Pasirinkite patikimą vežėją siuntoms į Jungtinę Karalystę: Vadovas iš vidaus

Sveiki, tiesiog šnekėkime apie tai, kaip visa tai tikrai vyksta. Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimties metų, maždaug nuo tada, kai sunkvežimiai buvo mėlyni, o pasieniai – atviresni. Dabar, kai kalbame apie logistiką po „Brexit“ (sako, kad jau pasibaigė, o liudna), situacija pasikeitė. Anksčiau įvežti prekes į Londoną ar Mančesterį buvo beveik kaip nuvažiuoti į kitą miestelį Lietuvoje – įkrauname ir važiuojame. Dabar? Dabar tai yra visiška kita istorija. Muitinės, deklaracijos, EORI kodai, eilės prie Kanalo... Tai gali sukelti galvos skausmą net patyrusiems verslininkams. Todėl, kai susiduriate su poreikiu siųsti krovinius, labai svarbu ne tik kaina, bet ir tai, ką iš tikrųjų gaunate. Pasirinkite patikimą vežėją siuntoms į Jungtinę Karalystę, o ne tą, kas pasiūlia pigiausia, bet neaišku ką. Straipsnyje bandysiu išdėstyti tai, ką paprastai pasakau klientams per telefoną, be jokių gražių viršelių.

Muitinės ir dokumentacija (arba kodėl reikia kantrybės)

Ar tikrai reikalingas EORI kodas siunčiant į JK?

Taip, be jokio abejo. Jei jo neturite, jūsų siunta tiesiog užstrings pasienyje arba bus grąžinta atgal. Dažnai klientai mano, kad tai kokios nors biurokratinės priemonės, bet Jungtinėje Karalystėje dabar tai privaloma. EORI kodas turi būti ne tik siuntėjui, bet ir gavėjui (jei jis registruotas JK). Vieną kartą gavau skambutį, kad siunta stovi jau tris dienas, nes gavėjas pamiršo pasidaryti kodą. Pamirškite apie „greitą išsprendimą“ be dokumentų, šioje šalyje sistema neleidžia nieko praeiti pro šalį. Patikimas vežėjas visada patikrins šį dalyką dar prieš išvykdami iš sandėlio.

Kas vyksta su PVM, kai siunčiate į Angliją?

Čia dažnai painiojama. Jei darote prekybą su Jungtine Karalyste, PVM mokėjimo tvarka gali skirtis priklausomai nuo to, ar esate registruotas PVM mokėtojas Lietuvoje. Dažnai taikoma „nulinė“ PVM tarifą eksportui, bet tik su tinkamais dokumentais. O jei siuntate ne prekybai, o pvz. dovanai arba asmeninę siuntą, tada gali tekti mokėti importo PVM ir muito mokestį JK pusėje. Tai viena dažniausių priežasčių, kodėl gavėjai atsisako imti siuntas, kai sužino, kad turi sumokėti papildomai pinigų pašte. Gerai, kai šį dalyką aptariate iš anksto.

Kas yra „Ex Works“ ir kodėl tai gali brangiai kainuoti?

„Ex Works“ reiškia, kad pirkėjas turi pats atvykti paimti prekes ir viskas už jo sąskaitą. Tai atrodo pigu, nes pardavėjas nieko nedaro, bet logistiškai tai naktinis maras. Jei esate Lietuvoje ir perkate iš Anglijos „Ex Works“ sąlygomis, turite rasti vežėją, kuris nueis į tą fabriką, užpildys visus dokumentus, pravežs per muitinę... O jei ten kažkas ne taip? Tada kaltas esate tik jūs. Aš visada patariu rinktis „DDP“ (pristatyta su mokesčiais) arba bent jau „FCA“, kad kontrolė būtų didesnė. Nemanau, kad verta taupyti ant sąlygų, galvos skausmas vėliau per didelis.

Ar galiu vežti maisto produktus?

