Patarimai kraustantis iš Londono pakavimas: praktinis žinynas nuo veterano

Sveiki, susirinkome štai čia. Dirbu sritimi jau beveik dvi dešimtmetis, pervežinėju žmones ir jų turimą turtą iš Didžiosios Britanijos, ir dažniausiai lygiai tas pat Londone. Žinoma, kas kuria eiga – vieniems viskas eina kaip pažiūrėjęs, kitiems reikia iš anksto susirūpinti, o pačius patarimai kraustantis iš Londono pakavimas kelia daugiau neaiškumų nei pati kelionė per Lamanšą. Londonas yra miestas, kur tranzos užsidega dažniau nei lietus Lietuvoje, tad jei čia gyvenote jau kurį laiką, tikrai žinote, kad čia viena nesėkmė seka kitą. Todėl šiandien pasikalbėsime ne iš vadovėlio, o iš realios patirties, kaip susitvarkyti su daiktais, kad neateitų ilgai laukti ir nepagyventi dėl sulūžusio vazone.

Pagrindiniai dalykai apie dėžes ir jų pasirinkimą

Kokios dėžės geriausios tinka tokiam kraustymosi?

Štai čia dažniausiai žmonės klysta. Eina į parduotuvę, nupirka didelių, maždaug po metro dydžio dėžių ir galvoja, kad viskas bus super. Bet tada kyla į „tūrą“ (tūrą ne mano, o sunkvežimio). Tikrai patariu nedaryti taip, geriau rinktis mažesnes, tvirtesnes dėžes, maždaug 50x40x40 ar panašaus dydžio. Patarimai kraustantis iš Londono pakavimas visada prasideda nuo to, kad neneškite daugiau nei 15-20 kilogramų vienoje dėžėje, nes kitaip neišvengsite nugaros skausmo arba sugadinto turto, kai dėžės apačia atsileis. Esu girdėjęs istorijų, kai žmonės bandydami sutaupyti, renkasi labai plonas sienas, o viduje turi knygų – tai tiesiog katastrofa. Gerkite arbatą ir pagalvokite apie tai, kas labiausiai kankina.

Ar verta daryti ant dėžių užrašus?

Absoliučiai taip, netgi neabejoju. Nerašykite tik „virtuvė“, parašykite „lėkštės“ ar „indai“, kadangi tai padės vairuotojams nebraigyti jų tarpusavyje. Vakar tik važiavome pro Kensingtoną ir ten vienas klientas buvo viską susidėjęs puikiai, bet be etikečių. Rezultatas? Dėžė su indais atsidūrė po dėže su knygomis, ir turbūt galite įsivaizduoti, kas atsitiko su porcelianu. Nereikia būti menininku, tiesiog pasirašyk markeriu, kas viduje yra. Jei yra trūkumo, parašykite „pasakyk man, kad nešk“, tai sutaupys nervų visiems.

Kur galiu gauti dėžių nemokamai?

Eikite į bet kurį didesnį supermarkątotą tipo „Tesco“ ar „Sainsbury's“ iki 10 ryto. Ten darbuotojai tik padeda iškrauti duoną ir pieną, todėl kartoninės dėžės eina šiukšlių krepšeliu. Tiesa, tos dėžės dažnai būna ne tokios tvirtos, kaip specialios pervežimo dėžės, tad visą turtą rizikuosite. Kai kurios draudimo kompanijos net gali atsisakyti mokėti, jei pamatys, kad daiktai buvo pakuoti į dėžę po bananų (tai realus atvejis). O jei norite profesionalumo – pirkit naujas, tai investicija į ramybę. Geriau patarimai kraustantis iš Londono pakavimas pradėti nuo tvirtų medžiagų, nei vėliau verkti.

Kaip teisingai uždengti dėžę?

Nenaudokite tik vienos juostos viršuje, tai per daug drąsu. Uždėkite kryžminiu būdu – viena juosta per vidurį, kita horizontaliai, ir dar pamirškite apačią (kad ir keista tai skamba). Kartais žmonės užklijuoja tik viršų, o kai pakelia dėžę, apačia atsiskiria, ir viskas išsibarsto ant asfalto. Ypač jei ten yra kažkas tokio, kas sudaužosi. Beje, nepamirškite įdėti šiaudų arba senų laikraščių tarp daiktų, kad jie nešoktų. Bent jau taip daro proffesionalios komandos, važinėjančios maršrutu Londonas-Vilnius.

