Patarimai sklandžiam baldų gabenimui į Angliją: Kaip išvengti nervingų situacijų ir sutaupyti nervų

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt ketverius metus ir galiu pasakyti viena – baldų gabenimas į Angliją niekada nebuvo toks paprastas, kaip atrodo iš pažiūros. Anksčiau, prieš šį visą „Brexit“ chaosą, mes tiesiog užsidėdami daiktus ir važiuodavome, o dabra viskas pasikeitė. Tiesioginis maršrutas per Kalę (juodąjąją Angliją) nėra toks paprastas kaip anksčiau, reikia gerai susirinkti dokumentus, o muitinėje gali užstrigti net ir su viena kėde. Dažnai klientai klauso, kodėl kaina kyla ar kodėl reikia laukti, o atsakymas paprastas – biurokratija. Štai štai ir visi šie papildomi mokesčiai, kurie užkliūva ant kojų. Visgi, jei viską suplanuoti protingai, persikraustyti galima be didelio streso, tik reikia žinoti keletą niuansų, kuriuos dalinuoju žemiau.

Dokumentai ir parengimas (be šito nepraeisi)

Kokius dokumentuos reikia tur�ti aišku?

Svarbiausia turi būti sandorio sutartis arba kvitas, kuris patvirtina, kad turtas priklauso tau. Jei veži naujus baldus, būtinai reikia PVM sąskaitos faktūros, nes anglų muitininkai mėgsta patikrinti kainą. Be to, reikia deklaracijos, kurioje nurodoma, ką tiksliai vežame – nerašyk „baldai“ bendrai, būk konkretus, pvz., „dviejų vietų sofa ir stalas“. Jei turi TIR knygelę (kai veži pilną furgoną), tai dar paprasčiau, bet jei tai dalinis krovinys, reikės daugiau detalių. Nepamiršk ID kortelės arba paso kopijos vairuotojui.

Ar reikia mokėti PVM ar mokesčius už naudotus daiktus?

Jei persikraustai ir turi nekilnojamojo turto Anglijoje (arba įsigyjai), tai dažniausiai naudoti daiktai atleidžiami nuo mokesčių (Transfer of Residence). Tai reiškia, kad mokesčių nereikia, bet turi pateikti įrodymus, pvz., nuomos sutartį ar pirkimo-pardavimo dokumentą namo. Jei tiesiog veži baldus draugui ar parduodi, tada gali tekti mokėti importo mokesčį ir PVM. Anglijos mokesčių sistema gana griežta, geriau viską iš anksto sužinoti, kad vėliau nereikėtų mokėti baudų už vėlavimą.

Kas dėl vairuotojo dokumentų, ar jie patikrinami?

Žinoma, tikrinami labai griežtai. Vairuotojas turi turėti galiojantį vairuotojo pažymėjimą (jei reikia – tarptautinę kortelę), pasą arba ID, taip pat patvirtinimą apie uždarbių (jei dirba įmonėje). Po „Hard Brexit“ reikalavimai sustiprėjo, net ir lengviesiems automobiliams arba furgonams iki 3.5 tonos gali reikėti leidimų (Kent Access Permit jei važiuoji per Kentą). Be to, vairuotojas privalo turėti CMR draudimą, kuris padengia krovinią. Be šito jo tiesiog neįleis į keltą.

Ar galima veži daiktus, kurių nėra sąraše?

Negalima, arba bent jau nepatarauju. Muitinės sistema veikia taip, kad kas turi būti deklaruota. Jei rastų kažką papildomo, kas nenurodyta, gali būti bauda arba viso krovinio konfiskavimas (nors retai, taip atsitinka). Vieną kartą važiavome su klientu, kuris paslėpė keletą dėžių su alkoholiu, tai buvo didelė bėda – teko eiti į papildomą patikriną ir mokėti didelius mokesčius. Geriau viską užrašyti iš karto, kad nereikėtų aiškintis ten vietoje.

Kas jei aš pats nevažiuoju, kas atstovaus?

