perskambinsime jums per 3 minutes
Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.
Artimiausi išvykimai
į Angliją:
Keleivius vežame į Angliją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)
Lietuva → Anglija kaina nuo 130€/130£
Anglija → Lietuva kaina nuo 130€/130£
Siuntas vežame į Angliją
Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinius vežame į Angliją
Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Perkraustymas iš Anglijos į Lietuvą dažniausiai atrodo kaip didelis galvos skausmas: daiktai, dokumentai, terminai, adresas, kaimynai, senas butas, naujas butas, dar kas nors pamiršta išjungti elektrą. Bet realybėje viskas gali būti daug paprasčiau, jei užsakymas padaromas aiškiai. Paprastas užsakymas perkraustymui iš Anglijos vos per kelias minutes nereiškia, kad visas procesas įvyks per kelias minutes – reikšmė ta, kad patį užsakymą galite pateikti greitai, be ilgo aiškinimosi ir be bereikalingų formų. Iš 20+ metų pervežimų praktikos matau, kad klientai dažniausiai stringa ne ties mašina, o ties informacija.
Įmanomas, bet reikia atskirti užsakymą nuo viso perkraustymo. Užsakymą iš tikrųjų galima užpildyti labai greitai, ypač jei žinote pagrindinius duomenis: iš kur Anglijoje imama, kur Lietuvoje vežama, kokio tipo daiktai ir kada maždaug reikia transporto. Per kelias minutes dažniausiai įmanoma pateikti preliminarią paraišką, o ne gauti galutinę sutartį su visais techniniais niuansais. Kartais klientas parašo: „Turiu sofą, dėžes, dviratį ir skalbimo mašiną“, ir jau turime su kuo dirbti. Aišku, jei daiktų yra pilnas namas, tada reikės daugiau tikslumo.
Paprastai užtenka penkių dalykų: pašto kodo Anglijoje, pašto kodo Lietuvoje, apytikslio daiktų kiekio, pageidaujamos datos ir kontakto telefono. Jei yra lifto, laiptų, sunkaus daikto ar automobilių skaičiaus, tai taip pat labai padeda. Pavyzdžiui, Londono SE kodas ir Kauno kodas jau daug pasako dėl maršruto, bet tikslus adresas reikalingas vėliau. Daug kas bijo rašyti netikslius duomenis, nors geriau parašyti „apie 20 dėžių ir baldų kambariui“ nei visai nieko. Tikslinimas visada įmanomas.
Trunka tada, kai klientas pats nežino, kiek daiktų veža arba kada tikrai reikia mašinos. Būna, žmogus sako: „Na, turbūt bus pilna garažas“, o po dienos paaiškėja, kad dar yra motociklas, trys dviračiai ir sena vonia. Tada tenka perskaičiuoti tūrį, mašiną, pakrovimo laiką ir galbūt papildomus žmones. Kita problema – dokumentai, ypač jei vežami registruojami daiktai, komercinės prekės ar kažkas, kas atrodo įtartinai muitinei. Bet paprastas buitinio perkraustymo užsakymas dažniausiai juda greitai.
Geriau klausti pervežėjo, nes data nėra tik „kada man reikia“. Reikia žiūrėti, kada mašina jau važiuoja iš Anglijos į Lietuvą, kada ji grįžta, kiek yra vietos krovininei daliai ir koks eismas prie sandėlio. Pavyzdžiui, penktadienis prieš šventes Anglijoje gali būti chaotiškas, ypač aplink Birmingham, Manchester ar Londoną. Jei turite lankstumo dviem trim dienom, kaina dažnai būna geresnė. Kartais klientai įsitempia dėl vienos datos, o po to stebisi, kodėl viskas brangu. Čia ne magija, čia logistika.
Tai reiškia, kad jūs pateikiate pagrindinę informaciją greitai, o pervežėjas po to patikslina detales. Panašiai kaip siunčiate žinutę: „Vežu iš Leeds į Vilnių, buto turinys, noriu gegužės viduryje.“ Jei viskas standartinė, atsakymas gali ateiti greitai. Bet jei reikia pakavimo, laikino saugojimo, baldų išrinkimo ar liftų rezervacijos, tada prasideda papildomi klausimai. Aš visada sakau: greitas užsakymas yra gerai, tik nereikia manyti, kad greitas užsakymas panaikina atsakomybę. Kuo daugiau realios informacijos, tuo mažiau siurprizų.
