyti, ypač jei vežate reguliariai. Bet nereikia tikėtis, kad nuolaida bus 50 proc. Mūsų maržos nėra tokios didelės. Tačiau jei turite 5-10 padėklų per mėnesį, tikrai galime susitarti dėla fiksuoto tarifo.

Kas daryti, jei dingo dalis siuntos?

Reikia pranešti pervežėjui per 7 dienas. Vėliau jie gali atmesti pretenziją. Tada prasideda tyrimas – tikrinam vaizdo kameras sandėliuose, prašome vairuotojo paaiškinimo. Dažniausiai dalykai paprasčiausai nukrenta už furgono galo.

Ar verta pirkti iš aukcionų JK?

Rizikuota. Ten dažnai nebūna jokių dokumentų apie būklę ar kilmę. Gali būti, kad įranga yra „užrakinta“ (išjungta) arba turi administratoriaus slaptažodį, kurio negalima pašalinti. Biuro įrangos logistika iš JK tokiu atveju tampa galvos skausmu, o ne pelnu.

Pabaigai – ką pasakyti apie ateitį?

Manau, situacija stabilizuojasi, tačiau paprastumo nebeliks. Mums visiems tenka prisitaikyti prie naujų taisyklių, o klientams – suprasti, kad patikima biuro įrangos logistika iš Jungtinės Karalystės reikalauja daugiau pasitikėjimo profesionalams ir geresnio planavimo. Negalima skubėti su dokumentais.

Ar dažnai keičiasi taisyklės?

Ne taip dažnai, kaip manote, bet dažnai keičiasi jų aiškinimas. Vieną dieną muitininkas priima vieną paaiškinimą, kitą dieną – kitą. Todėl svarbu turėti patikimo partnerio, kuris žino ne tik taisykles, bet ir „neoficialų“ elgesį.

Kodėl aš visada kalbu apie draudimą?

Nes be jo jūs esate beveik be gynimo. Jei vairuotojas užkerta į angą (o tai Anglijoje įvyksta dažniau nei įsivaizduojate), ir visa jūsų technika sugriaunama, be draudimo liusite rankas. Tai ne būtinai mūsų kaltė, bet jūsų nuostoliai.

Išvada

Viskas su šia logistika įmanoma, tik reikia kantrybės ir dėmesio smulkmenoms. Patikima biuro įrangos logistika iš Jungtinės Karalystės nebe tokia paprasta kaip prieš penkerius metus, bet su gerais partneriais viskas įvyksta laiku. Svarbiausia – nedaryti prielaidų, viską užduoti iš anksto ir nesitikėti stebuklų už minimalią kainą. Gerai suplanuotas pervežimas pusę darbo atlieka už jus.