Paprastas perkraustymo užsakymas iš Anglijos: vos keli žingsniai

Dirbu šioje srityje beveik dvidešimt ketverius metus ir galiu pasakyti vieną – dažniausiai klientai išsigąsta sugalvoję dar daugiau problemų, nei jų iš tikrųjų yra. Anglija jau nėra ta pati po „Brexit“, taip, bet tai nereiškia, kad reikia advokato ir trijų buhalterių, norint parvežti sofas į Vilnių ar Kauną. Kasdieniai reikalai vyksta gan paprastai, jei žinai基本inius dalykus. O jei nežinai – tiesiog klausk. Šiandieną pasikalbėsime apie tai, kaip atrodo tipinis, paprastas perkraustymo užsakymas iš Anglijos, ir ką turi žinoti, kad nenukristum iš batų, kai vairuotojas skambins iš Didžiosios Britanijos pakelės.

Kaip visa šita istorija prasideda ir kiek laiko užtrunka

Ar tikrai užtenka parašyti tik „turiu daikty“?

Taip, dažniausiai užtenka, bet kuo daugiau informacijos, tuo lengviau mums paskaičiuoti. Jei parašote tiesiog „krovinių“, aš privalu klausti ar tai viena dėžė ar pilnas konteineris. Realus paprastas perkraustymo užsakymas iš Anglijos prasideda nuo to, kad jums nutinka parašyti, ką būtent norite vežti – ar tai tik kelios lagaminos, ar jau spinta ir šaldytuvas. Nesvarbu, jei pamiršite kažką paminėti, visada galima pridėti vėliau, bet geriau iš karto būti tikriems dėl apytakslio tūrio, kad nustotume važiuoti tuščiais mašina.

Kiek laiko iš anksto reikia planuoti kilimą?

Geriausia bent savaitei, o dar geriau dvi. Kadangi dabar eilės į plukdymą per Lamanšą gali būti šiek tiek ilgesnės, ypač atostogų metu. Žinoma, jei skubate, stengiamės surasti vietą ir per kelias dienas, bet tada kaina gali šokti į viršų. Paprastai, jei susitariaite savaitę iki planuojamos išvykos, tai yra idealus variantas ir tiek jums, tiek mums ramiam darbui.

Ar reikia, kad aš būčiau Anglijoje, kai atvyksta vairuotojas?

Nebūtinai. Dažnai klientai perduoda raktus kaimynams ar pažįstamiems, o patys jau važiuoja arba skamba per vaizdo skambutį. Viskas priklauso nuo jūsų pasitikėjimo žmonėmis, kurie ten bus. Vieną kartą buvo atvejis, kai klientas perdavė raktus sandėliui darbininkui, kuris viską išsikrovė, padarė nuotraukas ir išsiuntė mums. Taip tai ir vyksta – netvarkingai, bet veiksmingai.

Kaip sužinoti, kokia bus mašina?

Tai jau mūsų reikalas – pasirinkti tinkamą vagoną. Jei daikų nedaug, gali atvykti nedidelis „Ford Transit“ ar panašus furgonas. Jei visiškas namų apyvokas reikalas, tada reikės didesnės mašinos, 3,5 ar 5 tonų. Dažniausiai, kai atliekamas paprastas perkraustymo užsakymas iš Anglijos, tenka derinti krovinius su kitais klientais (taip vadinami daliniai kroviniai), tad mašina gali būti didesnė, nei tikėjotės.

Ar galima nurodyti konkretų atvykimo laiką Anglijoje?

Galima bandyti, bet Anglijoje yra tokios spūstys... (ypač aplink Londoną), kurios gali sugriauti visus planus. Vairuotojai stengiasi būti tikslūs, jei jums reikalingas konkretus langas, pvz., nuo 10 iki 12 valandos, praneškite iš karto. Tačiau nustatykite galvą, kad gali vėluoti valandą ar dvi dėl techninių patikrinimų ar nelaimingų atsitikimų kelyje.