Tada reikia pavesti šią funkciją pervežėjui arba logistikos agentui. Tave atstovaus vairuotojas, kuris turi visas jo gavimo (arba siuntimo) dokumentus. Jei dalyvauja tarpininkas, jis turi turėti notarizuotą įgaliojimą (tai retai, bet kartais reikalinga), bet dažniausiai užtenka sutarties su pervežimo įmone. Svarbu, kad gavėjo Anglijoje žinotų, kada atvyks, ir galėtų priimti krovinią, arba pasirūpinti sandėliu.

Pakavimas ir patalpos (kaip nenusprogti nuo streso)

Ar verta pirkti dėžes ar rasti naudotas?

Manau, kad geriau pirkti naujas, stiprias dėžes, ypač jei veži brangius daiktus. Naudotos dėžės gali būti susilpnėjusios, o drėgmė Anglijoje (ypač šiaurėje) padaryta savo. Turiu omenyje tai, kad jei dėžė sugriūva kelyje, tada ir turtas sugenda. Naujos dėžės kainos nėra tokios aukštos, palyginti su tavo sofa verte. Be to, jas galima paskui lengviau sudėlioti viena ant kitos furgone.

Kaip supakuoti sofą, kad ji neapsitrankytų?

Sofą reikia gerai įvynioti į burbuliukinę plėvelę (bubble wrap), o viršų uždengti storu kartonu arba specialia uždangale. Svarbu apsaugoti kampus, nes jie dažniausiai patiria smūgių. Vienas klientas bandė neįvynioti sofos ir tiesiog uždėjo ant jos antklodę – važiavome per Kalę, o kelią buvo labai blogas, rezultate sofa atrodė kaip po katastrofos. Geriau pasidaryk darbą iš anksto.

Ar reikia išmontuoti baldus arba juos taisyti?

Didžiąją dalį baldų, ypač spintas ir lovas, būtina išmontuoti. Tai ne tik taupo vietą furgone, bet ir sumažina jų sugadinimo riziką. Vairuotojas gali tai padaryti, bet paprastai jis yra vairuotojas, ne baldų meistras, todėl geriau pasirūpink tai pats arba pasamdyk montuotoją iš šios pusės. Išmontuotas baldas užima mažiau vietos ir lengviau įstumiamas per duris.

Ką daryti su trapiais daiktais, pvz., veidrodžiais?

Veidrodžius ir paveikslus reikia įdėti į specialias dėžes su rėmais (mirror boxes) arba uždengti storu kartonu ir lipnia juosta suklijuoti kryžiumi. Nepamiršk pažymėti „TRAPIA“. Vieną kartą gavome paveikslą, kurį klientas tiesiog uždėjo ant dėžių krūvos – natūralu, jis susilaužė. Tokiems daiktams reikia individualaus dėmesio.

Ar turiu suskaičiuoti dėžes ir baldus iš anksto?

Būtina. Vairuotojui reikia žinoti, kiek vietos užims krovinių, kad galėtų suspėsti įstatyti viską į furgoną. Jei sakai „keletas dėžių“, o išties jų yra trisdešimt, gali kilti problemų – furgonas bus per mažas. Geriau padaryti sąrašą su matmenimis (ilgis, plotis, aukštis) ir svoriu. Tai padės apskaičiuoti tūrį (kubinius metrus) ir pasirinkti tinkamą automobilį.

Ar galima krauti daiktus į maišus?

Galima, bet tik jei tai yra drabužiai arba patalynė, kurios nesugenda. Kietus daiktus į maišus dėti neverta – jie gali susiplėšyti ir visa turinį iškristi. Be to, maišai sunkiau sukraunami, slidžiai. Rekomenduoju dėžes, jose tvarka išlieka geriau. O drabužiams galima naudoti vakuuminius maišus, taip sutaupysi daug vietos.

Muitinė ir Brexit (tas blogasis sapnas)

Ar Brexit padarė didelę įtaką baldų gabenimui į Angliją?

