Patarimai dideliems baldams transportuoti į Angliją: kas pasikeitė po Brexito

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimties metų ir mažai kas mane gali išgąsdinti, bet Anglija visada sugeba sugeneruoti naujų nenumatytų situacijų. Kai klientas skambina ir klausta, kaip transportuoti didelius baldus į Angliją, dažnai turiu nuleisti telefoną ir ilgai aiškinti, kad tiesiog „užmesti į mikroautobusą“ nebeužtenka. Po Brexito pasikeisė ne tik muitinės formalumai, bet ir paties transporto logika. Rašau šią gaidę ne iš vadovėlių, o iš realių maršrutų, kurie užtruko dvi dienas vietoje planuotų šešių valandų, todėl pasidairykite, čia gausu praktinių patarimų.

Apie tai, kaip viską reikia susirinkti ir paruošti

Ar tikrai reikia išardyti spintą ar sofos?

Nebūtinai visada, jeigu tik turite pakankamai vietos, bet patariu dažniau tai daryti. Didelės, neišardytos spintos užima daugiau erdvės nei atrodo, o jei reikės perkrauti į kitą mašyną (pvz., tarpvežio metu), bus bėdų. Esą vairuotojas gali tiesiog atsisakyti pakrauti, jei mato, kad nespręsta. Tiesa, kai kurios klientės sako: „o man viskas gerai stovi“. Gerai, stovi, bet kai ta spinta užkliudo keltų rampos lentyną, tenka žiūrėti, kaip ją barsto. Tai nėra taisyklė akmenį, bet didelius baldus bet geriau išardi.

Kuo geriau apsukti sofą, kad nesutrinktų?

Naudokite storą plastikinį įvyniojimą – tą pilką, ne ploną matelį. Dar geriau, jei turite „Bubble wrap“ su dideliais burbuliukais. Būtinai apvyniokite kampus, nes jie dažniausiai patenka – pirmą sykį iškrenta iš mikroautobuso (o ten kiekviena duobė skauda), antrą sykį – gabenant laiptais Anglijoje. Neškikite „su gryžiu“, tai pinigai vėjui. Viena sykį gavome pranešimą, kad sofa atkeliavo be vienos kojos – kaip ji ten nukrito, neaišku, vairuotojas tvirtino, kad taip parsivežė klientas.

Ar šaldytuvas ar indaplovė turi būti išleisti?

Jei statysite gulčiai – įsitikinkite, kad viduje nėra vandens. Tą patį pasakykite ir apie skalbimo mašiną – ten turi būti specialios transportuojančios bukos (arba kaip ten jos vadinasi, kažkas panašaus į spyruokles), kad būgnas nešokteltų. Jeigu ne – uždarykite duris lipiančia juosta, kad neišsiskirtų kelioneje. Vieną kartą indaplovės durelės atsivėrė ir išmušė visas gretimas stovyklavimo baldus. Tai brangi pamoka, kurios šaldytuvas nepamiršs (kažką ten paslydo su užraktu).

Ar galima dėti daiktus į stalčius?

Galima, bet tik jei tai nedėžės su drabužiais ir jei stalčiai užrakinami. Jei statysite virtuvės spintą su puodais viduje – užtikrinkite, kad ten niekas nebarsta. Pritepę klijais juosta arba užmegzdami juostą. Muitinėje jei užkils įtarimas, gali prašyti atidaryti, o tada tas stalčius iškris ant kojų. Geriau tuščia ir ramu.

Ar reikia pažymėti kiekvieną dėžę?

Būtina ne tik dėl savo ramybės, bet ir dėl įstatymų, jei pervežate daug daiktų (tarkim, visą būstą). Muitininkas gali uždaryti degutinę jei matys „žalią“ produkcija be etikečių, bet dėl baldų – tiesiog pažymėkite „Virtuvė“, „Miegamasis“. Taip lengviau surinkti galą. Be to, vairuotojams taip lengviau orientuotis, kur dėti krasą, o kur – brangius daiktus.

Pasieniečių ir popieriaus gaištos (Anglija dabar ne ES)

Ar tikrai reikia anglų EORI kodo?

