Pasinaudokite efektyviais transportavimo sprendimais į UK: Vadovas tiems, kurie nemėgsta staigmenų

Sveiki, taigi čia aš, žmogus, kuris praleido daugiau nei dvidešimt metų kelyje ir sandėliuose. Matyta būna visko – nuo puikių, sklandžių reisų iki tokių situacijų, kai nori nuleisti rankas ir eiti dirbti sodininku. Šiandien kalbėsim apie tai, kaip organizuoti pervežimus į Britaniją, nes po to „Brexito“ viskas pasikeitė, ir sakysiu jums – ne į gerą pusę (bent jau paprastumui). Dabar reikia galvos, o ne tik raktų nuo vairo. Jeigu norite sutaupyti nervų ir pinigų, turite pasinaudokite efektyviais transportavimo sprendimais į UK, kurie sutaupys jums laiko. Nėra tobulo būdo, bet yra tokių, kurie leidžia išvengti didžiausių bėdų, kaip antai stovėjimo pasienyje tris dienas arba dingusių dokumentų cirką. Pasistengsiu papasakoti paprastai, be to „verslininko kalbos“, kuria dažnai gaudo klientus, kad tik sumokėtų daugiau.

Muitinė ir dokumentai (Kas kąpyja?)

Kas tas EORI kodas ir ar jis man tikrai reikalingas, jei siunčiu tik vieną dėžutę?

Žiūrėkite, EORI kodas dabra yra kaip vairuotojo pažymėjimas – be jo jums kur toli nenuvažiuosite. Net jei siunčiate vieną mažą dėžutę su dovanom tetai sesei Londoną, britų muitinė jo reikalaus. Be šio kodo jūsų siunta tiesiog užstrigs ir gali būti sunaikinta arba siųsta atgal jums į sąskaitą. Tai nėra sudėtinga gauti, tai registruojasi internetu, bet procesas trunka kelias dienas (kartais ilgiau, jei sistema užstringa). Geriau tai padaryti iš anksto, nei verkti paskutiniu momentu, kai sunkvežimis jau stovi prie durų.

Ar galima keliauti be muitinės brokerio, ar tai per daug rizikuota?

Teoriškai – galima, jeigu jūsų vadybininkas yra genijus ir turi laiko ryte ir vakare užpildyti visus tuos ilgašlius ExS deklaravimo dokumentus. Praktiškai? Nerekomenduoju. Muitinės taisyklės UK pasikeitė taip, kad be specializuotos programos ir žinių labai lengva suklysti skiltyje „Prekių kodas“ (HS kodas). Vien skaičius neteisingai – ir baudos didelės. Brokeris atima pora dešimčių eurų, bet jis užtikrina, kad kroviniui nešoktų „raudona šviesa“ pasienyje.

Kas vyksta su dokumentais, jei jie neteisingai užpildyti?

O, tai yra mano mėgstamiausia (ironiškai tariant). Jei dokumentuose klaida, viskas sustoja. Viskas. Sunkvežimis negali išvažiuoti iš Lietuvos kol bus pataisyta, arba jei klaida pastebima jau Britanijoje – krovinys užrakinamas sandėlyje kol bus sumokėtas importo PVM ir pataisytas anketas. Kartais tai trunka valandą, kartais – savaitę. Buvo atvejis, kai viena raidė pavardėje sustabdė 20 tonų prekių penkiai dienoms. Tad tikrinkit viską dukart.

Kodėl tiek daug kalbama apie „Exit“ ir „Entry“ deklaracijas?

Nuo tada, kai UK išstojo iš ES, mums reikia deklaruoti prekes ne tik kai įvažiuojame į Britaniją (Entry), bet ir kai išvažiuojame iš ES (Exit). Anksčiau važiuodavai kaip per savo kiemą, dabar – tai dvi skirtingos zonos. Jei nepadarysite išvykimo deklaracijos Lietuvoje (arba Lenkijoje, kur dažniai lipdomi lipdukai), feras (keltas) gali neleisti įlaipinti sunkvežimio į keltą Doveriuje. Tai dvigubas darbas ir dvigubas dėmesys.

Ar sunku gauti eksporto licenciją, jei siunčiu maistą ar vaistus?

