Patarimai taupant kraustantis į Angliją

Įvadas

Šie patarimai taupant kraustantis į Angliją nėra iš gražaus brošiūros pasaulio. Aš pervežimuose sėdžiu daugiau nei 20 metų ir mačiau, kaip žmonės sutaupo šimtų svarų tiesiog nesiveždami nereikalingų daiktų, o kitą dieną moka už perteklinį bagažą daugiau nei už bilietą. Todėl paliesiu krautuvų kainas, būstą, dokumentus, maistą, transportą ir tas keistas smulkmenas, kurios realiai išmuša piniginę. Kartais viskas vyksta gražiai. Dažniau – kaip gyvenime. Jeigu skaitai dar Lietuvoje, Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ar mažame miestelyje, geriausias taupymas prasideda ne oro uoste, o prie virtuvės stalo, kai pradedi dėti į krūvas: pasiimti, parduoti, dovanoti, išmesti.

DUK

Pirmieji patarimai taupant kraustantis į Angliją: biudžetas ir dokumentai

Kokie patarimai taupant kraustantis į Angliją yra realiausi?

Geriausi patarimai taupant kraustantis į Angliją prasideda nuo sąžiningo sąrašo. Pirmiausia užrašyk nuomą, depozitą, skrydį, bagažą, kelias dienas maistui ir transportą iki darbo. Ne „kažkaip bus“, o realiai. Turiu pavyzdį: vyras atvažiavo į Lutoną su lagaminu, bet be pinigų transportui, nes viską išleido agentūrai. Agentūra pasirodė ne ta, darbas kitur, o diena jau pavirtusi gaisru. Todėl palik bent £250–£400 rezervą, net jei atrodo, kad per daug.

Ar verta kraustytis žiemą, kai pigiau?

Dažniausiai žiema pigesnė, ypač sausio–vasario mėnesiais, kai mažiau žmonių kraunasi ir ieško būstų. (pataisau – ne visada pigiau, tik dažniau būna mažiau susidomėjusių žmonių.) Skrydžiai į Londoną, Mančesterį ar Birmingemą gali kristi iki £15–£35, bet bagažas vis tiek gali kainuoti £25–£60. Krautuvai kartais duoda geresnę kainą, nes maršrutai tuštesni. Minusas paprastas: šaltis, tamsu, vėluoja keltai per Dover–Calais. Jei važiuoji su vaikais ar daug daiktų, vasara patogesnė, tik brangesnė.

Kiek pinigų tikrai reikia turėti prieš skrendant?

Man nepatinka frazė „užteks“, nes ji dažnai reiškia „užteks kantrybės“. Jei neturi darbo ir būsto, realiai geriau turėti bent £1,500–£2,500. Jei darbas jau yra, gyvenimas patvirtintas ir yra kur miegoti, galima susisukti su £800–£1,200. Reikia palikti pinigų ne tik nakvynei, bet ir maistui, transportui, SIM kortelei, indėliui ir pirmajam pirkinių krepšiui. Be to, pirmasis atlyginimas dažnai ateina ne po savaitės, o vėliau. Tai ne baisus scenarijus, tiesiog normalus.

Kaip nesudeginti pinigų ant pirmos nakvynės oro uoste?

Nusileidęs Heathrow, Gatwick, Stansted ar Luton, žmogus greitai pradeda pirkti tai, ko normaliai nepirktų. Vanduo, taksi, maistas, SIM, adaptoriai – ir £50 jau dingo. Pirmyn pasiimk užkandą iš namų, atsisiųsk miesto žemėlapį, nusipirk SIM internetu arba pigesnį planą. Jei reikia nakvynės, ieškok ne pačiame oro uoste, o šalia metro ar traukinių stoties. Kartą mačiau žmones, kurie mokėjo £120 už kambarį „prie oro uosto“, nors autobusas iki miesto kainavo £8. Skamba akivaizdžiai, bet nuovargis daro kvailą.

Ar verta pirkti kelionės draudimą?