Brexit, muitinė ir dokumentai – kod�l visi tai taip bijo?

Ar dabar reikia muitinės deklaracijos asmeniniams daiktams?

Taip, reikia, bet dažniausiai tai darome mes. Jums nereikia eiti į muitinę užpildyti popierių. Svarbiausia pateikti daiktų sąrašą (pakavimo sąrašą), o mes jį perduodame brokeriui, kuris suformuoja deklaraciją „Transfer of Residence“ (TOL), kai tai perkraustymas iš Anglijos į Lietuvą po gyvenimo ten. Tai leidžia išvengti PVM mokesčio.

Kas nutinka, jei neturiu daiktų sąrašo?

Tada teks juos susirašyti. Negali tiesiog pasakyti „vežu daiktų“. Muitinė mėgsta tikslumą. Nereikia rašyti kiekvieno sokrato, bet „indai“, „baldai“, „drabužiai“ – tai privaloma. Buvau atvejų, kai klientai sakydavo „ką ten rašinėti, viskas sena“, bet be popieriaus per sieną nepraeisi.

Ar galiu vežti maistą ar alkoholį?

Maistas asmeniniam vartojimui (pvz., dėžutė makaronų ar aliejaus) paprastai praeina, bet yra apribojimai, ypač mėsai ir pieno produktams dėl gyvūnų ligų. Alkoholis... čia gudruoti neverta, turi būti aišku, kad tai asmeniniam vartojimui, ne prekybai. Vienas klientas bandė įsprausti dešimtą dėžę viskio tarp drabužių – muitininkai to nemėgsta ir gali konfiskuoti.

Kas šiuo metu su pasais ar ID kortelėmis?

Vairuotojams turi būti aišku, kas sėdi šalia ar kurioms nuorodoms siunta keliauja. Jei patys važiuojate, turite su savimi pasą. Jei siunčiate dalinį krovinių pervežimą, reikia nurodyti gavėjo duomenis tiksliai. Po „Brexit“ jau nebe taip paprasta tiesiog „užlipti“ į keltą, dokumentai tikrinami tiksliau.

Ar reikia mokėti muito ar mokesčių?

Jei tai jūsų asmeniniai daiktai, kuriuos naudojote bent 6 mėnesius Anglijoje, ir perkraustote į Lietuvą amžinai gyventi – mokesčių nėra. Tai svarbi sąlyga gauti TOL statusą. Jei bandysite atvežti naują, su etikete, techniką giliai užlemtą drabužių krūvoje – tikėkitės mokesčių ir baudų.

Kas daryti, jei trūksta kokio nors dokumento iš Anglijos pusės?

Prisiminti vieną kartą, kai klientas negalėjo rasti nuomos sutarties, kad įrodytų gyvenamąją vietą. Teko siųsti duomenis iš banko, kur buvo mokėjimai arba komunalinių. Muitinė reikalauja įrodymų, kad tikrai gyvenote ten, o ne nupirkote daiktų „Gumtree“ ir vežate juos parduoti. Geriau turėti pasiruošę kelis variantus.

Daiktų pakavimas ir ką daryti su brangiaisiais daiktais

Ar vairuotojas turi padėti pakrauti?

Taip, dažniausiai jie padeda, jei tai nėra kelių tonų kiekis. Bet taisyklės įvairios – kai kurie firmos siūlo tik „kelto keleivio“ režimą (t.y. tik veža), kitos įtraukia krovėjus. Pasidomėkite iš karto. Pats dažniausiai padedu, jei matau, kad senolė negali pakelti dėžės, bet neįsivaizduoju, kaš aš vienas perkelsiu pianiną be pagalbos.

Kaip supakuoti lūžtančius daiktus?

Geriau užduotis klausimą sau – ar juos apvyniojote burbuliukine plėvele? (Nebūtinai rašyti „stiklas“ ant kiekvienos dėžės, kad nebūtų viliojimo). Naudojame paletes, tvirtinimo juostas. Bet jei statote lėkštę tiesiog tarp marškinių... tai tada atsakomybė jūsų. Stengiamės važiuoti taip, kad niekas nenukristų, bet Anglijos keliai kartais būna tiesiok kibiro duobės.

