perskambinsime jums per 3 minutes
Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.
Artimiausi išvykimai
į Angliją:
Keleivius vežame į Angliją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)
Lietuva → Anglija kaina nuo 130€/130£
Anglija → Lietuva kaina nuo 130€/130£
Siuntas vežame į Angliją
Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinius vežame į Angliją
Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Jei jau galvojate apie Londoną, bilietus, buto paiešką ir tą jausmą, kai namie viskas sudėta į dėžes, tada geriausia žinutė yra paprasta: pasirūpinkite savo kraustymu į Londoną dabar. Ne rytoj, ne „kai rasim laiką“, nes Londonas nemėgsta improvizacijos. Aš per 20+ metų mačiau tvarkingų kraustymų į Croydon, Wembley, Canary Wharf ir mačiau tokių, kur žmonės pirmą kartą suprato, kad sofa netelpa pro laiptinę. Čia ne baisinimas, tiesiog realybė – kuo anksčiau susidėliojate planą, tuo mažiau nervų lieka paskutinę savaitę.
Kraustymasis į Londoną dabar nėra tas pats, kas nuvažiuoti iki Vilniaus su dviem lagaminais ir gera nuotaika. Čia susitinka kelias dalykai: dokumentai po „Brexit“, krovinio inventorius, pakavimo laikas, maršrutas iki Doverio ar Calais, perkėlimas keltu ar tuneliu, Londono gatvės, ULEZ zonos, Congestion Charge, parkavimo leidimai ir žmogus prie durų, kuris sako: „Gal galite užvalgyti tik dvidešimt minučių?“ Na, galite, bet tada sąskaita pradeda augti. Reali situacija: klientas atvažiavo į Stratfordą su baldais ir nė vieno leidimo vietinei zonai, vairuotojas stovėjo ne ten, kur reikia, o kaimynai jau filmavo „kaip viskas vyksta“. Todėl pasirūpinkite savo kraustymu į Londoną dabar bent jau mintyse – adresas, aukštas, liftas, prieiga, muitinė, data.
Taip, verta pradėti dabar, ypač jei judate vasarą arba prieš rugsėjį. Tada vairuotojai, perkėlimai per kanalą ir Londono iškrovimo langai užsipildo greičiau nei atrodo. Žmonės dažnai sako: „Mes tik su keliais daiktais“, o po dviejų savaičių paaiškėja, kad yra lova, stalas, du dviračiai, katė ir dėžė su keptuvėmis nuo močiutės. Planas sumažina chaosą. Jums nereikia visko žinoti iškart, bet reikia pradėti rinkti informaciją: kiek daiktų, kur gyvenate dabar, kur važiuosite Londone, ar bus liftas, ar reikia saugojimo.
Normaliai – bent 4–6 savaites prieš, o jei tai liepa, rugpjūtis arba datos galas mėnesio, geriau 8–10 savaičių. Londonas turi savo ritmą: studentai kraunasi rugsėjį, šeimos nori spėti prieš mokyklų pradžią, biurai keičia patalpas nuo pirmadienio iki penktadienio. Jei turite fiksuotą buto nuomos pradžią, nespalvokite vėliau nei reikia. Kartais pavyksta rasti vietos ir prieš savaitę, bet tada dažniausiai mokate daugiau arba renkatės iš to, kas liko. O likęs variantas ne visada būna geras variantas.
Dažniausiai reikia asmens dokumentų, adreso Anglijoje, krovinio inventoriaus anglų kalba, pirkimo ar nuomos patvirtinimo, kartais darbo ar gyvenimo patvirtinimo, jei muitinė klausia. Po „Brexit“ asmeninių daiktų gabenimas į Jungtinę Karalystę nebėra toks paprastas kaip anksčiau, todėl inventorius turi būti normalus, ne „dėžės – 30 vnt.“ Geriau rašyti: stalas, 6 kėdės, 4 dėžės drabužių, lentynos, asmeninės virtuvės reikmenys. Jei klientai atsiunčia ne visai teisinga inventorių, paskui Doverio pusėje prasideda aiškinimai, o tai niekam neprideda nuotaikos.
