Pasiruošimas operatyviam mikroautobusų transportui į Angliją

Įvadas

Dirbu su tarptautiniais pervežimais daugiau nei 20 metų, todėl žinau, kad greitas siuntimas į Angliją neatrodo kaip graži schema internete. Yra muitinė, vairuotojo grafikas, keltas, galimas vėlavimas, kartais net neteisingas adresas sandėlyje. Pasiruošimas operatyviam mikroautobusų transportui į Angliją prasideda ne tada, kai mikroautobusas jau stovi prie rampos, o tada, kai žmogus pasako, kas tiksliai važiuoja, kada reikia, kokie dokumentai yra ir kiek realiai galima mokėti. Be to, Anglija po Brexit tikrai nėra tas pats maršrutas kaip į Vokietiją ar Lenkiją.

DUK

Pasiruošimas ir pirmieji žingsniai

Pasiruošimas operatyviam mikroautobusų transportui į Angliją – kiek laiko reikia?

Pasiruošimas operatyviam mikroautobusų transportui į Angliją prasideda nuo trijų dalykų: krovinio, dokumentų ir laiko lango. Jei viskas aišku, galima judėti per 12–24 val., bet tik tada, kai vairuotojas laisvas, o prekės paruoštos. Jeigu reikia muitinės deklaracijų, realiau skaičiuoti dieną ar dvi. Ne kartą buvo, kad „skubu rytoj“ virsdavo „skubu penktadienį“, nes trūko EORI ar gavėjo duomenų. Todėl pirmiausia rašykit užklausą su visais duomenimis iš anksto, ne „nu iki Londono, kiek kainuoja?“.

Koks pirmas dokumentas, be kurio mikroautobusas į Angliją nejuda?

Pirmas dalykas – ne vairuotojas, o tikslus aprašymas. Reikia žinoti, kas vežama, kiek vietų užima, svorį, vertę, HS kodą, siuntėjo ir gavėjo rekvizitus. Be šito vežėjas gali tik spėlioti, o spėliojimas tarptautiniame pervežime kainuoja. Pavyzdžiui, „dalys automobiliui“ nėra tas pats kaip „naudotos automobilio dalys“ ar „naujos atsarginės detalės“. Muitinei tai skirtingi pasauliai. Kartais užtenka nuotraukos ir sąskaitos, kartais reikia daugiau popierizmo.

Ar galima mikroautobusu vežti skubų krovinį tą pačią dieną?

Taip, bet ne visada protinga. Tą pačią dieną įmanoma, kai krovinys paruoštas, dokumentai sutvarkyti, o maršrutas nėra per toli nuo pagrindinio koridoriaus. Reali situacija: Vilnius–Kaunas–Dover–Londonas, maža siunta, gavėjas laukia iki vakaro. Tai įmanoma. Bet jei krovinys stovi Alytuje, dokumentų nėra, o gavėjas Mančesteryje nori tik penktadienį po pietų, čia jau ne operatyvumas, o stebuklų laukimas.

Ką reiškia „operatyvus“ pervežimas realybėje?

Operatyvus reiškia greitą reakciją, ne magiją. Vairuotojas gali būti pakeltas iš rezervinio grafiko, maršrutas sutrumpinamas, keltas perkamas greičiau, bet muitinės neapgausime. Kartais operatyvumas kainuoja dvigubai, nes imamas konkretus mikroautobusas, o ne laukiama, kol atsiras pigesnė apkrova. Girdžiu klientus sakant: „tai juk tik Anglija“. Taip, tik Anglija – su keltu, eilėmis, muitine ir vairuotojo poilsiu.

Kodėl mikroautobusas kartais geresnis nei sunkvežimis?

Mikroautobusas dažnai laimi, kai krovinys per mažas sunkvežimiui, bet per didelis kurjeriui. Telpa kelios paletės, dėžės, įranga, automobilių dalys, baldai, kai ką atsargiai. Jis lengviau manevruoja Londono sandėlių zonose, kur sunkvežimiui reikia išankstinio leidimo. Tačiau talpa ribota: ne viskas, kas „maža“, telpa. Kartais klientas sako 1,2 m paletė, o realybėje 1,6 m su iškišusiu kampu. Štai čia ir prasideda matavimai.

Dokumentai, muitinė ir Brexit

Kokie dokumentai būtini siuntai į Angliją po Brexit?

