Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Pasirūpinsime visu kraustymu į UK nuo pradžios – taip, realiai nuo pirmo skambučio
Įvadas
Dirbu tarptautinių pervežimų srityje jau daugiau kaip dvidešimt metų, todėl žinau, kad kraustymas į Jungtinę Karalystę nėra tik mašina ir du vyrai. Kai sakau, kad pasirūpinsime visu kraustymu į UK nuo pradžios, turiu galvoje skambučius, sąmatas, pakuotę, dokumentus, keltą, muitinę, išsikrovimą, kartais net grįžimą po pamiršto čiužinio. Realybėje būna vėlavimų, nesusipratimų, bet tvarkingas planas viską labai palengvina. Jei reikia, galite šokti į dokumentų, kainos ar saugumo dalį. Čia rašau be gražių pažadų, nes klientai dažniausiai nori suprasti, kas vyksta užkulisiuose ir kodėl kaina kartais šokteli.
DUK: ką reiškia „Pasirūpinsime visu kraustymu į UK nuo pradžios“ realybėje
Ar tikrai pasirūpinsime visu kraustymu į UK nuo pradžios?
Taip, kai sakau, kad pasirūpinsime visu kraustymu į UK nuo pradžios, tai nėra reklaminis burtažodis. Pradedame nuo to, kiek daiktų turite, kur kraustotės, ar tai Londonas, Manchester, Birmingham ar mažesnis miestelis, ar reikia pakuotės, baldų išardymo, draudimo. Tada daromas planas, sąmata, data, maršrutas. Aišku, jei klientas paskambina penktadienį ir sako „rytoj išvažiuojam“, čia jau ne planas, o gaisras. Bet net tada stengiamės jį sutvarkyti.
Koks pirmas žingsnis, kai reikia pervežti daiktus iš Lietuvos į Angliją?
Pirmas žingsnis yra ne krepšiai, o normalus sąrašas. (Pataisau: pirmiausia reikia ne krepšių, o sąrašo.) Reikia žinoti, kiek yra dėžių, kokių baldų, ar yra buitinės technikos, ar daiktai telpa į dalinį krovinį, ar reikia atskiros mašinos. Gerai, jei klientas nufotografuoja butą, garažą, sandėliuką, nes nuotraukose visada išlenda daugiau nei per telefoną. Esu matęs, kaip „trys dėžės“ virsta dvidešimčia ir dviem dviračiais.
Ar reikia CMR, EORI, MRN ar kokių nors magiškų raidžių?
Kartais reikia, kartais ne, ir čia daug kas priklauso nuo to, kas veža ir kaip veža. CMR dažniausiai yra transporto dokumentas, EORI susijęs su muitine, MRN gali atsirasti eksporto ar importo procedūrose. Klientui nereikia visko žinoti iki smulkmenų, bet sąžininga įmonė privalo paaiškinti, kokie dokumentai ruošiami. Blogiausia, kai viskas daroma „kaip nors“, o paskui krovinys stringa. Aš tokio „kaip nors“ nemėgstu, nes paskui kenčia klientas.
Ką daryti su inventoriaus sąrašu, jeigu namie chaosas?
Jeigu namie chaosas, tai normalu, nes žmonės kraustosi ne iš katalogo. Tiesiog imate ir rašote paprastai: 12 dėžių drabužių, sofa, stalas, du kėdžių komplektai, televizorius, kompiuteris, lentynos. Nereikia literatūrinio kūrinio, reikia sąžiningo vaizdo. Jei ko nors nežinote, rašykite „nežinau, tikslinsiu“. Vėliau sąrašas padeda muitinėje, draudime, iškrovime, o kartais ir ginče, kai dingsta kokia smulkmena.
Ar galima kraustyti į Londoną, jei gatvėje nėra vietos sunkvežimiui?
Galima, bet Londonas yra Londonas, ten viskas brangiau ir sudėtingiau. Reikia žinoti, ar reikia parking permit, ar yra leidimas sustoti, ar namas prie siauros gatvės, ar reikia mažesnės mašinos. Kartais krovinys iš didelės transporto priemonės perkeliamas į mažesnę, o tai kainuoja papildomai. Jei apie tai nepasakoma iš anksto, vėliau būna nemalonių pokalbių. Aš visada prašau nuotraukos iš gatvės, net jei atrodo, kad „tikrai tilps“.
DUK: pakuotė, baldai ir saugumas
Kas geriau – pakuotis patiems ar samdyti komandą?
Sąžiningai? Jei turite laiko ir mėgstate tvarką, dalį dėžių galite pakuotis patys. Drabužiai, knygos, indai, smulkmenos – čia visai realu. Bet stiklas, paveikslai, televizoriai, kompiuteriai, brangesni baldai reikalauja daugiau atsakomybės. Profesionalus pakavimas ne tik gražiau atrodo, jis mažina riziką. Esu matęs klientų, kurie sutaupė 80 eurų, o paskui taisė 600 eurų vertės televizorių. Ne visada pigiau reiškia protingiau.
