Mikroautobusu vežame baldus į Angliją – greitas ir saugus būdas

Per 20+ metų pervežimuose esu matęs visko: sofa, kuri telpa pro duris tik įstrižai, komoda, kurią klientas vadino „lengva", ir kambarį baldų, susidedantį į vieną mikroautobusą. Kai kalbame, kad mikroautobusu vežame baldus į Angliją – greitas ir saugus būdas, turiu omenyje ne stebuklus. Reiškia tvarkingą planą, gerą pakavimą, realų išvykimo langą ir žmogų, kuris nedingsta po pirmo skambučio. Maršrutas – Londonas, Birmingamas, Mančesteris, Liverpulis, Bristolis ar mažesni miesteliai – dažniausiai eina per keltą arba tunelį, su sustojimais, dokumentais ir kartais eismo kamščiais. Bet kai viskas sudėliota normaliai, tai tikrai patogus variantas.

DUK: kas vyksta prieš vežimą ir ar jūsų baldai telpa

Ar tikrai mikroautobusu vežame baldus į Angliją – greitas ir saugus būdas?

Taip, tik be romantikos. Mikroautobusas tinka tada, kai turite buto komplektą, kelias dėžes, sofą, stalą, lovas, spintas – viską, kas susideda į 8–12 kubinių metrų. Greita tai yra todėl, kad nereikia laukti pilno sunkvežimio, o saugu, kai baldai apvyniojami plėvele, antklodėmis, kampai sutvirtinami diržais. Bet jeigu kas nors sako „saugu" ir meta odinį kampą be jokios apsaugos, bėkite. Aš mačiau gražių reklamų, po kurių klientas gavęs baldus verkė ne iš džiaugsmo.

Kiek baldų telpa į mikroautobusą?

Standartinis didelis krovininis mikroautobusas dažniausiai turi apie 10–12 m³ vietos, bet „vietos" ir „telpa" nėra tas pats. Įsivaizduokite: sofa užima ne tik ilgį, ji dar „valgo" plotį, nes jos negali suspausti kaip dėžės. Paprastai telpa vieno ar dviejų kambarių baldai, kelios dėžės, čiužinys, stalas, kėdės, kartais maža spinta. Jeigu turite visą namą, reikės didesnio furgono arba dalinio krovinio. Todėl visada prašau nuotraukų, ne tik sąrašo.

Ar vežate tik baldus, ar galima krauti ir dėžes?

Vežame ir baldus, ir dėžes, ir buitinę techniką, jeigu ji saugiai pritvirtinta. Tik technika ne visada mano hobis – skalbimo mašiną reikia fiksuoti transportavimo varžtais, kitaip ji gali pati save išardyti per kelią. Dėžes dedame ant baldų tik tada, kai jos nėra sunkesnės už patį baldą, nes kitaip gausime įlenkimus. Smulkios vertingos detalės – dokumentai, papuošalai, kompiuteriai – geriau keliauja su jumis automobiliu ar lagamine. Čia nėra ko rizikuoti dėl poros eurų tikrai.

Ar reikia nuotraukų prieš užsakant?

Reikia, labai reikia. Nuotrauka sako daugiau nei „na, tokia normali spinta". Man reikia matyti kampus, kojas, stiklus, veidrodinius paviršius, ar baldas išsiskiria, ar stovi viename gabale. Kartais klientas parašo „vienas kampas", o aš matau milžinišką odinį monstrą, kuris į mikroautobusą eis tik per galvą. Jei nuotraukų nėra, kaina dažniausiai dedama su rezervu, nes rizika didesnė. Tai ne kaprizingumas, tiesiog praktika.

Kas nutinka, jeigu išmatavimai „maždaug" neteisingi?

Jei matmenys šiek tiek klysta, dar galima derintis: išardyti stalą, nuimti kojeles, apsisukti per kitą durų pusę. Jei klystama labai – pavyzdžiui, spinta 20 cm platesnė nei parašyta – tada prasideda nemaloni matematika. Vairuotojas gali atsisakyti krauti, nes jis žino, kad Anglijoje prie siaurų durų niekas nestovės su laužtuvu. Geriausias variantas – išmatuoti aukštį, plotį, gylį ir dar pridėti 5 cm rezervą. Kartais klientui nepatinka, bet geriau nemalonumas telefonu nei drama vietoje.

DUK: kainos, terminai ir maršrutai iki Londono, Mančesterio ar Liverpulio

Kiek kainuoja, kai mikroautobusu vežame baldus į Angliją – greitas ir saugus būdas?