Galiu pasakyti taip: galite pradėti užsakymą, bet galutinai patvirtinti reikėtų tik tada, kai adresas aiškus. Pervežėjui reikia žinoti, ar tai namas su privažiavimu, ar butas miesto centre, ar sandėlis, ar kaimo sodyba. Anglijoje dažnai užtenka pašto kodo, nes vairuotojas randa vietą pagal sistemą, bet Lietuvoje kartais pašto kodas dar nepasako visko. Ypač sodybose. Būna, parašai „netoli Ukmergės“, o realiai reikia važiuoti dar 12 kilometrų žvyrkeliu. Tai nėra smulkmena, kai veži 18 metrų furgoną.
Ne, prieš užsakant nebūtina, bet prieš pakrovimą – labai pageidautina. Greitam užsakymui pakanka apytikslio sąrašo: dėžės, čiužiniai, stalas, spintos, buitinė technika. Bet jei viskas stovi maišuose, o baldai dar neišrinkti, reikės daugiau laiko. Kartais klientas sako, kad „visko nedaug“, o atvažiavus matosi 40 maišų, trys dviračiai ir stalas, kuris netelpa pro duris. Todėl geriau nufotografuoti daiktus ir nusiųsti nuotraukas. Nuotrauka kartais pasako daugiau nei ilgas sąrašas.
Dažniausiai problemų sukelia skalbimo mašinos, džiovyklės, indaplovės, dideli televizoriai, dviračiai, pianinai ir seni baldai, kurie atrodo lengvi, bet realybėje yra sunkūs. Buitinę techniką reikia paruošti transportui: išjungti, išdžiovinti, užfiksuoti būgneles, jei įmanoma. Televizorių be dėžės vežti rizikinga, nes ekranai labai jautrūs vibracijai. O seni baldai kartais byra greičiau nei mes norėtume. Čia ne kliento kaltė, tiesiog kai kurie daiktai jau yra „gyvenę savo gyvenimą“ ir pervežimas jiems būna paskutinis testas.
Galima, bet tikrai nerekomenduoju, jei norite tvarkingai ir saugiai. Dėžės kraunasi stabiliau, jas lengviau numeruoti, perkelti ir apsaugoti. Maišai greitai prasisuka, susimaišo, užima daugiau vietos ir dažnai gauna įbrėžimų nuo kitų daiktų. Ypač bloga idėja maišuose vežti knygas, indus ar elektroniką. Aš mačiau situaciją, kai maišas su drabužiais atlaikė, bet maišas su indais tiesiog pasidavė gravitacijai. Jei neturite dėžių, geriau bent drabužius ir patalynę dėkite į maišus, o kietus daiktus – į dėžes.
Labai apytiksliai į didelį 18–20 m³ furgoną telpa apie 150–250 standartinių dėžių, priklausomai nuo baldų. Jei vežate tik dėžes, telpa daugiau. Jei yra sofa, lova, stalai, spintos ir buitinė technika, dėžių skaičius mažėja. Todėl vienas klientas sako „turiu 100 dėžių“, o kitas sako tą patį, bet vieno namo dėžės visiškai kitokios. Realybėje svarbu ne tik skaičius, bet ir tūris. Gera praktika – sudėlioti daiktus į grupes: virtuvė, miegamasis, vaikai, dokumentai, technika.
Kai kurie pervežėjai siūlo baldų išrinkimo paslaugą, kai kurie ne. Jei baldai seni arba surinkti senais varžtais, išrinkimas gali užtrukti ilgiau nei planuota. Kartais viena spinta išsirenka per 15 minučių, o kita tampa šeimos drama. Todėl prieš užsakant verta pasakyti, kurie baldai turi būti išrenkami. Jei planuojate išardyti patys, palikite varžtus ir instrukcijas vienoje dėžutėje. Ir pasižymėkite, kuriai daliai jie priklauso. Nes po perkraustymo į Vilnių ar Klaipėdą rasti vieną keistą varžtą ant grindų nėra pats maloniausias nuotykis.