Ar išardote lovas, spintas, stalus?
Taip, jei tai numatyta paslaugoje, baldai išardomi, žymimi, dedami varžtai į maišelius, o detalės pakuojamos taip, kad nekrapštytumėte vėliau plastiko kalnuose. Lovos, spintos, stalai, komodos, lentynos – dažniausiai jokių problemų. Yra baldų, kurių geriau neardyti, nes jie seni, trapūs ar jau „laikosi ant charakterio“. Tada sprendžiame vietoje. Kartais klientas sako, kad „tas stalas lengvas“, o jis paaiškėja esąs granito plokštė su medžio imitacija.
Ką daryti su televizoriumi, kompiuteriu, paveikslais?
Šitie daiktai nemėgsta požiūrio „kažkaip įmesim kampe“. Televizorius geriausiai keliauja originalioje dėžėje arba specialioje pakuotėje, kompiuterį dažniausiai saugiau vežtis atskirai, ypač jei tai brangus darbo įrenginys. Paveikslai, veidrodžiai, rėmai turi būti apsaugoti kampai, nes smūgiai atkeliauja ne iš oro, o iš netvarkingo krovimo. Jei turite ką nors labai sentimentalų, sakykite iškart. Mes ne psichologai, bet suprantame, kad ne kiekvienas daiktas turi kainą popieriuje.
Ar galima vežti šaldytuvą ar skalbimo mašiną?
Galima, bet ne taip, kaip kėdę. Šaldytuvą reikia atjungti, išdžiovinti, stabilizuoti, skalbimo mašiną pritvirtinti transportiniais varžtais. Jei tų varžtų nėra, rizika didesnė, nes būgnas gali judėti ir sugadinti techniką. Kai kurie vairuotojai atsisako vežti blogai paruoštą buitinę techniką, ir jie nėra piktavalniai. Jie tiesiog žino, kas nutinka posūkyje ar stabdant. Geriau paruošti iš anksto nei aiškintis prie rampos.
Ar daiktai tikrai drausti, ar čia tik gražus žodis?
Draudimas nėra gražus žodis, bet reikia skaityti sąlygas, ne tik pasirašyti. Paprastai kalbama apie krovinio vertę, pakuotę, atsakomybę, įvykio fiksavimą. Jei daiktas buvo blogai supakuotas arba deklaruota per maža vertė, ginčai gali būti nemalonūs. Dauguma klientų renkasi papildomą draudimą, ypač kai vežama technika, antikvariniai daiktai ar brangesni baldai. Kaina dažniausiai būna apie 1–3% deklaruotos vertės, bet tiksliai reikia skaičiuoti individualiai.
DUK: kas dedasi, kai pasirūpinsime visu kraustymu į UK nuo pradžios
Ši frazė reiškia, kad klientui nereikia pačiam bėgioti tarp pakavimo medžiagų, muitinės popierių, kelto laiko, vairuotojo numerio ir UK adreso patvirtinimų. Kasdienėje praktikoje tai atrodo taip: įvertinimas, sąmata, data, pakuotė, krovimas, transportas per Europą, dokumentai, iškrovimas, kartais sandėliavimas. Ir taip, kartais reikia paskambinti klientui tris kartus per dieną, nes kažkas pasikeitė. Ne visada gražu, bet dažniausiai veikia.
Kiek kainuoja, kai pasirūpinsime visu kraustymu į UK nuo pradžios?
Kaina labai skiriasi, nes vienas klientas veža penkiolika dėžių į Nottingham, kitas – butą su baldais į Edinburgh. Mažam daliniam kroviniui realistiškai galima matyti apie 800–1600 eurų, didesniam individualiam pervežimui – 2500–4500 eurų ar daugiau. Įtakos turi kilometrai, tūris, pakuotė, draudimas, lifto nebuvimas, Londono zonos, sandėliavimas. Jei kas nors duoda kainą telefonu be klausimų, aš įtariu. Ne visada įtariu pagrįstai, bet dažnai.
Kodėl viena įmonė sako 1200 €, kita 2800 €?
Nes kartais tai tas pats darbas, o kartais visiškai ne tas pats darbas. Vieni į kainą įskaičiuoja pakuotę, draudimą, išardymą, dokumentus, iškrovimą, kiti meta bazinį skaičių, o paskui pradeda „aiškintis“. Yra ir tokių, kurie tyčia pigiai paima užsakymą, o paskui klientą spaudžia jau prie mašinos. Nemėgstu tokių žaidimų, nes pervežimų srityje reputacija griaunama greitai. Pigiau ne visada blogiau, bet neaiškiau dažniausiai būna.
