Pasirinkite geriausią pervežimo variantą į Jungtinę Karalystę: patirties vadybininko tiesus ir netvarkingas gidas

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtis metų, o į Jungtinę Karalystę (JK) važinėjau tiek kartų, kad praradiau skaičių. Po „Brexit“ viskas pasikeitė – prieš tai buvo lyg važiuoti į Lenkiją, o dabar reikia galvoti apie muitinę, deklaracijas ir anglų biurokratiją. Dažniausiai klientai klausia, kaip pasirinkti tinkamą būdą, kad krovinių pervežimas į Jungtinę Karalystę nebebrangtų kaip akmuo ir nenukeltų problemų. Čia nėra vieno atsakymo visiems, bet stengsiuosi papasakoti, kas veikia realiai, o ne reklamos skrajutėse. Svarbiausia – nesikliauti tik ant kainos, nes pigiausias pasiūlymas dažnai baigiasi brangiausia naktimi.

Kas vyksta su muitine ir dokumentais (ir kodėl tai verčia išsirauti plaukus)

Ar tikrai reikia brokerio, ar tai kažkieno išleidimas?

Sakyčiau, be dabar neįmanoma važiuoti į JK be brokerio, jeigu esi verslas. Buvę atvejai, kai vairuotojas stovėjo Kalėje 48 valandas, nes jis nenumatė, kad reikia importo deklaracijos prieš išvykimą. Yra tokių „ekspertų“, kurie sako, kad „mes tai patys sureginsiame“, bet tai dažniausiai baigiasi baudomis uoste arba sandėliavimo mokesčiais. Muitinė Anglijoje dabar yra griežta, net tų teliškių muitininkų, kurie anksčiau nereikšdavo. Kai renkatės tinkamą pervežimo variantą į Jungtinę Karalystę, įsitikinkite, kad kainoje įskaičiuotas brokerio darbas, kitaip už kiekvieną klaidą teks mokėti iš savo kišenės. Geriau užmokėti papildomai už ramybę.

Kas tas EORI numeris ir ar jis man reikalingas?

Jei siunti prekes į JK, tai būtinas dalykas, kaip vairuotojo teisė. Be EORI (tai toks ekonominių operatorių registracijos ir identifikavimo numeris) jie neleis išleisti prekių iš muitinės. Man atrodo, kad jums reikės GB EORI numerio, jei esate importuotojas (arba esate iš JK), ir Lietuvos – jei eksportuojate. (Šiaip jie dabar susijungę per sistemą, bet geriau patikrintit prieš). Užregistravimas daugiau laiko neužima, tai internetu padaryti per pusvalandį, bet dažnai žmonės apie tai pamiršta, kol vairuotojas jau būna prie sienos. Nedarykite to klaidos.

Kiek laiko užtrunka muitinės procedūros?

Tai kaip loterija – kartai praeiti per 10 minučių, kartai laukti dieną. Jei visi dokumetai tvarkingi ir deklaracijos pateiktos iš anksto (pvz., „prelod“ sistema), tai įprastai tai trunka 1-2 valandas. Tačiau jei prie savaitgalio arba yra šventė Anglijoje, tai gali užstringti. Vieną kartą turėjau klientą, kurio prekės „užstrigo“ dėl klaidinglys prekės kodo (HS kodas) raidės – išspręsta tik po trijų dienų. Todėl, kai svarstote geriausią pervežimo variantą į Jungtinę Karalystę, atsižvelkite ne tik į važiavimo laiką, bet ir į šį „nežinomąjį“ laiko tarpą. Nenuvažiuosite greičiau nei muitinė išleis.

Ar vairuotojas gali užpildyti dokumentus už mane?

Techniškai gali, jeigu jis turi atstovo statusą, bet dauguma lietuvių vairuotojų to nenori daryti, nes baiminasi suklysti. Angliška burokracija yra sudėtinga, ir jei vairuotojas padarys klaidą, baudas rašo įmonės, ne jam. Todėl geriau, kad tai darytų jūsų logistikos partneris Lietuvoje arba brokeris. Nekreipkite spaudimo ant vairuotojo Dovere jis jau pavargęs nuo vairavimo, o čia reikia galvos. Tiesiog užsirūpinkite tai iš anksto.

Kas daryti, jei neturiu komercinių dokumentų?

