Pasirinkite kokybiškas perkraustymo paslaugas iš UK be streso ir nenusivilsite

Dirbu šioje srityje jau beveik dviem dešimtmetis, o gal ir daugiau, laiką skaičiuoju ne pagal metus, o pagal tūkstančius nuvažiuotų mylių ir išgirdtų istorijų. Žmonės visada klauso: „Kaip tai sužinoti?“, „Kas tikrai veža?“, „Ar mano sofa atkeliaus sveika?“. Suprantu juos, perkraustymas iš Didžiosios Britanijos į Lietuvą ar atgal – ne tik dėžių nešiojimas, tai nervų išbandymas. Kasdien stengiuosi parodyti, kad kai paimame tinkamą kelią, viskas gali vykti sklandžiai, net tada, kai Londono tiltai užstrigta.

Norėdami pasirinkti kokybiškas perkraustymo paslaugas iš UK be streso, turi suprasti, kad čia ne tik apie kainą. Tai apie pasitikėjimą. Pas tave bus tavo gyvenimas dėžėse, ir turi būti tikras, kad tas, kas jas laiko, nepames ant kelio pakelės Vokietijoje. Po šių metų pamenu vieną lietuvių šeimą iš Lydsas – tokia ramybė, kai ji pasitikėjo vairuotoju, buvo neįkainojama. Taigi, pažiūrėkime, kas čia iš tikrųjų vyksta kelyje.

Bendrai kas vyksta ir kodėl taip ilgai trunka

Ar tikrai reikia planuoti perkraustymą iš Anglijos mėnesius iš anksto?

Geriau taip daryti, tikiu man. Nors aš esu matęs ir tokių atvejų, kai skambina trečiadienį ir sako „reikia važiuoti šeštadienį“, bet tai tikras chaosas. Dažniausiai geri pervežėjai turi tvarkaraščius užpildytus savaitei-dviem prieš. Jei norite pasirinkti kokybiškas perkraustymo paslaugas iš UK be streso, nebekvailėkite paskutinę minutę – tuomet lieka tik „blogi“ arba labai brangūs variantai. Planavimas taip pat padeda išvengti tų bjaurių momentų su muitinės dokumentais, kai viskas spaudžia ant laiko. Nebūkite kaip tas vienas klientas iš Mančesterio, kuris dėl to, kad skubėjo, turėjo mokėt dvigubai sandėliavimą.

Kiek laiko užtrunka pasikrauti ir atvykti?

Ah, klausimas ant kurio visada nusiskamba. Teoriškai, jei čia grynas važiavimas, tai iš Londono iki Vilniaus yra apie 24-30 valandos vairuojant. Bet gi mes ne Formulės 1 lenktynininkai. Yra dar pasikrovimas, jis gali trukti nuo 2 iki 6 valandų priklausomai, ar tai butas namuose, ar namas su 3 aukštais. Po to reikia parodyti dokumentus jūros uoste (pvz., Doveris ar Hull), ten eilės gali būti baisios, ypač dabar, kai viskas pasikeitė po "Brexit". Taigi, realiausiai skaičiuokite nuo 3 iki 5 dienų nuo to momento, kai vairuotojas užsisuka prie tavo namų, iki tol kol jis atsiranda prie tavo naujų durų Lietuvoje.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju sunkvežimiu?

Tai taisyklės yra griežtos. Oficialiai, jei tai krovininis transportas (kaip mūsų), keleivių vežti draudžiama arba labai apribota dėl draudimo. Nors aš esu girdėjęs istorijų, kai kažkas sėdėjo šalia ir jomis nebuvo niekas nepatenkintas, bet aš tokio dalyko nepatarčiau. Vairuotojas turi ilsėtis, jis turi savo grafiką, o jums bus nepatogiai gulėti ant gurguolės virš dėžių. Be to, jei sustings muitinėje, ir jums tenks daugiau laiko praleisti prie vairo... ne, geriau sau nupirkt bilietą lėktuvu ar traukiniu. Saugiau taip.

Kas daryti, jei turiu labai daikta išskirtinio dydžio? Pavyzdžiui, pianinas?

