Patarimai kraustantis iš UK į Lietuvą efektyviai: vadovas, kurio nerasite brošiūrose

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtis metų, maždaug nuo tada, kai Lietuva įstojo į ES, ir matęs esu viską. O kas nutiko po „Brexit“? Tai sukėlė chaosą, kurio nė nesapnavome. Anksčiau Kraustymasis iš UK į Lietuvą efektyviai reiškė tiesiog užsukti į sunkvežimį ir važiuoti, o dabar tai pilnas biurokratinis labirintas. Dažnai klientai klauso, kaip tai padaryti, kad neišprotėtų nuo dokumentų ir neišsižiotų pinigų. Čia nebus sausų instrukcijų, o realios patirties pasakojimas. Tegu šie patarimai kraustantis iš UK į Lietuvą efektyviai padės išvengti tų klaidų, kurias darau kas antras klientas, kuris mano, kad viską žino geriau.

Dokumentai ir "Brexit" realijos

Ką daryti su dokumentais pirmiausia?

Pradžiai, susiraskite savo pasą. Ne, šnekjuok. Jūs turite susidaryti krovinių sąrašą, kitaip vadinamą „packing list“. Jis turi būti detalus, o ne „du lagaminai ir trys kedės“. Muitininkai mėgsta tikslumą. Parašykite „3 kedės, medinės, mėlynos, naudotos“. Jei rasite ten kažką neparašyta, gali tekti mokėti mokesčius arba baudą. Tai vienas svarbiausių patarimų kraustantis iš UK į Lietuvą efektyviai – nedarykite sąrašo iš galvos, paskutine minute.

Ar ToR01 forma tikrai būtina?

Taip, jei nenorite mokėti PVM ir muito. Tai yra „Transfer of Residence“ dokumentas, kuris leidžia atvežti asmeninius daiktus be mokesčių. Ją reikia užpildyti internete (UK svetainėje), gautas kodas nusiųsti brokeriui. Be šio kodo, jūsų senas sofas bus traktuojamas kaip naujas importas, o mokesčiai UK gali būti dideli. Vieną kartą važiavome be to ir klientas teko mokėt apie 400 svarų už seną televizorių. (Gera, kad pataisiau – televizorių ne, buvo skalbyklė, bet esmė ta pati).

Kiek laiko trunka dokumentų tvarkymas?

Gera naujiena – ToR01 gaunamas beveik akimirksniu (dieną-dvi), bet ne visada. Kartais sistemos užstringa, ypač jei duomenys nesutampa. Geriau tai padaryti savaitę prieš važiavimą. Nereikia laukti, kol sunkvežimis jau stovi prie durų. Planavimas yra pusė sėkmės.

Ar galiu važiuoti su vairuotoju?

Galite, bet tai kainuos brangiau. Dažniausiai klientai renkasi burtą (dalį sunkvežimio). Jei važiuojate su vairuotoju, jums reikės tikrai daugiau vietos, o kaina už „pilną kabiną“ (kaip vadina) gali šokti net iki 2000–2500 eurų priklausomai nuo vietų. O tas pats burtas gali kainuoti 800–1200 eurų. Sutaupyti galima, jei sutinkate palaukti.

Ar reikia vairuotojo pažymėjimo, jei pats važiuoju?

Jei vairuojate patys, tai jūsų reikalas. Bet jei samdote vairuotoją su jūsų transportu priekaboje? Čia jau daugiau komplikacijų su draudimu. Geriau pasamdyti pilną paslaugą – firma turi savus vairuotojus, draudimus ir viskas aišku. Nereikia galvoti apie taršos mokestį ar užsidarymo laikus.

Kas daryti, jei pasąlyvoje trūksta vietos?

Nekreipkite dėmesio į skelbimus, kurie sako „1 kubas“ – tai dažnai melas. Matavimai yra apytiksliai. Geriau išmatuokite savo daiktus kubiniais metrais (aukštis x plotis x gylis) ir padalykite iš 1000. Jei gaunasi 5, o skelbime sako, kad telpa 4, ieškokite kito sunkvežimio. Nereikia spausti daiktų kaip sardinių.

Muitinė, mokesčiai ir pinigai

Ar tikrai nereikės mokėti mokesčių?

Jei turite ToR01 ir gyvenote UK ilgiau nei 12 mėnesių, tai mokesčių nėra. Bet jei grįžtate prieš metus? Tada jums mokesčius mokėti reikės. Muitinė tikrina. Vieną kartą buvo situacija, kad žmogus bandė įleisti kaip senus daiktus visiškai naujus baldus iš IKEA, su etiketėmis. Muitininkai to neleido, teko mokėti visą PVM. Nekuklumu varžytis nėra verta.