Tai priklauso nuo to, ką būtent siunčiate. Jei tai tai kas yra gyvūninės kilmės (mėsa, sūris) arba vaistai, čia be jokio abejonės reikalingos licencijos ir sveikatos sertifikatai. Britai dėl savo „mad karvės“ ir kitų dalykų yra labai griežti. Be teisingų dokumentų maistas tiesiog bus sudegintas uoste. (Nors kartais jie tiesiog pasiunčia jį atgal, kas dar brangiau). Geriau iš anksto susisiekti su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, kad netyčia nepradarytum blogiau.

Kas jei britai sustabdys krovinią pasienyje ir reikės mokėt baudą?

Jei klaida didelė, pavyzdžiui, bandote įvežti draudžiamų prekių arba meluojate apie kiekį, baudos gali būti milžiniškos – iki 5000 svarų sterlingų arba daugiau. Be to, mokesčiai už sandėliavimą tokiu atveju gali kilti iki dangaus. Yra tokių firmų, kurios specializuojasi tik tokių „užstrigusių“ krovinių išgelbėjime, bet jų paslaugos kainuoja kaip sparnas. Tad geriau nekirsti per galią ir nieko neslėpti.

Kiek laiko iš anksto reikia pateikti dokumentus muitinei?

Idealiai – 24-48 valandas prieš važiavimą. Taip yra laiko viską patikrinti, jei sistem kažkas neveikia (kas nutinka dažnai). Jei atvykstate su dokumentais tiesiai į keltą, tikimybė, kad praleisite reisą, yra 90%. Muitinės sistemos ne visada dirba greitai, o operatoriai gali būti perkrauti. Nespėjote – vairuotojas eina miegoti į kabą, o jūs mokate už laiką.

Kainos ir kaip jos susiformuoja (Pinigai kalba)

Kiek vidutiniškai kainuoja vienos padėklos pervežimas į Londoną?

Žinote, kainos šokinėja kaip šuo ant uodegos. Prieš metis galėjai važiuoti už 800-1000 eurų, dabar (dėl degalų ir infliacijos) tai kyla iki 1300-1500 eurų už pilną fūrą. Dar priklauso nuo to, ar reikia „kabineto“ (tuščia grįžti), ar ne. Jei radote maršrutą už 500 eurų – tikrinkite du kartus, ar tai ne sukčiai. Reali kaina apima kuro priedėlį ir darbo užmokestį vairuotojui.

Ar kainos keičiasi priklausomai nuo degalų kainos?

Žinoma, ir tai yra blogiausia. Mes turime kuro priedėlį (fuel surcharge), kuris keičiasi kas savaitę. Kai degalai brangu, pervežėjai tiesiog nebevažiuoja už senas kainas, nes važiuotų nuostolingai. Todėl visada klauskite, ar kaina galioja fiksuai, ar yra susietos su kuro kainų kitimu. Kartais sutartyje parašyta „+/- 10%“, o tai gali smarkiai pakenkti jūsų biudžetui.

Kodėl kai kurios firmos siūlo kainą be PVM, o kitos su?

Tai tinginės arba apgavikai. Lietuvoje visos įmonės turi mokėti PVM, todėl kaina turi būti su PVM, jeigu esate PVM mokėtojas. Jei jums sako „be PVM“, tai gali reikšti, kad jie dirba „iš kiemo“ ir neduoda jokiems garantijų. Be to, britams importuojant reikia mokėti britų PVM (Import VAT), o tai jau kitas reikalas, kurį dažnai painioja su Lietuvos PVM.

Ar galiu sutarti dėl fiksuotos kainos ilgam laikui?

Galite, bet tai rizikuota šiuo metu. Dabar dauguma sutarčių yra trumpalaikės – mėnesio ar pusmečio, nes niekas nežino, kas bus su kaina po savaitės. Jei įsipainiojate į ilgalaikę sutartį su fiksuota kaina, o degalai pakils 20%, pervežėjas tiesiog nustos važiuoti jums arba pradės rasti būdų, kaip papildomai uždirbti (pvz., reikalauoti „palydovą“ kur nereikia).

Kas dėl mokesčių už sandėliavimą UK pusėje, jei vėluoju?

Britų sandėliai (pvz., Felixstowe ar Hull uostuose) yra bejausmiai. Jei atvykstate ir iš karto neišsiunčiate transporto, jie pradeda skaičiuoti laiką. Pirmos 2 dienos gali būti nemokamos (priklauso nuo sutarties), bet toliau – kaina eina į šimtus svarų per dieną. Geriau užtikrinti, kad vairuotojas tiksliai žino, kur važiuoti, kad nereikėtų suktis ratu po uostą.

Ar brangu siųsti į Škotiją ar Velsą lyginant su Anglija?

