Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Paprastas užsakymas perkraustymui į Angliją telefonu
Įvadas
Kai žmogus sako, kad jam reikia, jog būtų paprastas užsakymas perkraustymui į Angliją telefonu, aš iškart klausiu ne kainos, o adresų, laiko ir daiktų. Nes telefonu galima viską sutvarkyti, bet tik tada, kai abiejų pusių galvoje tas pats paveikslėlis. Per 20+ metų mačiau, kad dauguma problemų prasideda nuo smulkmenų: nėra lifto, draugas nebeatvažiuoja, sofa neišlenda pro duris. Tada paaiškinu ramiai, be gražių brošiūrinių frazių, kaip iš tikrųjų vyksta tarptautinis perkraustymas iš Lietuvos į Angliją.
DUK
Kaip atrodo paprastas užsakymas perkraustymui į Angliją telefonu
Ar galima viską užsakyti telefonu?
Taip, galima, ir dažnai taip daroma. Paskambinate, pasakote iš kur ir į kur kraustotės, apytikslį daiktų kiekį, pageidaujamą datą, ar reikia krovėjų ir pakavimo. Po to aš dar paprašau nuotraukų ar trumpo sąrašo, nes „du kambariai“ vienam reiškia sofos krūvą, kitam – pilną butą su pianinu. Tada gaunate preliminarią kainą, terminus ir patvirtinimą el. paštu arba WhatsApp. Be popierinio patvirtinimo aš niekada nepatarčiau pasitikėti vien žodžiu.
Kiek laiko trunka pats skambutis?
Normaliam skambučiui užtenka 10–20 minučių, jei žmogus turi adresus ir bent apytikslį daiktų sąrašą. Jei pradedama nuo „na, nežinau, turbūt bus krūva dėžių“, gali užtrukti ilgiau, ir tai nėra blogai. Aš greičiau klausinėsiu penkiolika kartų telefonu, negu paskui aiškinsiu, kodėl atvažiavo per maža mašina. Reikia žinoti aukštą, lifto buvimą, parkavimo vietą, sunkius daiktus, trapumą. Visa tai atrodo buitiškai, bet tarptautiniame perkraustyme tai yra darbo planas.
Ar reikia rašyti el. laišką po telefono?
Aš visada prašau, kad po pokalbio būtų bent trumpas patvirtinimas el. paštu arba žinute. Ne dėl biurokratijos, o dėl mūsų pačių ramybės. Žmogus pamena vieną dalyką, vadybininkas kitą, krovėjai trečią – ir prasideda „aš taip nesakiau“. Gerai, kai parašyta: Vilnius, Londonas, data, daiktų kiekis, ar reikia išardyti lovą, ar vežama skalbimo mašina. Tai nėra idealu, bet veikia. Ir dažniausiai gelbsti, kai kas nors pasimeta.
Ar įmanoma gauti preliminarią kainą telefonu?
Įmanoma, tik ji turi būti vadinama preliminaria, ne „galutine iki paskutinio euro“. Kaina dažniausiai susideda iš kubatūros, kilometražo, krovėjų valandų, pakavimo medžiagų, draudimo ir papildomų paslaugų. Pavyzdžiui, mažas siuntinys 1–2 m³ ir pilnas dviejų kambarių butas nėra tas pats, nors abu skamba kaip „kiek daiktų“. Jei įmonė telefonu sako „bus 300 eurų ir nieko daugiau“, aš jau šiek tiek įtariu. Geros įmonės palieka vietos realybei.
Ką pasakyti pirmiausia, kai skambinu?
Pirmiausia pasakykite maršrutą: iš kurio miesto Lietuvoje ir į kurį Anglijos miestą. Po to – datą, nes perkraustymas į Londoną, Mančesterį ar Bristolį skirtingomis savaitėmis gali turėti skirtingą grafiką. Tada daiktai: baldai, dėžės, buitinė technika, dviratis, automobilis, jautrūs daiktai. Jei yra lifto kodas, siauras laiptinė, sunku statyti krovininę mašiną, pasakykite iškart. Žmonės dažnai pamiršta, bet vairuotojui tai nėra smulkmena. Tai tiesiog kasdienė logistika.
Kodėl paprastas užsakymas perkraustymui į Angliją telefonu kartais nėra toks paprastas
Ar tikrai paprastas užsakymas perkraustymui į Angliją telefonu reiškia, kad viskas lengva?