Kiek kainuoja muitinės brokerio paslaugos?

Nors mokesčių gali ir nebūti, brokeris už darbą imasi pinigų. Tai paprastai nuo 100 iki 200 eurų už dokumentų pateikimą. Tai yra fiksuota kaina, nepriklausomai nuo to, ar ten vienas kėdė, ar pilnas namas. Įtraukite tai į savo biudžetą.

Ar galiu vežti maisto produktus?

Dėl „Brexit“ tai dabar yra sudėtinga. Mėsos ir pieno produktai iš UK į ES beveik neįleidžiami arba labai griežtai kontroliuojami. Galite vežti makaronus, konservus, bet ne dešrą ar sūrį. Muitinė tiesiog juos nukonfiskuos. Nė nebandykite, nes bus nemaža nervų.

Kas nutinka, jei pamiršiu kažką užrašyti sąraše?

Jeigu tai smulkmenos, kaip šampūnas ar dantų šepetėlis, nieko nepasidarys. Jei tai dviračiai ar buitinė technika, gali būti problema. Geriau parašyti „buitinė technika: 1 vnt“ be pavadinimo, nei neparašyti nieko. Muitinė mėgsta aiškumą.

Ar reikia mokėti už sandėliavimą UK?

Jei naudojate krovinių gavimo terminalą UK (pvz., Londono priemiesčiuose), ten laikymas dažnai nemokamas pirmas 2–3 dienas. Po to kaina šokteli. Taigi, derėkitės su vairuotoju, kad jis atvyktų būtent tada, kai jūs esate pasiruošę. Nereikia laikyti daiktų ten mėnesį.

Daiktų paruošimas ir pakavimas

Kaip saugiai supakuoti stiklą?

Nenaudokite laikraščių – jie paliekas dėmes ir purvą. Geriau investuokite į burbuliukinę plėvelę (bubble wrap). Apvyniokite kiekvieną indą atskirai. Tada padėkite į stiprias dėžes. Tarpus užpildykite pasiūlais arba specialiomis užpildomis medžiagomis. Stiklas yra brangus, o jo keitimas Lietuvoje gali laukti savaites.

Ar verta vežti senus baldus?

Čia daug kas priklauso nuo sielos, ne nuo pinigų. Bet logiškai žiūrėtant, jei baldai per seni, kad juos nebeįmanoma surinkti, palikite juos UK. Kur kas efektyviau nusipirkti naujus Lietuvoje arba išsiųsti juos atskirai, nei vežti rąstų. Degalai ir darbo laikas kainuoja.

Kaip elgtis su technika?

Televizoriaus, kompiuterio pakuoklų laikyti nereikia, bet jei turite, tai super. Jei ne, užrašykite serijinius numerius. Jei technika pažeista, draudimas gali nepriimti pretenzijos be įrodymų, kad ji buve geros būklės. Be to, šiek tiek sunkiau pro šalį įvežti didelius kiekius elektronikos be akivaizdžių naudojimo ženklų.

Ar galiu vežti vaikiškas kėdutes?

Žinoma, tai asmeniniai daiktai. Bet jei turite 4 naujas kėdutes, o vaikas tik vienas... tai gali kelti klausimų. Viskas turi atrodyti logiška. Asmeniniai daiktai turi atrodyti naudoti. Tai svarbu siekiant efektyviai persikraustyti.

O augalai? Ar juos įmanoma vežti?

Augalus vežti galima, bet tik su šaknimis be žemės (t.y. nuplautus). Tai yra fitosanitarinė taisyklė. Jei bandysite vežti vazone su žeme, muitinė juos nukonfiskuos ir gal net baudžia. Geriau nupirktite naują orchidėją Vilniuje nei rizikuoti.

Pasirinkimo kriterijai ir kainos

Kodėl kainos skiriasi dvigubai?

Vienos firmos sako „500 eurų“, kitos „1500 eurų“. Skirtumas yra draudime, sąskaitose faktūrose ir vairuotojų kvalifikacijoje. Pigios firmos dažnai neleidžia sąskaitų, dirba „juodai“, ir jei nutinka avarija, jūs nieko negausite. Mano patarimai kraustantis iš UK į Lietuvą efektyviai visada akcentuoja: ieškokite ne pigiausio, o patikimiausio.