Žinoma, padarė didžiulę įtaką. Anksčiau buvo tiesiog ES rinka, dabar tai trečioji šalis. Reikia eiti per importo procedūras, pildyti deklaracijas. Užtrunka ilgiau, kainuoja brangiau. Ypač sunku tiems, kurie nėra pasiruošę – jei trūksta vieno dokumento, gali tekti laukti dieną arba dvi uoste. (Kartais net atrodo, kad anglai tiesiog kerpa pinigus iš mūsų neapgalvotumo).

Kiek laiko užtrunka muitinės patikra?

Įprastai, jei viskas tvarkinga, tai nuo 1 iki 3 valandų, tačiau jei krūva arba pasitaiko „random“ patikra, gali užtrukti ir ilgiau. Kartais muitinės sistemos užstringa, tada visi stovi. Paskutinį kartą važiavome per Dover’ą, sistema buvo „down“, tai stovėjome 6 valas. Tai kažkas neprognozuojamo, su kuo reikia susitaikyti.

Kas jei mane sustabdys ir patikrins krovinią?

Tegu patikrina, jei nieko nebandai slėpti, viskas bus gerai. Jie gali paprašyti atidaryti furgoną arba keletą dėžių. Jei deklaracija atitinka turinį, tą ir leidžia toliau. Blogiausia, kai randa kažką, ko nėra sąraše – tada prasideda problemos, baudos ir galimas krovinio konfiskavimas. Geriau būti sąžiningas.

Ar galiu vežti maistą ar augalus į Angliją?

Maistas (ypač mėsa ir pieno produktai) yra griežtai ribojamas. Galima vežti tik mažus kiekius asmeniniam vartojimui, bet geriau to nedarant – gali atimti. Augalus irgi griežtai tikrina, reikia fitosanitarinių pažymėjimų. Vieną kartą klientas bandė vežti savo auginamas pomidorus – juos tiesiog išmetė uoste. Nereikia rizikuoti dėl keleto eurų vertės daiktų.

Ar turiu mokėti kažką papildomai uoste?

Gali būti, kad reikės mokėti uosto mokesčius arba „handling charges“, kurias ima laivų kompanijos už krovinių apdorojimą. Tai nebūtinai yra mokesčiai valstybei, bet kompanijų paslaugos. Dažniausiai jos įtrauktos į bendrą kainą, bet kartais imamos atskirai, todėl klausk iš anksto.

Kas dėl taršos mokestis (Clean Air Zone) Anglijoje?

Tai ne muitinė, bet labai svarbu. Jei tavo furgonas neatitinka Euro 6 standarto, teks mokėti užvažiavimą į Londoną arba kitus miestus (ULEZ). Šie mokesčiai gali būti dideli – kasdien 12.5 svarų ar daugiau. Geriau pasirinkti naujesnį furgoną, kad nereikėtų mokėti šių pinigų.

Kainos ir terminai (pinigai ir laikas)

Kiek kainuoja baldų gabenimas į Angliją?

Kaina priklauso nuo tūrio, svorio ir atstumo. Paprastai dalinis krovinys kainuoja nuo 300 iki 800 eurų, pilnas furgonas – nuo 1200 iki 2000 eurų. Taip pat įtakos turi kuro kaina, kuri šiuo metu labai svyruoja. Tikslios kainos negaliu pasakyti, neįvertinęs krovinio, bet galiu pasakyti, kad baldų gabenimas į Angliją niekada nebus pigus, jei nori saugumo.

Ar kaina svyruoja priklausomai nuo sezono?

Taip, tikrai. Pavasarį ir vasarą (birželio-rugpjūčio mėn.) kaina šoka aukštyn, nes visi persikrausto. Taip pat brangu prieš šventes (Kalėdas, Naujuosius). Jei galima, bandyk planuoti persikraustymą rudenį arba žiemą – tuomet gali gauti nuolaidą. Vairuotojų trūkumas taip pat įtakoja kainą.

Kiek dienų užtrunka kelionė?