Aš ne draudimo agentas ir ne visada žinau, kuris polisas geriausias konkrečiam žmogui. Bet jei vežiesi daiktų už kelis tūkstančius eurų arba skrendi su šeima, bent bazinį draudimą verta pažiūrėti. Ypač kai maršrutas sudėtingas: namai–Vilnius–Kaunas–oro uostas–perkėlimas–Anglija. Kiekvienas punktas yra rizika. Draudimas nepadės, jei lagamine nešiesi seną televizorių „gal dar tiks“, bet gali padėti, jei dingsta lagaminas ar vėluoji dėl persėdimo. Perskaityk smulkų tekstą, ne tik kainą.

Krautuvai, skrydžiai ir patarimai taupant kraustantis į Angliją

Ar geriau vežtis viską ar pirkti vietoje?

Ne viską reikia vežtis, net jei „tas stalas dar geras“. Anglijoje baldus dažnai randi per Facebook Marketplace, Gumtree, charity shops ar išsikraustančius žmones. Gali gauti sofą už £30–£80, stalą už £10–£25, indus beveik už dyką. Turėjau klientą, kuris atsivežė šešis kartonus puodų ir po mėnesio viską išvežė į charity shop. Juokas, bet vežimas kainavo daugiau nei nauji puodai. Vežkis drabužius, dokumentus, vaistų receptus, vaikų brangius daiktus ir tai, ko tikrai negali greitai pakeisti.

Kokios krautuvų kainos realiai būna iš Lietuvos į Angliją?

Kainos labai šokinėja, bet orientuokis taip: mažiems kroviniams nuo £250–£500, vienam kambariui apie £500–£900, o pilnesniam butui £900–£1,500 ir daugiau. Jei reikia pakavimo, liftuko, laiptų, saugojimo, kaina lipa. Geriausia prašyti ne „kiek kainuoja?“, o nusiųsti nuotraukas, miestus, aukštus, daiktų sąrašą. Įmonės, kurios iškart sako „viskas bus gerai“, man kelia klausimų. Normalus pervežėjas klauso detalių, nes CMR, maršrutas, laikas ir krovinio apsauga nėra oras. Palygink bent 3 pasiūlymus, bet ne tik pigiausią.

Kaip rasti pigius skrydžius į Londoną, Mančesterį ar Birmingemą?

Žiūrėk ne tik „London“, nes kartais pigiau į Stansted ar Luton, o ne Heathrow. Ryanair, Wizz Air, easyJet – visi turi savo gudrybes. Pigiausi bilietai dažnai būna antradieniais, trečiadieniais ar vėlai vakare, bet tada reikia pagalvoti apie transportą į miestą. Jei skrendi į Mančesterį ar Birmingemą tiesiogiai, gali būti brangiau, bet sutaupysi naktį viešbutyje. Nustatyk kainų įspėjimus, tikrink bagažo kainas ir neskubėk pirkti pirmą pasiūlymą. Kartais pigiausias bilietas yra brangiausias sprendimas.

Kodėl lagaminas kartais kainuoja daugiau nei bilietas?

Nes oro linijos uždirba ne tik iš skrydžio, o iš mūsų „aš jau gi turiu bilietą“ momento. Bilietas gali būti £12, o 20 kg lagaminas – £35, plius rankinis lagaminas, plius sėdynė, plius mokėjimo mokestis. Todėl prieš perkant reikia suskaičiuoti visą krepšelį, ne tik didelį numerį ekrane. Jei vežiesi daug, kartais pigiau imti kitą aviakompaniją arba siųsti dalį daiktų per pervežėją. Aš pats esu matęs, kaip žmonės prie vartų verkia dėl perteklinio svorio. Ir taip, tai būna negražu.

Ar verta siųsti baldus per kurjerį?