Jei tai ne prekės, o turtas ar dovanos, reikia rašyti specialų prašymą arba deklaraciją, kad tai nekomercinė siunta. Be to, jei vertė viršija 400 svarų (man atrodo taip, bet geriau patikrintit dabartines ribas), vis tiek teks mokėti PVM ir muito. Dažnai žmonės bando praeiti kaip „asmeniniai daiktai“, bet muitininkai nėra kvaili – jei siunte 10 naujų tel. fonų, tai tikrai ne asmeniniam naudojimui. Būkite sąžiningi, išsisuksite greičiau.

Ar reikia fumiguoti baldus ar baldus?

Jei baldai yra naudoti ir nėra žemių ar piktžolių pėdsakų, dažniausiai nereikia. Bet jei vežate žemės ūkio techniką ar medieną, tai čia griežtai kontroliuojama. Turi būti FITS sertifikatas (fitosanitarinis). Vienas klientas bandė išvežti seną lovą su šaknimis – anglai sustabdė ir privertė deginti visą krovinią. Nekriskite su tuo, geriau viską išvalyti ir apžiūrėti prieš pakrovimą, nereikia jums rizikuoti dėl senos sofos.

Kainos, terminai ir kodėl viskas brangsta

Kodėl kainos šokinėja kaip noro?

Degalai, ferma, „Brexit“ mokesčiai... Kas tikriausiai brangs? Pasaulis. Prieš metus buvo gerokai pigiau, bet dabar dėl visų krizių kainos užlipo aukštyn. Be to, dabar yra papildomi mokesčiai už įvažiavimą į JK uostus (angliškai „Common User Charge“). Tai reiškia, kad net jei furas tuščias grįžta, jis vis tiek turi sumokėti už uostą. Todėl krovinių pervežimo variantas į Jungtinę Karalystę tampa brangesnis, mes turime įskaičiuoti šias išlaidas į galutinę sumą. Neklauskite, kodėl brangiau – klauskite, kodėl dar nebrangesnis.

Kiek kainuoja dalinis krovinių pervežimas (part load)?

Tai priklauso nuo svorio ir tūrio, bet orientuotis reikia į 1-2 EUR už km arba už metrą kubinį. Pavyzdžiui, jei vežate keletą paletų į Londoną ar Birminghamą, gali tekti sumokėti nuo 300 iki 600 eurų. Tai yra tas, kas vadinama ekonomišku pervežimo variantu į Jungtinę Karalystę, kai jūsų krovinys keliauja kartu su kitais klientų siuntomis. Tačiau reikia laukti, kol furos užpildys ir surinks visus krovinius – tai nebus atvežta rytoj. Kantriausiems – taupantis būdas.

Ar verta rinktis ekspressą (sunkvežimį vienam klientui)?

Jei jums būtina, kad prekės būtų angliškame sandėlyje po 2-3 dienų, tai vienintelis variantas. Tai kainuos brangiai, gali būti 1500-2000 EUR priklausomai nuo maršruto, bet jūs turite visą furoną. Tokiu atveju pervežimo variantas į Jungtinę Karalystę yra greičiausias, nes vairuotojas važiuoja tiesiai jums nenuklysdamas. Verslas, kuriam trūksta komponentų ir stovi gamyba, paprastai pasirenka šį būdą, nes praradimas dėl stogo kainuoja daugiau nei transportas.

Ar pigiau vežti konteineriu?

Kartais taip, ypač jei turite labai daug krovinių (pvz., 30 paletų ar daugiau). Konteineris uždaras, saugesnis, bet reikia jį atgabenti iki uosto (pvz., Klaipėdos ar Gdansko). Tai prideda dar vieną grandį – jūros pervežimą, kuris užtrunka 2-3 dienas. Jei jums neskubu, tai gali būti geras pasirinkimas, bet jei reikia greito krovinių pervežimo varianto į Jungtinę Karalystę (pavyzdžiui, į Šiaurės Airiją), tai tikriausiai ne. Ten reikia skaičiuoti laiką labai atidžiai.

Ką daryti, jei biudžetas labai ribotas?