Ne visada. Jei viskas telpa į 1–2 m³, yra gerai supakuota, adrese Anglijoje galima normaliai privažiuoti, tada tikrai gali būti gana paprasta. Bet jei reikia išardyti virtuvę, vežti pianiną arba keltis į seną Londono namą be parkavimo, lengvumo mažiau. Telefonu galima sutvarkyti užsakymą, bet negalima telefono skambučiu praplėsti durų. Todėl viskas priklauso nuo to, ar žmogus iš anksto pasako realybę, o ne gražią versiją.
Ką reikėtų pasakyti telefonu, kad paprastas užsakymas perkraustymui į Angliją telefonu būtų tvarkingas?
Būtinai pasakykite, kiek daiktų realiai turite, ne kiek norėtumėte turėti. Pavyzdžiui: „trys miegamieji, sofa, stalas, šešios didelės dėžės, skalbimo mašina, dviratis“. Jei reikia krovėjų, pakavimo, išardymo, surinkimo, laikino saugojimo – irgi. Dar svarbu pasakyti, ar Anglijoje kas nors jūsų lauks, ar raktus paliks kaimynui. Nes kai niekas neatidaro durų, viskas sustoja. Paprastumas gimsta iš detalių, ne iš gražių pažadų.
Ar reikia siųsti nuotraukas?
Dažniausiai taip, ir tai labai padeda. Nuotraukos parodo daugiau negu ilgas pasakojimas telefonu. Ypač jei daiktai išdėlioti kambaryje, nes žmogus sako „nedaug“, o nuotraukoje matai kalną dėžių, stalą, dviratį ir dar kažką po paklodėm. Kartais užtenka keturių kadrų iš kiekvieno kambario. Esu matęs situaciją, kai klientas pamiršo paminėti didelę vitriną, ir ji vos tilpo į mašiną. Geriau nuotrauka per WhatsApp negu vėlesnis ginčas.
Ar galiu keisti datą po užsakymo?
Gali, tik kuo anksčiau pasakykite. Jei keičiate dieną prieš išvykimą, gali būti sunku, nes maršrutas Lietuva–Anglija dažniausiai planuojamas su kitais užsakymais. Kartais pavyksta perkelti vieną dieną, kartais ne, nes mašina jau stovi pakrovimui, vairuotojai turi grafiką, keltas rezervuotas. Jei data Anglijoje dar lanksti, viskas lengviau. Blogiausia būna tada, kai nuomos pabaiga Lietuvoje jau baigėsi, o naujas butas Anglijoje dar neatiduotas. Tada jau ne logistika, o drama.
Kada paprastas užsakymas perkraustymui į Angliją telefonu tampa brangesnis?
Tada, kai telefonu pasakoma per mažai. Pavyzdžiui, klientas sako „porą baldų“, o paaiškėja, kad reikia vežti visą namo inventorių iš Kauno į Birmingamą. Arba nėra lifto penktame aukšte, o parkavimo leidimo Anglijoje niekas neužsakė. Kaina gali kilti dėl papildomų krovėjų valandų, pakavimo medžiagų, saugojimo, muitinės dokumentų tvarkymo. Ne visada kas nors bando apgauti. Kartais tiesiog realybė prisiveja. Ir tada sąmata nebėra tokia švari.
Kaina, maršrutai ir terminai
Koks maršrutas iš Lietuvos į Angliją?
Dažniausiai krovininė mašina važiuoja per Lenkiją, Vokietiją, Nyderlandus arba Belgiją, tada keltu į Angliją. Populiarūs keltų uostai yra Doveris, Folkestone, Zeebrugge pusė, kartais ir kiti variantai. Kelionė trunka ne tik tiek, kiek rodo GPS, nes reikia pakrovimo, sienų, terminalų, keltų, vairuotojo poilsio laiko. Iš Vilniaus į Londoną realiai gali būti 2–4 dienos, priklausomai nuo grafiko. Jei vežama daliniu krovininiu, dar reikia suderinti kitus užsakymus.
Ar vežate į Londoną, Mančesterį, Birmingamą ir mažesnius miestus?
Taip, vežama į Londoną, Mančesterį, Birmingamą, Lidsą, Šefildą, Notingamą, Liverpulį, Bristolį, Oksfordą, Kembridžą ir mažesnes vietoves. Tik kuo toliau nuo didžiųjų maršrutų, tuo svarbiau tikslus adresas ir galimybė privažiuoti. Anglijoje kai kurios gatvės siauros, kai kur reikia leidimo krovininei mašinai, o kaimo vietose kelias gali būti toks, kad vairuotojas keikia visą savo gyvenimo pasirinkimus. Todėl postcode labai svarbus. Tai ne formalumas, o praktika.
Kiek maždaug kainuoja perkraustymas į Angliją?
