Patarimai persikraustant iš Londono protingai: kaip išvengti chaoso ir peršalimo

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt ketverius metus ir, pasakysiu tiesiai, Londonas visada buvo atskiras pasaulis. Kraustymasis iš didžiojo miesto niekada nebuvo lengvas, o dabar, kai tų „paprastų“ reikalų visai neliko, viskas taps dar sudėtingiau. Dažnai žmonės skambina išsigandę kainų ar terminų, bet tiesą sakant, dauguma problemų kyla ne iš pervežėjų, o iš to, kad nėra suplanuota iš anksto. Štai jums patarimai persikraustant iš Londono protingai, paremti mano ilgamečia patirtimi ir tuo, ką matau gatvėse kasdien. Jeigu pasiruošiate šiai kelionei, gerkite arbatą, o aš papasakosiu, kaip iš tiesų vyksta procesas ir ką būtina žinoti, kad nereikėtų mokėti dvigubai.

Londono specifika ir logistika

Ar sunku rasti vietą stovėjimui Londono centre?

Labai sunku, ir tai ne pokštis. Vairuotojai nekenčia važiuoti į centrą dėl „ULEZ“ zonų ir mokesčių, o be to, ten tiesiog nėra kur padėti sunkvežimį. Jei gyvenate kokiame Soho ar Kensingtone, turite susitarti dėl leidimo stovėti (parking suspension) dar prieš savaitę-dvi, kitaip teks nešti daiktus per pusę miesto pėsčiomis. Kartą turėjau klientą, kuris maniau, kad tiesiog sustos ant raudonųjų linijų „penkioms minutėms“ – sunkvežimį atsigabeno per valandą. Taip pat, nepamirškite apie „congestion charge“, jei įvažiuojate į mokesčių zoną.

Kiek laiko užtrunka pakrovimas?

Tai labai priklauso nuo to, kiek aštrių daiktų turite, bet paprastai butui užtrunka nuo 3 iki 6 valandų. Jei viskas supakuota į dėžes, eina greitai, jei daiktai gyva mėtyti spintose – tai kita istorija (ir dažnai papildomas mokestis už laiko prailginimą). Vairuotojas turi savo grafiką, jei pavėluojate, jis gali tiesiog išvažiuoti,nes turi kitą užsakymą Birmingeme arba Dablino uoste. Geriau pradėti ryte, kai dar nėra didžiulis „rush hour“, nes M25 žiedas ryte pradeda užsikimšti jau nuo 6:30 ryto.

Ką daryti, jei namuose yra sunkiosios lentynos?

Praneškite apie tai iš anksto, ne tada, kai vairuotojas atvažiuoja. Turime pasiųsti didesnią komandą arba suoliuką (liftas ne visada praeina pro laiptus arba nėra vietos jį pastatyti). Kartais klientai sako: „o, tai tik viena sofa“, bet ta sofa sveria šimtus kilogramų. Vieną kartą teko nešti pianiną penktu aukšte be lifto – tai buvo košmaras ir vairuotojui, ir man, kuris šitą dalyką suorganizavau (beveik viskas nukrito laiptų turne, bet nusipirko). Geriau užduoti klausimą iš anksto.

Ar galima persikraustyti savaitgaliu?

Galima, bet tai papildomai kainuos. Dauguma firmų dirba penkias-seis dienas per savaitę, o savaitgalis yra „overtime“. Jei jums būtina, žinoma, padarysime, bet pasiruoškite, kad galutinė sąskaita bus didesnė maždaug 20-30 proc. Be to, savaitgaliais Londono gatvėse gyventojai dažniau stebi ir skundžiasi, jei sunkvežimis dirba per garsiai, tai gali padaryti dar daugiau problemų su policija ar miesto sargu.

Ar reikia rūpintis leidimais savivaldybėje?

Absoliučiai taip. Be „parking bay suspension“ jūsų sunkvežimį gali tiesiog nutempti. Užsakykite jį savivaldybės svetainėje (pvz., Westminster ar Tower Hamlets council), tai kainuoja nedaug, bet taupo nervus. Nors kartais atrodo, kad Londonas nieko neprižiūri, stovėjimo taisyklių jie laikosi griežtai. Niekada nežinai, kai pro važiuos „traffic warden“ ir užrašys baudą, kurią teks mokėti jums arba mums (o mes ją pridėsime prie sąskaitos).

Ką daryti su „Congestion Charge“ ir „ULEZ“?