Kainos svyruoja, nes Anglija nėra vienas kiemas už kampo. Mažesniam kroviniui iki pietų Anglijos realiai galima matyti apie 700–1 200 €, o iki šiaurės, pavyzdžiui, Škotijos pasienio ar Mančesterio, dažniau 1 000–1 600 €. Jei krovinys užima beveik visą mikroautobusą, kaina šoka. Į ją įeina kelionė, keltas arba tunelis, vairuotojo laikas, degalai, tvirtinimo medžiagos. Tikslus skaičius atsiranda po nuotraukų ir adresų, kitaip bus spėjimas.

Kiek trunka kelionė iki Londono ar Mančesterio?

Jeigu pakrovimas Vilniuje ar Kaune įvyksta ryte, per Lietuvą ir Lenkiją iki Vokietijos/Olandijos dažniausiai einama tą pačią dieną. Toliau – keltas arba Eurotunnelis, o po to jau Anglijos keliai, kurie gali būti labai malonūs arba labai nervinantys. Londonui dažnai skaičiuoju 2–3 dienas, šiaurei 3–4. Nėra čia magijos, vairuotojas negali važiuoti be poilsio. (Tiksliau – antrą ar trečią dieną po pakrovimo, bet klientai mėgsta girdėti „rytoj".)

Ar galima derinti kelis pristatymo adresus?

Galima, bet tik protingai. Jei vienas adresas Londone, kitas Readinge, trečias Bristolio pusėje – dar įmanoma. Jei vienas klientas gyvena prie Edinburgo, o kitas prie Plymouth, jau darosi keista ir brangu. Kiekvienas sustojimas reiškia laukimą, iškrovimą, vėl pakrovimą, kartais dar ir nesutartą liftą. Todėl maršrutas derinamas iš anksto, o ne „pavažiuosim, pamatysim". Kai kas nors sako, kad visur bus pigu, aš paprašau kavos ir klausausi toliau.

Kodel kaina keičiasi po pirmo skambučio?

Nes pirmas skambutis dažniausiai yra migla. Klientas sako „porą baldų", o po nuotraukų paaiškėja, kad tai pora spintų, sofa, stalas, keturios dėžės ir dar čiužinys. Kaina keičiasi ne dėl noro uždirbti daugiau, o dėl vietos, svorio, pakavimo ir kelionės logikos. Jei baldas reikia vežti stovintį, jis „suvalgo" visą aukštį. Jeigu reikia dviejų žmonių iškrovimui, tai irgi skaičiuojama. Sąžiningas pervežėjas paaiškina pokytį, ne tik parašo naują sumą.

Ar geriau rinktis keltą ar tunelį?

Abu variantai turi savo pliusų. Tunelis greitesnis, mažiau jūros ligos, bet dažnai brangesnis ir ne visada lengva gauti norimą langą. Keltas gali būti pigesnis, ypač kai laikas leidžia, tik vėjas ir eilės kartais sugadina planą. Pervežėjai dažniausiai žiūri ne į romantiką, o į grafiką: kada reikia būti Doverio pusėje, kada spėti į iškrovimą. Mano praktikoje dažniausiai laimėjo tas variantas, kuris neardė vairuotojo darbo laiko. Ir taip, aš visada pasiimu vandens buteliuką, nes kelto kavinės kainos kartais atrodo kaip atskira tema.

DUK: kaip paruošti baldus, kai mikroautobusu vežame baldus į Angliją – greitas ir saugus būdas

Ar reikia išardyti spintas ir lovas?

Dažniausiai taip, bent dalinai. Lovos grotelės, čiužiniai, stalviršiai, stalo kojos – viskas, kas gali būti saugiai išimta, turi būti išimta. Spintos kartais važiuoja stovint, bet tik jei jos tvirtos, tuščios ir tilpsta per duris. Varžtus geriau susukti į maišelius ir priklijuoti lipduku prie baldo, nes Anglijoje rinkti varžtą nuo grindų nėra pats linksamiausias darbas. Jeigu baldas senas ir trapus, išardymas gali būti rizikingesnis už vežimą vientisai.

Kaip apsaugoti odinį kampą ar minkštus baldus?

Oda ir audinys nemėgsta tiesioginio trynimo. Juos reikia apvynioti plėvele, tada antklode arba specialiu kilimėliu, o kampus papildomai sutvirtinti. Svarbiausia – neuždengti taip, kad plėvelė braižytų paviršių, ypač blizgią odą. Maža situacija iš praktikos: klientas pats apvyniojo sofą lipnia plėvele tiesiai ant odos, o po kelių dienų paviršius atrodė blogiau nei prieš vežimą. Todėl geriau leisti žmogui, kuris matė šitą filmą ne vieną kartą.

Ar vežate stiklines vitrinas ir veidrodžius?