Tikrina ne kiekvieną automobilį ar mikroautobusą, bet tikimybė yra reali, todėl negalima sakyti „nieko nebus“. Kartais prašo inventoriaus, kartais klausia, kiek laiko gyvensite UK, ar daiktai naudojami, ar vežate naujus pirkinius komercijai. Aš ne visada žinau 100%, nes taisyklės ir muitinės praktikos keičiasi, bet patirtis rodo: tvarkingi dokumentai taupo laiką ir nervus. Jei vežate naują televizorių, brangią techniką ar daug supakuotų prekių, būkite pasiruošę paaiškinti, kas tai yra ir kam skirta.
Negalima vežti tų dalykų, kurie kelia riziką arba kuriems reikia specialių sąlygų: degalų kanistrai, dujų balionai, dažai dideliais kiekiais, aerosoliai be aiškios paskirties, augalai be fitosanitarinių reikalavimų patikrinimo, greit gendantys maisto produktai. Dar viena nepatogi tiesa – kai kurios įmonės sako „vešime viską“, o paskui pasienyje daiktai lieka ant kelio arba sugrįžta atgal jūsų sąskaita. Prieš kraunant reikia pasakyti vairuotojui apie chemiją, baterijas, alkoholį dideliais kiekiais ir brangius daiktus. Geriau pasakyti per anksti negu po to aiškintis keltų terminale.
Gali, ir dažnai tai yra protingiausias sprendimas, ypač jei Londone butas dar nėra paruoštas arba nuomos pradžia vėluoja. Saugykla gali būti Lietuvoje, Lenkijoje, Olandijoje arba jau UK – priklauso nuo maršruto ir datos. Svarbu žinoti kainą už kubinį metrą arba už paletę, minimalų laikotarpį ir ar galite vėliau pasiimti dalį daiktų. Reali istorija: šeima atvažiavo į Londoną anksčiau nei krovinys, todėl pirmas dvi savaites miegojo ant čiužinio ant grindų ir valgė iš vienkartinių lėkščių. Maža saugyklos dalis kartais atrodo kaip papildomas kaštas, bet iš tikrųjų gelbsti gyvenimą.
Pakavimas atrodo paprastas tol, kol nepradedate krauti indų, knygų ir televizoriaus į tas pačias dėžes. Kraustymasis į Londoną dabar reikalauja ne tik jėgų, bet ir tvarkos ant popieriaus bei dėžių šonų. Aš visada sakau: rašykite daugiau nei reikia. „Virtuvė 3“, „miegamasis spinta“, „vaikų kambarys – žaislai“ – tai skamba banalu, bet iškrovimo dieną Londone, kai visi pavargę, tokie užrašai atrodo kaip aukso vertės. Dar vienas dalykas – nuotraukos prieš pakavimą. Nufotografavau baldus? Puiku. Nufotografavau jau supakuotą stalą su įbrėžimu? Dar geriau, nes vėliau nereikia ginčytis dėl senos žalos ir naujos žalos.
Indai dedami į tvirtas dėžes, kiekvienas lėkštes geriau statyti vertikaliai kaip plokšteles lentynoje, ne krauti viena ant kitos kaip kalną. Tarp daiktų dėkite popierių, burbulinę plėvelę arba tekstilę, bet ne drėgnus rankšluosčius – jie gali palikti kvapą ir pelėsį. Knygų dėžės turi būti mažos, nes didelė knygų dėžė tampa betoniniu bloku. Trapūs daiktai žymimi ryškiai iš kelių pusių. Jei vežate serviravimo rinkinį iš mamos ar porcelianą, nedėkite jo ant mikroautobuso grindų prie durų; ten jis pirmas pajuda staigiai stabdant.