Pianinas ar didelė sofa – tai mūsų kasdienybė. Tai nereiškia, kad mes sužiūrime ir pasakys „ne“. Tiesiog turime tai užfiksuoti ankščiau. Vairuotojai turi nešimo juostas, keltuvus, bet kartais reikia ir specialios technikos, ypač jei įrenginys turi būti keltas per langą, nes lifte netilptų. Buvau atvejų, kai tekdavo išmontuoti dalį stogo (ne tavo, o namo) kad praleistum sofą. Jeigu pasirinksite kokybiškas perkraustymo paslaugas iš UK be streso, jie visada iš anksto paklaus apie tokius daiktus ir planues maršrutą taip, kad nereiktų jų mesti viduryje kelio.

Kas nutinka, jei vairuotojas pavėluoja?

Vėluoja. Taip paprasčiausiai. Yra prognozuojami vėlavimai – dėl eilių „Eurotunelyje“, o yra ir neprognozuojami – pavyzdžiui, variklio gedimas ar blogas oras Danijoje. Esu matęs, kaip viena truck (sunkvežimis) stovėjo 10 valandų ties uosto vartais, nes kompiuterinė sistema nulūžo. Negaliu čia promise (pažadėti), kad bus lygiai 10:00 ryto. Jei jums labai skubu, praneškite mums iš karto, mes galims surasti vairuotoją, kuris trauks naktį, bet tada atsižvelkite į tai, kiek tai kainuos.

Kainos ir pinigai – kodėl taip skiriasi?

Kodėl viena įmonė kainuoja 500, o kita 2000 svarų?

Tai klasika. Skirtumas yra tame, kas įskaičiuota į tą kainą. Jeigu kas tau sako, kad galiau nuvežti pilną konteinerą iš Londono į Kauną už šimtus svarų – bėk. Ten bus trukdomoji prekyba, tavo daiktai gali būti išpilti į dėžę su kito kliento šlamuštu. Pas mus kainoje yra vienas vairuotojas, vienas sunkvežimis, pilnas degalų, kelių mokesčiai (ir jų UK yra daug) ir drudmas. Kai bandote pasirinkti kokybiškas perkraustymo paslaugas iš UK be streso, žiūrėkite ne į skaičių, o į tai, kas už jo stovi. Ar tai garantuota paskirstyta dovana (dedicated truck), ar tai dalinė krovinio paslauga (part load)?

Ar reikia mokėti kažką iš karto?

Standartiškai imame depozitą, kad užsirašytume tave į grafiką. Tas depozitas užtikrina, kad mes pasilikspace vairuotojui, o tu nesprustum paskutinę minutę. Likutį dažniausiai reikia sumokėti tuomet, kai daiktai pasiekia tikslo vietą arba prieš išvežimą, priklausomai nuo sutarties. Yra buvę atvejų, kai žmonės atsiskaitė iš karto 100% ir paskui gailėjosi, nes kažkas pasikeitė. Geriau tai daryti dalimis – taip saugiau abiem pusėms.

Ar kaina pasikeis, jei aš pridėsiu daugiau dėžių?

Paprasčiausiai taip. Nenorėčiau čia kalbėti kaip buhalteris, bet tūris yra svarbus. Jei turi užsakyta 20 kubinių metrų vietos, o paskui papildo dar 3 dėžes su knygomis (jos sunkios!), sunkvežimis gali nebetalpinti. Tada tenka daryti papildomą reisą arba užimti vietą kito krovinio atžvilgiu. Geriau iš karto parodyti viską, ką turi. Buvau toks kartas (prieš kokius 5 metus), kai klientas paslėpė „nepamirštus“ daiktus garaže, teko vairuotojui likti antra diena ir viską perlipdyti. Tai kainuoja pinigus.

Kokia mokėjimo forma priimama?