Kartais verta, bet ne tą seną spintą, kuri sveria kaip mažas automobilis. Kurjeris tinka knygoms, drabužiams, smulkiems daiktams, kartais stalui ar komodai, jei gerai supakuota. Baldams dažnai brangu dėl matmenų svorio, o ne realaus svorio. Jei siunta pažeidžiama, ginčas su kurjeriu gali trukti savaites. Reali istorija: klientas siuntė stalą į Bristolį, kurjeris jį apgadino, o kompensacija buvo juokinga. Todėl siųsk tik tai, kas pakeičiama arba neturi didelės emocinės vertės.

Būstas, depozitas ir patarimai taupant kraustantis į Angliją

Ar patarimai taupant kraustantis į Angliją apima depozitą?

Taip, depozitas yra viena didžiausių sumų pradžioje. Anglijoje saugumo depozitas dažniausiai yra iki 5 savaičių nuomos, o holding deposit – iki 1 savaitės. Jei kambarys kainuoja £650 per mėnesį, depozitas gali būti apie £750, plius pirmas mėnuo. Tai jau £1,400, be skrydžio ir maisto. Visada klausk, ar depozitas saugomas tenancy deposit scheme, ir prašyk raštu. Jei nuomotojas vengia popierių, geriau ieškoti kito varianto. Čia taupymas reiškia ne „mokėti mažiau visiems“, o neprarasti pinigų.

Kaip išvengti sukčių per Facebook grupes?

Facebook grupės gelbsti, bet jose pilna ir žmonių, kurie labai skubina. Jei matai „urgent, send deposit now, room will go“, sustok. Prašyk vaizdo skambučio, dabartinio kambario vaizdo, sąskaitos už komunalinius mokesčius bent su uždengtais duomenimis, ir normalaus adreso. Nepervesk pinigų per draugus, neįnešk grynais nepažįstamam ir nesutik su „tik šiandien“. Buvo atvejis, kai žmogus sumokėjo £300 už kambarį Birmingeme, o „šeimininkas“ dingo. Tada dar buvo gėda pasakyti draugams. Gėda pigiau nei nuostolis, pasakyk.

Kuo skiriasi room rent, studio ir flat share?

Room rent reiškia kambarį bendrame name, dažnai dalinamasi virtuve, vonia ir kartais nuotaika. Studio yra tavo maža erdvė su virtuvėle ir vonia, brangesnė, bet ramesnė. Flat share – daliniesi butą su kitais žmonėmis, čia labai priklauso, kas gyvena šalia. Pirmajam mėnesiui dažnai pigiausia room rent, ypač miestuose kaip Lidsas, Notingamas, Sautamptonas ar Reading. Londone kainos kandžiojasi, todėl zona ir atstumas iki darbo svarbiau už gražias nuotraukas. Jei nemėgsti bendrų virtuvių, studio sutaupys nervų, bet ne pinigų.

Kada mokėti council tax ir kaip jį sumažinti?

Council tax dažniausiai ateina ne pirmą dieną, bet labai greitai primena apie save. Tai savivaldybės mokestis už būstą, dažnai £100–£220 per mėnesį, priklausomai nuo zonos ir namo. Jei nuomojiesi kambarį name, kartais jis jau įtrauktas į bills, kartais ne. Visada klausk: „Are bills included?“ Jei gyveni vienas, gali prašyti 25% single occupancy discount. Studentams ir kai kuriems lengvatų gavėjams būna atleidimai. Neignoruok laiškų, nes baudos ir priminimai ateina greitai ir be romantikos.

Ar verta gyventi zonoje 4-6, jei dirbi Londone?

Kartais verta, kartais tik atrodo, kad sutaupai. Nuoma zonoje 5–6 gali būti pigesnė, bet jei kasdien važinėji į centrą, transportas suės dalį skirtumo. Contactless arba Oyster riboja dienos išlaidas, bet vis tiek skaičiuok savaitę, ne vieną kelionę. Jei dirbi pamainomis, naktiniai autobusai ir traukiniai gali griauti planą. Turėjau pažįstamą, kuris gyveno toli nuo Londono, taupė £100 per mėnesį, o paskui praleisdavo po 3 valandas kelyje. Po dviejų mėnesių jis nebetaupė, tik pavargo.