Ką daryti su drabužiais?

Čia dalykas paprastesnis, nei atrodo. Drabužius galima nešioti ir taip, o labiausiai patinka kai klientai juos palieka ant kabyklos. Nusipirkite specialias dėžes su strypu – įkišate kablys ir tiesiog užsegate. Taip sutaupote vietos ir nereikia visko lyginti. Bet jei tokio dalyko neturite, rūbesis į paprastas dėžes, užpildydami tuščias vietas minkštais daiktais. O pats geriausias variantas – vakuominiai maišai, nors ne visada vairuotojai juos mėgsta, nes kartais supučiasi kaip balionai ir neužima vietos sunkvežimyje.

Ar galiu padėti batų dėžę į didelę dėžę?

Galima, bet ką? Tiesiog užpildykite tarpus, kitaip batų dėžės ims važiuoti viena po kitos kaip traukinys. Buvo atvejis, kai klientas taip padarė, o viduje buvo pora smulkių suvenyrų – žinote, ką radaeme? Vien tik smulkias. Geriau kiekvieną dėžę uždarykite atskirai, o jei dedate į didesnę, tai kaip įsigytą „Lego“ rinkinį – viskas turi griežtai suktis. Žinoma, tai laiko reikalas, tačiau saugumas pirmiausia.

Londono centras ir susisiekimo problemos

Ar sunku užsistatyti sunkvežimį Londono centre?

Labai sunku, neapsukt. Jei gyvenate ką tik ne zona 1 ar 2, tikėkitės problema. Ten yra daug vietų, kur sunkvežimis negali važiuoti, arba tai „Red Route“ (raudonos linijos), kur sustoti draudžiama. Nėra geresnių patarimai kraustantis iš Londono pakavimas nei iš anksto pasirūpinti leidimu sustoti. Paskambinkite į savivaldybę (council) ir klauskite apie „dispensation“ leidimą. Kaina gali būti skirtinga, bet dažniausiai tai tik keli šimtai svarų ar net mažiau, o bauda už neteisingą stovėjimą – 130 svarų vienam kartą.

Kas yra ULEZ ir LEZ ir kodėl tai svarbu?

Tai taip vadinamos zonos, kuriose užterštumas ribojamas. Jei mūsų sunkvežimis neatsitinka standartų („Euro 6“), galite susimokėti po 100 svarų per dieną už važiavimą. Dažnai klientai to nežino ir juokiais, kai mata sąskaitą (tikrai toks atvejis buvo Šordičo rajone). Geriau patikrinkite savo mašiną arba pasirinkite pervežimą mažesniu transportu, jei tik įmanoma. Nors dabar dauguma mūsų flotės jau atitinka šiuos reikalavimus, bet visada verčiau paklausti.

Ką daryti, jei namų nr yra „pedestrian only“?

Eikite pasikalbėti su kaimynais, turėkite gerą dieną. Ne, šipuliok, tikrai. Tenka dažnai nešti daiktus rankomis 50 ar 100 metrų, nes sunkvežimiui užkelią užtveria stulpai arba žmonės sėdi ant suoliukų ir neduvažiuoja. Kartais padeda „skid“ (stumdomas) konteineris, kurį galima priartėti prie durų, bet jis telpa ne visur. Tiesiog būkite pasiruošę, kad tai nebus taip lengva, kaip filmuose.

Ar reikia varžtų (cones?) uždėti gatvėje?

Kartais taip, ypač jei gyvenate tankiai apgyvendintoje vietovėje. Nors teisiškai gatvės priklauso visuomenei, bet jei užstatysite vietą su statinėmis, dažniausiai vairuotojai susiderka ir nenaudoja. O jei kas nors užsistatys prieš pat išsikraunimą – gali tekti laukti valandą ar du, kol savininkas grįš. Londoniečiai yra gana draugiški kol nekalbame apie parkavimą prie jų namų vartų.

Kiek laiko užtrunka išsikraunimas iš buto?

