Mikroautobusu vežame biurus į Jungtinę Karalystę greitai: kas vyksta užeigorose?

Dirbu šioje srityje beveik dešimtį dešimtmečių (o tai 20+ metų), o naujienos apie „greitus pervežimus“ visada sukelia šypseną ant veido. Dažniausiai „greitai“ reiškia „mes užmiršome kažką paimti“ arba „mes važiuojame per raudoną šviesą“. Bet ne mes. Jei reikia išsikraustyti iš Vilniaus ar Klaipėdos ir skubiai į Londoną, Birminghamą ar Mančesterį, mikroautobusai yra geriausias pasirinkimas, ypač kai kalbame apie mažesnius biurus ar IT startuolių „fortus“. Mikroautobusu vežame biurus į Jungtinę Karalystę greitai ne todėl, kad turime sparnus, o todėl, kad žinome, kur slypi kiemai. Čia ne tik apie vairavimą, tai nuovoklus planavimas, kad jūsų serveriai neiškristų dėžės viduje ant kelyje A2. Nors kartais atrodo, kad logistika yra tik ratukai ir kuras, iš tiesų tai nervai ir patirtis.

Kiek laiko užtrunka tas greitas pervežimas?

Niekas negali pasakyti tiksliai, kas nutuks kelyje, nes vargšai vairuotojai čia ne dievai. Paprastai įsivaizduojame, kad iš Lietuvos iki Anglijos nueini per dvi dienas, tačiau realybėje viskas priklauso nuo laiko perėjimo tarp Vokietijos ir Belgijos ar Prancūzijos. Jei ten susidaro spūstys – o jos susidaro beveik visada – tai pridėkite dar penkias valandas. Tačiau kai sakome, kad mikroautobusu vežame biurus į Jungtinę Karalystę greitai, mes turime omenyje, kad stengiamės įveikti šį maršrutą be nereikalingų sustojjimų (čia taisiau rašybos klaidą).

Ar telpa visos biuro spintos ir stalai?

Sutinku, tai skamba keista, kad mikroautobusu galima nuvežti visą biurą, bet stebuklai vyksta. Dažniausiai klientai turi tuos „modulinius“ stalus, kurie susideda kaip lego. Jei turite tris milžiniškas sieninės spintelės, kurias nebepavyko išmontuoti, tada gaišite laiką. Mums geriausiai sekasi tada, kai viskas yra išardytą pavidalu. Tada įkrauname tiek, kad variklis vos ne užsprogsta, bet telpa. Kartais netgi patys nustebiame, kaip 3,5 tonų sunkvežimis talpina 20 kubinių metrų biuro sielas.

Kas daryti, jei daugiau daiktų nei planavome?

Tai klasika. Viskas svarstome telefonu, „tai gal 10 kubinių“, o atvažiuoju – stovi pilnas sandėlis ir dar du stogai. Turiu pasakyti, kad tokiu atveju nebevyksta jokia „greitoji“ schema. Turiu skambinti draugui konkurentui ir klausti, ar neturi laisvo sunkvežimio. Arba tiesiog sakome klientui – „važiuojame du kartus“. Negerai, kai klientai apgauna savo paties sąžinę, nes many, kad mes turime magišką erdvę bagažinėje (kuriame įsigijau beje prieš metus, o ne prieš 20).

Ar galima važiuoti keleiviams su krovininiu mikroautobusu?

Tai yra tamsi zona, kurią geriau nedrįsti. Oficialiai – negalima, jei tai yra krovininis transportas. Neoficialiai – dažnai darome. Jei turime kelis IT specialistus, kurie nori susitarti su vairuotoju ir važiuoti į Londoną kartu su serveriais, mes žiūrime pro pirštus. Bet žinokite – jei anglai sustabdys patikrai, jie gali tiesiog išmesti juos į šalį. Taip geriau nedaryti, jei jums tikrai brangūs tie specialistai. Geriau juos užduoti į lėktuvą, o techniką – pas mūsų vairuotoją.

Mikroautobusu vežame biurus į Jungtinę Karalystę greitai, ar saugu?

Saugumas yra prioritetas, nors kelyje visada įvyksta keisti dalykai. Kažkas vieną kartą numetė mums priekyje statinę su vynu, ir vairuotojas teko lėkti slalomu. Tai ne mūsų kaltė. Bet dėl krovinio – viskas užfiksuota. Biuro techniką rišame juostomis, o ne liejame ant grindų (kaip daro kai kurie „meistrai“). Dar sykį girdėjau istoriją, kad viena firma pervežė serverius be pakuočių, ir tiesiog juos sumetė į „mercedesą“. Važiuoja, o ten viskas barška. Tai ne mūsų stilius. Mums reikia, kad atvyktumėte ir galėtumėte dirbti, o ne taisyti.