Geriausia laukti... arba rasti ką nors, kas važiuoja tuščiomis atgal (t.y. furos, kurios atvežė prekes į Lietuvą ir važiuoja atgal į Angliją). Tada kaina gali būti iki 50 proc. mažesnė. Tačiau čia didelis rizikos elementas – gali nepavykti susirasti transporto laiku. Tokiu atveju pervežimo variantas į Jungtinę Karalystę yra lošimas. Dažniausiai mažos įmonės taip ir bando taupyti, bet kartais atsiduria situacijoje, kada vairuotojas dingsta arba atsisako važiuoti paskutinę minutę.

Ar galima kažkaip įtakoti kainą?

Mažai. Galite tik pasirinkti lėtesnį maršrutą arba pakrauti patys (jei turite vietą). Jei reikia vairuotojo pagalbos kraunant/iškraunant, tai papildomi mokesčiai (tarifai už užkrovimą Anglijoje gali būti siaubingi – 50-100 GBP per valandą). Geriausia susitarti, kad vairuotojas tik nuveža, o orentacijos jums darbuotosi vietiniai. Taip išvengsite nepalankių kvitų.

Rūšiavimas, vietos ir kaip viskas telpa

Kaip supakuoti spintas, kad jas ne užplėštų?

Kitaip nei įvynioti į foliją... o ne, tiesiog gerai. Naudojame „stretch“ plėvelę, o viršui padedam storą kartoną. Vairuotojai dažnai bando krauti stačiai, bet jei spinta silpna, ji giriąsi. Geriausia, jei spinta yra išardyta, bet jei ne – turi būti gerai apsaugota atramomis. Nėra nieko blogiau, nei kai vairuotoją iškrovia anglų sandėlyje ir pasako, jog čia dabar ne mūsų problemos. Pakavimas tai pusė sėkmės.

Ar galiu vežti maistą? Kokį?

Asmeniniam naudojimui – taip, bet ribotai. Mėsos ir pieno produktų iš ES į JK daugiausia nebevežiate (dėl ligų). Kava, sausi užkandžiai, alkoholis – gerai. Bet jei vežate prekybai skirtą maistą, tai čia pilnas sertifikatų cirkas. Mano patirtis, vienas klientas bandė įvežti šimtus dešrelių prekybai – jas visas konfiskavo ir baudą parašė. Neapsukite galvos su maistu, nebent tikrai žinote taisykles.

Kas yra paletės vietos (LDM) skaičiavimas?

Tai sudėtinga matematika. 1 paletė vieta yra apie 2,4 metrai ilgio furo dugne. Jei jūsų prekės užima 2 metrus ilgio, bet yra labai plonos, jums vis tiek gali tekti mokėti už 2 vietas, jei negalima nieko dėti viršuje. (Tokia jau taisyklė). Todėl, kai kalbame apie krovinių pervežimą į Jungtinę Karalystę, svarbu ne tik svoris, bet ir tai, kaip prekės stovi ant grindų. Sumontuokite kuo kompaktiškiau.

Kodėl negalima tiesiogmesti visko į krūvą?

Galima, jei norite, kad tai atvyktu sulūžę. Vairuotojas gali važiuoti stačiai, lėkščiai, stabdyti. Krovinys turi būti užfikuotas, pririštas juostomis. Tiesiog mesti dėžės – tai ne pervežimo variantas į Jungtinę Karalystę, o šiukšlių vežimas. Užkrovimo metu būtinai reikia užtikrinti, kad niekas nejudės. Angliškų kelių bangos (ypač prie M25) išbandys kiekvieną mazgą.

Ar reikia „paking listo“ (prekių sąrašo)?

Būtinai. Be jo nei brokeris nedirbs, nei vairuotojas neįsileis sandėlyje. Turi būti parašyta tiksliai, kas yra dėžėje: „5 vnt. medinių kėdžių“, o ne tiesiog „baldai“. Jei sąraše parašysite „mixed goods“, tai yra laukiamas tikras budelis (muitinės tikrinimas). Kuo tikslesnis sąrašas, tuo greičiau įvyks krovinių pervežimo variantas į Jungtinę Karalystę be nusivylimų. Niekada nemelavimas dokumentuose.

Ar vairuotojas gali padėti susidėti į mašiną?

Jūsų fureje – taip, bet jis yra vairuotojas, ne krovikas. Jam pavargęs rankos, jis jau vairavo 10 valandų. Jei jums reikia pilnos padėjimo rankos, reikia užsakyti vairuotoją su pavaldžiu (dviem vairuotojais arba įtraukti į kainą užkrovimo darbus). Anglijoj darbų jėga brangi, tai geriausia susirąti kroviką patiems Lietuvoje prieš išvykdami.