Viskas tampa vis labiau elektroniniu. Banko pavedimas (bank transfer) yra standartas, ypač kai kalbame apie tūkstančius svarų. Kai kurie mums vis dar moka grynaisiais, bet vairuotojai ne visada turi keistą didelę sumą vietoje, tad tai gali būti problema. Taip pat galima naudoti kai kurias mokėjimo sistemas, bet tada tenka įskaityti jų mokestį. Geriausia aptarti su vadovu iš karto, kad nebūtų nesusipratimų, kai jau sunkvežimis stovi prie tavo durų.

Ar galima gauti nuolaidą?

Galima... bet tikrai ne visada. Jei tu perkeliantis tėvus ir vaikus vienu metu, arba jei tada, kai mums reikalingas grįžimas tuščia (t.y. tu esi „priešingos krypties“ kroviniui), mes galime pasiūlyti geresnę kainą. Bet toks dalykas kaip „fixed price” (fiksuota kaina) dažnai būna fiksuotas tik tame atveju, jei niekas nepasikeis. Jei kyla kuro kaina (ir ji kyla!), o tu nori sutarties su fiksuota suma kiekvieną kartą... tai nebus lengva.

Dėžės, daiktai ir keiksni dalykai

Ar jie (pervežėjai) pakuoja už mane?

Žinoma, tai darome. Galime atvykti su dėžėmis, popieriumi, burbuliuku plėvele ir viską padaryti už tave. Tiesa, tai kainuoja papildomai, bet daugelis klientų sako, kad tai verta auksinės vertės, kai turi vaikų ar senelių pasirūpininti. Kartais žmonės bando tai daryti patys, bet net geriausiai supakuota dėžė gali patirti smūgį, jei ji neįtvirtinta sunkvežimyje. Mūsų komanda turi patirties kaip įdėti lėkštę į dėžę taip, kad ji nesulūžtų net po 1000 mylių kelio.

Ką daryti su maistu? Ar galiu vežti mėsą, sūrį?

Čia dabar yra griežčiausia vieta po visų tų taisyklių pakeitimų. Mėsos ir pieno produktai iš Anglijos į ES be specialių licencijų ir veterinarinių pažymų – tai tabu. Vairuotoją gali sustabdyti muitinė, rasti dešrelę ir skirti didžiulę baudą. Aš esu girdėjęs, kaip vieną šeimą nuėmė visą krovinį tik dėl to, kad jie nelegaliai vežė kumpį. Vilkok sausus makaronus, džiovintus vaisius – tai gerai. Bet jei turi šaldytuve keptą vištą – geriau ją suvalgyk prieš išvykstant. Niekas nenori pradėti naujo gyvenimo su bauda muitinėje.

Ar saugu vežti brangius daiktus, elekttroniką?

Elektronika yra jautri. Ne tik dėl to, kad ją gali pavogti (o tai, dejime, gali nutikti bet kur, net ir Londono centre), bet ir dėl drebuliojimo. Jei turi brangų televizorių, geriau jį supakuoti į originalią dėžę, jei jos nebelikusi – reikia specialios medžiagos. Aš asmeniškai visada patariu brangiausius daiktus vežti su savimi rankiniame lagamine, jei įmanoma. Arba bent jau užsidraudinti juos specialiu draudimu, o ne tik tik baziniu. (Aišku, ten tikrai reikia įrodymų, kad tai tavo daiktas ir kad jis dar veikė prieš išvykstant).

Kas su gėrimais? Turiu butelį viskio.

Vienas ar du buteliai dėžėje dažnai praeina niekam nepastebėjus, jei tai nekomercinis kiekis. Bet taisyklės yra griežtos – alkoholis apmokestinamas. Jei turi rūsį pilną vyno... tai gali būti problema. Teismo praktika yra tokia, kad jei tai tavo asmeninis turtas, perkeltas į naują gyvenamąją vietą, dažnai galima gauti atleidimą nuo mokesčių, bet reikia pildyti formą C112A. O jei tą formą užpildysi klaidingai... tada gausi „malonų“ laišką iš muito kuro vadybininkų vėliau. Geriau viską užrašyti sąraše.

Ar gabena augalus?