Ar geriau rinktis dalinį krovinį ar visą mašiną sau?
Dalinis krovinys tinka, kai neturite pilno buto ar namo daiktų. Tuomet jūsų dėžės ir baldai keliauja kartu su kitais kroviniais, todėl kaina mažesnė, bet grafikas gali būti lankstesnis. Visa mašina skirta tiems, kas nori konkrečios datos, greitesnio tiesioginio maršruto ir mažesnio perstatymo. Jei turite daug daiktų, dalinis variantas kartais išeina kebliai į viena reisą. Čia reikia skaičiuoti ne tik eurais, bet ir nervais.
Kiek trunka kelias iki Manchesterio, Birmingham ar Leeds?
Jeigu viskas susidėlioja gerai, nuo pakrovimo iki iškrovimo dažnai kalbame apie 4–8 darbo dienas, priklausomai nuo maršruto ir transporto tipo. Į pietų Angliją kartais greičiau, į šiaurę, Škotiją ar Velsą – ilgiau. Dar įtakos turi keltas, eilės, muitinės procedūros, vairuotojo grafikas. Nesu tikras dėl kiekvieno miesto savivaldybės taisyklių, todėl visada tikriname konkrečią vietą. Kartais geriausias maršrutas nėra tas, kuris atrodo trumpiausias žemėlapyje.
Kas nutinka, kai keltas vėluoja arba vairuotojas stringa Calais?
Tada visi staiga tampa filosofais, bet realiai tai tiesiog transporto dalis. Keltas gali vėluoti dėl oro, techninių priežasčių, eilių, streikų ar tiesiog blogos dienos. Calais, Doveris, Zeebrugge – šitie žodžiai pervežimuose turi savo istoriją. Gerai, kai klientui iškart pasakoma, kas vyksta, o ne kai jis pats pradeda rašyti. Aš geriau nemalonų pokalbį pokalbio metu nei dešimt piktnaudžiškų atsiliepimų po savaitės.
Ar galima nustatyti tikslią dieną?
Galima nustatyti planuojamą dieną, bet tarptautiniame pervežime niekas sąžiningai negali pažadėti stebuklų. Jei krovinys tiesioginis, data dažniausiai laikosi tvirčiau. Jei dalinis krovinys, gali teikti derinti su kitais adresais ir maršrutais. Klientams visada sakau: planuokite taip, kad pirmos dienos UK nebūtų be lovos, be dokumentų ir be kavos. Juokauju, bet ne visai. Rezervinė diena kartais sutaupo daugiau nei greičiausia paslauga.
DUK: atvykimas į UK ir išpakavimas
Ar atvežate daiktus tiesiai į namus?
Dažniausiai taip, jei adresas prieinamas, leidimai sutvarkyti, o iškrovimo vieta saugi. Kartais daiktai atkeliauja į sandėlį netoli Londono, Birmingham ar Manchester, o paskui mažesne mašina išvežami galutiniam adresu. Tai ypač aktualu miesto centruose, kur didelė transporto priemonė tiesiog negali normaliai manevruoti. Klientui svarbiausia žinoti, ar bus „iki durų“, „iki lifto“ ar „iki pirmo aukšto“. Šie žodžiai sąmatoje turi reikšti tą patį visiems.
Ar padedate išsikrauti, jei UK name nėra lifto?
Padedame, jei tai buvo sutarta ir jei saugu. Penktas aukštas be lifto, siauri laiptai, sunki spinta – čia jau nebe paprastas iškrovimas, o rizikos vertinimas. Kartais reikia papildomų žmonių, specialių diržų ar kito laiko. Jei klientas sako, kad „nieko, kaip nors užnešim“, aš sustoju. Nes paskui tas „kaip nors“ baigiasi nugara, įbrėžtomis sienomis arba sugadintu baldų kampu.
Ką daryti, jei dar nėra kur dėti baldų?
Tada gelbsti sandėliavimas UK arba laikinas saugojimas prieš galutinį pristatymą. Tai dažna situacija, kai nuomos data, remontas ar pardavimo terminai nesutampa. Geriau tai aptarti prieš pakrovimą, nes vietos sandėlyje ne visada būna kitą dieną. Kainos skiriasi, mažam kiekiui daiktų galima matyti apie 20–50 svarų per savaitę, didesniam tūriui – daugiau. Kartais pigiau derinti maršrutą taip, kad krovinys nepatektų į sandėlį per ilgai.
Ar galima palikti dalį daiktų sandėlyje Lietuvoje?