Pasiruošimas operatyviam mikroautobusų transportui į Angliją neįsivaizduojamas be dokumentų. Po Brexit reikia komercinės sąskaitos arba proforma, prekių aprašymo, vertės, HS kodų, siuntėjo ir gavėjo duomenų, dažniausiai EORI. Eksportui iš Lietuvos tvarkoma deklaracija, importui Anglijoje – gavėjo arba brokerio procedūros. CMR yra transporto dokumentas, ne stebuklingas leidimas. Jei trūksta vienos popierinės smulkmenos, krovinys gali stovėti uoste ar sandėlyje. Ir ne, vairuotojas negali tiesiog nupiešti sąskaitos pakeliui, nors juokaujama, kad galėtų.

Kas yra EORI numeris ir kodėl jo prašo?

EORI – tai ekonominės veiklos vykdytojo identifikacijos numeris, kurį naudoja muitinė. Jei jo nėra, deklaraciją padaryti gali būti sudėtingiau arba brangiau, nes reikia ieškoti tarpininko variantų. Smulkios siuntos kartais juda per kitus modelius, bet nuolatiniam eksportui EORI yra bazė. Nereikia jo bijoti, jis nėra kažkoks milžiniškas sertifikatas. Daugeliu atvejų tai tiesiog numeris, be kurio sistema tavęs normaliai neatpažįsta.

Kas tvarko eksporto deklaraciją, jei siunta iš Lietuvos?

Eksporto deklaraciją paprastai tvarko muitinės brokeris arba pervežėjas, jei turi tokią paslaugą. Svarbu, kas ją pateikia ir kas už ją atsako. Kartais klientas mano, kad „vairuotojas viską sutvarkys“, bet vairuotojas nėra brokeris, nors kai kurie iš jų moka popierizme daugiau nei biuro žmonės. Reikia iš anksto pasakyti, ar eksportas jau paruoštas, ar jį reikia užsakyti. Vėliau tą pačią deklaraciją keisti būna brangu ir nervų kainuoja daugiau. Greičiau susitvarkom, kai gauname miestą iškart.

Ar CMR pakanka muitinei Anglijoje?

CMR parodo, kad krovinys perduotas vežėjui ir keliauja iš taško A į B. Muitinei to nepakanka, nes CMR nepasakoja visos istorijos apie prekės vertę, kilmę, HS kodus ar importo procedūrą. Jis svarbus, kai ginčijamasi dėl žalos, vėlavimo ar pristatymo fakto. Bet jei Anglijos gavėjas neturi importo duomenų, CMR jam nepadės praeiti muitinės. Todėl CMR yra būtinas, tik ne vienintelis.

Ką daryti, jei prekės neturi teisingo HS kodo?

HS kodas yra kaip prekės adresas muitinės sistemoje. Jei jis neteisingas, gali pasikeisti muito tarifas, reikalavimai, licencijos ar draudimai. Nesakau, kad kiekvienas smulkus daiktas turi būti klasifikuotas akademiniu lygiu, bet „įrankiai“ ir „elektroniniai įrankiai su baterijomis“ nėra tas pats. Jei nežinau kodo 100%, sakau klientui tiesiai: tikrinkit su brokeriu. Geriau vieną kartą paklausti nei po to mokėti už taisymą.

Kainos, maršrutai ir laikas

Pasiruošimas operatyviam mikroautobusų transportui į Angliją: kodėl kaina šokinėja?

Kaina šokinėja todėl, kad operatyvumas paima laisvą resursą. Jei mikroautobusas turi būti tik jūsų siuntai, mokate už visą maršrutą, ne už dalį vietos. Įprastai mažas krovininis mikroautobusas Lietuva–Anglija gali būti apie 750–1 200 Eur, priklausomai nuo miesto, svorio ir termino. Keltas ar tunelis, laukimas, savaitgalis ir papildomi kilometrai gali pridėti šimtus. Kartais pigiau palaukti dieną, bet ne visada klientui tai tinka. Prieš sutikdami su kaina, pasitikrinkite, kas įskaičiuota ir kas ne.

Kodėl kaina keičiasi per valandą?

Kaina keičiasi dėl pasiūlos ir vairuotojų grafiko. Pavyzdžiui, trečiadienį ryte dar yra laisvas mikroautobusas, penktadienį vakare jis jau važiuoja kitam klientui. Kuro kaina, kelto bilietai, darbo laikas, mokėjimas už naktį – viskas susideda į sąmatą. Dar būna taip, kad klientas pasako tik „į Angliją“, o Anglija nuo Dover iki Edinburgo yra didelis skirtumas. Todėl kaina „nuo“ dažnai reiškia tik startą, ne finalą.