Ar mums reikalingas muitinės brokeris?

Be abejo. Niekas neįsivaizduoja, kaip dabar veikia siena tarp ES ir UK. Jei tik turite nors vieną pakuotę, kur nėra deklaracijos, jūsų kelionė baigsis Doverio uoste. Brokeris yra tas žmogus, kuris užeina į sistemą ir nusipelne savo pinigų. Jis mums parengia „Exit Summary Declaration“ ir visus kitus angliškus vergus. Būtent todėl mikroautobusu vežame biurus į Jungtinę Karalystę greitai – nes dokumentai yra paruošti iš anksto, o ne vėlai vakare ant kuro degalinės prie Kaliningrado (čia nukrypau mintimi, Kaliningras čia ne į temą, bet jums suprantat).

Kas su PVM ir mokesčiais?

Tai skaudžiausia dalis. Anglija dabar moka PVM tik tada, kai krovinys viršija 135 svarų vertę. O biuro įranga dažnai viršija. Jei jūsų įmonė registruota Lietuvoje ir turite VAT kodą, galite taikyti 0% PVM eksportui. Bet reikia tiek daug popierių... Ten tiek rašymo, kad ranka nupuola. Visgi, jei viską padarome teisingai, jums nereikės mokėti anglų mokesčių už importą. O jei padarysite blogai – jums atsiųs sąskaitą, kurios baisu pažiūrėti. Geriau leiskite man pasirūpinti tuo.

Jei dauguma daiktų naudoti, ką deklaruoti?

Geriausiai tiesiog būti sąžiningu. Naudota technika yra vertinama pagal rinkos kainą, ne pagal ką jūs nusipirkote prieš 5 metus. Tuomet ji yra pigesnė, o tuo pačiu ir mokesčiai mažesni. Kartais klientai bando pavažiuoti su 5 nešiojamais kompiuteriais „vaikams dovanai“ – nelabai įtikina. Anglai ne gimę vakar. Geriausiai parašykite, kad tai „perkėlimas tarp padalinių“ arba „naudojama įranga“. Tada niekas nekiša nosies.

Ar galiu vežti maistą ar kafą mašinoje?

Kodėl gi ne? Vairuotojai visada turi savo atsargas. Bet jei ketinate vežti pilną biuro kedytę su maistu į naująjį ofisą Anglijoje, tai tai bus laikoma prekyba. O prekyba reikalauja papildomų licencijų. Nedarykite taip. Kelis sausainius ar kavos pupeles – ne problema, bet kiekis turi būti „asmeninis vartojimas“. Būkite protingi, nes muitininkai turi šunų nosį (ir pačius šunis), kurias ima įsisegti tuoj pat pažiūrėjus į vairuotoją.

Anglijai muitinė dabar siaubinga, tiesa?

Dažniau girdu, kad siaubinga, nei matau realybėje. Jei dokumentai tvarkingi, jie nė nežiūri į juos. Problema prasideda, kai ką nors slepiate. Tada tampa „šaltas karas“. Jie gali atidaryti kiekvieną dėžę. Atsimenu vieną kartą, kai mane sulaikė 4 valandas, nes vienas klientas užmiršo paminėti savo seną dviratį, kuris stovėjo gale. Dabar visuomet klausiu: „Kas dar guli gale, ką nematome?“. Nenoriu praleisti nakties Dortmunde.

Kur keliaujame – per ką važiuojame?

Standartinis maršrutas yra per Lenkiją, Vokietiją, Belgiją/Prancūziją, tada šiauria arba per Eurotunelį. Kartais, jei orai blogi, klystame. Vieną kartą teko važiuoti per Nyderlandus, nes Vokietijoje buvo eismą stabdantis uraganas. Tokių dalykų neprognozuoji. Bet esu vaikęs šitais keliais tiek kartų, kad galiu važiuoti su užmerktomis akimis (geriau tikriausiai ne). Galų gale, svarbiausia – pasiekti Londoną arba kitą miestą, kur jūsų laukia tas naujas biuras.

Ar važiuojame per Lenkiją visada?