Ne visada, bet kai kuriais atvejais labai rekomenduoju. Jei turite daug indų, meno kūrinių, didelių veidrodžių, pianiną ar brangią elektroniką, profesionalus pakavimas nėra „prabanga“, o rizikos mažinimas. Žmonės dažnai mano, kad taupymas prasideda nuo to, jog viską pakuoja patys naktimis po darbo. Suprantu tą norą, bet paskui iškrovimo dieną Londono bute atsiveria dėžė su sudaužytais stiklais ir nuotaika krenta žemiau grindų lygio. Profesionalai turi medžiagas ir žino, kaip apsaugoti kampus, kojas, stalviršius ir blizgius paviršius.
Pirmiausia išmatuokite ne tik baldus, bet ir duris, laiptines, liftus bei naują vietą Londone. Sofa gali atrodyti normali salone, bet tapti galvosūkiu prie siauros laiptinės Walthamstow bute. Stalai dažniausiai išsirenka kojas, spintos turi būti tuščios arba papildomai sutvirtintos, lovų rėmai išardomi ir susukti į maišelius su varžtais priklijuotais lipduku. (Taip, čia turėjau omenyje ne vieną maišelį, o kelis.) Jei baldai seni ir trapūs, pasakykite tai iš anksto – senas medžio plaušas kartais griūva ne nuo vežimo, o nuo to, kad jau buvo pavargęs prieš kelionę.
Nes iškrovimo dieną niekas nenori atidaryti dvidešimtos dėžės norėdamas rasti virdulį ar vaiko vaistukus. Lipdukai atrodo smulkmena, bet jie tvarko visą procesą: virtuvė eina į virtuvę, vonios daiktai į vonią, dokumentai pas jus rankose, drabužiai į spintą. Jei Londono bute nėra vietos viską iškart išpakuoti, numeracija padeda palikti dėžes kambariais ar zonomis. Dar svarbu – ant kiekvienos dėžės rašykite ne tik kambarį, bet ir prioritetą: „pirmoji diena“, „vėliau“, „trapu“. Tai sutaupo ne valandas, o nervus.
Verta bent dalį pirkti specialias dėžes arba naudoti tvirtas standartines dėžes vienodo dydžio. Pigios parduotuvės dėžės kartais atlaiko kelionę iki automobilio, bet ne keltą, tunelį ir iškrovimą Londone po lietaus. Wardrobe dėžės drabužiams labai gelbsti, nes nereikia visko išimti iš pakabų ir vėliau vėl kabinti. Mažesnės dėžės sunkiems daiktams yra geresnės nei didelės „viskam“. Jei taupote, galite rinkti tvirtas dėžes iš parduotuvių, bet patikrinkite kampus ir dugną; suminkštėjęs kartonas greitai prasiplėšia mikroatobuse ant kitų krovinių.
Šaldytuvą reikia išjungti bent prieš kelias valandas, geriau prieš parą, nuvalyti, išdžiovinti ir užfiksuoti dureles taip, kad jos neatsidarinėtų kelyje. Skalbimo mašiną reikia transportavimo varžtų – be jų būgnas gali judėti ir sugadinti mechaniką. Orkaitė, indaplovė ir televizorius taip pat turi būti apsaugoti nuo drėgmės bei smūgių. Jungtinėje Karalystėje elektros kištukai yra kito tipo, todėl pasidėkite adapterius arba planuokite pakeisti laidus per sertifikuotą elektriką. Negalima tiesiog įkišti europinio kištuko į britišką lizdą ir tikėtis stebuklo – taip daro tik labai optimistiški žmonės.