Priklausomai nuo aukšto. Jei yra liftas – valanda, du. Jei tik laiptai – viską sudėlingiau. Kartais važinėjau į tokius namus, kur laiptai tokie siauri, kad sofos net nepraeina. Tada teki ją išmontuoti pro langą (nežinau ar štai čia legalu, bet reikia daryti ką reikia). Taigi, pasirūpinkite, kad būtų laisvas kelias, o koridoriuose neliktų dviračių ar vežimėlių.

Ar galima sustoti ant „double yellow lines“?

Jei turi tam specialų leidimą iš policijos ar tarybos, tai taip. Be jo – ne. Baudos didelės, o dar sunkvežimis gali būti nuvemtas. Prieš daug metų vienas vairuotojas taip padarė Clapham rajone ir dingsime mašina dviem dienoms. Geriau patarimai kraustantis iš Londono pakavimas pradėti nuo legalumo patikrinimo, nei vėliau skraidioti po „pound“ (statyklas, kur pasiima mašinas).

Buitinė technika ir pavojingi daiktai

Kaip paruošti šaldytuvą?

Išjunkite jį išlaidą bent prieš 24 valandas. Tada leiskite jiui visiškai atitirpsti (nužudyti). Jei viduje bus ledas, tas vanduo tekės per visą sunkvežimį ir sugadins kitus daiktus, net jeigu jie bus įpakuoti į plastikinius maišus. Buvau važiavęs tokiu reisu, kai vazonai su gėlėms buvo pilni vandens iš šaldytuvo ir dėl to viena antikvarinė lentyna visai sugedo. (Nors gal toks vanduo buvo ir nuo lietaus, nebežinau). Nustatykite termostatai ties 1-2, kad nebūtų jokių netikėtumų.

Ar galiu vežti benziną pavyzdžiui?

Jokiu būdu tai neleidžiama, ne legalu. Nei laisvą, nei suolelyje. Tai pavojus viskam. Jei turite koso pjūklą arba technologinį benzininį įrenginį, ištuštinkite baką. Už draudžiamų daiktų vežimą gali baigtis bauda arba dar blogiau – incidentas kelyje. Geriau palikite kaimynams arba parduokite „Gumtree“.

Ką daryti su televizoriumi?

Geriausiai įdėti į originalią dėžę, jei jos dar turite. Jei ne – įsigykite specialų „TV box“. Įdėkite putas arba susuktą kartoną tarp ekrano ir sienelių. Nesidėkite jij gulčia, tikrai ne. Buvo atvejis, kai vienas klientas padėjo įprastai į dėžę, o virš užpylė drabužiais. Važiuojant pro bumps (kelyje), drabužiai suspaudė ekraną ir – „crack“. Niekas nenori to gyventi, o draudimas dažnai nedengia mechaninių pažeidimų, jeigu pakavimas blogas (tai taip pastebėjau iš sąskaitų).

Ar galiu vežti maistą?

Tik jei tai džiovinti produktai arba konservai. Mėsą, pieną ir vaisius neverta, nes kelionė trunka 2-3 dienas (o ilgai, jei reikia laukti keltų). Pasieniečiai gali nusiprausti dėl mėsos ar sūrio, ypač po Brexit, nors taisyklės šiek tiek pasikeitė. Bet verčiau nerizikuoti, nes užstrigimas pasienyje su mėsos gabalėliais nėra geriausia pradžia naujam gyvenimui.

Kaip supakuoti vyną ar alkoholį?

Labai atsargiai. Naudokite „dividers“ – tai tokios kartoninės sienelės dėžės viduje. Jeigu neturite, užvyniokite kiekvieną butelį į popierų arba drabužius. Vienas klientas taip padarė su savo brangia kolekcija ir viskas atvyko sveika. O jei kas nors susilaužo – skonis bus visame konteineryje, o ne tik butelyje.

Ar reikia išimti lemputes iš lempos?

Taip, reikia. Įsivaizduokite, ką nutinka, kai dėžė nukrenta nuo 1 metro aukščio? Lemputės sprogsta į smulkmenas, o stiklas durlena viską aplinkui. Nuplėškite jas ir įdėkite į mažą maišelį, tada į tą pačią lempą (jei ten telpa). Tai vienas iš tų patarimai kraustantis iš Londono pakavimas detalių, kuriuos dažnai pamirštame, tačiau jos padeda išvengti susižalojimo nuo stiklo.

Kainos, draudimas ir pinigų klausimai

Kiek kainuoja pakavimo medžiagos?