Rizikos, blogos įmonės ir nelaimingi atsitikimai

Kaip atpažinti blogą pervežimo įmonę?

Jei kaina peržangią viską rinką ir pažaduoja „rytoj atveš“, – bėkite. Tai didžiausia raudona vėliava. Tikri specialistai žino, kiek kuro kainuoja ir kiek trunka muitinė. Be to, jei jie neatsako į telefonus arba atsiliepia po trijų dienų, tai ne jūsų variantas. Dirbant su krovinių pervežimu į Jungtinę Karalystę, komunikacija yra pusė darbo. Pasitikėkite savo intuicija – jei įmonės svetainė atrodo kaip 2000-ųjų pradžioje ir nėra kontaktų, geriau ieškokite kitų.

Kas nutinka, jei vairuotojas sugenda arba avaruoja?

Tai blogiausias scenarijus. Tada imasi veikti draudimas (jeigu jis yra). Svarbu, kad įmonėturėtų CVTM draudimą (krovinių pervežimo atsakomybės draudimas). Be to, jei avarija įvyksta JK, ten kitos taisyklės policijos ir pagalbos. Gera įmonė turi pasirūpinti alternatyviu transportu arba sandėliavimu, kol bus išspręsta problema. Tokiu atveju pervežimo variantas į Jungtinę Karalystę tampa košmare, bet bent jau turėtumėte su kam kalbėtis.

Ar dažnai dingsta kroviniai?

Nelabai dažnai, tačiau... įvyksta. Buvo atvejų, kai neaiškios firmos užsienio lietuviai pasiimdavo siuntas ir pradingdavo su viskuo. Todėl reikia tikrinti ar įmonė yra registruota, turi licenziją. Negalite duoti savo brangių daiktų žmogui, kurį radote Facebook‘e be atsiliepimų. Saugus krovinių pervežimas į Jungtinę Karalystę prasideda nuo patikimos partnerio parinkimo.

Ką daryti, jei atvykusi prekė sulūžo?

Iš karto fotografuokite ir praneškite vadybininkui. Negalima pasirašyti dokumentų, kad viskas OK, o paskui skųstis. Vairuotojas turi pastebėti defektus įkrovos/iškrovos metu ir tai užfiksuoti protokole. Jei vairuotojas nenužiūrėjo, o pačioje įrangoje (pakraunimo) buvo blogai – gali būti sunku įrodyti. Be to, dauguma „garso“ firmų stengiasi atsistoti ant pozicijos, kad darbas atliktas gerai. Reikia kantrybės ir dokumentų.

Ar apdraudžiate krovinius automatiškai?

Ne, ne visada. CVTM draudimas yra, bet jis dažniausiai dengia tik 10-20 SDR vienete už kilogramą (tai labai nedaug). Jei vežate brangias prekes (elektronika, vertybes), reikia specialaus draudimo. Nepriimkite žodžio „viskas apdrausta“, paklauskite detalios sumos. Geriausią pervežimo variantą į Jungtinę Karalystę galima pasakyti tik tada, kai žinai, kas bus, jei kas nors nuvirs.

Kodėl vairuotojai nepažymi krovinių įkrovos?

Noriu namo. Juos skuba, jiems pavargę, jie nori išlipti iš kabinos ir miegoti. Pažymėti 30 dėžių trunka valandą, o jie gauna mokėti už kilometrus. Taigi, dažnai jie tiesiog pasirašo „be pastabų“. Jūsų pareiga – būti ten arba turį patikėtiną žmogų, kuris padarys už juos. Nenaudokite vairuotojo kaip sandėlininką, tai ne jo darbas.

Smulkmenos, kurios nenuostabi, bet svarbios

Ar galima vežti alkoholį be mokesčių (duty free)?

Tik ribotą kiekį asmeniniam naudojimui. Jei vežate parduoti – tikrai ne. Muitinė tikrina deklaracijas ir jei pavaišiuosi, kad 10 dėžių viskio ne įmonei, o „dovanai draugui“, gali būti nemalonumų. Mokesčiai JK yra dideli, tai nėra pelningas pervežimo variantas į Jungtinę Karalystę, jei bandysite vengti mokesčių. Geriau visą tai legalizuoti iš anksto.