Pirmiausia atskirkite daiktus į tris grupes: vežame, parduodame/dovanojame, išmetame. Perkraustymas iš Anglijos nėra proga vežti viską, kas kada nors buvo pirktas, ypač jei daiktas neturi emocinės ar finansinės vertės. Senas fotelis gali kainuoti 20 svarų, bet pervežimas ir vieta furgone bus brangesni. Kartais klientai sako: „Gal veškim, dar pravers“, o po pusės metų tas daiktas stovi garaže. Jei daiktas geras, galima parduoti Facebook Marketplace, Gumtree ar atiduoti charity shop. Tai dažnai sutaupo daugiau nei atrodo.
Kaina dažniausiai priklauso nuo tūrio, svorio, adreso, datos, pakrovimo/iškrovimo sąlygų ir papildomų paslaugų. Jei vežate iš Londono į Vilnių pilną buto turinį, tai viena kaina. Jei vežate keletą dėžių iš Nottingham į Šiaulius, kaina bus kitokia. Taip pat svarbu, ar reikia dviejų krovėjų, liftų, pakavimo medžiagų ar laikino saugojimo. Nemalonu, bet rinkoje yra ir tokių įmonių, kurios iš pradžių meta labai mažą kainą, o vėliau „pamiršta“ paminėti papildomus mokesčius. Gerai sąmatai reikia aiškumo.
Ne, tikrai ne. Pigiausias pasiūlymas kartais reiškia seną furgoną, neaiškius terminus, blogą komunikaciją arba krovėjus be patirties. Aš esu matęs, kaip žmonės sutaupo 100–200 svarų, o po to laukia savaitę daugiau, nes krovinys „persikraunamas“ kažkur sandėlyje. Kartais viskas baigiasi gerai, kartais ne. Perkraustymas nėra loterija, nors kai kurie elgiasi taip, lyg būtų. Geresnis klausimas ne „kas pigiausiai“, o „kas realiai atveš, kada ir su kokia atsakomybe“. Jei kaina per gera, kad būtų tiesa, verta pasitikrinti.
Orientacinės kainos labai svyruoja. Mažam kroviniui, pavyzdžiui, 10–20 dėžių ir keliems daiktams, galima kalbėti apie kelis šimtus eurų arba svarų. Vieno kambario turiniui dažnai reikia žiūrėti į 700–1200 eurų zoną. Dviejų trijų kambarių butui arba namo daliai kaina gali būti 1500–3000 eurų ar daugiau. Jei reikia pilno namo, pianino, pakavimo ir dviejų komandų, suma auga. Tai ne oficali kainoraščio ištrauka, o realus rinkos pojūtis. Kiekvienas atvejis vis tiek skaičiuojamas atskirai.
Kaina keičiasi tada, kai pasikeičia krovinys arba sąlygos. Pavyzdžiui, klientas sakė „vienas dviratis“, o realybėje yra keturi. Sakė „lengvai privažiuojama“, o furgonas negali prieiti arčiau nei 80 metrų. Sakė „spinta išardyta“, o ji stovi kaip paminklas. Tada reikia daugiau laiko, žmonių ar vietos. Sąžiningas pervežėjas pasakys, kodėl kaina keičiasi, o ne tiesiog padės naują sumą į sąskaitą. Jei keičiasi tik todėl, kad „taip dabar norisi“, tai jau raudona vėliava.
Fiksuotą kainą gauti galima, jei krovinys ir sąlygos yra tiksliai apibrėžti. Tai reiškia: žinomas adresas, žinomas daiktų kiekis, žinoma, kas bus išardoma, ar yra lifto, ar reikia pakavimo. Jei viskas nufotografuota ir patvirtinta, pervežėjas gali duoti tvirtesnę kainą. Bet jei užsakymas daromas labai greitai ir informacijos mažai, kaina dažniau būna preliminari. Tai nėra bandymas apgauti, tiesiog be duomenų negalima garantuoti visko. Gera praktika – prieš patvirtinant užsakymą viską surašyti žinute arba el. paštu.
Dalijimasis furgonu reiškia, kad jūsų krovinys važiuoja kartu su kitų klientų kroviniais tame pačiame reise iš Anglijos į Lietuvą. Tai dažnai pigiau, nes kaina dalijama tarp kelių užsakymų. Trūkumas tas, kad terminas gali būti mažiau lankstus, nes reikia suderinti pakrovimus ir iškrovimus. Pavyzdžiui, jūsų daiktai gali būti imami Leeds, tada Manchester, tada Londonas, o tik po to keltas arba kontinentinis maršrutas. Jei skubate vieną konkrečią dieną, dalinamas krovinys ne visada tinka. Jei taupote, dažniausiai tinka gerai.
