Pasirinkite efektyvią logistiką verslui iš UK su mumis

Kai verslas klausia, kaip Pasirinkite efektyvią logistiką verslui iš UK su mumis turėtų būti suprantamas, aš pirmiausia galvoju ne apie gražias schemas, o apie paprastą dalyką: krovinys turi išvažiuoti, atvykti, būti įformintas ir klientui nepridaryti galvos skausmo. Per 20 metų tarptautinių pervežimų srityje mačiau visko – nuo idealiai sutvarkytų siuntų iki situacijų, kai dokumentuose trūksta EORI, prekių kodas klaidingas, o vairuotojas stovi Doverio eilėje. Todėl kalbu tiesiai: logistika iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą, Latviją, Lenkiją ar Vokietiją nėra tik „nunešėm į sandėlį ir išvažiavo“.

DUK: Pasirinkite efektyvią logistiką verslui iš UK su mumis

Prieš užsakant pervežimą iš UK į Lietuvą

Ar tikrai verta rinktis Pasirinkite efektyvią logistiką verslui iš UK su mumis?

Verta tada, kai jums reikia ne vien pigiausios kainos, o stabilumo. Aš matau, kad daugelis klientų pirmą kartą žiūri tik į eurą už kilogramą arba už paletę. Vėliau paaiškėja, kad trūksta CMR patikslinimo, muitinės duomenys blogi, o krovinys stovi terminalo aikštelėje. Efektyvi logistika reiškia, kad maršrutas, dokumentai, iškrovimo langas ir komunikacija sutvarkyti iš anksto. Kartais tai kainuoja šiek tiek daugiau, bet sutaupo nervų.

Kiek laiko trunka pervežimas iš UK į Lietuvą?

Paprastai pilnas krovinys iš pietų Anglijos į Lietuvą važiuoja apie 4–6 dienas, jei viskas tvarkingai. Bet čia jau prasideda tie „jeigu“. Jeigu krovinys surenkamas Birmingame, tada dar eina keltas arba tunelis, po to Lenkija, Baltarusija nebe tas variantas, todėl dažniausiai važiuojama per Vokietiją ir Lenkiją. Smulkios siuntos gali užtrukti ilgiau, nes konsoliduojamos sandėlyje. Doverio eilė kartais sugadina visą grafiką, nors viskas popieriuje atrodė puikiai.

Kokią informaciją reikia duoti prieš skambinant?

Duokite bent tiek: kas kraunama, iš kur, kur, kiek paletės, svoris, matmenys, ar reikia liftų, ar krovinys kroviniams imlus temperatūrai. Dar geriau, jei iškart turite prekės kodą, faktūrinę vertę ir Incoterms. Žinau, skamba kaip buhalterija, bet muitinėje be šių dalykų niekas stebuklų nekurs. Kartais klientas sako „na, ten kažkokie plastikai“. Deja, muitinei „kažkokie plastikai“ nepadeda.

Ar galima vežti mažą partiją, ne visą sunkvežimį?

Galima, ir tai dažnai vadinama LTL arba grupiniu kroviniu. Tarkime, turite 3 paletes iš Mančesterio į Vilnių. Viso sunkvežimio pirkti neapsimoka, todėl krovinys keliauja kartu su kitais užsakymais. Čia svarbu suprasti, kad grafikas nėra toks švarus kaip FTL. Sandėlis turi sulaukti pakankamai krovinių, tada suplanuoti maršrutą. Jeigu jums reikia rytoj ryte Kaune, o siunta tik vakar paruošta Londono priemiestyje, greičiausiai teks nusiraminti.

Kodėl kaina iš UK kartais keičiasi net po pasiūlymo?

Keičiasi, nes logistikoje pasiūlymas yra momentinė nuotrauka, ne amžinas įrašas. Keltas, kuro kaina, vairuotojų trūkumas, terminalo mokestis, laukimo laikas – viskas gali pajudėti. Ypač po „Brexit“ procedūrų atsirado daugiau administracijos. Kartais klientas prideda dar vieną paletę, bet nepasako, kad ji sunkesnė. Tada kaina ne iš oro imama. Mes stengiamės aiškinti iš anksto, bet rinka vis tiek gyva, o ne plastikinis modelis.

Dokumentai, muitinė ir Brexit realybė

Kokie dokumentai reikalingi kroviniui iš Jungtinės Karalystės?

