Patarimai kaip sutaupyti kraustantis su daiktais į Angliją: kas iš tikrųjų veikia

Dirbu šitoje srityje jau beveik dvidešimt metų, mačiau viską – nuo tų, kurie veža vieną mažą dėžutę su knygomis, iki tokių, kurie bando visą namų ūkį susistumti į vieną „Vivaro“ tipo furgoną. Sakyčiau, patirties yra už daug. Žmonės visada klausia to paties – kaip čia padaryti, kad nenukristų šaka, o pinigai liktų kišenėje? Patarimai kaip sutaupyti kraustantis su daiktais į Angliją nėra joks stebuklas, tai daugiau logika ir kantrybė, bet taisyklių čia nėra rašytų. Kartais pigiau būna nenuvažiuoti, kartais verta laukti mėnesį. Čia nebus jokių gražių frazių apie „sklandų persikėlimą“, tiesiog pasakysiu, kaip tai yra iš vidaus, be jokio cukraus.

Apie kainas ir pasirinkimą (ką dažniausiai daroma neteisingai)

Kiek vidutiniškai kainuoja pervežimas į Angliją?

Viskas priklauso nuo to, kiek turite daiktų ir kur būtent Anglijoje reikia važiuoti. Jei tai tik kelios dėžės į Londoną ar Birminghamą, galite susirasti pigų bendrą krovininį kelią, tai kainuos nuo šimto iki dviejų šimtų eurų. Bet jei jau kalbame apie pilną furgoną, tai skaičiai svyruoja nuo tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų, priklausomai nuo degalų kainos ir keltų. Nenukrypime nuo temos, keltai dabar yra didelė išlaida, kurią dažnai pamirštama suskaičiuoti iš anksto.

Ar verta rinktis bendrą krovinią ar atskirą furgoną?

Jei turite mažai daiktų, būtinai imkite bendrą krovinią. Tai vienas iš pagrindinių būdų, kaip sutaupyti kraustantis su daiktais į Angliją, nes dalijatės keliais išlaidomis su kitais. Tačiau yra „bet“ – reikės palaukti, kol furgonas užpildomas, ir daiktai gali atvykti ne per dvi dienas, o po savaitės ar dviejų. Jei skubate arba turite brangių, trapų daiktų, geriau mokėti už atskirą furgoną, nors ir brangiau.

Ar pigiau rasti vairuotoją „Facebook“ grupėse?

Žinau, tai gundanti. Ten skelbimai su kainomis „nuo 300 eurų“. Bet, draugai, būkite atsargūs. Dažnai tie vairuotojai yra be draudimo, be jokios sutarties, ir jei kažkas nutiks kelyje – jūsų daiktai dingsta arba jums reikės mokėti už gelbėjimo darbus. Vienas mano klientas taip taupojo, galiausiai jam teismo eigoje reikėjo gauti pinigus atgal, tai ar verta to nervų? Geriau mokėti šiek tiek daugiau patikimai firmai, kuriai galima paduoti ieškinį.

Kada geriausia planuoti kelionę?

Stengkitės ne važiuoti švenčių metu arba vasaros viduryje, kai visi važiuoja atostogauti. Tada keltų bilietai brangsta kaip kiaulės. Rugsėjis ar spalis yra ramesnis laikotarpis, ir galima susiderėti dėl geresnės kainos. Beje, jei galite laukti vairuotojo, kuris jau važiuoja tušt grįžti, tai gali būti iki 30-40 proc. pigiau nei užsakomas specialus reisas.

Ar kainuoja daugiau, jei reikia pakrauti daiktus iš buto?

Taip, tai vadinami „krovinio pakavimo“ arba pakrovimo darbai. Vairuotojai ne visada nori nešti sofas per trečią aukštą be liftas. Jei turite daug sunkių daiktų, pasirūpinkite, kad būtų kas padės, arba suderėkite šią paslaugą iš anksto. Kartais pigiau pačiam išnešti daiktus į gatvę, nei mokėti už valandinį darbą dviem vyrams Anglijoje, kur darbo rankos laikomos labai brangiomis.

Pakavimo procesas (kur dažniausiai susidaro problemų)

Ką daryti su baldais – ar verta juos vežti?

Tai sudėtingas klausimas. Jei turite seną, „gryną“ spintą, kurią nupirkote prieš dešimt metų, Anglijoje gali būti pigiau nusipirkti naują iš „IKEA“ arba naudotą iš „Facebook Marketplace“. Pervežimas didelių baldų kainuoja daug vietos furgone. Patarimai kaip sutaupyti kraustantis su daiktais į Angliją dažnai pasakoja: neprikraukite seniškų baldų, išskyrus atvejus, kai tai yra šeimos vertybės ar labai kokybiška gamyba.

Ar reikia pirkti specialias dėžes ar galima su rūbais?