Kas yra „kempingas“ (kempingas)?

Na, tai kai furas stovi tiesiog ant kelio arba poingu (po lauku), ne sandėlyje. Kartais, jei vairuotojas pavėluoja ir sandėlis užsidaro, jis turi laukti ryto. Dabar dauguma fūrų turi „sleepers“ (miegamąsias vietas), tai nebėra problema, tačiau anksčiau tai buvo bėda. Jeigu jūsų prekės yra šaldomos, tai „kempingas“ gali būti katastrofa. Būtinai pasitikrinkite ar vairuotojas turi kur padėti furo, jei vėluoja.

Kiek laiko važiuoja sunkvežimis iš Vilniaus?

Orientuotai 3-4 dienos, jei viskas lygiai eina (Lietuva-Lenkija-Vokietija-Francija/Olandija-JK). Jei yra eismo įvykių ar spūstys prie Kalės, gali užtrukti ilgiau. Vokietijos automagistralės dažnai užstrigsta dėl remonto darbų. Neskubėkite skambinti vairuotojui kiekvieną valandą, jis negali vairuoti greičiau negu leidžia geofizika ir įstatymai. Sėkmings keliaujant.

Ar galima stebėti krovinių pervežimo variantą realiu laiku?

Dauguma modernių fūrų turi GPS, kurį matome mes, o ne klientai. Kartais galime duoti nuorodą, bet dažnai GPS signalas dingsta tuneliuose arba uostuose. Nereikia tikėtis, kad matysitę kiek vairuotojas greičiuja, matysit tik taską žemėlapyje. Tai šiek tiek padeda raminti nervus, bet ne garantija, kad prekės juda.

Ar vežiate į Škotiją, Velsą, Airiją?

Vežame, bet kainos skirsis. į Škotiją (Glasgow, Edinburgh) reikia važiuoti per visą Angliją – tai daugiau degalų ir vairuotojo darbo laiko. į Šiaurės Airiją reikia kelti (Irish Sea) – tai papildomai laiko ir pinigų. Tiesiog užsisakykite krovinių pervežimą į Jungtinę Karalystę nurodydami tikslų miestą, kad nenukryptume nuo temos. Jei pasakysite tiesiog „į Angliją“, o prekės atsiras Liverpulyje, o jums reikėjo Belfasto – bus problema.

O jeigu aš esu asmuo, ne įmonė?

Nieko keisto, dirbame ir su fiziniais asmenimis. Viskas tas pats – reikės pasirašyti sutartį, pateikti asmens kodą. Tik dėmesio – asmuo negali vežti prekių, kurios skirtos prekybai (tai yra verslo veikla). Jei perkotate internete parduotuvę ir vežate pardavimui, tai laikoma verslu. Muitinė to neprižiūri, jie žiūri į prekių paskirtį.

Kodėl laisvų vietų skaičius svyruoja?

Priklauso nuo sezono. Prieš Kalėdas vietų nėra, kainos šoką. Vasarą, kai visi atostogauja, taip pat gali būti pilna. Klasikinė situacija – penktadienį visi nori išsiųsti ką nors, kad pirmadienį būtų Anglijoje, o vietų nebėra. Planuokite išsiuntimą anksčiau, geriausiai antradienį-ar trečiadienį. Taip pasirinksite tinkamą pervežimo variantą į Jungtinę Karalystę nešiojantis mažiau streso.

Ar reikia mokėti PVM už pervežimą?

Jei esate vežėjas iš Lietuvos ir vežate į JK (tai yra ES išvežimas į trečiąją šalį), tai dažniausiai taikoma 0 proc. PVM tarifas, jeigu pirkėjas JK yra registruotas mokesčių mokėtoju. Jei jūs esate fizinis asmuo ir perveža savo daiktus, tai PVM gali būti taikomas priklausomai nuo paslaugos teikėjo. Geriausia pasikalbėti su buhalteriu, nes aš per daug giliau į tai nežiūriu (aš tik vežu).

Baigiamosios mintys (ir išvados)

Pasirinkti tinkamą būdą nėra lengva, todėl Pasirinkite geriausią pervežimo variantą į Jungtinę Karalystę atidžiai. Negailėkite laiko pasidomti dokumentais ir kainomis, kad nenuviltų. Sėkmės kelioneje ir tebesiekia geriausių pasiūlymų.