Ar galima vežti augalus?

Tai sudėtingesnis dalykas dėl fitosanitarinių reikalavimų. Vieną ar dvas puokštes gali praplėšti sėdėjant salone, bet jei turite visą sodą kibire, tai gali būti problema. Reikia tikrinti, ar augalai nėra apsaugoti rūšys, turi būti švarios šaknys be žemės. Dažniausiai klientai palieka gėles kaimynams – nenukentėsite.

Kas su technika – ar reikia originalių dėžių?

Nebūtina, bet taip saugiau. Jei keliat didelį televizorių be dėžės, jį reikia gerai aptraukti ir užfiksuoti, kad nesužiotų. Esu matęs, kaip 65 colių ekranas nukrito ant kampo, nes buvo padėtas tiesiog ant furgono grindų. Nenukenčia technika, bet nervai tikrai praplaustomi.

Ar turiu daryti nuotraukas prieš kraunant?

Labai rekomenduoju. Nufotografuokite sudėtas dėžes, ypač jei jose yra kažko brangaus. Jei atvykstate į Lietuvą ir randate sulaužytą vazą, be nuotraukų įrodinėti bus sunku. Žinoma, mes siekiame sąžiningumo, bet nuotraukos – tai jūsų draugas ginčų atveju.

Ar saugu vežti pinigus ar juvelyrinius dirbinius?

Geriau juos pasiimti sau į kišenę ar rankinę bagažą. Krovinių pervežimas Anglija-Lietuva nėra skirtas turtų gabenimui. Draudimas dažniausia nedengia didelių pinigų sumų ar brangakmenių, jei jie nebuvo deklaruoti kaip ypatingai vertingi krovinių. Rizikuoti neverta.

Kainos, mokėjimai ir tarpininkų gudravimai

Kaip susiformuoja kaina?

Atsižvelgiame į tūrį (kubiniais metrais ar metrais), atstumą (iš Londono brangiau negu iš Folkestone’o) ir krovinių tipo sudėtingumą. Taip pat, ar reikia įrenginio (liftas) iškeliant daiktus iš buto Anglijoje. Paprastas perkraustymo užsakymas iš Anglijos gali kainuoti nuo kelių šimtų eurų iki kelių tūkstančių, priklausomai nuo to, ar tai viena dėžė, ar visi namai.

Ar mokėti užskaita ar iš karto?

Dauguma firmų prašo avanso (depozito), kad užfiksuotų vietą grafike. Likusią dalį sumokate, kai daiktai atkeliauja į Lietuvą arba iš kadra po įkrovimo Anglijoje. Geriau niekur nekurti pavedimų be sutarties arba rašytinio patvirtinimo – buvo atvejų, kai žmonės pervėlė „gudriems vairuotojams“ „Facebook“ ir daugiau nieko negirdėjo.

Ar kainuoja daugiau, jei aš gyvenu toliau nuo autostrados?

Taip, jei gyvenate šiaurės Škotijoje giliuose kaime, kaina bus didesnė už papildomus kilometrus ar dienas. Vairuotojo laikas taip pat pinigas. Jei esate prie M25 ar M1 žiedo – tai pigiau ir greičiau. Geografija čia daro didelę įtaką galutinei sumai.

Kas yra „Fuel surcharge“ ir kodėl jis pasirodo kainos sąraše?

Degalų kainos šokinėja kaip nutaikyti. Kai kuros brangsta, mums tenka pridėti mažą priedą prie sąskaitos, kad užsidirbtume. Tai ne mūsų išgalvojimas, o realybės dalis. Bet dažniausiai tai nėra didelės sumos, keletas procentų. (Nors kartais... kai degalai 2 svarai, tai jaučiasi).

Ar galima pasiderėti dėl kainos?