Dažniausiai reikia komercinės sąskaitos faktūros, pakuočių sąrašo, CMR važtaraščio, eksporto deklaracijos iš UK ir importo deklaracijos ES šalyje. Jei prekės specifinės, gali prireikti sertifikatų, leidimų ar papildomų duomenų. Po „Brexit“ Jungtinė Karalystė ES muitų požiūriu tapo trečioji šalis, tad čia nebe tas pats kaip siųsti iš Vokietijos. EORI numeris, HS kodai ir tiksli prekių vertė – be jų pradeda darytis painu.

Kas atsakingas už muitinės formalumus?

Atsakymas priklauso nuo Incoterms ir sutartos tvarkos. Jei dirbate DAP, pardavėjas atveža iki jūsų sandėlio, bet importu paprastai rūpinatės jūs arba jūsų brokeris. Jei DDP, pardavėjas imasi daugiau atsakomybės, nors praktikoje ne visada viskas taip gražiai vyksta. Esu matęs, kai „DDP“ buvo parašyta sąskaitoje, bet realiai niekas nepasiruošęs mokėti PVM ar muitų. Todėl geriau sutartį skaityti ne akimis, o su logistu ir buhalteriu šalia.

Ar galima importuoti be EORI numerio?

Paprastai ne, bent jau normaliam komerciniam importui ES reikia EORI numerio. Be jo muitinės deklaracijos pateikimas tampa problema. Kai kurios smulkios siuntos dar kaip nors sukasi per pašto ar kurjerio sistemas, bet verslui su reguliariais kroviniais tai ne variantas. EORI susitvarkymas nėra kosminė misija, tik reikia nesusipainioti su įmonės duomenimis. Jei įmonė registruota Lietuvoje, EORI turi būti lietuviškas. Bent jau taip dažniausiai ir būna.

Ką reiškia HS kodas ir kodėl jis toks svarbus?

HS kodas yra prekės klasifikacijos kodas, pagal kurį muitinė supranta, kas per daiktas atvyksta. Nuo jo priklauso muito tarifas, PVM tvarka, leidimai, apribojimai. Klaidingas kodas gali kainuoti brangiai – delspinigiai, patikrinimai, neteisingi muitai. Aš ne visada imuosi spręsti, kuris kodas teisingas, nes tai kartais reikalauja prekės žinovų. Galima pasitikrinti TARIC sistemoje, bet jei prekė sudėtinga, geriau pasikonsultuoti su brokeriu.

Ar muitinė gali sustabdyti krovinį iš UK?

Gali, ir tai nėra kažkokia baismė, o normali procedūra. Sustabdo, kai trūksta dokumentų, kyla klausimų dėl vertės, kodo, kilmės arba prekės pobūdžio. Kartais patikrinimas trunka kelias valandas, kartais dieną ar dvi. Būna ir taip, kad krovinys stovi, nes siuntėjas nepateikė eksporto patvirtinimo. Todėl geriausia logistika nėra ta, kuri „kažkaip prastumia“, o ta, kuri iš anksto žino silpnas vietas.

Kainos, terminai ir maršrutai

Iš ko susideda kaina pervežant krovinius iš UK?

Kaina susideda iš transporto, terminalo, keltų arba tunelio, dokumentų tvarkymo, draudimo, galimų laukimo mokesčių ir rizikos. Jei krovinys standartinis, 13,6 m puspriekabė, 24 palletės, 20 tonų, kaina lengviau prognozuojama. Jei krovinys 2 paletės, net 80 cm aukščio, bet reikia liftuvo ir iškrovimo per 30 minučių, jau prasideda smulkmenos. Logistikoje smulkmenos nėra smulkmenos. Jos tiesiog ateina sąskaitoje vėliau.

Kodėl keltas iš UK į Europą daro įtaką terminui?

Keltas daro įtaką ne tik terminui, bet ir visam planavimui. Reikia atvykti iki registracijos, praeiti patikrinimus, laukti pakrovimo. Oras taip pat gali sugadinti grafiką – stiprus vėjas Doverio arba Calais pusėje nėra pokštas. Kai kurie vežėjai naudojasi Eurotuneliu, bet ten irgi būna savo eilių ir taisyklių. Todėl sakau klientams: jei labai reikia tikslumo, reikia palikti rezervą, o ne spausti vairuotojo iki paskutinės minutės.

Ar galima vežti per Vokietiją į Lietuvą greičiau?