Škotija yra toliau, todėl brangiau. Velsas – ne taip toli, bet keliai ten gali būti siauresni (vairuotojai nemėgsta ten važiuoti dideliais sunkvežimiais dėl mažų kelių). Taip pat, jei reikia važiuoti į tolimus kaimus (Highlands), tai kainuoja papildomai, nes vairuotojas praranda dieną grįžtant atgal. Londonas irgi brangus dėl užkavų (congestion charge), tai nepamirškite.

Patirtis ir problemos (Ką tikrai reikia žinoti)

Ar tikrai verta rinktis pigų pervežėją iškvietus internetu?

Niekada. Žinau vieną klientą, kuris taip padarė ir jo krovinius vežė... senu „Scania“ su 1 milijono kilometrų rida, kuris sugedo ant keliasdešimt kilometrų nuo Britanijos. Varikliai keičiami, o prekios stovi. Pigus pervežėjas taip pat dažnai nieko nedengia (draudimas minimalus), jei kažkas pasidaro. Niekada nenuolokit pigiausio pasiūlymo, transportavime „nemokamas suris“ yra brangiausias.

Kas dėl tokių dalykų kaip „kita kryptis“ krovinių?

„Backload“ arba grįžtantys kroviniai yra puikus būdas sutaupyti, jei lankstūs. Bet ten yra vienas „bambes“. Jūsų krovinys gali būti nustumtas, jei pervežėjas randa didesnį ar brangesnį krovinų kelyje. Jūsų pristatymas gali atidėti dienai-dviems. Jeigu jums skubu – geriau mokėti už tiesioginį reisą (direct), o ne tikėtis, kad tai kaip nors įsilies į kitą maršrutą.

Kokios dažniausios problemos su fėjais (keltais) Doverio ar Calais uostuose?

Doveris – tai chaosas. Jei vairuotojas neteisingai užpildo „Move Pass“ arba „Good Vehicle“ dokumentą (kurį dabar reikia daryti elektroniniu būdu prieš pat uostą), jį tiesiog neįleis. Buvo atvejis, kai vairuotojas užstrigo tame eilėje 12 valandų, nes jam užsikibo viena skiltis dokumente. Dabar ten viskas labai griežta su migrantais taip pat – reikia turėti gerus spynus ant voku, kitaip baudos didžiulės.

Kas nutinka, jei vairuotojas susirgo ir nebeišvažiuoja iš Lietuvos?

Tai yra reali problema, ypač žiemą. Vairuotojai žmonės, serga. Jei jis susirga prieš pat išvykimą, turite ieškoti naujo. Geri logistikos tinklai turi rezervinius vairuotojus, bet jei radote „vieno vyro įmonę“ – gali būti, kad jūsų siunta liks stovėti savaitę. Visada klauskite, kokia pervežėjo atsarginė strategija.

Ar saugu siųsti brangius daiktus paprastame fure be palydovo?

Esu matęs, kaip dingsta iš vokų alkoholis ir elektronika, kai fūras stovi neapsaugotame aikštelėje. Jei prekės brangios (virš 10 tūkst. eurų), reikia asmens sargybiniu arba GPS trackeriaus, kuris reaguoja į judesį. Daugelis sako, „o, mes turime draudimą“. Draudimas neatgaus laiko ir prarastų klientų, jei prekės dingsta svarbiame kontrakte.

Kaip elgtis, jei klientas UK atsisako priimti prekes?

Tai košmaras. Jei britas sako „aš neperku“ arba „neteisingas atspalvis“, prekės turi grįžti atgal. Bet jos negali tiesiog važiuoti atgal be importo deklaracijos (dabar tai jau eksportas iš UK). Reikia vėl brokerio, vėl mokėti mokesčius už išvežimą. Dažnai klientai nežino, kad grąžinimas kainuoja beveik tiek pat, kiek ir pristatymas. Užsirašykite tai į sutartį.

Ar yra skirtumas tarp „kabineto“ ir „krovininio“ pervežimo?

Taip. „Kabinetas“ (cabotage) yra, kai sunkvežimis atvyksta į UK ir ten važinėja vietiniais maršrutais. Jis gali padaryti tik 3 reisus per 7 dienas ir turi grįžti į šalį. Jei jums reikia išvežti prekes iš Londono į Mančesterius, užsirašykite į tai. Krovininis pervežimas – tiesiog iš Lietuvos į UK ir atgal. Ne visi su tuo susidoroja, todėl dažnai įmonės gauna baudas už neteisingą kabineto naudojimą.