Kur geriau kirsti į Angliją: Dover, Hull ar Zeebrugge?

Dažniausiai žiūrime į Calais–Dover, nes tai klasikinis ir greitas kelias. (Pataisau: ne visada Dover, kartais Zeebrugge–Hull arba Rotterdamas, jei taip patogiau.) Dover tinka, kai reikia greitai į pietų Angliją, Londoną, Midlands. Hull patogesnis šiaurei, bet kelionė jūra ilgesnė. Jei klientas sako „man į Škotiją“, aš jau nebežiūriu į Dover taip entuziastingai. Maršrutas turi prasmę, ne tik gražiai skambėti.

Ar keltas ar Eurotunnelis greitesnis?

Eurotunnelis per La Manšą atrodo greitesnis, bet ne visada laimi. Pats pervažiavimas trumpesnis, tačiau bilieto kaina ir prieinamumas gali būti problematiški. Keltas trunka ilgiau, bet kartais turi daugiau vietų ir geresnį grafiką. Jei vairuotojas jau važiuoja nuo Vilniaus, svarbiausia ne minutės jūroje, o bendras laikas iki iškrovimo. Beje, kava Dover kartais geresnė nei manyčiau. Grįžtu prie temos.

Kodėl savaitgaliais ir švenčių metu kaina auga?

Šventės Anglijoje ir kontinento pusėje viską sujaukia. Prieš Kalėdas, Velykas, bank holiday savaitgaliais keltai brangesni, vairuotojai užimti, sandėliai dirba trumpiau. Kaina auga ne dėl to, kad kas nors nori „pasipelnyti“, nors pasitaiko ir tokių. Daugiau todėl, kad laisvų mašinų mažiau, o rizika didesnė. Jei reikia vežti tuo laikotarpiu, rezervacija anksčiau nėra formalumas. Tai paprastas išgyvenimo įrankis.

Pakrovimas, krovinys ir saugumas

Kokio dydžio krovinį realiai telpina mikroautobusas?

Standartinis krovininis mikroautobusas dažniausiai turi apie 8–12 m³, bet realiai viskas priklauso nuo vidaus išdėstymo. Paletės gali tilpti 4–6, jei standartinės ir nekraunamos aukštai. Ilgas krovinys, pavyzdžiui, vamzdžiai ar baldai, gali griauti visą planą, nors svoris mažas. Reikia žinoti aukštį, plotį, ilgį ir ar galima krauti vieną ant kito. Nuotraukos čia labai gelbsti. Kartais jos parodo tai, ko klientas pats nepastebi.

Kaip reikia paruošti prekes prieš atvykstant vairuotojui?

Prekes reikia paruošti taip, kad vairuotojas tikrai galėtų jas pakrauti, o ne tapti sandėlio darbuotoju. Paletės sutrauktos, dėžės sunumeruotos, etiketės matomos, dokumentai atspausdinti arba paruošti elektroniniu formatu. Jei krovinys jautrus, reikia pasakyti: nedrėkinti, nelaikyti aukštyn kojomis, temperatūra. Žinau, skamba paprastai, bet realybėje žmonės pamiršta net užrašyti, kad dėžėje stiklas. Tada kelionė tampa loterija, o aš loterijų pervežimuose nemėgstu.

Ar galima vežti paletes, dalis automobiliams ar įrankius?

Taip, tokie kroviniai važinėja nuolat. Dalys automobiliams, įrankiai, statybinė įranga, mažos partijos baldų, prekybos stendai – mikroautobusui tai normalus darbas. Svarbu, ar prekės naujos, naudotos, su baterijomis, skysčiais, magnetais ar cheminėmis medžiagomis. Baterijos ypač erzina logistiką, nes joms gali būti papildomų taisyklių. Jei siunčiate naudotus automobilių komponentus, sąskaitoje turi būti aišku, kad tai naudotos dalys. Smulkmena, bet muitinei ji didelė.

Kas nutinka, jei krovinys nepakrautas iki sutarto laiko?

Jei krovinys nepakrautas, prasideda nemalonūs skambučiai. Vairuotojas turi grafiką, keltas laukia ne kliento nuotaikos, o laiko. Dažniausiai taikomas laukimo mokestis, pavyzdžiui, 35–60 Eur už valandą, o ilgesnis vėlavimas gali perkelti visą maršrutą. Turiu matęs, kaip „palaukite 10 minučių“ tapo trim valandom, nes sandėlyje nebuvo krautuvo. Todėl prieš užsakant reikia pasakyti, ar pakrovimas garantuotas. Jei ne, geriau iškart kalbėt atvirai.