Tai jūsų (kliento) sąskaita, nebent pasirašytame kitokios sutarties. ULEZ zona dabar apima daugumą Londono, ir jei mūsų sunkvežimis neatitinka standartų (o dažnai seni „Luton“ sunkvežimiai neatitinka), mokestis gali būti didelis – net iki 100 svarų per dieną. Patikrinkite, ar jūsų automobilis atitinka reikalavimus, jei nuvažiuosite patys, arba pasirūpinkite, kad pervežėjas įskaičiuotų tai į kainą. Nerekomenduoju rizikuoti, kamerų ten yra daugiau nei policijos mašinų.

Ar saugu palikti daiktus sunkvežimyje naktį?

Geriau to nedaryti. Nors sunkvežimiai turi užraktus, Londono naktimis gali būti rizikinga. Yra atvejų, kai „smulkieji“ vagysiai išsibrauna į atidarytas dalis. Jei reikia pristatyti daiktus kitą dieną, įsitikinkite, kad turgavietėje ar sandėlyje yra apsauga arba vairuotojas miega kabyje. Aš visada sakau klientams – jei galima, užbaikite viską viena diena, net jei reikės dirbti iki vėlyvo vakaro.

Ar reikia įvertinti laiko skirtumą?

Jei važiuojate toliau, į Škotiją ar Velsą, laiko skirtumo nėra, bet nuovargis kaupiasi. Jei važiuojate į Lietuvą, tai kelioms dienoms. Planuokite atvykimą taip, kad nereikėtų iškrauti daiktų vidurnaktį. Nemanau, kad jūsų kaimynai Lietuvoje džiaugsis, jei atvyksite su sunkvežimiu 3 valandą ryto ir pradėsite kalbti.

Daiktai, dėžės ir pakavimas

Kur gauti dėžių?

Nereikia jų pirkti naujų, tikrai ne. Eikite į bet kurį „Tesco“ ar „Lidl“ paieškoti dėžių (kalbu iš patirties – jų dažnai lauke prie šiukšliadėžių). Yra ir svetainių, kurios parduoda naudotas dėžes pigiai. Naudokite stiprias dėžes, tos „banana box“ dėžės tinka drabužiams, bet ne knygoms. Aš pats buvau padaręs klaidą ir dedamas knygas į silpnas dėžes – apačia iškrito nešant. Geriau daug mažų dėžių nei viena milžiniška, kurią neįmanoma nešti.

Kaip supakuoti stiklą ir porcelianą?

Naudokite popierių, burbuliuką (bubble wrap) ir drabužius. Nerašykite „KRUŠA“ ant dėžės, nes tada vairuotojas tikrai ją mėtys. Geriau rašykite „STIKLAS, ATSIDŽIŪK“. Kartais žmonės man sako: „o, jiems reikia būti atsargiems“, tačiau jie nežino, kas yra toje dėžėje, kol neįsibrauna. Vieną kartą gavau skambutį, kad buvo sulaužyta brangi vazo, nes klientas parašė tik „virtuvė“. Būkite konkretūs.

Ar verta pirkti specialią drabužių dėžę?

„Wardrobe box“ – tai dėžė su strypu, ant kurio galima pakabinti kostiumus ir sukneles. Ji brangi, bet labai patogi, jei turite daug „dry cleaning“ drabužių. Jei ne, tiesiog sulenkite ir padėkite į paprastas dėžes arba krepšius. Aš asmeniškai nerekomenduoju švaistyti pinigų, jei drabužiai nėra labai jautrūs, bet jei turite brangų šilko rūbų – geriau saugoti.

Ką daryti su baldais, kurie nesinaudoja?

Jeigu baldai yra seni ir jūs juos niekada nenaudosite, geriau juos palikti Londone arba parduoti. Pervežimas kainuoja pagal tūrį (kubinius metrus), o ne svorį. Kodėl turėtumėte mokėti už seną sofos, kurią pirmiausia reikės išmesti Lietuvoje? Nešioti šiukšles per visą Europą nėra protinga (ir aš to nebebeprisimenu, kiek kartų tai sakau). Išsiaiškinkite iš anksto, ką tikrai norite pasiimti.

Ar reikia išmontuoti baldus?