Paprastai taip, nes tai trumpiausias kelias iš Baltijos šalių. Bet kai kurie klientai klauso „ar neįmanoma pro Švediją?“. Tada aš juokiuosi. Pro Švediją? Tuomet mikroautobusu vežame biurus į Jungtinę Karalystę greitai tik tuo atveju, jei turite laiko ir pinigų be galo. Lenkija yra gerai, tik ten reikia saugotis „pikapų“, kurie važiuoja kaip galva nebus sukapota, be šviesų.

Kas daryti su Ferija arba Tuneliu?

Tai brangiausia kelionės dalis. Keltų bilietas brango kaip šuo. Reikia užsakyti iš anksto, kitaip gali tekti užsidėti 500 eurų už vieną „mercedesą“. Mes stengiamės taupyti, bet kai klientas sako „reikia rytoj būti“, tenka imti brangiausią bilietą. Eurotunelis greitesnis, bet ten taip pat eilės gali būti didelės. Kartais būna, kad laukimas tunelyje trunkia ilgiau nei patį pervežimą.

Ar stojote eilėse po Breksito?

O, taip, didžiosios eilės buvo pirmąjį metą. Dabar viskas geriau, systemizuota. Tačiau pavasario atostogų metu visada susidaro spūstys prie Doverio. Ten žmonės stovi ir gėrės arbata (net nežinau, kur jie ją gauna). Bet mums su krovininiu mikroautobusu tenka eiti per „krovininę“ juostą, kuri dažnai būna tuščia. Viskas priklauso nuo to, kiek bus tos dienos sunkvežimių.

Kur pristatyti biuro įrangą Londone?

Londonas – chaosas. Jei jūsų biuras yra centre, prieš „The Shard“ arba prie bankų, ten sunku užstoti. Reikia specialių leidimų (Red Route). Mes jūsų pakrauname prieš pat duris. Kartais netgi teks nešti daiktus 200 metrų pėsčias, nes negalima užstoti. Jei esate užmiestyje (pvz., Slough arba Reading), tai daug paprasčiau. Ten telpame be jokių problemų. Būtinai pasakykite iš anksto apie ribojimus, kitaip girdėsite tokius žodžius, kurių nenorite girdėti.

Ką daryti su „Ulez“ zona?

O tai šiandieninė bėda. Anglija uždaro miestus seniems automobiliams. Mūsų „mercedesai“ dažniausiai nauji, todėl įvažiuojame nemokamai. Bet jei kas nors bandys vežti biurą senkoku „Ford Transitu“, gausite 150 svarų baudą. Tas pinigas nukeliaus tiesiai į biudžetą, kurį galėjote išleisti kavinėje. Patikrinkite savo transporto klasę prieš važiuodami.

Kiek kaino toks maršrutas apytiksliai?

Kainos dabar... viskos pakilo. Degalai nebe taip pigūs. Už dviejų dienų kelionę su mikroautobusu ir vairuotoju, įskaitant keltą, skaitykite nuo 1200 iki 2000 eurų. Tai labai apytiksliai. Jei reikia iškrauti, įnešti į aukštą, tai dar +200 eurų. Nesakyčiau, kad tai pigu, bet palyginus su tuo, kiek kainuoja viską sugadinti kelyje, tai verta.

Ar priklauso kaina nuo degalų?

Deja, taip. Kartą užsakė maršrutą, po savaitės degalai pakilo 20%, ir aš teko prašyti papildomai. Nemanau, kad klientai mėgsta tai girdėti, bet aš ne esu naftos magnatas. Degalų korekcijos yra įprastos dalykos šioje srityje. Mes stengiamės tai nuspėti, bet rinka yra rinka. Tačiau darome viską, kad kainos neiššoktų į kosmosą.

Kas dėl avanso arba mokėjimo?

Mes nebeimame tik žodžio. Avansas – 30 proc. Tai garantija, kad mes nesuvažiavusi į tuščią aikštelę. Kartais buvo situacijų, kai žmonės susimąsto paskutinę minutę... Arba tiesiog išjungia telefoną. Tada vairuotojas lieka su pilnu mikroautobusu biuro stalų kaip kelių karalius. Avansas apsaugo mus abu. Likutį mokate, kai krovinys atkeliauja į vietą.

Ar brangiau važiuoti savaitgaliais?