Galima, bet tai yra vienas sudėtingiausių krovinių tipų. Jungtinė Karalystė turi labai griežtas sanitarninių reikalavimų taisykles, ypač po „Brexit“. Reikalingi veterinariniai sertifikatai, sveikatos pažymos, o kai kurie produktai (pvz., mėsos ar pieno produktai) gali būti visiškai draudžiami arba labai smarkiai ribojami. Vieną kartą bandžiau organizuoti siuntą su lietuviškais saldumynais, bet dėl tam tikrų priedų (E kodų) buvo didžiulė painiava. Geriau iš anksto pasiklausti specialistų, ar jūsų prekės nebus sulaikytos ir sunaikintos pasienio poste.

Ką daryti, jei trūksta komercinio invoice?

Komercinis invoice (prekių sandėlio kvitas) yra šventas dokumentas. Be jo neįmanoma atlikti nei eksporto, nei importo deklaracijos. Jei jūs jį pamiršote įdėti į vokišką su vairuotoju, bandyti jį nusiųsti el. paštu yra pavojingu – muitinės sistemos dažnai užstringa arba neprimena. Geriausias variantas – nufotografuoti ir atsiųsti vairuotojui į telefoną, kad jis galėtų parodyti pareigūnui, jei kils klausimų. (Beje, užsienio kalba jis turi būti angliškai, ne lietuviškai ar rusiškai, tai svarbu).

Ar vežėjas turi atlikti eksporto deklaraciją?

Ne visada. Dažniausiai eksporto deklaraciją atlieka siuntėjo muitinės agentas Lietuvoje, o vežėjas tik paima „EX“ numerį ir jį rodo išvykstant. Tačiau jei darote smulkias siuntas, dažnai vežėjai siūlo „viskas įskaičiuota“ paslaugas. Čia būkite atidūs – kartais tas „viskas“ reiškia, kad jie naudoja bendrą leidimą, bet jums gali tekti papildomai mokėti už kiekvieną poziciją. Pasirinkite patikimą vežėją siuntoms į Jungtinę Karalystę, kuris aiškiai pasakys, kas įeina į kainą, ir nedings paskutiniame momentoje.

Kainos ir laiko tarpai (nėra tiek paprasta, kaip atrodo)

Kiek laiko užtrunka siunta atvykti į JK?

Standartiškai sakyčiau 2–3 dienas, jei viskas vyksta sklandžiai. Bet realybėje? Tai gali trukti ir penkias dienas. Viskas priklauso nuo to, kaip greitai išsprendžiamos muitinės klausimai ir ar yra vietos ferryje (keltuvas). Kartos vairuotojai priversti laukti prie Dover arba Calais po 12–24 valandų, nes yra perpildymas. Ir čia ne jų kaltė, o tiesiog didelis srautas. Jei jums skubu, svarbu pasirinkti vežėją, kuris turi rezervuotas vietas arba važiuoja reguliariais maršrutais.

Kodėl kaina taip stipriai svyruoja?

Degalų kaina, Euro ir Svaro santykis, sezoniškumas... O dar ir tas „Brexit“ papildomi mokesčiai. Kartą prieš porą metų kainos šoko į dangų per naktį, nes atsirado naujų reikalavimų dėl sanitarinių patikrinimų. Be to, angliški terminalai patobulino savo sistemas dabar reikia mokėti už įvažiavimą, už išvažiavimą, už kiekvieną kvadratinį metrą... Patikimas vežėjas neslėps šių išlaidų, o pateiks realią kainą, kuri nebus pakeista po savaitės.

Ar pigu vežti dalinį krovinią (part load)?

Galiu pasakyti taip – pigiau nei pilną furgoną, bet brangiau negu tą pačią siuntą vežti po Lietuvą. Ten yra specifiniai išlaidos – krovininės vietos nuoma Anglijos sandėliuose, kai reikia iškrauti vieną furgoną į kelis mažesnius. Jei turite vos vieną paletę, gali tekti laukti, kol vežėjas surinks pakankamai krovinių, kad išsipirtų kelionė. Tai gali užtrukti savaitę-dvi. Nemanau, kad verta skubėti su tokiomis siuntomis, jei tai ne kritiška.