Kainos kraustymuisi į Londoną dabar susideda iš kelių dalių: krovinio tūris, svoris, pakavimo darbas, maršrutas iki uosto, keltas arba tunelis, muitinės formalumai, vairuotojų laikas, Londono prieiga ir iškrovimo sąlygos. Jei kas nors sako vieną kainą per telefoną nepaklausęs nė pusės dalykų, būkite atsargūs. Gali būti gera įmonė tiesiog greitai atsakanti, bet gali būti ir tokia, kuri po to prirašo „papildomų darbų“. Londonas brangina procesą dėl laiko: viena valanda laukimo gali kainuoti £35–£75, o jei reikia grįžti kitą dieną dėl parkavimo leidimo – jau kalbame apie šimtų eurų skirtumą.
Kaina susideda iš transporto, darbo valandų, pakavimo medžiagų, draudimo pasirinkimo, maršruto ir visų tų mažų dalykų, kurie atrodo nereikšmingi iki pirmos problemos. Pavyzdžiui, jei Londone reikia laukti leidimo iškrauti ryte nuo 7 iki 9 val., tai reikia planuoti kaip sąlygą, ne kaip pageidavimą. Jei krovinys užima visą mikroautobusą, kaina bus kita nei daliniam kroviniui su kitais klientais maršrute. Jei reikia saugojimo prieš iškrovimą, pridėkite savaitinį arba mėnesinį mokestį. Gera sąmata turi būti suprantama: kas įskaičiuota, kas neįskaičiuota ir kas gali pasikeisti.
Gali skirtis todėl, kad pirmas pasiūlymas buvo grindžiamas jūsų žodžiais, o realybė atrodo kitaip. Jūs sakote „porą dėžių“, o prie durų stovi trys spintos, dviratis ir dėžės su knygomis iki lubų. Vairuotojas negali stebuklingai sutalpinti daugiau nei leidžia tūris ir saugumas. Kaina taip pat gali keistis dėl keltų bilietų kainos svyravimo, papildomo laukimo, sunkios prieigos arba neteisingo adreso. Ne visos įmonės sąžiningai tai paaiškina iš anksto – kai kurios tyčia duoda mažą skaičių, o paskui klientą „paspaudžia“ dienos metu. Tai nepatogu pastebėti, bet taip būna.
Ne visada, bet labai dažnai pigiausias variantas slepia riziką. Gali būti jauna komanda su gerais vairuotojais ir sąžininga kaina – taip pasitaiko. Bet gali būti ir pasiūlymas be aiškaus inventoriumi, be draudimo sąlygų, be rašytinio patvirtinimo, su fraze „viskas bus gerai“. Aš tuo labai netikiu logistikoje. Jei kaina per maža lyginant su kitais pasiūlymais, klauskite kodėl: ar įskaičiuotas keltas, ar draudimas, ar laukimas, ar iškrovimas iki buto, ar tik iki furgono durų? Tylėjimas čia kainuoja brangiau nei nepatogus klausimas prieš sutartį.
Jei data keičiasi jūsų iniciatyva ir jau rezervuotas transportas, dažniausiai atsiranda persikėlimo mokestis arba reikia ieškoti naujo langelio maršrute. Logistikoje data nėra tik eilutė kalendoriuje – tai vairuotojas, keltas, galimas kitas krovinys, saugyklos vieta ir planas Londone. Jei keičiate datą prieš mėnesį, viskas dažniausiai sutvarkoma lengviau. Jei skambinate penktadienį ir sakote, kad pirmadienį nebeišeina – tada prasideda žaidimas su laiku ir pinigais. Kartais pavyksta rasti sprendimą be didelių nuostolių, bet tai priklauso nuo to, kiek lankstus maršrutas ir ar vairuotojas jau nėra įsipareigojęs kitam klientui.
Užstatas arba avansas dažniausiai reiškia rezervaciją: transporto vietą, vairuotojo grafiką, galimą keltą ar tunelį. Sąžininga įmonė turi aiškiai parašyti sąlygas – kada avansas grąžinamas, kada ne, kas nutinka atšaukus paslaugą prieš 14 dienų arba prieš 2 dienas. Problema prasideda tada, kai avansas mokamas į asmeninę sąskaitą be sutarties ir be įmonės duomenų. Aš tokių situacijų mačiau daugiau nei norėčiau. Normalu klausti dokumentų prieš pervestą sumą; tai nėra nepasitikėjimas, tai tiesiog suaugusio žmogaus apsauga prieš chaosą internete.