Vežame, bet čia jau be didvyriškų pažadų. Stiklas yra stiklas, net jeigu jis labai gražiai įrėmintas. Vitrinas reikia tuščias, dureles užfiksuotas, kampus apsaugotus, o veidrodžius geriau vežti vertikaliai specialiuose rėmuose. Jeigu stiklas jau turi įtrūkimą, apie tai reikia sakyti iš karto, kitaip po pristatymo prasidės „o kas čia buvo". Aš visada įspėju: rizika mažinama, bet iki nulio nenuvedama. Tai nepatogu, bet sąžininga.

Ar klientas pats pakuojasi, ar geriau leisti pervežėjams?

Klientas gali pakuoti dėžes, smulkmenas, knygas, indus, drabužius. Baldų apsaugai aš dažniau pasitikiu pervežėjais, nes jie žino, kur spaudžia diržai ir kur reikia papildomo sluoksnio. Jei pakuojate patys, nenaudokite laikraščių ant lakuoto paviršiaus – spauda gali persiduoti. Taip pat nepakanka vieno plėvelės sluoksnio „kad gražiai atrodytų". Tikslas nėra grožis, tikslas, kad baldas atkeliautų be įbrėžimų. Čia, tiesą sakant, daugelis susimeta.

Ką daryti su kilimais, užuolaidomis ir smulkmenomis?

Kilimus geriau suvynioti į ritinius, bet ne per didelius, nes sunku krauti ir dar sunkiau iškrauti. Užuolaidas dėkite į dėžes arba maišus, kad jos nebūtų po kojomis iškrovimo dieną. Smulkmenos – lempos, paveikslai, vazos, indai – turi būti atskirai, ne laisvai ant sofos. Yra toks senas pervežėjų juokas: „smulkmenos visada randamos didžiausiose vietose". Ir jis nėra juokas. Jei norite rasti savo daiktus Anglijoje, dėžes numeruokite.

DUK: dokumentai, muitinė ir draudimas vežant baldus po „Brexit"

Ar po „Brexit" reikia muitinės dokumentų?

Po „Brexit" tvarka pasikeitė, ir tai jau ne tas senas lengvas važiavimas į salą. Asmeniniams baldams dažniausiai reikia turėti sąrašą, kas vežama, vertę, senumą, asmens duomenis, kartais ir deklaracijos informaciją. Jei baldai parduodami arba vežami komerciniais tikslais, prasideda kita daina – PVM, muitai, EORI, sąskaitos. Aš ne visada 100% žinau, kaip konkrečią situaciją vertins muitinė, todėl dėl rimtų klausimų reikia klausti brokerio. Geriau užduoti kvailą klausimą prieš išvykstant, negu po to mokėti už klaidą.

Kas yra CMR ir kodėl jis visada po ranka?

CMR yra tarptautinis važtaraštis, toks popierinis arba elektroninis kelionės liudijimas kroviniui. Jame būna siuntėjas, gavėjas, krovinio aprašymas, vietos, pastabos. Jei baldai pervežami kaip krovinys, CMR labai dažnai yra būtinas dokumentas. Net kai tai asmeninis kraustymasis, kai kurie pervežėjai vis tiek tvarko panašų dokumentų paketą, kad nebūtų painiavos. Vairuotojas turi žinoti, ką veža, kas laukia, kur pristatyti. Popieriai nėra dekoracija, ypač kertant sienas.

Ar baldams taikomas draudimas?

Taikomas, bet ne visada toks, kokį žmonės įsivaizduoja. Daugelis galvoja: jei įbrėžė kampą, draudimas viską atstatys. Ne visada. Draudimas dažniausiai reaguoja į avariją, vagystę, didelę žalą, o ne į natūralų nusidėvėjimą ar seną lako atspalvį. Prieš užsakant reikia klausti, kokia suma draudžiama, kokia išskaita ir kokios išimtys. Jei pervežėjas sako „viskas drausta" ir daugiau nieko nepaaiškina, čia jau raudona vėliava.

Ką reiškia „krovinių draudimas" ir kada jis nepadės?

Tai draudimas nuo įvykių kelionėje, ne nuo to, kad baldas buvo senas, trapus ar blogai paruoštas. Jei vitrina buvo su įtrūkusiu stiklu, o klientas apie tai nutylėjo, ginčas bus ilgas. Jei dėžė su indais sulūžo, nes indai buvo sudėti be popieriaus, draudimas gali pasakyti „ne". Jei transportas pateko į avariją, tada jau kalba kita. Todėl prieš pakrovimą reikia fotografuoti vertingus baldus ir pasirašyti priėmimo-perdavimo pastabas. Nuobodoka procedūra, bet gelbsti.

Ar reikia asmens dokumentų, kai važiuojama į Angliją?