Įprastas kelionės laikas yra 3-5 dienos priklausomai nuo to, ar tai yra dalinis krovinys (kai reikia surinkti daugiau krovinių), ar tiesioginis važiavimas. Taip pat reikia laiko muitinės procedūroms. Neskubėk, geriau planuok savaitę laiko, kad nereikėtų stresuoti, kad vairuotojas vėluoja.

Ar brangiau vežti į Škotiją ar į Londoną?

į Škotiją (Glasgow, Edinburgas) brangiau dėl to, kad keliai ilgesni ir daugiau degalų sunaudojama. į Londoną brangiau dėl to, kad ten dideli spūstys ir galimi ULEZ mokesčiai. į vidurio Angliją (Birmingham, Manchester) paprastai pigiau ir greičiau. Tačiau viskas priklauso nuo konkretaus adreso – ar ten galima privažiuoti dideliu furgonu.

Kokia įmoka už uosto keltą?

Keltas (Dover-Calais arba Hull-Rotterdam) kainuoja apie 100-200 eurų vienam furgonui į vieną pusę. Į šią kainą dažnai įeina ir vairuotojo vieta. Kartais keltas būna pilnas, tenka laukti kito reiso, tai taip pat gali padidinti laiką. Šios išlaidos dažniausiai įtrauktos į sąskaitą, bet patikrink.

Ar galima sutaupyti renkantis pigų pervežėją?

Galima, tai rizikuoji. Pigūs pervežėjai dažnai neturi draudimo, važiuoja senais furgonais, kurie gali sugesti kelyje. Girdėjau istorijų, kai žmonės mokėjo pusę kainos, o jų daiktai atvyko po mėnesio ir buvo sužaloti. Geriau sumokėti šiek tiek daugiau, bet būti ramu.

Procesas ir pristatymas (kas vyksta ten)

Vairuotojas atveš tiesiai į mano duris?

Jei gyvenami namai ir yra galimybė privažiuoti, taip ir bus. Bet jei gyveni centre, kur yra uždaras aikštelė arba labai siauros gatvės, vairuotojas gali būti priverstas palikti daiktus artimiausioje vietoje. Anglijoje daug vietų, kur reikia specialių leidimų (parking permit) įvažiavimui, tai reikia pasirūpinti iš anksto.

Kas jei negaliu priimti kroviniuo?

Tada turi nurodyti atstovą – gali būti draugas, šeimos narys arba net gatvės parduotuvė, jei sutiksi. Vairuotojas negali palikti krovinių gatvėje be prižiūrėtojo. Jei nieko nenurodei, krovinys gali būti nuvežtas į sandėlį, o tai kainuos papildomai (saugojimo mokesčis).

Ar reikia įsirašyti pažymą (CMR)?

Būtinai. CMR pažyma yra pagrindinis dokumentas, patvirtinantis, kad krovinys buvo priimtas ir perduotas. Jame turi būti nurodyta kiekis, būklė (jei ypač pažeista). Pasirašyk tik tada, kai tikrai patikrini, kad viskas tvarkoje. Vieną kartą klientas pasirašė „aštuoniukę“, o namuose pastebėjo, kad trūksta dėžės – padėti nebegalėjome.

Ar turiu padėti iškrauti?

Nebūtina, bet jei gali – būna greičiau. Vairuotojas gali tai padaryti pats, jei tai įtraukta į kainą (paprastai taip ir yra), tačiau didelius bei sunkius baldus geriau kelti dviese, kad nenusitrintų nugaros. Nereikalauju, kad klientas dirba, bet pagalba visada vertinama.

Kas dėl draudimo, kas padenga nuostolius?

Draudimas turi būti. Paprastai pervežėjas turi „Carrier’s liability“ draudimą, kuris padengia tam tikrą sumą (pvz., 10 eurų už kg). Jei turi labai brangius daiktus, reikia pasirūpinti papildomu draudimu arba juos apdrausti pats. Nemanau, kad verta rizikuoti be draudimo, ypač vežant antikvarinius baldus.

Bėdos ir patirtis (realus gyvenimas)

Kokias dažniausias klaidas daro klientai?