Dažniausiai verta bent pasitikrinti, ką dengia standartinė atsakomybė ir ką dengia krovinio draudimas papildomai. Standartinė sąlyga ne visada reiškia pilną daikto vertės kompensaciją už kilogramą ar už vieną dėžę. Jei vežate seną šeimos spintą, kompiuterius, muzikos instrumentą ar brangesnę techniką, papildomas draudimas gali būti protingas pasirinkimas. Bet svarbu ne tik pirkti draudimą – reikia turėti nuotraukų, sąrašo ir vertės pagrindimą. Be dokumentų paskui ginčas tampa nemalonus visiems: jums, įmonei ir draudikui.
Paskutinė dalis yra ne mažiau svarbi nei pakavimas namuose. Atvykimas į Londoną gali būti puikiai suplanuotas, bet viską sugadina smulkmenos: neteisingas įėjimas į kiemą, liftas sugedęs tą dieną, kaimynai užstatė vietą prie durų arba buto raktai dar pas agentūrą. Todėl prieš iškrovimo dieną dar kartą patikrinkite adresą su postcode, kontaktinį telefoną vietoje ir ar kas nors tikrai bus prie durų su raktais. Jei kraustotės į naują butą pirmą dieną, palikite „pirmos pagalbos“ dėžę atskirai: tualetinis popierius, arbata, įkrovikliai, įrankiai, vaistai ir dokumentai rankinėje.
Vairuotojas atvyksta į sutartą vietą, susisiekiama su jūsų kontaktu, patikrinama prieiga ir pradedama iškrauti pagal numeraciją arba pagal tai, kas yra viršuje furgone. Jei viskas pakrauta tvarkingai, sunkūs daiktai nebūtinai bus paskutiniai išimami – čia dažnas mitas. Iškrovėjai dirba pagal saugumą ir prieigą, o ne pagal jūsų norimą scenografiją. Londone svarbu turėti vietą bent laikinai pastatyti dėžes net jei jų neišpakuosite tą dieną. Jei bute siauras koridorius ir nėra vietos apsisukti su čiužiniu, geriau apie tai pasakyti iš anksto nei stovėti su daiktu viduryje laiptinės.
ULEZ yra oro taršos zona Londono dalyse, o Congestion Charge – mokesčio zona tam tikrame centro rajone tam tikru laiku. Jei transporto priemonė neatitinka reikalavimų arba patenka į mokamą zoną be apmokėjimo, gali atsirasti baudos arba papildomi kaštai. Sąžininga pervežimo įmonė turi žinoti savo transporto atitiktį ir įtraukti šiuos kaštus į pasiūlymą arba aiškiai juos paaiškinti. Jei jūsų krovinys važiuoja į centrą, Canary Wharf ar kitą zoną su ribojimais, tai nėra smulkmena. Kartais pigesnis variantas išvažiuoja brangesnis dėl baudos ar neteisingo maršruto – ir tada visi pyksta vienas ant kito be didelės prasmės.
Labai dažnai taip, ypač jei kraustotės į zoną su gyventojų parkavimu arba siauroje gatvėje kur nėra vietos furgonui. Leidimą galima derinti per savivaldybę arba naudoti laikiną iškrovimo vietą, jei ji prieinama, bet tai reikia daryti iš anksto. Reali situacija: klientas manė, kad „prie pat namo“ reiškia „furgonas stovės prie durų“, o realybėje reikėjo nešti baldus 80 metrų per kiemą ir laiptais į trečią aukštą. Tai pakeičia darbo laiką ir kartais kainą. Todėl nuotraukos iš Google Maps nepadės – reikia žinoti faktinę prieigą tą dieną.