Dažniausiai – taip. Didelės spintos, lovos, stalai turi būti išmontuoti, kad tilptų į sunkvežimį ir nesusilaužytų laiptuose. Jei nesumontuojate, vairuotojai gali atsisakyti tai daryti arba padarys tai greitai ir blogai, o tada kaltins juos. Patikrinkite, ar turite įrankius (atsuktuvas, raktas), arba užsisakykite šią paslaugą pas mus. Vieną kartą teko išmontuoti didžiulę sieninę spintą su veidrodžiais – baisu buvo, kad neišsitrauks pro duris.

Kaip pažymėti dėžes?

Rašykite ant kiekvienos dėžės, kur ji turi eiti (pvz., „Virtuvė“, „Miegamasis“, „Garažas“). Taip sutaupysite valandas ieškodami drbalių ar puodų atvykus į vietą. Nerašykite tik „Mano daiktai“. Be to, pažymėkite tas dėžes, kurios turi būti atidarytos pirmiausia (pvz., „Pirmosios dienos reikmenys“ – čia bus alkoholio? Ne, šipulių, maisto ir pagalvių).

Ar galima vežti maistą?

Negalima vežti skysčių (neuždarytų butelių, kiaušinių, sūrių), nes tai gali sukelti kvapą ar apsigundyti pelėmis. Konservus ir džiovintą maistą galima, bet geriau suvalgyti viską prieš išvykstant. Nėra nieko blogiau nei atidaryti sunkvežimį po savaitės kelionės ir pajusti griuvusių apelsinų kvapą. Tikrai neverta.

Ką daryti su vaistažolėmis ir chemija?

Vaistus geriau pasiimti su savimi (butelyje su receptu, jei reikia), o cheminius valymo priemones geriau išmesti arba uždaryti į hermetiškus maišus. Jei indelio atsidurs, visa jūsų lova gali būti nudažyta balintuviu. Aš mačiau tokią situaciją – vairuotojas atsidarė „Fairy“ indų ploviklį, kuris nukrito ant kliento drabužių. Buvo liūdna.

Ar reikia ištuštinti spintas?

Taip, būtinai. Niekas nenori nešti jūsų užpildytos spintos su drabužiais viduje – ji per sunki ir gali atitrūkti. Visus drabužius sudėkite į krepšius arba dėžes. Oi, ir nepamirškite patikrinti kišenų! Kartai klientai palieka pinigus ar dokumentus seniuose drabužiuose, o tada ieško juos visą Lietuvą.

Ar galiu vežti augalus?

Tai sudėtinga klausimas. Jei vežate per Jungtinę Karalystę į ES (Lietuvą), dabar taisyklės griežtesnės dėl žemės dirvos. Augalai su žeme gali būti konfiskuoti muitinėje. Geriau pasikonsultuoti su mumis arba palikti augalus draugams Londono. Nors aš nėra 100 proc tikras, ar visi muitininkai tikrina kiekvieną puodelį su kaktusu, bet rizikuoti nėra verta.

Kaip saugoti kompiuterius ir elektroniką?

Jei įmanoma, pasiimkite juos su savimi į keleivinį automobilį arba lėktuvą. Jei ne, uždarykite į originalią dėžę (jei dar turite) ir gerai užpilkite į kitą dėžę. Neleiskite jų gulti ant dugno, kur gali užkristi kitos dėžės. Elektronika ir drėgmė nesusitaria, tad jei sunkvežimis bus drėgnas (o kartais būna), gali būti problemų.

Pinigai, kainos ir paslėpti mokesčiai

Kaip susiformuoja kaina?

Kainą lemia tūris (kubiniai metrai), atstumas ir papildomos paslaugos. Taip pat įtakoja degalų kaina (fuel surcharge). Jei reikia įvažiuoti į „LEZ“ zoną arba naudoti liftą, tai viskas pridedama. Neklauskite, kiek kainuoja „apytiksliai“, be matavimų. Aš galiu pasakyti tik tuomet, kai žinau, kiek dėžių ir baldų turite. Vienas klientas sakė „turim tris daiktų“, tai atvažiavome, o ten buvo pilnas namas su dviračiu.

Ar gali būti paslėptų mokesčių?

Tiesioginių „paslėptų“ mokesčių nėra, tačiau yra dalykų, apie kuriuos klientai nepagalvoja. Pavyzdžiui, laukimo mokestis, jei vairuotojas turi laukti, kol jums išsirūpins raktus nuo naujo buto. Arba mokestis už sunkių daiktų nešimą. Geriau klausti „ar į kainą įskaičiuota viskas?“, o ne tik „kiek kainuoja?“.

Ar reikia mokėti užsakymo mokestį (deposit)?