Kaina labai skiriasi. Mažam siuntiniui iki 1–2 m³ galima matyti kelias šimtus eurų, vidutiniam butui nuo 3 iki 8 m³ dažnai kalbama apie didesnę sumą, o pilnam namui jau reikia skaičiuoti atskirai. Dalinis krovinys gali būti pigesnis, pilnas krovininis automobilis – patogesnis, bet brangesnis. Orientaciniai skaičiai gali būti nuo 120–250 €/m³ daliniam kroviniui, o pilnas reisas kartais siekia kelis tūkstančius eurų. Tiksliai sakoma po daiktų įvertinimo.
Ar kaina gali pasikeisti vietoje?
Gali, jei vietoje paaiškėja, kad situacija neatitinka telefono pokalbio. Pavyzdžiui, penktas aukštas be lifto, sofa neina pro laiptinę, reikia laukti dvi valandas, nes butas neatiduotas. Geros įmonės tai aptaria sąžiningai, blogos gali pradėti spausti pinigus jau prie mašinos. Tokių esu matęs, ir ne vieną kartą. Todėl prieš sutartį klauskite, kas nutinka, jei krovos laikas viršijamas, jei keičiasi data, jei reikia papildomų krovėjų. Nepatogu klausti, bet dar nepatogiau mokėti netikėtai.
Kas su muitine po Brexit?
Po Brexit perkraustymas į Angliją nebe toks paprastas kaip anksčiau, kai Lietuva ir Jungtinė Karalystė buvo toje pačioje muitinėje erdvėje. Dažniausiai reikia tvarkyti dokumentus, deklaruoti asmeninius daiktus, kartais taikyti Transfer of Residence lengvatą. Tiksliai visada reikia pasitikrinti, nes taisyklės keičiasi, o aš ne visada 100% esu tikras dėl konkrečios formos konkrečiu atveju. Todėl geri pervežėjai dirba su brokeriais arba duoda aiškius nurodymus. Čia geriau būti nuobodu, negu sustoti muitinėje.
Dokumentai, muitinė ir draudimas
Kas yra Transfer of Residence?
Transfer of Residence, trumpai ToR, yra lengvata, kai asmeninius daiktus į Jungtinę Karalystę vežate persikeldami gyventi, o ne prekiaudami. Paprastai reikia įrodyti, kad daiktai buvo jūsų nuosavybėje ir naudoti tam tikrą laiką, dažnai minimas 6 mėnesių laikotarpis. Tai nereiškia, kad kiekvienam klientui viskas automatiškai tinka. Jei vežate naujai pirktus baldus prekybai, čia jau kita daina. Apie krovinių draudimą ir dokumentus geriau klausti prieš pakrovimą, ne kai mašina jau stovi pasienyje.
Ar reikia pildyti ToR?
Dažniausiai taip, jei kraustotės gyventi į Angliją su savo naudotais daiktais. Procesas vyksta per oficialią sistemą, o pervežėjui ar muitinės brokeriui reikia nuorodos arba patvirtinimo. Reikės užpildyt duomenis apie save, adresą Anglijoje, daiktų sąrašą, kartais prašoma papildomų dokumentų. Galima prašyti pagalbos, bet atsakomybė vis tiek dažniausiai lieka klientui. Aš matau, kad žmonės palieka tai paskutinei dienai, o tada nervai. Geriau sutvarkyti per savaitę prieš išvykimą.
Ar draudimas būtinas?
Ne visada privalomas, bet aš jo beveik visada rekomenduoju. Pervežimas per kelis šalių kelius, krovimas, iškrovimas, keltas, sandėliai – visur yra rizika. Draudimas nekainuoja tiek, kiek kainuoja sudaužytas televizorius ar įbrėžtas ąžuolinis stalas. Svarbu žinoti, ar draudimas dengia tik visiško krovininio automobilio įvykį, ar ir dalinius pažeidimus. Kai kurios įmonės sako „drausta“, bet sąlygos būna labai siauros. Todėl klauskite konkrečiai, be gėdos.
Ar vežate automobilius, dviračius, augalus?
Automobilius, dviračius ir kai kuriuos daiktus vežti galima, bet augalai yra atskira istorija. Augalams, žemei, sėkloms dažnai yra apribojimai, o kai kas nors sako „tik vienas vazonas, nieko nebus“, aš jau matau problemą. Dviračius reikia iš dalies išardyti arba saugiai pritvirtinti. Automobiliui reikia dokumentų, kartais papildomų muitinės duomenų. Jei vežate brangų daiktą, pavyzdžiui, elektros dviratį ar klasikinį automobilį, sakykite iš anksto. Nes vėliau „oi, pamiršau“ nepadeda.