Dažniausia klaida – vėlyvas pasiruošimas. Žmonės skambina paskutinę minutę ir tikisi, kad viskas įvyks rytoj. Taip pat dažnai neteisingai nurodo kiekį (sako „mažai daiktų“, o iš tiesų pilnas namas). Ir dar – nepažymi dėžių, tada vairuotojas nežino, kur ką dėti. (Čia turiu omenyje tai, kad viena dėžė su indais nukrito, nes nebuvo pažymėta „TRAPIA“).

Ar gerai veži per tunelį (Eurotunnel)?

Tunelis yra greitesnis nei keltas, užtrunka tik 35 minutes. Tačiau jis brangesnis ir reikia griežčiau laikytis taisyklių dėl degalų (neleidžiama vežti kai kurių medžiagų). Jei skubate, tunelis geriausias variantas, jei norite pigiau – keltas. Man asmeniškai patinka keltas, galima pailsėti, pavalgyti.

Ar buvo kažkokia ypatingai keista situacija?

Buvo, kai vairuotojas pamiršo pasiimti dokumentus Lietuvoje ir jis teko važiuoti tuščiu furgonu atgal (tai buvo baisiai). Dar kartą klientas užrakino namus ir paliko raktus viduje, o mes atvažiavome jau jo atsisveikinti. Ten teko skambinti gaisrininkams. Gyvenimas – tai ne filmas, kartos būna tikros keistenybės.

Ar saugu duoti brangius daiktus atsitiktiniams vairuotojams?

Rekomenduoju rinktis patikimas, patikrintas pervežimo įmones, kurios dirba jau ilgai. Atsitiktinių vairuotojų rizikuoti nėra verta. Geriausia, jei įmonė turi apžvalgų arba rekomendacijų. Aš, pvz., visada duodu savo klientams mano vairuotojo numerį, kad galėtų su juo susisiekti tiesiogiai.

Kaip elgtis, jei baldai sugadinti atvykus?

Pirmiausia nedaryk nusivylimo, nedėk pasirašymo, kad visas gerai. Nufotografuok žalą, parašyk CMR pažyme pastabą „sužalota“. Tada skambink įmonę. Jei turi draudimą, pradėk procesą. Be dokumentų įrodymų nieko nenupirksi. Vienas klientas taip padarė ir gavo atlyginimą per savaitę.

Ar verta rinktis dalinį krovinį (part load)?

Jei turi mažai daiktų (pavyzdžiui, 10 dėžių), tai tikrai verta. Tai pigiau, nei kurti pilną furgoną. Tačiau reikia kantriai laukti, kol įmonė surinks kitus krovinius toje pačioje kryptyje. Tai gali užtrukti savaitę-dvi. Jei skubate – mokėk už pilną furgoną.

Ar galima veži gyvūnus?

Galima, bet tik jei tai yra asmens dokumentuotas šuo arba katė (su pet-nėra). Jie turi būti specialioje būdoje, ne krovinyje. Vairuotojas negali juos prižiūrėti. Geriau juos veži lėktuvu arba traukiniu, nes furgone jiem bus per karšta arba per šalta. Nemanau, kad tai gera idėja.

Ar teko veži kažką, kas netilpo į duris?

Dažnai. Ypač sofos ar pianinai. Prieš važiuojant patikrinkite matmenis durų ir laiptų. Angliški namai dažnai turi siauras duris. Jei netilps, teks išmontuoti langą arba kelti per balkoną (o tai papildomai kainuoja). Planuok iš anksto.

Ar reikia suteikti vairuotojui vandens ar maisto?

Nebūtina, bet labai malonu. Vairuotojai dirba ilgai, kartais 10-12 valandų per parą. Puodelis arbatos arba užkandis gerai pagerina nuotaiką. Žmogiškumas visada grįžta. Tai nėra reikalavimas, bet paprasta pagarba.

Ką daryti su likusia pakuote Anglijoje?