Augalai – tai siaubas. Jie turi dirvožemio, o dirvožemis yra draudžiamas importuoti iš daugelio šalių be specialios leidimo. Nors esu matęs, kaip žmonės slepia kaktusą po kuprine ir praeina, bet rizika didelė. Jei tavo mama myli savo fikusą ir neketina jo palikti, reikia žiūrėti į fitosanitarinius reikalavimus. Asmeniškai aš nesu didelis augalų mylėtojas (turiu tik vieną kaktusą biure, kuris vis dar gyvas stebuklingai), bet žinau, kad daugelis klientų dėl jų labai sužavi.

Dokumentai ir muitinė (tas blogas svajonės dalis)

Kokius dokumentus reikia tur�ti?

Būtinai turi turėti asmens dokumentą (pasą ar vairuotojo pažymėjimą). Taip pat reikalingas krovinio sąrašas (inventory list) – tai svarbiausias dokumentas. Jame turi būti surašytas kiekvienas daiktas, bent jau apskritai („30 dėžių su virtuvės reikmenimis“). Jei turi pirkimo čekių (ypač brangiems daiktams) – juos taip pat imk. Be to, jei esi ne ES pilietis, gali reikėti vizos ar leidimo gyventi (pavyzdžiui, "pre-settled status" dokumentai). Čia buvau atvejų, kai dokumentai nebuvo patvirtinti ir kelias sustojo uoste.

Kas yra T1 dokumentas ir kodėl jais klauso?

T1 tai yra dokumentas, kuris leidžia kroviniui judėti neapmokestinamai per ES teritoriją. Kadangi Anglija dabar ne ES (beveik kaip trečioji šalis), kiekvienas tavo daiktas turi būti „užregistruotas“ muitinėje. Mums, logistiniams brokeriams, tai kasdienybė, bet paprastam žmogui tai skamba kaip kinų kalba. Tu nieko daryti nereikia, mūsų brokeris visa tai padaro iš anksto, bet jei bus klaida, tave galės parodyti kaip kaltą. Todėl, kai bandote pasirinkti kokybiškas perkraustymo paslaugas iš UK be streso, tikrinkite, ar įmonė turi patyrusį brokerį, o ne tą, kas tik guli ant „Google“.

Ar turiu mokėti PVM (VAT) ar muitus?

Vienas malonumas, jei tu perkeliantis savo asmeninius daiktus į naują gyvenamąją vietą ir ten gyvenai jau mažiau nei 12 mėnesių (arba ketini gyventi), tu galii gauti atleidimą (Transfer of Residence relief). Tai reiškia, kad nereikia mokėti PVM ir muito. Bet čia yra griežtos taisyklės – pavyzdžiui, daiktai negali būti parduoti per pirmą metus. Jei tu parduosi sofa savo seseriai po mėnesio, gali gauti baudą. Rašyk tiesiai sau: „Nesiu vadybininkas, todėl geriau pasiklauskyk tiksliai savo brokerio“, bet principas toks.

Kas daryti, jei turiu naują daiktą, su etiketėmis?

Tai dažna problema. Taisyklės sako, kad asmeninio turto atleidimas taikomas daiktams, kuriuos naudojai mažiausiai 6 mėnesių. Jei atveži naują „Samsung“ televizorių, dar neįpakavotą, su kvitku – tai bus laikoma nauja preke. Tuomet privalėsi sumokėti PVM (20 proc. Lietuvoje) ir galbūt muito. Geriau išpakuoti daiktą, nupjauti etiketes ir kažką ant jo užrašyti marke..., ok tai jau gudravimas, bet principas aiškus – daiktai turi atrodyti naudoti.

Kodėl gavau laišką iš Muitinės po mėnesio?

Kartai sistema lėta. Kartais dokumentai užstrigta biurokratinėse giriose. Jei gavai prašymą papildomai dokumentus arba mokėti mokesčius – nebijok. Tai nereiškia, kad tu padarei kažką blogo. Gali būti, kad trūko vieno parašo arba buvo neteisingai suvesta prekės kodo (HS code) vertė. Buve atvejų, kai klientas gavo pranešimą po 3 mėnesių (gal buvo kažkaip užmirštas sistemoje). Atsakyk greitai ir padėk brokeriui išsiaiškinti.