Dauguma firmų prašo nedidelio avanso, kad užfiksuotų datą. Tai apsaugo tiek mus, tiek jus. Jei atšaukiate paskutinę minutę, mes prarandame užsakymą. Avansas paprastai atskaitomas nuo galutinės sumos. Jei kas klauso, ar galima be avanso – galima, bet tada data nėra užfiksuota ir gali būti paimta kito kliento.

Ar galima sumokėti grynaisiais?

Geriau ne. Sunkvežimų vairuotojai nebepriima didelių grynųjų sumų dėl saugumo. Geriau pervesti į sąskaitą arba mokėti kortele prieš išvykstant. Jei mokate grynaisiais, gali būti problemų, jei vairuotojas neturi mažų kupiūrų gražinti (nors tai jų problema, bet vis tiek sukelia įtampą). Aš asmeniškai visada rekomenduoju bankinį pavedimą – yra įrodymas.

Ką daryti, jei kaina viršija biudžetą?

Pabandykite sumažinti kiekį daiktų. Atsisakykite senų baldų, kurie nėra būtini. Jei tai nepadeda, galbūt reikia ieškoti „shared load“ (dalintos krovinys) paslaugos, kai jūsų daiktai važiuoja su kitų klientų daiktais. Tai pigiau, bet lėčiau, reikia laukti, kol susirenka pilnas krovinys.

Ar kainuoja daugiau, jei važiuojam į atokius vietas Lietuvoje?

Taip, jei reikia važiuoti į kaimą, kur yra blogi keliai arba sunku sukti sunkvežimiui. Jei sunkvežimis negali privažiuoti prie namų ir reikia perkrauti į mažesnį mikroautobusą, tai kainuoja. Užsakykite apžiūrą arba tikslų adresą iš anksto, kad nereikėtų stebėtis. Vieną kartą teks važiuoti toliau už Ukmergę keliu, kurio buvo beveik neįmanoma pravažiuoti su „Scania“.

Ar taikomas PVM?

Jei esate verslo klientas, galime išrašyti PVM sąskaitą faktūrą. Jei privatus asmuo, kaina paprastai nurodoma su PVM arba be jo, priklausomai nuo firmos. Lietuvoje ir Anglijoje mokesčiai skiriasi, tad tenka sukti galva su buhalterija, bet jums tai turėtų būti aišku prieš pasirašant sutartį.

Ar verta drausti siuntą?

Be abejo. Nors mūsų vairuotojai geri, kelyje gali nutikti bet kas – avarija (duok Dieve, kad ne), užšaldymas arba vandens pratekėjimas. Standartinis draudimas padengia tik dalį sumos (pvz., 10 svarų už kg), todėl jei turite brangių daiktų, reikia papildomo draudimo. Niekada nežinai, kas gali atsitikti per „English Channel“ keltą.

Kas daryti, jei pasidaro brangiau nei planavote?

Kalbėkite su mumis. Kartais galima atidėti dalį daiktų arba pakeisti planus. Nepaisykite sąskaitos – tais gali būti teisiniai veiksmai. Geriau iš anksto pasakyti, kad turite tik 2000 svarų, nei gauti 3000 ir pradėti ginčytis prieš jūsų namus Lietuvoje.

Ar galima derėtis dėl kainos?

Visada galima pabandyti, ypač jei tai ne sezono metas (žiemą). Tačiau nepaisykite to, kad kaina turi būti reali. Jei kas siūlo per pigiai, jis tikriausiai kažką slepia (pvz., neturi draudimo arba bus duomenų paėmimas). Aš mačiau firmų, kurios bankrotavo viduryje kelionės.

Muitinė, dokumentai ir „Brexitas“

Ar dabar reikia eiti per muitinę iš Londono į Lietuvą?

Taip, nuo 2021 metų „Brexitas“ viską pakeitė. Dabar tai yra tarptautinė siunta, ir reikia pateikti deklaraciją. Jums nereikia stovėti patys, jei pasirūpinate brokerio paslaugomis, tačiau reikia pateikti daiktų sąrašą (pakavimo sąrašas). Be to, daiktai turi būti naudoti (ne nauji), kad būtų atleisti nuo PVM ir muito.

Kas yra „Transfer of Residence“ (ToR) leidimas?