Jei krovinys pilnas ir važiuoja tiesiogiai, kartais galima sutvarkyti per kelias dienas. Daliniam kroviniui dažniausiai reikia savaitės ar daugiau, nes reikia surinkti kelis užsakymus. Per šventes, blogą orą ar eismo sutrikimus terminai gali slinkti. Kelias iš Anglijos į Lietuvą nėra tiesiog „sėdai ir važiavai“ – reikia pakrovimo, kelto arba tunelio, muitinės formalumų, sandėlio, iškrovimo. Todėl geriau planuoti su rezervu. Kartais viskas atvyksta greičiau, bet pasikliauti tuo kaip planu būtų per drąsu.
Asmeniniams daiktams dažniausiai taikomos lengvatos, jei juos vežate dėl gyvenamosios vietos keitimo ir daiktai nėra naujai pirkti komerciniam pardavimui. Bet reikia būti atsargiam su nauja technika, dėžėmis su etiketėmis, dideliu kiekiu tos pačios prekės. Muitinė gali klausti, kam vežate, kiek turite, ar daiktai naudoti. Gerai turėti sąrašą bent bendrais punktais: baldai, drabužiai, virtuvės indai, asmeniniai daiktai. Jei vežate kažką specifinio, geriau pasitikrinti iš anksto. Čia aš ne 100% garantuoju kiekvieno atvejo, nes taisyklės kartais keičiasi.
Pervežėjui svarbu CMR važtaraštis, krovinio aprašymas, siuntėjo ir gavėjo duomenys, maršrutas, transporto priemonės informacija. Jei krovinys dalinis, gali būti papildomų važtaraščių arba sandėlio dokumentų. Klientui dažniausiai užtenka sutarties, sąmatos, apmokėjimo patvirtinimo ir kontakto su atsakingu žmogumi. Bet jei kyla problema, dokumentai labai padeda. Kartais žmonės viską derina telefonu, o po to neprisimena, kas buvo pažadėta. Todėl bent pagrindiniai dalykai turi būti raštu.
Galite, ir dažnai tai net padeda. Bet nereikia stovėti vairuotojui ant galvos kas 30 sekundžių. Jei esate pakrovimo vietoje Anglijoje, galite parodyti, ką vežti, ko nevežti, ką palikti. Jei esate Lietuvoje, galite koordinuoti iškrovimą pagal kambarius. Kartais klientas negali būti, tada reikia palikti aiškias instrukcijas: durų kodai, kontaktinis asmuo, kur statyti furgoną, kurie daiktai pirmiausia nešami į viršų. Be instrukcijų vairuotojas pradeda spėlioti, o spėjimai logistikoje retai baigiasi gražiai.
Reikia iš anksto pasakyti pervežėjui, kokia reali situacija. Kai kurie rajonai Londone, Manchesteryje ar Birmingame turi ribojimus, leidimus, siauras gatves ar šlagbaumus. Jei furgonas negali privažiuoti, reikės nešimo atstumo arba papildomo mažesnio transporto. Tai gali kainuoti papildomai. Kartais kaimynas leidžia trumpam pastatyti automobilį, kartais ne. Būna ir taip, kad „visada stovi mašina“, nors jums sakė, jog privažiavimas laisvas. Todėl nuotrauka iš gatvės pusės labai pravartu.
Verta, jei Lietuvoje dar nėra galutinės vietos arba Anglijoje reikia greitai atlaisvinti būstą. Laikinas saugojimas gali būti sandėlyje Anglijoje arba Lietuvoje, priklausomai nuo situacijos. Tai kainuoja papildomai, bet kartais išgelbsti visą planą. Pavyzdžiui, pardavėte nuomojamą butą, o naujas butas Kaune bus laisvas tik po dviejų savaičių. Tada saugojimas yra normalus sprendimas, ne kažkoks kraštutinumas. Tik reikia žinoti, kaip daiktai bus sandėliuojami: ant padėklų, dėžėse, atskirame bokse ar bendroje zonoje.