Taip, be jo nepraeisi. Jeigu keliaujate iš Lietuvos (ES) į Angliją (ne ES), reikalingas EORI kodas, prasidedantis nuo GB. Jis gaunamas nemokamai anglų puslapyje, bet užtrunka kelias dienas (kartais ir ilgiau jei sugenda sistema). Jeigu jo neturite, vairuotojas gali būti sustabdytas sienoje ir grąžintas atgal. Tai dabar bazinga oponentas, ne taip kaip anksčiau, kai pravažiuodavo su ranka.

Kas daryti, jeigu baldai yra naudoti?

Kadangi ne ES, naudoti daiktai yra apmokestinami, jeigu jie nebuvo jūsų nuosavybę mažiau kaip 6 mėnesius prieš išvykimą (jei persikėliate gyventi). Jei tiesiog parduodate sofą draugui Anglijoje – tai jau prekyba. Reikės mokėti PVM ir muito (galbūt). Jei tik perkunote seną spintą iš senelės ir vežate sau – dokumentuot tiesiog kaip asmeninio daikto pervežimą. Bet reikės įrodymo (pvz., nuotraukų ar senų sąskaitų), kitaip apiems ims 20 % PVM.

Ar reikia pildyti Exodus movement?

O taip, „Exodus movement“ sistema dabar būtina visiems, atvykstantiems su gyvūnais ar asmeniniais daiktais. Tai nėra tiesiog „nuvažiavau“. Jeigu nebus užpildyta iki paties atvykimo (paprastai pervežėjas tai daro už klientą, bet klientas turi duoti duomenis), gali būti bauda. Sistema komplikuota, daug kur sustringa, bet be jos neprasprogsi per pasienio kontrolę.

Kuo skiriasi deklaracija prekybai nuo asmeninio?

Kas tas „taršos mokėjimas“ net Anglijoj?

Tai naujovė, kurią dažnai pamiršta. Užžiūrėk, ar tavo mašina atitinka Euro 6 standartą. Jeigu ne, teks mokėti užvažiavimą į Birminghamą, Londoną ar kitus didžiuosius miestus. Viskas dabar tikrinta pagal numerius. Jei vairuotojas važiuoja senu gaziku, gali atsigauti 200 svarų baudą. Geriau iškarto susiplanuoti maršrutą aplink zona (kas kartais neįmanoma) arba imti naujesnį transportą.

Ar sunkvežimis gali važiuoti po miestu?

Londone yra daug vietų, kur sunkvežimis (net 7,5 t) negali važiuoti be leidimo (Eccky). Yra ir „Trukmės apribojimai“, kai n�raleidžia stovėti ilgiau kaip 2 valandas. Reikia žinoti, kur kelti. Vieną kartą mūsų vairuotojas užstrigo gatvės rekonstrukcijoje Centriniame Londone ir teko versti grąžinti krovinius į sandėlį, nes nebujojo apsisukti. Tai brangiai kainuoja.

Ką daryti, jei vairuotojas pamiršo įjungti GPS?

Tuomet tiesiog važiuoja „ant jutimo“ ir praranda pusę dienos. Gerai, jeigu turi tą seną mazgą – su žemėlapiu. Anglijoje daug kur apsukimosi greitosios, ir jei praleidi – suki 10 mylių ratu. Geriau patikrinti prieš išvykdamas, ar navigation veikia, ar ne. Nereikia gėdytis klausti vairuotojo, ar jis žino kelią.

Ar galima pristatyti į anglišką bloką be lifto?

Techniškai – galima, bet prasideda nusiskundimai. Jei reikia nešti 50 kg sofos 4 aukštus laiptais – vairuotojai dažnai paprašo papildomo mokesčio „už rankinį darbą“. Tai ne jų tingumas, tai fizinės galimybės. Geriau iš anksto pasakyti, kad nėra lifto, nevažiuojant į vietą. Tada galima suplanuoti su dviem vyrukais.

Kas daryti, jei klientas neatidaro durų?