Ar verta drausti krovinį?

Krovinio draudimas nėra privalomas kiekvienam smulkiam siuntiniui, bet jį verta apsvarstyti. Mikroautobusas nėra šarvuota kapsulė, kelyje būna staigaus stabdymo, drėgmės, vagysčių rizikos, ypač stovint aikštelėse. Jei krovinio vertė didelė, draudimas kainuoja mažiau nei ginčas po įvykio. Reikia žinoti, kad CMR atsakomybė turi ribas ir ne visada padengia rinkos vertę. Todėl brangiai įrangai draudimas nėra „papildoma paslauga“, o sveikas protas.

Atvykimas, iškrovimas ir problemos

Kas vyksta atvykus į Anglijos muitinę?

Atvykus į Anglijos muitinę vyksta tai, kas parašyta popieriuje, tik ne visada taip sklandžiai. Vairuotojas pateikia dokumentus, brokeris arba gavėjas tvarko importo duomenis, kartais prašoma papildomų paaiškinimų. Tikslios patikros trukmės niekada nepasakysiu 100%, nes vienas krovinys praeina greitai, kitą sustabdo dėl kodo ar vertės. Geros įmonės turi kontaktus ir planą. Blogos tiesiog sako: „laukiame“, ir niekas nežino, kas vyksta.

Kaip vyksta iškrovimas Londone, Birmingame ar Mančesteryje?

Iškrovimas Londone, Birmingame ar Mančesteryje dažnai atrodo paprastas, kol neatvyksti į pramoninę zoną. Reikia laiko langų, kartais išankstinio registro, kartais apsauga neleidžia įvažiuoti be numerio. Mikroautobusui lengviau, bet tik jei adresas tikslus. Jei gavėjas parašo „back entrance“, o ten niekas neatsako telefonu, vairuotojas gali sukti ratą pusvalandį. Todėl geriausias iškrovimo dokumentas yra ne tik CMR, bet ir gyvas kontaktas.

Ką daryti, jei gavėjas neatvyksta iškrauti?

Jei gavėjas neatvyksta, situacija tampa greitai brangi. Vairuotojas negali palikti krovinio bet kur, ypač jei reikia parašo arba patikrinimo. Galima laukti, perkelti iškrovimą, vežti į saugomą aikštelę arba grįžti, bet viskas kainuoja. Esu matęs, kad gavėjas „pamiršo“ laiką, o siuntėjas tada pyksta ant vežėjo. Tai neteisinga. Vežėjas atsako už transportą, bet ne už kliento vidaus chaosą.

Ar galima keisti adresą jau kelyje?

Adresą keisti galima, bet ne visada be pasekmių. Jei mikroautobusas dar prie Calais, galima persiorientuoti. Jei jau stovi prie Birmingamo sandėlio, o gavėjas sako „važiuokite į Londoną“, tai jau kitas maršrutas. Reikia patikrinti vairuotojo darbo laiką, kuro sąnaudas, laiką ir ar naujame adrese įmanoma iškrauti. Kartais pakeitimas kainuoja 150–400 Eur, kartais daugiau. Todėl adresas turi būti tikras prieš išleidžiant mašiną.

Kada šis būdas tikrai nėra geras pasirinkimas?

Šis būdas nėra geras, kai krovinys didelis, pigus ir neturi termino. Tada dalinė apkrova arba sunkvežimis gali būti ekonomiškiau. Taip pat neverta rinktis skubaus mikroautobuso, jei dokumentai neišspręsti, gavėjas neaiškus arba prekės rizikingos. Operatyvumas nedengia blogo planavimo. Jei reikia tiesiog „kada nors per savaitę“, geriau ieškoti reguliaraus maršruto. Bet kai dega terminas, reikia kontrolės ir žmogaus, kuris atsako telefonu, mikroautobusas dažnai gelbsti.

Išvada

Geras pasiruošimas operatyviam mikroautobusų transportui į Angliją reiškia ne tik rasti laisvą mašiną. Reikia tikslaus krovinio aprašymo, dokumentų, realaus laiko lango, supratimo apie muitinę ir sąžiningo biudžeto. Jei viskas paruošta iš anksto, skubus pervežimas gali būti labai tvarkingas. Jei ne, jis greitai tampa telefonų maratonu su papildomais mokesčiais. Per 20 metų mačiau abu variantus. Todėl patarimas paprastas: sakykite tiesą nuo pirmos žinutės.