Darbas, bankas ir kasdienės išlaidos

Kiek laiko užtrunka gauti NI number?

NI number, tai National Insurance number, reikalingas darbui ir mokesčiams. Anksčiau procesas buvo kitoks, dabar dažniausiai kreipiesi per oficialią sistemą ir lauki. Gali užtrukti porą savaičių, gali ilgiau, ypač jei dokumentai netvarkingi. Kol lauki, dirbti galima, jei turi teisę dirbti ir darbdavys tave įformina pagal taisykles. Nesiduok į kalbas, kad be NI negalima pradėti jokio darbo, nes taip nėra visada. Bet be popierių gali kilti painiava su payslip ir mokesčiais. Geriau susitvarkyti kuo anksčiau.

Ar banko sąskaita būtina pirmą dieną?

Ne pirmą dieną, bet gana greitai ji taps būtina. Be britiškos sąskaitos sunkiau gauti atlyginimą, mokėti nuomą, statyti kreditinę istoriją ir kartais net imti mobiliąją sutartį. Monzo, Starling, Revolut, Barclays, Lloyds – variantų daug. Kai kurios sąskaitos atidaromos per programėlę greitai, kitos prašo address proof. Čia vėl nežinau 100%, nes bankų taisyklės keičiasi dažniau nei oro linijų bagažo tarifai. Pradžiai gali užtekti Revolut, bet ilgiau gyvenant verta turėti vietinę sąskaitą. Nepamiršk pranešti adresą, kai jį turi.

Kur pigiau pirkti maistą pirmą mėnesį?

Pirmą mėnesį gelbsti Aldi, Lidl, Asda, Morrisons akcijos ir kartais Tesco, jei gauni Clubcard kainas. Sainsbury’s ir Waitrose nėra blogi, tik piniginė pradeda verkti greičiau. Pirk bazinius produktus: ryžius, makaronus, vištieną, kiaušinius, daržoves, konservus. Restoranai ir takeaway atrodo kaip smulkmenos, bet £8 čia, £12 ten, ir savaitė jau virto £70. Jei gyveni su žmonėmis, galima pirkti kartu, bet tada reikia aiškiai pasakyti, kas kam priklauso. Kitaip prasideda tas keistas „kas valgė mano sviestą“ karas.

Ar verta imti automobilį iš karto?

Ne iš karto, nebent darbas be automobilio neįmanomas. Draudimas pradedantiesiems gali būti £80–£250 per mėnesį, kartais daugiau. Plius degalai, parkingas, MOT, tax, remontas, congestion charge Londone. Daugelis atvyksta ir mano, kad automobilis duoda laisvę, o gauna nerimą. Pirmas 2–4 savaites geriau naudoti autobusą, traukinį, dviratį ar car sharing. Jei darbas yra industrial estate už miesto, tada skaičiuok realiai. Blogiausias variantas – pirkti seną mašiną iš žmogaus, kuris „tikrai tvarkingas“.

Koks realus minimumas pragyvenimui be nuomos?

Be nuomos, bet su transportu, maistu, telefonu ir mažomis išlaidomis, realiai skaičiuok £500–£800 per mėnesį. Londone gali būti daugiau, mažesniame mieste – mažiau. Čia nekalbu apie pramogas, drabužius, siuntinius į Lietuvą ir staigmenas. Jei kasdien geri kavą, perki pietus ir važinėji taksi, minimumas dingsta. Aš matau žmones, kurie sutaupo todėl, kad pirmus mėnesius gyvena nuobodžiai. Skamba nelinksmai, bet tada vėliau galima gyventi normaliau. Kartais nuobodu reiškia protinga.

Netvarkingos situacijos, kur žmonės vis tiek sutaupo

Ką daryti, jei darbas ne toks, kaip pažadėjo agentūra?