Būtina dėžės. Kai vairuotojas staigiai stabdo, dėžės, stovinčios ant vienos kitos, laikosi geriau nei maišai su rūbais. Rūbus geriau sudėti į specialias dėžes su kableliu arba į vakuuminius maišus – tai taupo vietą tikrai gerai. Mačiau važiuojančius, kurie viską įmaišę į „Lidl“ maišus, ir kai furgonas atidarė, pusė daiktų buvo išbyrę po grindimis.

Kaip apsaugoti trapius daiktus?

Nenaudokite laikraščių, jei galite įsigyti burbuliukų plėvelę. Laikraščiai dažnai palieka spaudos antspaudus indų šonuose, o vėliau ten susidaro drėgmė. (Nors, tiesą sakant, senų laikraščių kvapas visada primena man seną namų kvapą, bet klientai dažnai nusiskundžia). Geriau investuoti šiek tiek į pakavimo medžiagas, nei vėliau liūdėti sulaužytu porcelianu.

Ar galima vežti maistą?

Techniškai galima, bet yra apribojimai. Mėsos ir pieno produktus iš ne ES šalių (o dabar Anglija yra ne ES) vežti draudžiama arba labai sudėtinga. Dėl to patarimai kaip sutaupyti kraustantis su daiktais į Angliją sako: suvalgykite viską iš šaldytuvo prieš išvykdami. Vienas mano vairuotojas buvo sustabdytas muitinėje su dešrelių pakeliu – teko mesti viską į šiukšliadėžę prieš jų akis.

Ką daryti su technika?

Televizorius, kompiuteriai – viską reikia gerai užfiksuoti. Jei nešiojate kompiuterį, geriau jį pasidaryti rankiniame lagamine, o ne dėti į furgono gylį, kur gali būti drėgna ar staigiai šokuoja temperatūra. Televizorių būtinai įdėkite į originalią dėžę, jei jos dar turite, arba apvyniokite storu putų polietilenu.

Anglija ir muitinė (biurokratija, kurios visi bijo)

Ar reikia deklaruoti daiktus, jei persikeliate gyventi?

Jei persikeliate gyventi ilgam, galite naudotis „Transfer of Residence“ (ToR) schema. Tai leidžia atvežti daiktus be mokesčių (PVM ir muito). Būtina užpildyti formą internetu prieš važiuojant. Tai viena svarbiausių dalykų, kurios dažnai nepaisoma, o tai gali padaryti didelių nuostolių. Tikrai verta pasidomėti šia galimybe.

Kas nutinka, jei neturite ToR numerio?

Tada muitininkas gali apmokestinti jūsų daiktus kaip naujus importuojamus prekes. Pavyzdžiui, jei vežiate naudotą, bet brangų sofą, gali tekti sumokėti PVM ir importo mokesčius nuo jos vertės. O jie vertina ne pagal tai, kiek jūs nupirkote prieš penkerius metus, o pagal dabartinę rinkos vertę. Tai gali smarkiai užkirsti kelią idėjai sutaupyti.

Ar tikrai reikia sąrašo daiktų (inventoriaus)?

Be abejo. Be detalaus sąrašo su apytikslėmis vertėmis, jūsų furgonas gali užstringti kalnuose arba priešais Anglijos sieną. Sąrašas turi būti ne tiesiog „2 dėžės“, o „2 dėžės su virtuvės reikmenimis, knygomis, drabužiais, vertė apie 50 eurų“. Kuo tiksliau, tuo greičiau praeisite.

Ką daryti, jei sustojo muitinėje?

Nepanikuokite. Dažniausiai tikrina, ar nevežate narkotikų ar tabako viršijo limitą. Jei viskas tvarkoje – leis toliau. Bet jei pamatys pilną furgoną be jokio dokumento, gali pradėti klausinėti apie kiekvieną daiktą. Tada tai užtrunka valandas, o vairuotojui laikas – pinigai, todėl gali būti papildoma mokestis už laiko praleidimą.

Ar galima vežti alkoholį ir tabaką?

Galima, bet tik tam tikros kiekiai. Asmeniui leidžiama daugiau nei paprastam turistui, jei tai ne parduodama prekė, bet jei matai, kad furgonas pilnas degtinės, tai jau bus prekyba. Geriau nebandyti savo laimės, nes baudos didžiulės. (Nors, prisipažinsiu, pats kartą vežiau keletą butelių dovanų, tai ne problemos, kol tai ne verslas).

Kelionės eiga (kas nutinka kelyje)

Kiek laiko užtrunka nuo Lietuvos iki Anglijos?

Paprastai tai trunka apie 3-4 dienas, priklausomai nuo maršruto. Jei važiuojate per Daniją ir Vokietiją, keliai geresni, bet keltai brangesni. Jei per Kaliningradą (kas dabar sudėtinga dėl vizų) ar Lenkiją – ilgiau. Vairuotojui reikia poilsio, jis negali važiuoti 24 valandas, tad neskubėkite jo, jei norite, kad daiktai atvyktų sveiki.

Ar vairuotojas padeda iškrauti?