Taip, savaitgaliai – brangiau. Ir ne tik todėl, kad aš noriu daugiau pinigų, bet todėl, kad vairuotojai taip pat turi gyventi. Jei jis praleidžia savaitgalį kelyje, jam reikalingas atlyginimas už viršvalandžius. Taip pat keltai brangesni. Jei galite, planuokite išvykti antradienį. Bus pigiau ir greičiau (mažiau eismo).

Kas nutinka, jei vairuotojas užstrigs ar susirgs?

Tai baisiausias scenarijus. Bet mes turime atsarginius planus. Prieš 5 metus vienas vairuotojas susirgo sunkiomis angina prie Berlyno. Teko skambinti kitiui, kuris tuo metu gėrė alų Vilniuje, prašyti skubiai važiuoti. Jis atvažiavo, pakeitė jį ir nuvežė biurą. O tas ligonis liko ligoninėje. Tokios istorijos įvyksta, bet mes užtikriname, kad krovinys vis tiek pasiekia vietą. Niekas nepalieka jūsų daiktų kažkur pamiškėje.

O kas, jei biuro technika sugenda kelyje?

Tuomet jums mokės draudimas. Mes visada turesime draudimą. Bet stengiamės, kad tai neįvyktų. Viskas užsekama, padėklojama. Tarkim, nešiojamas kompiuteris nukrenta tik tada, kai vairuotoja užgriūna (o tai retai). Jei jūsų serveris yra brangus, rekomenduoju jį supakuoti į specialią dėžę (kurią pats nešiojate rankinėje). Mūsų atsakomybė yra ribota draudimo suma.

Ar dažnai pasitaiko, kad klientai nepasako apie svorį?

Beveik visada. „O, čia tik nedidelis seifas...“ – sako klientas. Tas seifas sveria 300 kilogramų. Vairuotojas jį neša su draugu ir visą naktį skundžia nugarą. Klientai tiesiog neturi jausmo svorio. Reikėtų jiems duoti svarstykles į rankas prieš kalbėjimą. Kiekvieną kartą, kai girdžiu „tai labai lengva“, aš jau žinau, kad bus blogai.

Kaip elgtis su blogomis pervežimo firmomis?

Jei kaina atrodo peržemia magiška, žiūrėkite į juos su įtarimu. Yra firmų, kurios imasi už 500 eurų nuvežti biurą, o paskui paprašo „kuro mokesčio“ už 400 eurų. Tai paprasčiausias apgavysčių būdas. Mes dirbame atvirai. Ką sakome, tai ir bus. Nenoriu, kad kas nors nuskaitytų šį straipsnį ir pagalvoję, kad visi logistai yra vagys. Yra ir gerų, ir blogų. Pasirinkite tuos, kurie turi telefono numerį ir atsileidžia (ne tik WhatsApp, bet ir realiai sužino).

Ar reikalingas draudimas ar jis įeina į kainą?

Draudimas yra privalomas. Jis įeina į mūsų pasiūlymą. Bet jis dengia tik tada, kai krovinys užfiksuojiamo sąraše. Jei paslepote kažką į kišenę ir tai dingsta – mums neatsakinga. Patikrinkite draudimo sąlygas, kadangi kai kurie draudikai nemoka, jei daiktai buvo blogai supakuoti. O mes supakuojame gerai (kaip jau minėjau anksčiau).

Galite padėti supakuoti viską biure?

Galime, bet tai kainuoja. Mūsų vairuotojai yra vairuotojai, ne kalėdų seneliai. Jie gali padėti susidėti dėžes į pilną, bet kiekvienas stalas, kurį reikia išsukti, užtrunka valandą. Jei turite galimybę, išsirinkite biurą prie mūsų atvykimo. Taip padėsite sau ir mums. Mikroautobusu vežame biurus į Jungtinę Karalystę greitai tik tada, kai viskas paruošta.

Pabaigos mintys

Visgi, aš tikiu, kad šis tekstas padėjo suprasti, kas vyksta už to „mikroautobuso“ vairo. Nėra taip paprasta tiesiog užsibrėžti kryptį ir važiuoti. Yra muitinė, yra keliai, yra blogos klotinės (pavyzdžiui, kai kur Anglijoje kelias būna lyg bulių maitinimo vieta). Bet kai sakome, kad vežame biurus į Jungtinę Karalystę greitai, tai mes tikimes, kad jūs suprantate kiekvieno žodžio prasmę. Pasitikėkite profesionalais, pasiruoškite dokumentus, o tada biuro perkėlimas bus lyg maža pavasario kelionė su savo komanda. Sėkmės kelyje.