Laukti. Jeigu parašyta adrese „pristatyti iki 18 val.“, o klientas nieko neatsiliepia, vairuotojas turi teisę važiuoti toliau (arba į saugykla). Kitą diena pristatymas kains papildomai. Žmonės pamiršta telefonus ar tiesiog užmiega. Tokiu atvejai skamba telefonai, bet nieko nepadarai – reikia laukt.

Ar galima palikti baldus kieme?

Tik jeigu klientas raštu sutinka. Jeigu paliksi lauke ir bus pavogta – niekas neatsakingas. Anglijoje oras gali būti lietingas, ir jei tai medinė spinta – ji patams. Geriau palaukti, kol kas nors atsivers. Tiesa, vienas kartą palikome dėžę šalia garažo, kaip prašė, ir viskas tvarkoje, bet tai didelė loterija.

Kainos, nesusipratimai ir kaip nenukrypti su pinigais

Kodėl kainos tokios aukštos dabar?

Degutas (kuras) brangesnis, keltai pakilo nuo karo Ukrainoje, o be to – darbo jėgos trūkumas. Kiekvienas išvykimas į Angliją dabar apskaičiuojamas labai tiksliai, be to, ten ir valiutos kursas svyruoja. Negaliu daugiau imti už važiavimą už 500 eurų, kaip buvo prieš 5 metus. Dabar mažiausiai kainuoja 800–1200, priklausomai nuo vietos. Niekas nedirba nuo geranoriškumo.

Ar galiu sutaupyti surinkus daugiau klientų?

Taip, tai vadinama „daline aplikacija“ arba krovinių konsolidavimu. Jeigu turi ką vežti į tą pačią vietovę (pvz., į Mančesterį), galiu paimti tavo spintą ir kito žmogaus dėžes. Tada kainą padaliname per visus. Bet taip geriau daryti tik su tais, kurie neskuba, nes maršrutas gali užtrukti ilgiau dėl pakrovimų iš kitų Lietuvos miestų.

Ar imamas mokestis už Kiti paslaugas?

Privalauju užpildyti Exodus movement – 70 svarų. Muitinės agentas už deklaraciją – 40–60 eurų. Tarkime vairuotojas reikalauja „įkrovimo mokestį“ Anglijoje – tai paprastai 50–100 eurų priklausomai nuo sunkumo. Viskas tas kainas reikia užduoti iš anksto, kad vaikščiotu akys. Negali būti taip, kad atvyksta ir prasideda „mainai“.

Kas nutinka, jei pervežėjas prašo daugiau pinigų kelionės metu?

Tai „raudona vėliava“. Kartais tikrai įvyksta nesklandumai (pvz., keltas nenuvažiuoja dėl audros ir reikia dienai puskarčio laukti viešbutyje), bet dažniausiai tai tiesiog bando uždirbti. Jeigu sutartis pasirašyta ir fiksuota – nereikia mokėti. Skambink man, aš su juo kalbėsiu. Jeigu aš nesuprantu, kas jo kalbose, tu irgi nesiupk. (Čia aš tikrai nežinau, kai kurie vairuotojai sukuria tokias istorijas...).

Ar verta drausti krovinius?

Visada. Nors dauguma kurjerių pasako, kad „atiduodu į rankas“, bet įvykus avarijai – neturi pinigų atlyginti. Draudimas kainuoja papildomai (apie 2–3 % nuo vertės), bet jeigu spinta kainuoja 2000 eurų – verta. Vienas mano pažįstamas neteko viso baldų rinkinio, nes nebuvo draustas, o vairuotojas užmigo.

Kaip nustatyti krovinių vertę?

Rašykite realią rinkos vertę, ne tą, ką sumokėjote prieš 10 metų. Jeigu sofa dabar kainuoja 500 eurų – rašykite 500. Neišsigalvokite per daug, draudikis nemokės, jei sužinos, kad duomenys klaidingi. Tiesa, jeigu tai seni baldai, vertė gali būti simbolinė, bet tada ir draudimas nedengia pilnai.

Ar egzistuoja „nuolaidų kodai“?