Kas yra „krovinių konsolidacija“?

Tai kai surinkame keletą mažų siuntų iš skirtingų klientų ir vežame vienu sunkvežimiu. Tai puiku, jei norite sutaupyti, bet blogai, jei jūsų prekės ypač trapios arba turi būti pristatytos exactly on time (būtent laiku). Konsoliduotoje siuntoje vairuotojas turi sustoti penkiuose šešiuose sandėliuose prieš pasiekiantas jūsų gavėją. Tas laikas sukasi kaip ratas, ir dažnai atsitinka nesklandumų. Vieną kartą mano kliento siunta nukrito vienoje tokių stotelėje... na, gerai, tai buvo ne mano kliento, bet girdėjau istorijų.

Ar verta imti draudimą?

Be abejo. Žmonės sako: „Aš taip niekada nedarau, nieko neįvyks“. O tada ateina diena, kai sunkvežimis užsidega arba užkliūva į duobę Anglijoje (ten keliai, tiesa, geresni, bet ir ten nutinka). Draudimas kainuoja vos keletą eurų nuo vertės, bet gali išgelbėti tūkstančius. Asmeniškai aš niekada neleidžiu klientų siuntų be draudimo, ypač kai eina kalba apie brangias prekes. Tai tas atvejis, kai geriau persiginti.

Kas daryti, jei siunta vėluoja?

Pirmiausia – neskambinti vairuotojui kas pusės valandos. Jis negali atsakyti, kai vairuoja (arba kai miega po 4 valandų važiavimo, kaip reikalauja taisyklės). Skambinkite savo logistikos vadybininkui. Jis gali pamatyti, kur yra sunkvežimis GPS sistemoje. Dažnai vėlavimai būna dėl techninių gedimų arba tiesiog dėl to, kad gavėjas atidaryti sandėlį tik po 14:00. Anglai yra labai disciplinuoti dėl laiko, jei skambinate jums nenurodytu laiku, jums tiesiog neatsivers.

Kaip atpažinti geros firmos (ir blogos) požymius

Kodėl kai kurios kainos per mažos?

Jei gavote pasiūlymą, kuris yra 30 proc. pigesnis nei rinkos vidurkis, bėkite. Ten kažkas negerai. Gali būti, kad tai nauja kompanija, kuri neturi patirties, arba (dažniau) jie naudoja nelegalius metodus – pvz., vairuotojai dirba be poilsio, arba krovinys yra „užfiksuotas“ kita kategorija. Pasirinkite patikimą vežėją siuntoms į Jungtinę Karalystę, kuris nebijo parodyti savo licencijų ir draudimų. Pigiausias dažniausiai tampa brangiausias.

Ar svarbu atsiliepimai internete?

Svarbu, bet skaitykite tarp eilučių. Jei matote dešimt teigiamų atsiliepimų, parašytų viena diena, tai greičiausiai pirkti. Ieškokite realių istorijų, kur klientai rašo apie tai, kaip buvo išspręsta problema. Nes problemos kyla visiems – ir geroms, ir blogoms firmoms. Skirtumas tas, kad gera firma jas išsprendžia tyliai ir greitai, o bloga – pradeda kalbėti, kad tai ne jų kaltė, o vėjo, muitinės ir dievo.

Kas yra „CMR draudimas“ ir ar jis užtenka?

CMR draudimas yra privalomas pagal tarptautinius susitarimus, bet jo ribos dažnai būna labai mažos (pvz., tik 8-10 SDR vienetais kilogramui). Jei vežiate kompiuterius arba brangų elekttroniką, ši suma nebus užtekanti. Būtinai klauskite apie papildomą draudimą „All risks“, kuris padengia visą krovinio vertę. Vienas mano klientas prarado 20 tūkstančių vertės siuntą tik todėl, kad pasitikėjo standartiniu CMR, kuris padengė vos keletą šimtų.

Ar galiu atvykti pasitikėti į vežėjo sandėlį?