Vairuotojai, sunkvežimiai ir realus gyvenimas

Ar jūsų vairuotojai kalba lietuviškai?

Dauguma taip, bet ne visi. Mes dirbame tarptautiniame rinkoje, todėl turiame ir vairuotojus iš rytų, ir iš vakarų. Bet visada informuojame klientą, kas važiuos. Jei tau svarbu, kad būtų būtent lietuvis – pasakyk iš anksto, mes priskirsime. Asmeniškai manau, kad geriausiai, kai vairuotojas suprasti ką tu iš jo nori, nes ne visada anglų kalba taip gerai įsimena kokiame aukšte turi butą (pavyzdžiui, "first floor" Anglijoje tai antras, o Lietuvoje pirmas).

Ar vairuotojas padės išnešti daiktus?

Taip, jis yra ten ne tik, kad laikytų vairą. Bet jis yra žmogus, ne robotas. Jei turi du butus penktame aukšte be lifto ir turi 100 dėžių knygų... tai gali trukti ilgai. Mes įtraukiame į kainą „keliasias rankas“, bet yra ribos. Kartais reikia užsakyti papildomą talką. Buvau atvejo, kur vairuotojas, įžengęs į butą, pamatė tūkstančius knygų ir tiesiog nuleido rankas – reikėjo kvieti trečiąjį žmogų. Nepasakyk, kad neįspėjau!

Ką daryti, jei vairuotojas užeina į avariją?

Tai mūsų blogiausias sapnas. Bet mes turime draudimą (CMR insurance). Jis dengia turtą kelio metu. Žinoma, nėra malonu sužinoti, kad tavo dėžės sukelėsi žiemą ant kelio Lenkijoje, bet bent jau gauni pinigus atgal. Svarbiausia – niekada nepasirašyk dokumento, kad visa „gerai ir sveika“, jei taip nėra. Patikrink kiekvieną dėžę, kai atvyksta. Jei matau dėmę ar suplėšimą – užsirašyk.

Galima sekti savo krovinį realiu laiku?

Dauguma mūsų sunkvežimių turi GPS. Esu girdėjęs klientų, kurie sėdėjo prie kompiuterio ir stebėjo kaip mašina stovi prie „McDonald's“ valandą. Galima, taip. Bet nereikia panikuoti, jei mašina stovi vietoje 3 valandas – gali būti eilė į keltą ar tiesiog vairuotojas privalo ilsėtis (taisyklės yra griežtos, negali jo versti važiuoti 24 valandas). Mes galime siųsti nuorodą, kur mašina yra, bet ne visada tikslu iki metro.

Kas, jei turiu adresą be prieigos sunkvežimiui?

Didelė problema. Londono senamiestyje ar mažuose kaimeliuose Lietuvoje gatvės yra tokios siauros, kad sunkvežimis net pravažiuoti negali. Tada reikia statyti „transhipment“. Tai reiškia, kad perkrauname dėžes į mažesnę mašiną (l-300 tipo) prie miesto ribų. Tai kainuoja, bet kitokia išeities nėra. Negalima uždurti akies ir manyti, kad 18 metrų ilgio ilgas „Volvo“ sukinsis siaurame kieme.

Išvados (ir galimos paskutinės mintys)

Apibendrinant visą šitą chaosą, vienas dalykas aiškus – pasitikėjimas yra raktas. Jūsų tikslas pasirinkti kokybiškas perkraustymo paslaugas iš UK be streso pasiekiamas tada, kai jūs bendraujate tiesiai su žmonėmis, o ne su robotu. Naudokitės protu, tikrinkite dokumentus ir neklauskite kaimyno, kuris teisingiau išmano, ką jis "girdėjo" internete. Jeigu viską suplanuosite su proga, tas kelionė per jūrą ir žemynes gali net tapti malonia nuotryžia. Sėkmės kelyje ir tiesiog nebijokite klausti tų kvailų klausimų – geriau klaust dabar nei gailėtis vėliau.