Viskas priklauso nuo to, kur perkate. „Amazon“ ar „eBay“ gali būti pigu, bet pristatymas kainuoja. Profesionalų parduotuvėse dėžė gali kainuoti 2-3 svarus, o burbuliukas (bubble wrap) – iki 10 svarų už ritinį. (Kai kuriose vietose jis dar vadinamas „air bubble film“). Žinoma, gali rasti pigiau, jei nueini į sandėlį, bet reikia turėti ką pamažu. Verta paskaičiuoti iš anksto, kad nerealizuotų biudžeto per didelėms išlaidoms.

Ar verta pirkti draudimą?

Be abejo. Nors tikiuos, kad jo niekada nereikės. Bet kas gali numatyti, kad vairuotojas, kūdamasis į sankryžą, sukels nelaimę? O ar tai gali būti taip, kad dėl blogo oro kelyje pradings dėžė? Draudimas dažniausiai kainuoja procentais nuo vertės, maždaug 2-3 %. Tai maža suma už ramybę. Tikrai žinau vieną šeimą, kuri atsisakė draudimo, kad „važiuojame tik 3 valandas“, o galiausiai prarado visus baldus dėl gaisro (ne, ne ugnies, tiesiog vienas kablys įsirėžė į laidą – baisu). Geriau būti saugiam.

Ką daryti, jei dėžė dingo?

Pirmiausia, nedarykite panikos. Susisiekite su vairuotoju arba dispečeriumi. Kartais jos tiesiog nuvažiuoja į kitą vietą, arba lieka paskutinėje vietoje. Jei jos tikrai nėra – rašykite pranešimą draudimo kompanijai. Jiems reikės nuotraukų, sąrašų ir kito. Be to, užtikrinkite, kad turite pasirašytą „Consignment Note“. Tai pagrindinis dokumentas, be kurio gali būti sunku įrodyti, kad daiktai buvo perduoti.

Ar galima sumokėti grynaisiais?

Taip, bet tik sąskaitos faktu (invoice) pagrindu. Dauguma kompanijų dabar mėgsta bankinius pavedimus, kadangi su grynuoju pinigų yra daug problemų, ypač kai kalbame apie didesnes sumas. 100 grynųjų gali nueiti kaip „pinigai alkoholiui“ kelionės metu (tai šipuliok). Geriau sutarti dėl pavedimo iš anksto, kad būtų tvarka.

Ką daryti, jei man atrodo, kad per daug moku?

Užklauskite išsamios sąskaitos. Ji turi rodyti kiek už darbo valandas, kiek už degalų, kiek už keltų. Kartais kainą gali padidinti PARYŠKINTI papildomi mokestis už ULEZ arba už laukimą. Jei matau tokių dalykų, aš visada pasakau klientams – žiūrėkite į smulkmenas. Didesnės bendrovės gali taupyti ant visko, o mažos – būti geresnės aptarnavime. Nekreipkite dėmesio į vieną skaičių, o į tai, kas jame įskaičiuota.

Ar galima derėtis dėl kainos?

Visada galima pabandyti, ypatingai jei kalbame apie ne sezono laiką (ne rugsėjis-birželis). Jeigu turite mažiau daiktų nei buvo planuota, gali gauti nuolaidą. Arba jeigu sutinkate praleisti savo galimybę rinktis dieną. Aš pats esu linkęs padaryti nuolaidą, jei klientas yra mandagus ir paruošęs visą sąrašą iš anksto. Nerašykit tiesiog „pigiau?“ – parašykite „kas gali būti padaryta, kad suma būtų mažesnė?“.

Išvados ir galutiniai žodžiai

Viskas suka apie tai, kad patarimai kraustantis iš Londono pakavimas turi būti pritaikyti jūsų situacijai. Ne vienas šitas procesas yra lengvas, bet su planavimu ir kantrybe viską įmanoma nueiti be didelių nuostolių. Svarbiausia – nebijoti klausti vairuotojų ar logistikos komandų patarimų, nes jie matė daugiau nei mes. Sėkmės kelyje ir tikiuosi, kad jūsų dėžės pasieks Lietuvą saugiai (o ne paskui kur nors pradingstant). Geriau pasidarykite kavą ir pradėkite rinkti dėžes jau šiandien, rytoj gali būti vėlu.