Tai labai svarbu. Jei persikeliate gyventi į Lietuvą (pakeišite gyvenamosios vietos adresą), galite gauti ToR numerį iš JK mokesčių tarnybos (HMRC). Jis leidžia atvežti asmeninius daiktus be mokesčių. Be šio numerio, muitinė gali apmokestinti viską, įskaitant jūsų seną dviratį. Užpildykite formą internete – tai nemokama, bet užtrunka kelias dienas.

Ar reikia deklaruoti kiekvieną daiktą?

Nereikia rašyti „10 šaukštų, 10 šakutės“. Būtina nurodyti apibendrintus kiekius: „indai 20 kg“, „drabužiai 100 kg“, „baldai 3 vienetai“. Tačiau jei turite brangų paveikslą arba antikvarinę laikrodį, juos būtina nurodyti tiksliai su verte. Muitininkai mėgsta tikrinti brangius daiktus.

Ką daryti, jei turiu naujus daiktus?

Jei pirkite naujus daiktus prieš išvykstant (pvz., naują televizorių arba skalbyklę), tai bus laikoma preke. Už juos reikės sumokėti PVM ir muitą pagal Lietuvos tarifus. Geriau išsiųsti juos kaip dovaną arba įsigyti jau Lietuvoje, jei kainos panašios (o dažnai Lietuvoje net pigiau dėl PVM).

Ar galiu vežti automobilį?

Galima, bet tai kitas procesas. Reikia užregistruoti automobilį Lietuvoje, sumokėti mokesčius, gauti techninę apžiūrą. Automobilis turi būti jūsų nuosavybė mažiausiai 6 mėnesius prieš išvykstant, kad būtų atleista nuo mokesčių. Jei nupirkote prieš savaitę – mokėsite. Tikrai nerekomenduoju to daryti, nebent žinote tikslias procedūras (ir aš kartais užklystu į tas procedūras, nes jos keičiasi kasmet).

Kas daro brokeris?

Brokeris sutvarko visus dokumentus muitinei. Jis užpildo „intrastat“ deklaracijas ir susitvarko su HMRC. Jums tiesiog reikia duoti jam sąrašą daiktų ir ToR numerį. Be brokerio sunkvežimį gali užlaikyti uoste (Doveris arba Harwich) kelias dienas, o tai kainuos laikpinigius.

Ar tikrai negaliu nieko nenuknyti?

Nenukynkite. Muitinės šunys (tai metafora, bet tikrosios skenuojančios mašinos) pamato viską. Jei bandysite paslėpti alkoholio virš leistinos normos arba cigaretes, gali prarasti visą siuntą. Nėra to verta. Vieną kartą teko gelbėti klientą, kuris bandė vežti daugiau nei 200 cigaretę be mokesčių – sunkvežimį iškrėtė visa įmonė.

Kiek laiko užtrunka muitinės procedūra?

Paprastai, jei visi dokumentai tvarkingi, tai trunka kelias valandas. Tačiau jei trūksta ToR numerio arba sąrašas neaiškus, gali užstrigti. Pavasarį ir vasarą uostuose yra dideli eiliai, todėl gali prireikti dienos. Planuokite atvykimą su atsarga. Nors tikrai, niekas negali garantuoti, kad muitininkas šiandien bus geros nuotaikos.

Ar draudimas apima muitinę?

Standartinis draudimas neapima muitinės užlaikymo ar mokesčių. Jis apima tik fizinį sugadinimą arba praradimą. Jei muitinė nustatys, kad ką nors padarote neteisėtai, draudimas nebus išmokėtas. Būkite sąžiningi deklaracijose.

Kokius dokumentus turiu turėti su savimi?

Pasas (arba ID kortelė), ToR numeris (jei gaunate), sutartis su pervežėju, adresas Lietuvoje. Geriau viską turėti kopijose (elektroninėje). Vairuotojas taip pat turi turėti CMR sąskaitą, kurioje nurodytas adresas ir daiktų kiekis.

Galutiniai patarimai ir išvada

Ką daryti paskutinę dieną Londone?

Išjunkite šaldytuvą, palikite duris atviras (kad neveštu), išmeskite visą šiukšles. Patikrinkite, ar nieko nepalikote po lova arba spintoje. Kartais žmonės užsidaro namus ir paliks raktus pašto dėžutėje (nerekomenduoju, bet kartais būna taip). Geriau perduoti raktus agentui arba naujam savininkui asmeniškai.

Ar verta rūpintis draudžiamaisiais daiktais?