Pirmiausia nespanikuoti ir nedaryti herojiškų sprendimų su sunkiais baldais siaurais laiptais. Reikia nedelsiant susisiekti su atsakingu asmeniu arba pervežimo koordinatoriumi ir fiksuoti situaciją: laikas, pastato adresas, liftų gedimo pranešimas jei įmanoma. Jei tai jūsų pastatas arba nuomojamas butas, reikia prašyti administracijos pagalbos – kartais liftą galima greitai atstatyti arba gauti leidimą naudoti tarnybinį liftą. Jei gedimas užtrunka ilgai, gali tekti perkelti dalį iškrovimo kitam laikui arba mokėti papildomą darbą laiptais. Tai nėra malonu, bet geriau spręsti tvarkingai nei rizikuoti žmonėms ir baldams.
Taip, jei tai buvo sutarta iš anksto ir įtraukta į pasiūlymą arba valandinį darbą. Baldų surinkimas po perkraustymo atrodo paprastas, kol pradedi ieškoti varžtų maišelio spintoje, kurios dar nėra atidaryta. Todėl varžtus reikia klijuoti prie baldų dalių arba dėti į aiškiai pažymėtus maišelius dar prieš pakrovimą. Kai kurios įmonės siūlo surinkimą kaip papildomą paslaugą, kitos tik išardo prieš pakrovimą ir palieka surinkimą klientui. Tai reikia aptarti prieš kelionę, nes iškrovimo dieną Londono bute visi nori greito rezultato, o ne naujo ginčo dėl instrukcijų prancūzų kalba.
Pirmą savaitę dažniausiai niekas neatrodo kaip nuotraukose iš interjero žurnalų – ir tai normalu. Dėžės stovi koridoriuje, kavos aparatas dar nežino kur gyvens, o jūs ieškote žirklių penktą kartą per dieną. Svarbiausia tvarka yra tokia: pirmiausia dokumentai ir svarbūs daiktai į vieną saugią vietą, tada miegamasis ir vonia, tada virtuvės minimumas, o visa kita pamažu. Jei kažkas sugadinta arba trūksta dėžės, fotografuokite ir rašykite iškart, ne po mėnesio. Tada galima ramiau tikrinti inventoriumi ir kreiptis dėl žalos ar klaidos, jei ji tikrai įvyko pervežimo metu.
Tikrinkite ne tik kainą, bet ir ar yra aiški sąmata, draudimo sąlygos, įmonės duomenys, atsiliepimai su konkrečiomis detalėmis ir ar jie užduoda daug klausimų apie jūsų krovinį. Jei įmonė klausia apie aukštą, liftą, prieigą, inventoriumi ir dokumentus – tai geras ženklas, nors varginantis pokalbis. Jei sako „nieko nereikia žinoti“, tada turbūt jie nieko nenori ir žinoti apie rizikas. Geram butų persikraustymui iš Anglijos patogiai ir be streso ar panašiam procesui reikia skaidrumo nuo pirmo laiško iki paskutinės dėžės Londone. Pasirūpinkite savo kraustymu į Londoną dabar ramiai – su sąrašu rankoje ir realiu planu galvoje.
Pasirūpinkite savo kraustymu į Londoną dabar ne todėl, kad reikia bijoti proceso, o todėl, kad jis tampa daug lengvesnis kai žinote savo daiktus, dokumentus, datą ir prieigą Londone. Kaina gali svyruoti dėl kelto, parkavimo ar laukimo, terminai gali keistis dėl eismo ir muitinės, bet tvarkingas planas visada mažina stresą. Jei viską sudėsite į sąrašus, nufotografuosite vertingus daiktus ir rinksitės įmonę su aiškiomis sąlygomis, kraustymasis į Londoną bus ne košmaras, o tiesiog didelė gyvenimo permaina su dėžėmis.