Įprastai ne, jei tai nebuvo suderinta. Jo darbas – nuvežti furgoną nuo taško A iki taško B. Jei jums reikia rankų pagalbos Anglijoje, tai papildoma paslauga, kurią reikia užsakyti iš anksto. Anglijoje darbas labai brangus, tad valandinis įkainas gali būti 15-20 svarų vienam žmogui.

Kas daryti, jei furgonas sugenda?

Tai reta, bet įvyksta. Jei turite pasirinkę gerą firmą, ji turi turėti pagalbos automobilį arba kitą furgoną, kuris pasiims daiktus. Jei pasirinkote „vilką“ iš socialinių tinklų, gali tekti pačiam važiuoti gelbėti savo daiktų Vokietijos autostradoje. Tikrai ne patirtis, kurią norite turėti.

Ar galiu sekti, kur yra mano daiktai?

Dauguma šiuolaikinių firmų siūlo GPS stebėjimą. Tai ramina nervus. Nereikia rašinėti vairuotojui kas valandą „kur tu?“, jis turi vairuoti, o ne rašyti atsakymus. Tik žiūrėkite žemėlapį.

Ar reikia mokėti už ULEZ (Londono aplinkosaugos zoną)?

Jeigu važiuojate į Londoną ar jo apylinkes, taip. Dabar ten labai griežtos taisyklės dėl degalų. Jei furgonas neatitinka standartų, mokestis gali būti didelis – iki 100 svarų per dieną. Užtikrinkite, kad pervežėjas apie tai žino, jeigu ne – gausite sąskaitą jūsų vardu, nes ji registruojama pagal adresą, kuriuo pristatoma.

Smulkmenos ir patirtis (iš gyvenimo)

Ar verta vežti dviratį?

Dviratis Anglijoje gali būti brangesnis, ypač jei tai geras „Trek“ ar „Specialized“. Pervežimas dviračio užima nedaug vietos (jei jis nenuardytas), tai verta. Bet jei tai senas „ukrainietiškas“ dviratis, geriau palikite čia, ten už jį niekas neduos.

Kaip atpažinti blogą pervežimo įmonę?

Jei jie neklausia apie daiktų sąrašą, jei jie siūlo mokėti viską grynaisiais be sutarties, jei jie neturi svetainės – bėkite. Gera firma visada pateiks sutartį, įrašys daiktų sąrašą ir bus aišku kiek kas kainuoja. Patarimai kaip sutaupyti kraustantis su daiktais į Angliją negali būti remiami pasitikėjimu žodžiu.

Ar reikia suteikti arbatpinigių vairuotojui?

Nebūtina, bet tai malonus gestas. Jei vairuotojas padėjo išnešti sunkų skalbyklę į antrą aukštą be lifto, dešimt ar dvidešimt svarų ar eurų (priklausomai nuo valiutos) jam labai padės. Jie tada kitą kartą ateis su didesniu entuziazmu.

Ką daryti su daiktais, kurių nereikia Anglijoje?

Parduokite Lietuvoje. Nešik nereikalingų daiktų per pusę Europos – tai pinigų švaistymas. Lietuvoje dar galima parduoti senus daiktus „Gintarinėje“ ar skelbimuose, o Anglijoje lietuviškas baldas gali neturėti vertės, nes ten jis nėra toks populiarus.

Ar verta drausti daiktus?

Visada. Net jei manote, kad jūsų daiktai yra verti nieko. Vairuotojas gali patekti į avariją, furgonas gali būti apvogtas. Draudimas kainuoja nedaug, bet suteikia ramybės. (Nors, tiesą sakant, dažniausiai draudimo išmokos gaunama labai sunkiai, reikia viską įrodyti, bet bent jau kažkas).

O dėl dokumentų – ar reikia juos kopijuoti?

Būtinai padarykite kopijas vairuotojo dokumentų (pažymėjimas, vairuotojo pažymėjimas, sutartis). Jei dingsta signalas arba kažkas nutinka kelyje, turite informaciją, kas veda jūsų gyvenimą. Tai smulkmena, bet dažnai užmirštama.

Galiausiai – kada pradėti rinkti firmą?

Ne prieš dieną. Geriausia pradėti ieškoti mėnesį iki išvykimo. Tada turite laiko susitarti dėl kainos, paruošti daiktus ir gauti reikiamus dokumentus. Skubantis pasirinkimas dažniausiai baigiasi brangiau.

Išvada

Visi šie patarimai kaip sutaupyti kraustantis su daiktais į Angliją sukaupti iš ilgos metų patirties ir daugybės nuviltų bei džiaugsmo momentų. Svarbiausia – nebijoti klausti, nebijoti derėtis ir neitikti per daug pigiems pasiūlymams, kurie skamba kaip pasaka. Kraustymasis yra stresinis procesas, bet jei viską suplanuosite šaltai ir racionaliai, galite išvengti daugybės nesklandumų ir išlikti su pinigine, kuri nebus tuščia.