Pakavimas, krovėjų paslaugos ir realios problemos
Ar krovėjai išrenka baldus?
Dažniausiai taip, jei tai standartiniai baldai: lovos, spintos, stalai, kai kurios lentynos. Bet jei baldas senas, trapus, IKEA stebuklas iš 2009 metų, kuris laikosi tik iš pasitikėjimo, tada rizika didesnė. Gera komanda įspės, jei kažko geriau neardyti. Kartais pigiau vežti visą spintą, negu po to rinkti ją kaip galvosūkį. Todėl prieš užsakymą pasakykite, kokie baldai yra. Nuotrauka čia vėl gelbsti, nes žodžiais žmonės aprašo labai optimistiškai.
Ar pakuoja buitinę techniką?
Taip, bet buitinė technika turi savo niuansų. Skalbimo mašiną reikia užfiksuoti transportiniais varžtais, šaldytuvą išjungti prieš kelionę, orkaitę apsaugoti, indaplovę išdžiovinti. Jei kas nors sako „galima tiesiog apvynioti pleistre“, aš netikiu. Technika kelyje juda, vibruoja, kartais stovi drėgnoje aplinkoje. Pakavimas nėra grožis, jis yra apsauga. Žinoma, smulkias virtuvės prekes geriau dėlioti į dėžes su popieriumi, ne laisvai maiše. Ten jau buities lygis.
Ar galima vežti dalį daiktų vėliau?
Taip, galima derinti kelis reisus arba daryti konsolidaciją, kai dalis daiktų keliauja dabar, dalis vėliau. Tai naudinga, jei Anglijoje dar nėra galutinio adreso arba nenorite vežti visko iš karto. Tik reikia aiškiai pažymėti dėžes, sąrašus ir terminus. Esu matęs, kad žmonės parašo „pirmas siuntinys“, „antras siuntinys“, o vėliau niekas nebežino, kur dingo žieminiai batai. Todėl numeruokite dėžes. Paprasta, bet veikia geriau negu atmintis.
Ką daryti, jei vėluoja keltas?
Tada laukiame, keikiame orą ir tikriname grafiką. Rimtai, keltas gali vėluoti dėl vėjo, eismo, terminalo, dokumentų arba tiesiog kasdienės netvarkos. Geras pervežėjas informuoja, kai žino naujieną, bet ne visada informacija ateina iškart. Jei Anglijoje jūsų laukia draugas su raktu, geriau turėti planą B. Vieną kartą mačiau, kad klientas laukė nuo ryto, o mašina atvažiavo vakare, nes keltas stovėjo uoste. Nemalonu, bet tokia jau tarptautinė logistika.
Kaip išsirinkti gerą perkraustymo įmonę?
Žiūrėkite ne tik į kainą, bet ir į tai, kaip jie klausia. Jei įmonė iškart meta mažiausią kainą ir nekalba apie adresus, krovėjus, draudimą, dokumentus, aš būčiau atsargus. Gera įmonė aiškiai pasako, kas įeina į kainą, kas ne, kiek trunka, kas vyksta vėlavimo atveju. Patikrinkite atsiliepimus, bet ne tik penkių žvaigždučių pasakėčias. Įmones kurios neatsako į paprastus klausimus, geriau apeiti. Perkraustymas nėra loterija, nors kartais taip atrodo.
Ar verta rinktis pigiausią variantą?
Ne visada. Pigiausias variantas gali būti puikus, jei tai sąžininga įmonė su laisvu grafiku ir realia sąmata. Bet jei kaina per maža, kažkur gali trūkti krovėjų, draudimo, pakavimo, laiko arba sąžiningumo. Aš mačiau klientų, kurie sutaupė šimtą eurų, o paskui mokėjo už sugadintą sofą, papildomą saugojimą ir nervus. Todėl rinkitės ne tik pigiau, bet aiškiau. Jei pasiūlymas nesuprantamas, klauskite. Jei vis tiek nesuprantate, geriau neiti tuo keliu.
Išvada
Paprastas užsakymas perkraustymui į Angliją telefonu įmanomas, tik jis paprastas tada, kai iš anksto pasakoma daug nepatogių detalių. Adresai, data, daiktų kiekis, parkavimas, lifto nebuvimas, dokumentai, draudimas – viskas turi susidėlioti į vieną vaizdą. Telefonas užtenka pradėti, bet patvirtinimas raštu saugo abi puses. Jei viską sudėčiau į vieną sakinį: klauskite, rodykite nuotraukas, netikėkite magija ir nesirinkite vien pagal mažiausią kainą.