Taip, ir tai dažnai protingesnis sprendimas, nei bandyti viską kišti į vieną mašiną. Paliekate sezoninius daiktus, senus baldus, dokumentų dėžes, o vėliau siunčiate papildomu reisu. Tik reikia sąrašo, etiketavimo ir aiškaus plano, kas keliauja pirmiau. Esu matęs situaciją, kai klientas išvežė viską, o po mėnesio prašė grąžinti vieną dėžę su vaikų dokumentais. Grąžinti galima, bet emocinė kaina didelė.
Ar tvarkote grąžinimą, pakavimą ar papildomus darbus?
Kai kurie klientai po iškrovimo nori išsinešti pakavimo medžiagas, surinkti baldus, pastatyti buitinę techniką, kartais net išsikrauti ir išpakauti minimaliai. Tai reikia tarti iš anksto, nes standartinis iškrovimas nėra statybos brigada. Jei reikia baldų surinkimo, geriau turėti instrukcijas arba nuotraukas. Papildomi darbai kainuoja papildomai, bet dažnai sutaupo dieną nervų. Ir taip, kartais reikia tiesiog atsukti keturias koje prie sofos.
DUK: realios problemos ir gudrybės
Kokios klaidos dažniausiai brangiai kainuoja?
Didžiausia klaida – meluoti sau apie daiktų kiekį. Antra klaida – nepasakyti apie sunkius, trapūs ar pavojingus daiktus. Trečia – manyti, kad UK adresas „kažkur prie miesto“ yra pakankamas paaiškinimas. Dar viena – pigiausias pasiūlymas be raštiško aprašymo. Per dvidešimt metų mačiau visko: nuo puikiai supakuotų namų iki dėžių, kurios atrodė kaip sprogusios per olą. Planas prieš kelionę visada pigesnis už problemų gesinimą po jos.
Ar verta slėpti, kad vežate dažų, purškalų ar baterijų?
Neverta. Dažai, purškalai, baterijos, dujiniai balionėliai, kai kurie skysčiai gali būti problemiški transportuojant, ypač tarptautiniu maršrutu. Jei apie tai nepasakote, vairuotojas gali atsisakyti krauti, o kai kuriais atvejais tai tiesiog nesaugu. Geriau palikti dalį chemijos Lietuvoje arba nusipirkti UK. Ir taip, žinau, kad pirkti naujus valiklius atrodo kvaila, bet gaisras furgone atrodo dar kvailiau.
Ar įmanoma pigiau, bet be kvailų rizikų?
Įmanoma, jei lanksčiai žiūrite į datą, leidžiate derinti dalinį krovinį ir patys atliekate dalį pakuotės. Pigiau būna, kai nereikia skubaus tiesioginio reiso, kai baldai paruošti, kai adresas prieinamas, kai dokumentai tvarkingi. Bet nereikia taupyti ten, kur taupymas griauna viską: draudimas, pakavimas, sąmata, komunikacija. Geriau sutaupyti ant dėžių nei ant atsakomybės. Skamba griežtai, bet pervežimuose taip ir būna.
Kokios situacijos pervežimuose būna „ne idealios“?
Viena reali: klientas Manchesteryje sakė, kad turės vietos garaže, o garažas buvo pilnas senų baldų, dviračių ir Kalėdų dekoracijų. Teko dalį daiktų laikinai dėti svetainėje, o šeimininkai tuo metu dar gyveno lagaminuose. Kita: keltas vėlavo, vairuotojas praleido langą, iškrovimas pasislinko vienai dienai. Niekas nemirė, visi pyko, paskui visi atsiprašė. Tokia ta sritis – ne visada švari linija Excel lentelėje.
Ko niekada neprašyčiau kliento daryti?
Niekada neprašyčiau slėpti problemos iki paskutinės minutės. Jei data pasikeitė, jei liftas neveikia, jei UK name nėra vietos, jei baldas sulūžo prieš krovimą – sakykite iškart. Mes galime ieškoti sprendimo, bet negalime valdyti to, ko nežinome. Taip pat neprašyčiau pasirašinėti sąmatos, kurios nesuprantate. Geriau užduoti kvailą klausimą dabar nei aiškintis sąskaitoje po mėnesio.
Išvada
Kai sakau, kad pasirūpinsime visu kraustymu į UK nuo pradžios, turiu galvoje ne tik transportą iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę. Turiu galvoje planą, dokumentus, pakuotę, realų tūrį, saugų krovimą, keltą, muitinės niuansus, iškrovimą ir tuos nepatogius klausimus, kuriuos reikia užduoti prieš, o ne po. Kraustymasis į Londoną, Leeds, Cardiff, Glasgow ar Belfastą visada turi savo specifikos. Jei viskas aiškiai pasakyta iš pradžių, procesas tampa daug ramesnis. Ne visada idealus, bet tvarkingas.