Ne, čia ne pizzerija. Dirbame su fiksuotomis kainomis. Kartais galiu numesti 10–20 eurų, jeigu keliaujate į patogų man maršrutą, bet ne daugiau. Neprašykite „uždrausti“, aš jaučiuosi tada kaip kaimynas.

Rizikos, problemos ir „o jeigu…“

Kas daryti, jei baldas susprogsta kelyje?

Pirmiausia – išsiaiškinti kodėl. Jeigu dėl blogo pakavimo – veltui. Jeigu dėl avarijos – reikia rašyti įvykio aktą. Be akto niekas nieko neatsiskaitys. Nuotraukos iš vietos privalomos. Tada skambinu draudikui ar advokatui. Be dokumentų – tuščia kalba.

Ar „Greičiau“ reiškia „Saugiau“?

Dažniausiai ne. Greiti vairuotojai gundyti vairuoti per greitai (ypač vokiškais keliais arba Anglijoje, kur greičiai didesni). Tai padidina avarijos riziką. Geriau laukti diena ilgiau, nei gauti sulaužytą spintą (arba ir blogiau – gauti baudą už greitį).

Ar reikia bijoti vagių Anglijoje?

Didžiuosiuose miestuose taip, taip pat ten kur neapsaugotos aikštelės. Vairuotojai dažnai turi užrakinti puspriekabę net mažiausiems paukščiams. Geriau užsibrėžti nakvynę su apsauga, nei ryte rasti tuščią mašyną. Ypatingai jei vežate brangią techniką.

Kas nutinka su medžio balda, kai ji drėgnėja?

Ji pajuoduoja, deformuojasi. Jeigu lietus lyja, o vairuotojas palieka atidarytą kėbulą – bėda. Reikalaukite, kad krovimas būtų padengtas drobe, net jeigu oras atrodo geras. Anglijoj oras gali pasikeisti per 10 minučių.

Ar turiu teisę reikalauti, kad vairuotojas ne rūkyti?

Taip, jeigu jis rūkyti viduje kartu su krovininiu! (o ir be jo). Dūmai įsiurbia į audinius, o balda tampa neparduodama. Jeigu matai, kad vairuotojas rūkyti – nustatyk taisyklę iš anksto. Dauguma vairuotojų gerbia tai, bet kai kurie pasigeria.

Ar galima vežti gyvūnus kartu su baldais?

Gyvūnai turi būti atskirai, ne „ant viršaus“ sofos. Reikia specialių būdų – gardų. Be to, pervežimas turi atitikti gyvūnų pervežimo reikalavimus (mikrošipas, pasas). Negali tiesiog įkišti šuns į spintoje, tai nelegalu.

Kas vyksta, jei vairuotojas susirga maršrute?

Tai dažna problema dabar. Jeigu jis serga, turi sustoti. Tada aš turiu rasti kitą vairuotoją, bet tai gali užtrukti. Klientas turi pasiruošti galimai vėlavimams. Negaliu jį versti vairuoti su karščiavimu.

Ar verta rizikuoti su pigiomis firmomis?

Nėra taisyklės, kad pigu reiškia blogai, bet dažniausiai taip yra. Jeigu firma neturi tinklalapio, telefonas neatsiliepia, o vairuotojas neturi CMR draudimo – neima. Gali prapulti visą turtą ir tada ieškoti teisme kuriam (nepatariu).

Pabaigos mintys apie tą visą šlamštą

Sutaupyti galima tik tuo, kad viską iš anksto suplanuoji. Transportuojant didelius baldus į Angliją svarbiausia ne tiek kaina, kiek ramybė. Pasirink patikimą pervežėją (kuris gerai išmano tą EORI ir Exodus), užtikrink, kad baldai būtų tvirtai suvynioti, ir nustatyk aiškiai taisykles. Jeigu kas nors neaišku – klausk, kol nėra vėlu. Šią patirtį turiu ant savo pečių, todėl tikiuosi, kad jūsų sofa ar spinta atkeliauja sausai ir laiku. Gerai kelionių (ir daugiau nesusirūpinkit dokumentais, tai dabar svarbiausia).