Dažniausiai taip, nes maršrutas per Vokietiją ir Lenkiją yra standartinis ir gerai suprantamas. Vairuotojai žino aikšteles, terminalus, degalines, muitines procedūras. Bet Vokietijoje taip pat yra spūsčių, ypač prie didžiųjų miestų ar statybų zonų. Jei krovinys važiuoja iš šiaurės Anglijos, kartais geriau planuoti per Harwich arba Hull, o ne visada traukti į Doverį. Maršrutas atrodo paprastas, kol nepradedi derinti vairuotojo darbo laiko.

Koks skirtumas tarp FTL ir LTL pervežimo?

FTL reiškia visą transporto priemonę jums, LTL – dalinį krovinį kartu su kitais. FTL yra paprastesnis: pakrovėte, uždarėte, važiuojate į iškrovimą. LTL pigesnis mažoms partijoms, bet turi daugiau etapų: sandėlis, konsolidacija, perkrovimai, maršruto derinimas. Jei prekės trapios arba labai jautrios terminui, FTL dažnai saugesnis. Bet kai turite 2 paletes, FTL gali būti tiesiog pinigų deginimas. Čia reikia žiūrėti realiai.

Ar verta pirkti draudimą kroviniui?

Mano nuomone, taip, ypač jei prekės vertė nemaža. Standartinis vežėjo atsakomybės limitas ne visada padengia realią vertę. Klientai kartais nustemba, kai po pažeidimo išmokama ne tiek, kiek tikėjosi. Draudimas nėra brangiausia logistikos dalis, bet apsauga gali būti labai reikalinga. Turiu pavyzdį, kai elektronikos siunta buvo apgadinta perkraunant, o be papildomo draudimo ginčas būtų buvęs kur kas nemalonesnis.

Sandėliavimas, paskutinė mylia ir verslo procesai

Ar galite pasiimti krovinius iš skirtingų UK tiekėjų?

Taip, tai viena tų paslaugų, kuri verslui dažnai labai pravartoja. Pavyzdžiui, vienas tiekėjas Liverpulyje, kitas Lidsе, trečias netoli Londono. Galima suvežti į konsolidacinį sandėlį, sutikrinti prekes, suformuoti vieną siuntą į Lietuvą. Bet čia reikia tvarkingų etikečių ir tikslaus prekių sąrašo. Jei visi tiekėjai siunčia „kažkaip pažymėtas dėžes“, sandėlyje prasideda detektyvinis darbas. O detektyvai logistikoje kainuoja.

Ar įmanoma sandėliuoti krovinius tarpiniam etapui?

Įmanoma, tik reikia aiškiai pasakyti, kodėl tas sandėliavimas reikalingas. Kartais verslas nori palaukti, kol susirinks didesnė partija, arba laukia pardavimų, arba dar netvarkingi dokumentai. Trumpalaikis sandėliavimas gali būti geras sprendimas, bet ilgai laikyti be plano brangu. Be to, kai kurios prekės turi sąlygas: temperatūra, drėgmė, apsauga, galiojimo laikas. Aš visada klausiu ne tik „kiek laikysim“, bet ir „kas bus, jei nebeišvažiuos“.

Kaip vyksta paskutinės mylios pristatymas Lietuvoje?

Paskutinė mylia prasideda tada, kai krovinys jau atvyksta į šalį ir reikia jį pristatyti galutiniam klientui arba sandėliui. Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai – čia viskas paprasčiau. Tolimesni rajonai, siauros aikštelės, be liftuvo, be laiko tarpo – jau sudėtingiau. Kartais klientas sako, kad iškraus „per 10 minučių“, o realybėje krovinys laukia dvi valandas. Todėl iškrovimo langas turi būti realus, ne pasakojimas iš piršto laužtas.

Ar galima derinti UK logistiką su ES sandėliais?

Žinoma, ir tai labai dažnas modelis. Verslas gali turėti atsargas Jungtinėje Karalystėje, o papildomai sandėlį Lenkijoje, Vokietijoje ar Lietuvoje. Tuomet kroviniai juda ne vien į vieną vietą. Pvz., dalis eina tiesiai klientams, dalis perkeliama į ES sandėlį, dalis grįžta kaip grąžinimai. Čia svarbu turėti matomumą: kur kas yra, kas įforminta, kas laukia deklaracijos. Be sistemos greitai pasidaro chaosas.

Ką daryti, jei tiekėjas iš UK vėluoja paruošti prekes?