Galite, ir netgi rekomenduoju. Jei įmonė sako, kad jų adresas – slaptas, arba jie dirba tik „nuotoliniu būdu“, tai didelis raudonas vėliavėlė. Reali logistika vyksta realiose vietose. Užsukite, pasikalbėkite su dispečeriu, pažiūrėkite, kaip jie dirba. Tai suteiks daugiau pasitikėjimo nei šimtas gražių žodžių el. paštu.

Kas nutinka, jei įmonė bankrutuoja?

Tai baisi scenarijaus, bet, deja, įvyksta. Jei jūsų krovinys yra kelyje, o vežėjas uždaro duris, gali būti labai sunku gauti savo daiktus atgal. Todėl visada tikrinkite įmonės finansinę padėtį (jei įmanoma) arba jos įsiskolinimus. Dirbkite su tais, kurie rinkoje jau ne pirmus metus. Stabilumas šioje srityje brangiau kainuoja nei jaunystės entuziazmas.

Ar reikia sutarties?

Žinoma, net jei tai vienkartinė siunta. El. pašto susirašinėjimas taip pat yra sutartis, bet geriau turėti formalų dokumentą su taisyklėmis, kas atsitinka, jei krovinys sugenda, vėluoja arba dingsta. Be sutarties teismas Lietuvoje arba JK gali trukti metus. Pasirašytas popierius (arba elektroninis pasirašymas) taupo daug nervų ateityje.

Specifinės situacijos ir problemų sprendimai

Ką daryti, jei krovinys atvyko su defektais?

Pirmiausia – nefotografuokite tik galo, nuimkite visą pakuotę. Reikia įrodyti, kad pažeidimas nebuvo „iš vidaus“, o atsirado pervežimo metu. Tuomet iš karto rašykite pretenziją (protokolą) CMR blanko atgalinėje pusėje. Jei vairuotojas nepasirašo, skambinkite policijai (tai Anglijoje veikia, jei įtariate vagystę arba apgavystę). Kuo greičiau tai padarysite, tuo didesnė tikimybė gauti kompensaciją iš draudimo.

Ar galima siųsti pavojingas krovinius (ADR)?

Galima, bet tik su specialiais leidimais ir vairuotojais, turinčiais ADR pažymėjimus. Tai nėra taip paprasta kaip įdėti dėžę su dažais į furgoną. Turi būti laikomasi griežtų pakavimo taisyklių. Daugelis vežėjų tiesiog atsisako tokio darbo, nes rizika per didelė. Jei turite tokių siuntų, turite rasti ekspertus šioje srityje, ne bendrųjų pervežimų firmas.

Kas daryti, jei gavėjas atsisako priimti siuntą?

Tai labai dažna problema, ypač kai gavėjas sužino apie importo mokesčius, kurių nesitikėjo. Tuomet siunta grįžta atgal (return shipment), ir tą grąžinimą turite mokėti jūs. Be to, gali tekti mokėti sandėliavimo mokestį Anglijoje už laiką, kol ji laukia grąžinimo. Todėl visada informuokite gavėją iš anksto apie visas išlaidas. Nustebimas, kai žmogus sako: „Aš nežinojau, kad reikia mokėti muito“.

Ar galima sekti siuntą realiu laiku?

Dauguma šiuolaikinių vežėjų siūlo GPS stebėjimą. Tai puiku, nes pamatysite, kur furgonas sustojo. Bet nepamirškite, kad GPS gali parodyti, kad jis stovi vietoje pietų metu, arba tiesiog blogas signalas (kažkur Anglijos kaime signalas prastas). Nereikia panikuoti, jei pamatote, kad jis nejudėjo valandą. Vadybininkas visada tiksliau pasakys, kas vyksta.

Kaip elgtis su „lost cargo“ (dingusiu kroviniu)?

Tai baisiausias košmaras. Jei sistemos rodo, kad krovinys buvo iškrautas, bet jo nėra – tuomet prasideda tyrimai. Gali būti, kad jis buvo neteisingai padėtas kitame furgone arba pamesta terminale. Tokių atvejų sprendimas gali užtrukti savaites. Čia labai svarbu, kad vežėjas būtų didelės ir reputacinės kompanijos, nes jos turi didesnę įtaką terminaluose nei smulkūs pervežėjai.