Geriausia susirasti vietinę bendrovę, kuri surenka šiukšles (angliškai „man with a van“ arba „rubbish removal“). Negalima tiesiog mesti į gatvę, gausi baudą. Dėžes gali parduoti arba duoti kaimynams, kurie taip pat kraustosi. Aš visada sakau klientams – išsikrauti dėžes iš karto.

Ar sunku rasti adresą Anglijoje su navigacijos sistema?

Daugeliu atveju navigacija veikia gerai, bet kaimiškos vietovės gali būti painios (vienos gatvės tas pats pavadinimas, skirtingi pašto kodai). Būtinai nurodyk pašto kodą (postcode), be jo anglai negali gyventi. Vieną kartą važiavome į kaimą ir navigacija mūsų vedė į lauką, kelyje nebuvo jokio ženklo.

Ar galima pasitikėti įmonėm, kurios siūlo per pigią kainą?

Atsargiai. Jei kaina žymiai mažesnė nei rinkos, tai kažkas čia ne taip. Gali būti, kad jie neturi draudimo, arba bus slapta reikalaujama papildoma mokėti. Patikrinkite jų reviews (atsiliepimus). Geriau sumokėti normalią kainą ir ramiai miegoti.

Kas dėl pervedimų (bank transfer) ar grynųjų?

Dauguma įmonių priima pervedimus, kai kurios – grynaisiais (tik Anglijoje arba Lietuvoje). Geriau susitarti dėl mokėjimo iš anksto, kad nebūtų nepatogumų. Aš visada rekomenduoju likutinį mokėti grynaisiais vairuotojui pristatymo metu, arba pervedimu prieš išvykstant (tai užtikrina, kad jis tikrai važiuos).

Ar verta viską daryti paties arba samdyti?

Jei turi daug laiko ir patirties, gali pats bandyti (nuoma furgono). Bet baldų gabenimas į Angliją yra sudėtingas procesas, ypač su muitinės formalumais. Samdyti profesionalus išgelbėja nuo daugybės problemų. Mano patirtis rodo, kad taupant pervežimo kainą, galima prarasti daugiau dėl sugadintų daiktų.

Ar yra kokia nors paslaptis, kurią niekas nesako?

Paslaptis ta, kad visada bus kažkas, ką nepnumei. Kelyje gali sutrūkti furgonas, gali užsibti keltas, o gali būti, kad klientas Anglijoje nurodys blogą adresą. Ramesnis žmogus tą lengviau viską išgyvena. Stresas yra blogiausias palydovas šiame reikale.

Ar reikia bijoti, kad daiktai dingstant?

Su patikimomis įmonėmis tikimybė labai maža. Mes turime stebėjimo sistemas, GPS furgonuose. Bet visada yra rizika. Todėl brangius daiktus (juvelerija, pinigai, dokumentai) vežk su savimi kelyje, ne krovinyje. Tai pagrindinė taisyklė.

Kas būtų tavo pagrindinis patarimas?

Planuok iš anksto, klausyk patarimų ir nepasitikėk akimis. Kuo daugiau informacijos duodi iš pradžių, tuo mažiau problemų bus vėliau. Ir svarbiausia – nepanikuok, jei kažkas nepaeina taip, kaip planavai. Visada galima išspręsti.

Visa tai yra mano kasdienybė. Tikiuosi, kad šie patarimai padės jums išvengti tų klaidų, kuriuos aš matęs savo 24 metų patirtyje. Sėkmės kelyje!

Išvada

Sumažius, baldų gabenimas į Angliją nėra taip baisu, kaip gali atrodyti iš šių visų istorijų, jeigu tik pasiruošiate tinkamai. Svarbiausia yra ne bijoti klausti ir rinktis patikimus žmones, o ne pigiausią variantą. Nors biurokratija ir keliai gali sukelti nemigą, tačiau su gera planavimu viskas vyksta sklandžiai. Tikiuosi, kad šis straipsnis padės jums išvengti tų bėdų, su kuriomis susiduria dauguma mano klientų, ir jūsų turtas atvyks saugiai bei laiku.