Užduokite paprastus, bet konkrečius klausimus: kas realiai veš, kokia mašina, ar dalinis ar pilnas krovinys, kas atsakingas už pakrovimą, koks galutinis terminas, kas įeina į kainą. Taip pat klauskite, ar kaina galutinė, ar preliminari. Geras pervežėjas atsakys aiškiai, net jei sakys „reikia patikslinti“. Blogas ženklas, kai viskas labai gražu, bet niekas nieko negali pasakyti raštu. Perkraustymas iš Anglijos į Lietuvą nėra tas dalykas, kur reikia tikėti „patikėk, broliuk“. Patikėk gerai, bet dokumentus ir sąlygas turėk tvarkingai.
Normalu, jei skambinama dėl realaus patikslinimo: adreso, aukšto, lifto, daiktų kiekio, laiko lango. Nenormalu, jei skambinama kas valandą be jokios naujos informacijos arba prašoma staiga mokėti į keistą sąskaitą. Komunikacija pervežime yra pusė darbo. Vairuotojas gali būti puikus, bet jei dispečeris dingsta, klientui vis tiek sunku. Kita vertus, kartais klientai patys neatsako į skambučius, o po to pyksta, kad niekas neatvažiavo. Todėl telefonas perkraustymo dieną turi būti įjungtas.
Laiko langas reiškia apytikslį laiką, kada krovinys gali atvykti, pavyzdžiui, tarp 14:00 ir 18:00. Tikslios minutės dažnai neįmanomos dėl kelio, muitinės, ankstesnių iškrovimų ar eismo. Jei gyvenate Vilniuje, Klaipėdoje, Kaune ar Panevėžyje, vairuotojui reikia žinoti, ar galite laukti, ar reikia griežto laiko. Kartais klientai prašo „tiksliai 9:00“, nors krovinys dar Anglijoje ir oras blogas. Tai įmanoma ne visada. Geresnis variantas – turėti lanksčią dieną.
Kai kurios įmonės siūlo sekimą, kai kurios ne. Sunkvežimiai dažnai turi GPS, bet tai nereiškia, kad klientui visada rodoma gyva padėtis. Daliniams kroviniams sekimas dar sudėtingesnis, nes krovinys gali būti sandėlyje, perkraunamas arba laukti kitos transporto grandies. Svarbiausia – turėti atsakingą kontaktą ir bent pagrindinius etapus. Pavyzdžiui: pakrauta Anglijoje, išvyko į uostą, atvyko į Lietuvą, laukiama iškrovimo. Tai dažnai ramina labiau nei žiūrėjimas į tašką žemėlapyje kas penkias minutes.
Pirmiausia nefilmuokite tik pykčio, o fiksuokite faktus. Apžiūrėkite pažeidimą, nufotografuokite, surašykite pastabą, susisiekite su pervežėju kuo greičiau. Jei matote akivaizdų pažeidimą iškrovimo metu, nedarykite taip, kad „nieko, pasirašysiu, paskui matysim“. Vėliau įrodyti sunkiau. Sąžiningi pervežėjai turi draudimą arba procedūrą, bet kiekvienas atvejis vertinamas individualiai. Netvarkingai sudėtos dėžės, blogai supakuotas televizorius ar senas baldas gali apsunkinti situaciją. Bet slėpti problemą tikrai nepadeda.
Pirmas žingsnis – pateikiate pagrindinę informaciją: maršrutą, daiktus, datą ir kontaktą. Antras – pervežėjas patikslina, ar krovinys dalinis, ar pilnas, ar reikia papildomų paslaugų. Trečias – gaunate sąmatą ir sąlygas. Ketvirtas – patvirtinate užsakymą. Penktas – vyksta pakavimas, pakrovimas, transportavimas ir iškrovimas. Paprastas užsakymas perkraustymui iš Anglijos gali atrodyti labai lengvai, kai informacija tvarkinga. Bet jei kas nors šokinėja tarp „gal taip, gal ne“, procesas tampa painus. Geriausia – vienas kontaktinis asmuo ir vienas aiškus planas.
Galima ir telefonu, ir internetu, ir žinute – svarbu, kad informacija būtų užfiksuota. Kai kurie žmonės patogiau pasakoja telefonu, ypač jei daiktų daug. Kiti nori užpildyti formą, nes taip ramiau matyti viską raštu. Aš asmeniškai nematau problemos, jei klientas parašo netvarkingą žinutę su pašto kodais ir nuotraukomis. Svarbu, kad po pokalbio būtų aišku, kas sutarta. Kartais žodžiu viskas skamba paprastai, o raštu išlenda detalės, kurios keičia kainą arba terminą.