Ar reikia specialių leidimų vaistams arba chemikalams?

Žinoma, tai yra labai griežtai reguliuojama sritis. Vaistai turi turėti licencijas, o chemikalai – saugos duomenų lapus. Be šių dokumentų jūsų siunta bus sulaikyta ir greičiausiai sunaikinta. Nemanau, kad verta rizikuoti, bandydami praslysti pro muitinę be jų. Angliški pareigūnai turi puikius instrumentus (kažką panašaus kaip rentgenas ir snifferiai), kurie randa net mažiausius pažeidimus.

Ar galiu vežti asmeninius daiktus (Pirkinių siunta)?

Galima, bet tai turi būti deklaruota kaip ne prekybinė siunta. Jei bandysite vežti 50 porų batų ir sakyti, kad tai dovanos draugams, jums nepasitikės. Muitinė turi akimis nustatytas limitas, kiek daiktų galima vežti be mokesčių. Jei viršijate, mokėsite. Vienas klientas bandė taip atvežti motociklą dalimis... sakau, buvo įdomios kalbos su pareigūnais.

Smulkmenos, kurios svarbiausios (ir dažnai užmirštos)

Ar svarbu, kaip supakuota siunta?

Labai svarbu. Negalima tiesiog įmesti daiktų į dėžę ir tikėtis, kad ji atvyks sveika. Vairuotojas važiuoja per vėdules ( bumps ), posūkius, stabdžius. Paletė turi būti suvyniota į plėvelę, o dėžės – uždarytos lipnia juosta. Jei viduje yra tuštumos, daiktai susidaužo. Gera taisyklė – pakavimas turi atlaikyti kritimą iš metro aukščio (tai standartinis testas).

Kas yra „pallet network“?

Tai sistema, kurioje smulkios siuntos surenkamos centriniame sandėlyje, o tada išvežamos dideliais sunkvežimiais. Tai efektyvu, bet lėtai. Jūsų paletė gali būti perkrauta penkis kartus prieš pasiekiant galutinį tikslą. Kiekvienas perkrovimas padidina sugadinimo riziką. Jei siuntate trapias prekes, geriau mokėti už tiesioginį (direct) vežimą.

Kodėl reikia nurodyti HS kodus?

HS kodas (Harmonized System) nustato muito tarifą. Jei jį nurodote neteisingai (tyčiai arba netyčia), gali būti bauda. Be to, klaidingas kodas gali sukelti papildomus patikrinimus. Aš visada patariu klientams pasikonsultuoti su muinės brokeriu dėl teisingų kodų. Tai pigiau nei mokėti baudas vėliau.

Ar galiu keisti pristatymo adresą važiuojant?

Techniškai – galima, bet tai kainuos. Vairuotojas jau planuoja maršrutą, o jei reikia važiuoti į kitą miestą (pvz., iš Londono į Birmingemą), tai bus papildomi kilometrai ir laikas. Be to, jei dokumentai jau pateikti muitinei su seno adresu, reikės juos keisti. Tai sukuria daug trikdžių. Geriau iš karto nustatyti teisingą adresą.

Ką daryti, jei vairuotojas nekalba angliškai?

Tai didelė problema Jungtinėje Karalystėje. Jei vairuotojas negali susikalbėti su gavėju arba sandėlio darbuotoju, gali kilti nesusipratimų dėl iškrovos vietos ar laiko. Geri vežėjai siunčia vairuotojus, kurie bent supranta pagrindines frazes. Jei žinote, kad siunčiate į tolimą kaimą, klauskite, ar vairuotojas turi navikaciją arba angliškai kalbančią pagalbą.

Ar galima siųsti šaltai (refrigerated)?

Taip, bet tai kainuoja brangiau. Reikia šaldytuvo furgono (reefer). Taip pat svarbu nustatyti teisingą temperatūrą, nes kai kurie produktai gali užšalti per stipriai, o kiti – atšilti. Vieną kartą buvo istorija su vynu, kuris užšalo, nes temperatūra buvo nustatyta per žemai. Gerai, kad buteliai nesprogo, bet kokybė buvo prarasta. Patikrinkite termometrus prieš išvykdami.