Kodėl kartais reikia laukti kelias dienas, kol išleidžia prekes?

Jei britų muitinė pasirinko jūsų siuntą patikrai (random check), gali užtrukti. Jie gali iškrauti visą fūrą ir tikrinti kiekvieną dėžutę. Tai jų teisė. Jums tokio atveju lik tik laukti. Nėra ką skambinti ir rėkti, tai tik pablogins situaciją. Geriausi pervežėjai turi ryšius su vietiniais agentais, kurie gali „pastumti“ procesą, bet ne visada.

Techninės smulkmenos (Apie vokus ir sunkvežimius)

Kokie yra standartiniai paletų dydžiai, kad tilptų į „eurofūrą“?

Standartas yra EUR paleta (120x80 cm). į standartinį 13,6 metro fūrą telpa 33 tokios paletos (jei aukštai). Jei turite „industrines“ (120x100 cm) paletas, telpa mažiau – apie 26-30. Kartais klientai sako „aš turiu 40 padėklų“, o tai reiškia, kad reikės dviejų mašinų, nes fizinės vietos tiesiog nėra. Neteisingai suskaičiuoti tūris – dažniausia klaida.

Ar reikia ypatingo supakavimo, jei vežu lūžtančius daiktus (stiklas, keramika)?

Be abejo. Tiesiog įvynioti į plėvelę (stretch) neužteks. Reikia medinių rėmų (crating), putų, tarpų tarp paletų. Vairuotojas gali važiuoti gerai, bet kelyje yra duobų, o fėjai krėčia bangą. Jei supakavate blogai – nenukentės tik fūras grindys, o jūsų prekės bus trupiniai. Užtikrinkite, kad pakuotojas žino, ką daro.

Kas yra „palydovas“ ir kada jis tikrai praverčia?

Palydovas tai žmogus, kuris važiuoja kartu su vairuotoju arba atskirai automobiliu. Jis reikalingas, jei siunčiate daug mažų siuntų (LTL) į skirtingus adresus. Vairuotojas negali važiuoti po visus Londono adresus, jam reikia stovėti, o palydovas neša prekes. Be jo, tas reisas truktų tris dienas vietoj vienos.

Ar galima sujungti kelias siuntas į vieną didelę (konsolidacija)?

Taip, tai labai populiaru. Jei jums nereikia visos fūros, galite paduoti prekes į mūsų sandėlį, mes jas sukrausime su kitais klientais ir išvešime. Tačiau tai gali šiek tiek užtrukti, nes reikia laukti, kol surinksime grupę. Bet kaina žymiai mažesnė. Tiesa – gaišite kontrolę, nes prekės bus pakrautos išpakavamos ir vėl pakrautos (gali sužeisti).

Ką daryti, jei liko vietos sunkvežimyje ir noriu papildomai užsakyti?

Kreipkitės iš karto. Kartais vairuotojas dar neprasidėjęs važiuoti ir mes galime užsakyti jam „užsakymą iš kelio“ (collecting order). Bet jei jis jau važiuoja link Kalėdų, tai pavėluota. Geriausia yra turėti gerus ryšius su dispečeriu, kuris žino, kur mašinos yra realiu laiku. Kartais štai taip ir išgelbėjame situaciją, kai klientams staiga trūksta prekių.

Ar sunkvežimiai turi apribotą svorį UK keliuose?

Britų keliai yra seni ir siauri. Daug kur yra apribojimai (pvz., tiltai arba miesto centrai). Standartinis fūras su 40 tonomis negali važiuoti visur. Jeigu jūsų siunta yra labai sunki (pvz., metalas), reikia specialaus leidimo arba kitokios technikos. Neklauskite, kodėl britai nutvėrė tiltą, tiesiog reikia tai tikrinti iš anksto žemėlapiuose.

Išvada

Na, tiek apie mūsų kasdienybę. Kaip matote, pasinaudokite efektyviais transportavimo sprendimais į UK nereiškia tik pasirinkti pigiausią pasiūlymą paieškos sistemoje. Tai reiškia suprasti rizikas, pasirūpinti dokumentais ir pasitikėti žmonėmis, kurie turi patirties. Po dvidešimt metų šioje srityje galiu pasakyti vieną – geriausia investicija yra ryšys su dispečeriu, kuris gali atsakyti į telefoną vidurnaktį. Būkite atsargūs, tikrinkite dokumentus ir sėkmės kelyje!