Vairuotojui tikrai reikia, o klientui geriau turėti savo dokumentus prie rankos, ypač jei jis pats važiuoja paskui arba susitinka Anglijoje. Pervežėjai tikrina tapatybę, adresus, kartais prašo patvirtinimo, kad krovinys asmeninis. Jei dokumentai nesutampa su gavėju, gali kilti klausimų. Tai nėra biurokratija dėl biurokratijos – Anglija po „Brexit" tikrai žiūri į srautus kitaip. Paprasčiausia: viską sutvarkyti prieš išvykstant ir nesiųsti vairuotojui nuotraukų paskutinę minutę.

DUK: iškrovimas, siauros durys ir realios problemos Anglijoje

Kas padeda iškrauti baldus Anglijoje?

Priklausomai nuo sutarimo. Kartais vairuotojas padeda nešti, kartais reikia papildomo žmogaus vietoje. Sunkūs baldai, pianinas, didelė spinta ar stiklinė vitrina – čia vienam žmogui nėra nei saugu, nei protinga. Jei Anglijoje niekas jūsų nelaukia, iškrovimas gali virsti dideliu galvos skausmu. Geriau iš anksto pasakyti, ar yra liftas, laiptai, parkavimo vieta. Aš esu matęs, kaip dėl vieno nesuderinto žmogaus visa diena pasislenka.

Kada mikroautobusu vežame baldus į Angliją – greitas ir saugus būdas nėra geriausias pasirinkimas?

Kai krovinys per didelis, per sunkus arba per sudėtingas. Pavyzdžiui, visas namas su virtuve, garažu, pianinu, dviračiais ir dvidešimčia dėžių – čia mikroautobusas gali būti tik pusė sprendimo. Jei baldai labai vertingi antikvariniai daiktai, reikia specialaus pakavimo ir galbūt specializuoto transporto. Jei adresas Anglijoje yra kalno viršuje su siaura gatve, reikia žiūrėti realiai. Kartais pigiau ir protingiau imti dalinį krovinį arba didesnį furgoną. Gražus pasiūlymas ne visada tinka jūsų situacijai.

Ką daryti, jei liftas neveikia arba durys per siauros?

Pirmiausia nesakyti vairuotojui „kažkaip įnešim". Reikia iš anksto pranešti apie aukštą, liftą, laiptų plotį, durų plotį, parkavimą. Jei liftas neveikia, dažniausiai atsiranda papildomas darbas ir laikas. Jei durys per siauros, baldas gali būti nešamas tik išardytas arba visai neatneštas. Yra buvę atvejų, kai žmonės pamatydavo problemą tik Anglijoje, prie pat durų. Tai viena tų vietų, kur „galvojau, kad telpa" kainuoja papildomai.

Ar gali būti žalos, nors viskas padaryta sąžiningai?

Gali, nes kelias nėra laboratorija. Staigus stabdymas, duobė, netinkamas senas medienos tvirtumas – kartais įtrūksta ten, kur niekas nesitikėjo. Sąžiningas pervežėjas nesakys, kad rizikos nėra. Jis pasakys, kaip ją mažina: pakavimas, tvirtinimas, apkrova, maršrutas, draudimas, nuotraukos prieš ir po. Jei kas nors žada „jokios rizikos", tai greičiausiai pardavimas, ne pervežimas. Aš labiau pasitikiu tuo, kuris parodo ribas.

Kaip rinktis pervežėją, kad nebūtų nemalonumų?

Žiūrėkite ne į vieną gražią kainą. Paklauskite, ar siunčia sutartį, ar aiškiai nurodo kainą, ar rodo, kas įeina į paslaugą. Geram pervežėjui normalu klausti nuotraukų, matmenų, aukšto, lifto, parkavimo. Blogam pervežėjui viskas „lengva", kol nepasirašėte, o po to prasideda papildomi mokesčiai. Patikrinkite atsiliepimus, bet ne tik penkis žvaigždutės komentarus – skaitykite ir nepatogias istorijas. Pervežimas į Angliją nėra pirkinys iš lentynos, čia reikia žmogaus, kuris mąsto.

Išvada

Jei baldų nėra tiek, kad reikėtų puskrovinio sunkvežimio, mikroautobusu vežame baldus į Angliją – greitas ir saugus būdas iš tiesų dažnai yra pats protingiausias variantas. Svarbiausia – ne gražus pažadas, o nuotraukos, matmenys, pakavimas, tvarkingas dokumentų pasiruošimas ir realus terminas. Aš visada sakau: geriau prieš išvykstant pasakyti, kad spinta per didelė, negu po to stovėti Mančesteryje ir galvoti, kaip ją įkišti pro duris.