Kas yra demurrage (uždelsties mokestis)?

Tai mokestis, kurį mokate terminalui uosto (pvz., Felixstowe) arba sandėliui, jei nenuimate savo krovinio laiku. Laikas paprastai būna 2–5 dienos nemokamai, po to kaina šuoliais kyla aukštyn. Gali būti, kad viena diena delsimo kainuos daugiau nei pati siunta. Todėl stebėkite savo siuntą ir imkite ją iš karto, kai ji pasiekia tikslą.

Ar saugu naudotis tarpininkais (brokeriais)?

Tarpininkai puikūs tuo, kad turi daug kontaktų ir gali rasti gerą kainą. Bet jie nevaldo furgonų. Jei kažkas nutinka kelyje, tarpininkas gali būti nebejungiamas arba tiesiog neįsikišti. Todėl verta žinoti, kas yra galutinis vežėjas (carrier), o ne tik tarpininkas. Pasirinkite patikimą vežėją siuntoms į Jungtinę Karalystę, kuris atsako už savo furgonus.

Ką daryti su liekanomis (pakuotės atliekomis)?

Anglijoje labai griežtai stebima švara. Jei paliksite paletes ar plėvelę gavėjo kieme, jūsų gavėjas gali būti baustas arba reikalaujti, kad grąžintumėte atgal. Dažniausiai šias atliekas veža vairuotojas atgal (backload), bet tai turi būti suderinta iš anksto. Neleiskite sau sukelti problemų partneriui dėl šiukšlių.

Ar galima siųsti transporto priemones (automobilius, motociklus)?

Taip, tai populiari paslauga. Bet reikia atkreipti dėmesį į tai, ar transporto priemonė gali būti vairuojama (turi techninę apžiūrą, draudimą), ar ji yra tik kroviniu. Kartais reikia specialios leidimo (Carnet de Passages) dokumentų, kad nebūtų mokamas importo mokestis, jei planuojate ją vėl grąžinti atgal.

Kod�l svarbu tikrinti vairuotojo dokumentus?

Jei vairuotojas sustoja patikrinime Anglijoje (DVSA) ir neturi teisingų dokumentų (pažymėjimų, darbo laiko kortelių), sunkvežimį gali uždaryti. Tada jūsų siunta stringa kartu su juo. Patikimi vežėjai visada tikrina savo vairuotojus prieš išvykdami. Nenorėtum, kad tavo dėžės su maistais stovėtų įkaustytame furgone prie kelio vidury vasaros.

Galutinis patarimas – klausykit savo intuicijos

Jei kalbate su vadybininku ir jis jums atrodo įtūžęs, arba atsakymai per dauog abstraktūs – ieškokite kito. Logistika – tai ne tik skaičiai, tai ir žmonių tarpusavio santykiai. Jei jaučiate, kad žmogus bando jums padėti, o ne tik parduoti, tai pusė sėkmės. Pasirinkite patikimą vežėją siuntoms į Jungtinę Karalystę, kuris jums atsakys į telefoną tada, kai kažkas negerai, o ne tik tada, kai reikia gauti užmokestį.

Išvada

Na, tiek manęs šiandien. Tikiuosi, kad šie patarimai padės jums išvengti bendrų klaidų ir nervų. Rinktis partnerį logistikoje nėra lengva, ypač dabar, kai pasaulis pasuko į neprognozuojamą pusę. svarbiausia – nebijokite klausti, net tų „kvailų“ klausimų, nes geriau klausti dabar nei gailėtis vėliau, kai siunta stringa Doverio uoste. Sėkmės jūsų verslui ir tiek prekių, kiek tik sugebate parduoti, o mes pasistengsime, kad jos pasiektų gavėją saugiai. O ir dar viena smulkmė – visada turkite atsarginį planą B, nes kaip sakoma, meilė meilė, bet logistika... logistika visada turi savo planą.