Pilno krovinio perkraustymas reiškia, kad visa transporto priemonė arba didelė jos dalis skirta vienam klientui. Tai dažniausiai tinka namui, dideliam butui arba kai reikia griežtesnio termino. Kaina didesnė, bet patogumas didesnis: mažiau sustojimų, mažiau kitų krovinių maišymosi, paprastesnis maršrutas. Dalinis krovinys pigesnis, bet reikia derintis prie kitų užsakymų. Jei turite daug daiktų, pilnas krovinys gali būti net ekonomiškiau už kelis mažus reisus. Tik nereikia manyti, kad „pilnas“ visada reiškia milžinišką sunkvežimį.
Tinka, bet verslo kroviniai reikalauja daugiau dokumentų. Reikia žinoti, ar vežate įrangą, prekes, baldus, archyvus, kompiuterius ar demonstracinius pavyzdžius. Jei prekės naujos ir skirtos pardavimui, muitinės ir PVM klausimai gali būti svarbesni. Verslui taip pat dažnai reikia sąskaitų, CMR, pristatymo langų ir atsakomybės ribų. Paprastas užsakymas perkraustymui iš Anglijos verslui gali būti greitas, jei viduje yra aiškus atsakingas žmogus. Jei sprendimus priima penki žmonės, procesas greitai tampa ne toks paprastas.
Kuo greičiau pranešti pervežėjui. Keičiasi data, adresas, daiktų kiekis ar iškrovimo sąlygos – viskas turi būti pasakyta laiku. Kartais pakeitimai nieko nekainuoja, kartais keičia maršrutą ar darbo laiką. Pavyzdžiui, jei iš Londono persikeliate į Southamptoną prieš pat išvykimą, tai gali sugadinti visą grafiką. Jei Lietuvoje gavėjas negali priimti krovinio tą dieną, reikia ieškoti sandėlio arba naujo lango. Blogiausia, ką galima padaryti – tylėti iki paskutinės minutės. Tada visi pyksta, nors problema dažniausiai buvo sprendžiama.
Verta, jei neturite laiko, jėgų ar patirties. Pakavimas kainuoja papildomai, bet sumažina riziką, ypač indams, elektronikai, rėmeliams, stiklui ir trapiai technikai. Profesionaliai supakuotas daiktas keliauja kitaip nei „na, įdėjau į šiukšlių maišą“. Kita vertus, drabužius, knygas ir patalynę dažnai galima pakuotis patiems. Geras kompromisas – patys pakuojate paprastus daiktus, o pervežėjai arba jų komanda pakuoją trapumus. Taip sutaupote, bet nesumažinate saugumo ten, kur jo labiausiai reikia.
Nuotraukos leidžia greitai įvertinti tūrį, sunkumą ir rizikas. Sąrašas „sofa, stalas, 20 dėžių“ skamba paprastai, bet nuotraukoje matyti, ar sofa kampinė, ar stalas ąžuolinis, ar dėžės iki viršaus prikimštos knygų. Kartais klientas nufotografuoja tik gražią krūvą kampe, o už jos dar pilnas garažas. Todėl geriau fotografuoti iš kelių pusių. Tai neatrodo profesionalu, bet veikia. Pervežime nuotrauka kartais sutaupo daugiau laiko nei ilgas aprašymas.
Paprastas užsakymas perkraustymui iš Anglijos vos per kelias minutes yra realus, kai turite pagrindinę informaciją ir neklausiate savęs per daug vėlai. Svarbiausia – maršrutas, daiktų kiekis, data, kontaktai ir sąlygos pakrovimui bei iškrovimui. Paprastas užsakymas perkraustymui iš Anglijos negali pašalinti visų logistikos niuansų, bet gali labai greitai pradėti procesą. Jei norite mažiau streso, siųskite nuotraukas, sakykite tiesą apie daiktus ir viską, kas sutarta, palikite raštu. Tuomet perkraustymas iš Anglijos į Lietuvą tampa ne chaosu, o normaliu, suprantamu darbu.