Pirmiausia reikia nedelsti ir pasakyti logistui. Jei tiekėjas vėluoja dvi valandas, dar galima kažką gelbėti. Jei vėluoja dieną, jau keičiasi vairuotojo grafikas, keltų laikai, galbūt terminalo mokestis. Blogiausia, kai klientas tyli iki paskutinės minutės, nes tada visi sprendimai brangūs. Esu matęs, kaip „tik valandėlė palauksim“ virsta papildomu laukimu ir pykčiu. Logistikos planas turi būti gyvas dokumentas, ne rėmas ant sienos.

Pasirinkimas, rizikos ir praktiški patarimai

Kaip Pasirinkite efektyvią logistiką verslui iš UK su mumis atrodo praktiškai?

Praktiškai tai reiškia, kad pradedame ne nuo mašinos paieškos, o nuo jūsų pardavimų ritmo. Kiek siunčiate, kokios prekės, ar sezonas, kur skubiausi klientai, kokios rizikos. Tada derinamas transporto tipas, dokumentų tvarka, sandėliavimo taškai ir komunikacija. Jei kas nors pasikeičia, žinote anksčiau, ne tada, kai krovinys jau stovi. Ši frazė nėra reklaminis šūkis, bent jau taip ją turėtume suprasti. Tai veikiau kasdienis darbas be heroizmo.

Kaip suprasti, ar logistikos partneris geras?

Geras partneris ne tas, kuris visada sako „bus gerai“, o tas, kuris pasako, kas gali nepavykti. Jei niekas niekada neperspėja apie rizikas, kažkas čia ne taip. Stebėkite, ar atsako aiškiai, ar žino dokumentus, ar gali paaiškinti kainą, ar nepersistengia su pažadais. Blogos įmonės mėgsta gražius žodžius iki pirmos problemos. Po jos dingsta arba pradeda kaltinti muitinę, vairuotoją, orą, klientą. Geras logistas problemą pripažįsta ir rodo sprendimą.

Ar pigiausias pasiūlymas visada blogas pasirinkimas?

Ne visada, bet dažnai pigiausias pasiūlymas slepia kažką. Gal krovinys važiuos ilgiau, gal bus mažiau tiesioginis maršrutas, gal dokumentų tvarkymas bus atskiras mokestis. Kartais pasiūlyme nėra laukimo, terminalo ar keltų kaštų. Todėl reikia lyginti ne tik skaičių, bet ir sąlygas. Jeigu vienas siūlo 900 eurų, kitas 1150 eurų, dar nereiškia, kad pirmas prastesnis. Bet jei pirmas neatsako, kas įskaičiuota, aš jau įtariau.

Ką daryti, kai krovinys vėluoja?

Pirmiausia – be panikos, bet ir be miegojimo ant problemos. Reikia žinoti, kur transportas, kas vėluoja, ar tai vairuotojas, keltas, muitinė, sandėlis ar kliento aikštelė. Tada skambinama tiems, kas gali ką nors pakeisti. Kartais nieko negalima padaryti, tik informuoti klientą. Tai nepatogu, bet geriau nemaloni tiesa nei pasaka iki paskutinės minutės. Esu matęs, kaip vėlavimas išsprendžiamas paprastu ankstyvu skambučiu, o ne herojišku naktiniu manevru.

Ar verta keisti logistikos modelį sezonui?

Dažnai verta. Prieš Kalėdas, vasaros sezono pradžioje arba po sandėlio inventorizacijos poreikiai keičiasi. Gal reikia daugiau vietos, greitesnio transporto, papildomo sandėliavimo. Gal, atvirkščiai, reikia sumažinti siuntų dažnumą. Jei visus metus važiuojate tuo pačiu grafiku, nors pardavimai šokinėja, mokate arba už tuščią vietą, arba už skubą. Gera logistika turi kvėpuoti kartu su verslu. Ne visada gražiai, ne visada patogiai, bet turi.

Išvada

Pasirinkite efektyvią logistiką verslui iš UK su mumis reiškia paprastą dalyką: kroviniai iš Jungtinės Karalystės turi judėti suprantamu maršrutu, su tvarkingais dokumentais, aiškia kaina ir žmogumi, kuris nebedings, kai prasidės problema. Nes problema tikrai kada nors prasidės – vėlavimas, dokumentų klaida, neteisinga etiketė, per ankštas iškrovimo langas. Todėl rinkitės ne tik transportą, bet ir tvarką. Tada UK logistika tampa ne galvos skausmu, o normali verslo dalis.