Pirmiausia – be panikos, bet ir be naivumo. Jei agentūra žadėjo £12–£14 per valandą, o vietoje gauni kitą darbą ar kitokias valandas, klausk raštu. Saugok kontraktą, payslip, žinutes, darbo grafikus. Jei prašo pinigų už „registraciją“ ar „garantiją“, tai blogas ženklas. Gerose įmonėse procesas būna aiškesnis, blogose viskas vyksta per telefoną ir spaudimą. Jei sąlygos neteisėtos arba pavojingos, kreipkis į ACAS, Citizens Advice arba patikimą žmogų. Neleisk, kad gėda tave laikytų blogame darbe.

Kaip pasiskirstyti išlaidas su draugais ir nepykti?

Su draugais visada geriau kalbėti kaip su verslo partneriais, tik šilčiau. Prieš kraustantis sutarkite, kas moka nuomą, kas perka maistą, kas naudoja daugiau elektros, kas važiuoja automobiliu. Atsiskaitykite per banko programėles, ne „aš tau vėliau“. Po mėnesio visi pamiršta, kas kam skolingas, ir prasideda bloga nuotaika. Turėjau porą, kuri gyveno su draugu, o po dviejų mėnesių draugystė subyrėjo dėl £40 už dujas. Juokinga, kol ne tavo pinigai. Užrašai nėra nepasitikėjimas, tai apsauga.

Ar verta pirkti naudotus baldus iš Gumtree/FB Marketplace?

Verta, jei moki tikrinti ir nebijai užduoti kvailų klausimų. Daug žmonių išsikrausto skubiai ir atiduoda baldus pigiai, kartais beveik даром (na, ne visada, bet būna). Pasiimk matmenis, transportą, švaros priemones ir nesusižavėk viena nuotrauka. Patalynės blusos nėra pokštas, o senos čiužiniai gali būti didelė problema. Jei pardavėjas sako „collect now, cash only“ ir neleidžia apžiūrėti, eik toliau. Geras sandėris yra tada, kai daiktas pigus, švarus ir nereikalauja remonto po dviejų dienų.

Kada grįžimas atgal nėra nesėkmė?

Kai skaičiai rodo, kad toliau degini pinigus be plano. Ne visada Anglija duoda greitą rezultatą, nors visi socialiniuose tinkluose rodosi taip. Jei neturi darbo, būsto, palaikymo ir rezervą jau pravalgei, grįžimas į Lietuvą gali būti protingas žingsnis. Gali grįžti ne kaip pralaimėjęs, o kaip žmogus, kuris sustabdė nuostolius. Aš mačiau žmonių, kurie po pusės metų grįžo, susitvarkė dokumentus, susirado geresnį variantą ir atvažiavo antrą kartą jau ramiau. Tai ne pasiduodavimas. Tai logistika, tik su jausmais.

Paskutinis klausimas: ar tikrai verta taupyti ant visko?

Ne, ant visko taupyti nereikia. Yra dalykų, kur pigiau reiškia brangiau: prastas draudimas, nesaugus automobilis, neaiškus būstas, darbas be popierių. Sutaupyti reikia ant perteklinio bagažo, nereikalingų baldų, impulsyvių pirkinių ir gyvenimo tempo, kuris degina pinigus. Bet saugumui, dokumentams ir sveikatai geriau nepagailėti. Kartais žmonės pinigų turėjo mažiau negu reikėtu, nes taupė ten, kur nereikėjo. Pats geriausias taupymas yra ramus planas, o ne desperacija. Jei jaučiu, kad darau kvailą sprendimą, dažniausiai taip ir yra.

Išvada

Patarimai taupant kraustantis į Angliją geriausiai veikia, kai žiūri į visą kelionę, ne tik į skrydžio kainą. Paskaičiuok būstą, depozitą, bagažą, transportą, maistą, NI number, council tax ir rezervą. Nevežk nereikalingų daiktų, neperduok pinigų nepažįstamiems ir nepasirašinėk nieko, ko nesupranti. Geriausias taupymas – šaltas protas, kai visi aplinkui sako „bus gerai“.