Nenaudokite vaistų be recepto, ginklų (net be šovinių), arba įstatymų draudžiamų daiktų. Net jei tai senas šautuvas, reikia specialios licencijos. Geriau jį palikti Anglijoje arba legaliai parduoti. Neapsunkinkite sau gyvenimo.

Kaip susisiekti, jei kyla problemų kelyje?

Turėkite vairuotojo numerį ir mūsų dispečerio numerį. Jei jūsų telefono numeris pasikeis, praneškite mums. Kartais negalime susisiekti su klientu, kai atvykstame, ir prarandame laiką. Būkite pasiekiami.

Ką daryti, jei daiktai atvykpa sugadinti?

Skambinkite mums iš karto. Nefotografuokite tik to, kas sulaužyta – fotografuokite ir kaip tai buvo pakrauta (jei įmanoma). Užpildykite prašymą (claim form) per 7 dienas. Kuo greičiau, tuo lengviau gauti kompensaciją. Neuždelkite tai mėnesiui.

Ar galima pasitikėti visais pervežėjais?

Deja, ne. Yra firmų, kurios pasiima avansą ir dingsta. Patikrinkite atsiliepimus („reviews“), ypač „Google Maps“ arba „Trustpilot“. Jei firma neturi tinklalapio arba adresas rodo kažką keisto, vengkite jų. Aš mačiau daug lietuvių, kurie pavijo ant tokių „povandeninių“ firmų.

Ar galiu važiuoti kartu su sunkvežimiu?

Techniškai galima, tačiau dauguma firmų to nedaro dėl draudimo ir saugumo. Sunkvežimio kabina nėra pritaikyta keleiviams (nėra vietos lovai ar maistui). Jei norite važiuoti, geriau nuomokitės mikroautobusą patys. (Be to, vairuotojai nemėgsta, kažkalbant, žiūrėti į juos valgant).

Ar reikia duoti arbatpinigių vairuotojui?

Nebūtina, bet jei jai padarė papildomų dalykų (pvz., suremontavo jūsų lentyną, kuri nenukrito), tai malonu. Vairuotojai dirba sunkiai, ir smulkus pagyrimas (dešimt ar dvidešimt svarų) visada praverčia. Neatsisakykite, jei jums siūlo padėti nešti daiktus – tai taip pat greitina procesą.

Kas daryti, jei nežinau tikslaus adreso Lietuvoje?

Nuomojami butai arba namai dar gali būti statybos etape. Tokiu atveju galime pristatyti daiktus į mūsų sandėlį Lietuvoje (tam yra mokesčio už saugojimą). Tada, kai tik turėsite adresą, pristatysime. Tai dažnai pasitaiko, kai žmonės skrenda pirmi, o daiktai važiuoja vėliau.

Ar verta viską daryti paties?

Jei turite mažai daiktų (1-2 dėžės), taip. Jei persikeliate visą namų ūkį, palikite tai profesionalams. Pinigai, kuriuos sutaupysite (ir kuriuos praleisite nugarą), nėra to verta. Aš pats mačiaus, kaip žmonės bandė nešti sofos pro langą... (čia turiu omenyje, kad buvo baisiai).

Ar galiu veži su savimi kailius?

Į Europą vežti kailių (ir kai kurių kitų gyvūnų produktų) yra griežtai reglamentuota. Reikia CITES leidimo. Jei turite seną kailinę, geriau palikite ją Anglijoje arba patikrinkite taisykles. Muitinė labai griežtai tikrina gamtos produktus po „Brexit“.

Kas dabar, jei esu pasimetęs?

Susisiekti su mumis. Mes padėsime sudaryti planą, paskaičiuoti kainą ir atsakys į visus kvailus klausimus (jokių kvailų klausimų nėra). Kraustymasis yra stresas, bet su gera komanda jis tampa tiesiog darbu. Sėkmės kelionėje.

Išvada

Viskas apie persikraustymą atrodo baisiai, kol nepradėsite daryti pirmųjų žingsnių. Tiesa yra ta, kad gerai suplanavus ir pasirūpinus detalėmis (ypač tuo ToR numeriu ir parkavimu Londono centre), procesas gali būti net sklandus. Tiek metų patirtis sako, kad svarbiausia ne būti idealiam, o būti atidžiam. Tie patarimai persikraustant iš Londono protingai padės išvengti tų pagrindinių spąstų, kuriuose dažnai užstringa net ir labai protingi žmonės. Sėkmės Lietuvoje ir priverskite vairuotojus gerti kavą, o ne stresuoti.