Kaip patikrinti firmą?

Užsukite į „Companies House“ (Jungtinės Karalystės įmonių registrą). Pažiūrėkite, kada įmonė įkurta. Jei ji savaitei prieš važiavimą – bėkite. Taip pat, pažiūrėkite atsiliepimus. Ne tik savo svetainėje, bet ir „Google Maps“ ar „Facebook“. Ten tikrai parašys tiesą.

Ar imamas avansas?

Dauguma firmų ima apie 30 % avansą. Tai normalu. Jei reikalauja 100 % iš karto – įtarykite. Jei neima jokio avanso – tai taip pat keista. Ką jie darys, jei jūs nesusisiekite ir atsisakysite? Gali būti, kad jie tiesiog išmes jūsų daiktus į gatvę (pavyzdžiui, Londone). Žinau tokių atvejų.

Kas yra „kabinė“ kabinama? (čia turbūt klydau, turėjau omenyje „dalinis krovinys“)

Na, dalinis krovinys reiškia, kad jūsų daiktai važiuoja su kitų žmonių daiktais viename sunkvežimyje. Tai pigiau, bet lėčiau, nes reikia surinkti visus klientus. Jei skubate, mokėkite už pilną krovinį arba ekspressą.

Ar galima derėtis?

Galima, bet ne daug. Degalai brangūs, tiltai mokami, o vairuotojai nori valgyti. Jei firma siūlo 1000 eurų, o jūs sūlysite 600, tikėkitės, kad jums atveš daiktus po dvi savaites arba su sugadintu stalu. Geriau sutarti dėl fiksuotos kainos be jokių staigmenų.

Kelionės eiga ir realybė

Kiek trunka kelionė?

Standartiškai, nuo išvežimo iki pristatymo į Lietuvą (pvz., Vilnių ar Kauną) užtrunka 3–5 darbo dienas. Tačiau jei yra problemų su kita krovele arba tiltuose (pvz., Eurotunelyje), gali užtrukti ilgiau. Neskubėkite suplanuoti pervežimo prieš šventes.

Ar vairuotojas padės iškrauti?

Paprastai ne. Jis atveža daiktus iki pirmojo patogaus išėjimo (prie kiemo vartų, įėjimo). Jei reikia nešti į 5 aukštą be lifto, tai papildoma paslauga. Būtinai pasakykite apie tai iš karto. Nesimėgaukite paskutinę minutę.

Kas daryti, jei vairuotojo numeris neatsiliepia?

Nebijokite skambinti brokeriui. Kartais vairuotojai tiesiog užmiega arba neturi ryšio kalnų vietoje (pvz., Vokietijoje). Bet jei jis neatsiliepia 12 valandų – tai jau signalas. Geriau sužinoti, kur yra jūsų turtas, negu nervintis.

Ar saugu palikti daiktus sunkvežimyje naktį?

Sunkvežimiai stovi saugiomiose aikštelėse, bet vagystės vyksta. Būtinai pasirašykite draudimą. Nors man atsitiko keistas dalykas – klientas paliko piniginę stalčiuje, ir ji nenukentėjo. Bet tai reti atvejai, dažniau pavogiami dviračiai ar įrankiai.

O jei aš važiuoju pats su nuomota sunkvežimi?

Tada jūs esate atsakingas už viską. Muitinės deklaracijos, draudimas, kuras. Jei niekada nevažiavote sunkvežimiu, nerekomenduoju. Kelyje UK keliai yra siauresni, o apsisukimas su 7,5 tonų sunkvežimi mieste gali būti košmaras.

Kaip elgtis su pašarais vairuotojui?

Jei jis veža jūsų daiktus, jis turi turėti savo maistą. Kartais klientai siūlo pusryčius – tai labai padeda užmegzti gerus santykius. Nenoriai dirbantys vairuotojai gali neįsileisti į mažą gatvelę. Žmogiškumas svarbiau už instrukcijas.

Išvada

Galiausiai, visi šie patarimai kraustantis iš UK į Lietuvą efektyviai susideda į vieną paprastą taisyklę: būkite atsargūs ir planuokite iš anksto. Neitikite viskam, kas parašyta internete, ir klauskite tų, kurie turi realios patirties. Nors šiandienos situacija su muitine ir dokumentais yra sudėtingesnė nei buvo anksčiau, viską įmanoma įveikti be didelio streso, jei pasiruošiate. Sėkmės naujame namuose ir vairuotojams lygių kelių!