Visada galima pabandyti, ypač jei tai ne sezono viršūnė (ne liepos rugpjūčio pabaiga). Jei turite lankstumo dėl pristatymo datų, galiu pasiūlyti pigiau, jei paimsiu jūsų krovinią kaip „pripildymą“ keliui, kuris ir taip važiuoja tuos dienomis.

Ar draudimas įeina į kainą?

Įprastai įeina pagrindinis draudimas (pvz., 10 EUR už kg), bet tik patikrinkite. Yra firmų, kurios siūlo „viską įskaičiuota“, o iš tiesų draudimo riba yra maža. Jei vežate brangius daiktus, verta pasidomėti papildomu draudimu. Geriau užsisakyti iš karto, nei vėliau gailėtis.

Ant kelio: kas vyksta tarp Anglijos ir Lietuvos

Kiek laiko trunka kelionė?

Optimistiška varianta – 3-4 dienos. Realus variantas – kiek ilgiau. Kelias į uostą, laukimas keltui, perplaukimas, kelias per Belgiją/Olandiją/Vokietiją/Lenkiją (priklausomai nuo maršruto), o tada Lietuva. Orus taip pat įtakoja – sniegas Vokietijoje gali viską sustabdyti valandoms.

Kur peržiūri pasą ar dokumentus?

Dabar, po „Brexit“, kelias eina per Jungtinę Karalystę, tada į Prancūziją (arba tiesiai į Belgiją/Olandiją). Pasų patikrinimas įvyksta tik išvažiuojant iš JK (Anglijos pusėje) arba įvažiuojant į ES (pvz., Calais). Vairuotojas turi turėti tvarkingus dokumentus, kad neįstrigtų sienoje su jūsų sofu.

Kas nutinka, jei mašina sugenda?

Tai blogiausia scenarijus, bet jis įvyksta. Turiu draugą, kuriam sugedo variklis ant A1 greitkelio. Teko skambinti technikai, iškrauti krovinį į kitą vagoną... Tai visiems nervai. Bet tokiu atveju mes prisiimame atsakomybę ir organizuojame tolesnį pervežimą. Jums svarbu žinoti, kad mes neprarandame jūsų daiktų.

Ar vairuotojas gali paimti keleivį?

Dėl draudimo ir įstatymų, tai ne visada įmanoma ir priklauso nuo konkretaus pervežėjo licencijos. Kai kuria leidžia vieną keleivį, kiti ne. Jei planuojate važiuoti kartu su vairuotoju iš Anglijos, būtinai pasakykite iš karto. Negalima tiesiog užlipti į mašiną Rygoje (nors, žinoma, buvo ir tokių atvejų...).

Ar veža per savaitgalius?

Vairuotojai turi poilsio režimus, todėl ne visada. Jei jie važiuoja 9 valandų, turi ilsėtis. Kartais atsitinka, kad sekmadienį jie jau būna Lietuvoje, kartais tik Vokietijoje. Negalima spausti, kad „būtina rytoj“ – tai saugumo klausimas. (Ir taip, mes matome tų lenkiškų vagonų, kurie važiuoja 120 km/h ir nepabunda... mes taip nedarysime).

Kaip sužinoti, kur yra mano daiktai?

Siunčiame GPS stebėjimo nuorodą arba tiesiog periodiškai rašome žinutę. Būna, kad vairuotojas užsiims ir neatsiliepia valandą – nebegėdiskite, jis gali tiesiog miegoti arba važiuoti vietose, kur nėra ryšio. Pasitikėjimas čia pagrindas.

Išvados arba kas iš to išejo

Na, kaip matote, viskas neiškelia taip baisiai, kaip atrodo iš pradžių. Pagrindas – aiškus susitarimas ir sąžiningas daiktų sąrašas. Nors pasaulyje nėra nieko tokio, kas būtų 100% užtikrinta (ypač kai kalbame apie Anglijos dangų ar europinius kelius), bet paprastas perkraustymo užsakymas iš Anglijos gali būti labai ramus procesas, jei pasitikiate profesionalais.