perskambinsime jums per 3 minutes
Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.
Artimiausi išvykimai
į Angliją:
Keleivius vežame į Angliją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)
Lietuva → Anglija kaina nuo 130€/130£
Anglija → Lietuva kaina nuo 130€/130£
Siuntas vežame į Angliją
Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinius vežame į Angliją
Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Kai klientai sako „mums reikia mikroautobusų transportas iš Jungtinės Karalystės greitas“, aš iškart klausiu: kas greitas — pats užsakymas, krovinio paruošimas, išvykimas iš Anglijos, ar pristatymas į Vilnių, Kauną, Klaipėdą? Nes greitis čia dažniausiai nepriklauso nuo vieno vairuotojo, o nuo visos grandinės: dokumentų, pakrovimo lango, muitinės, keltų ar tunelio, maršruto per Prancūziją, Belgiją, Vokietiją, Lenkiją ir Lietuvos sienos. Mikroautobusai iki 1,5 t, 3,5 t ar didesni iki 5 t gali važiuoti lanksčiau negu pilni sunkvežimiai, bet tik tada, kai viskas sudėliota tvarkingai. Ne visada taip būna, aišku.
Taip, bet ne visada taip greitai, kaip norėtųsi. Mikroautobusas gali išvažiuoti greičiau, kai krovinys nedidelis ir dokumentai sutvarkyti tą pačią dieną. Dažniausiai realus greitas maršrutas iš Anglijos į Lietuvą trunka apie 2–4 dienas, jei nėra muitinės trikdžių. Bet jeigu krovinys laukia sandėlyje iki penktadienio vakaro, jau turime problemą. Per savaitgalį kai kurie sandėliai nedirba, o vairuotojui reikia poilsio režimo. Aš visada sakau: greitis prasideda ne nuo mašinos, o nuo informacijos.
Dažniausiai žiūrime į Doverio–Kalė arba Doverio–Dunkerko kryptį, tada Prancūzija, Belgija, Vokietija, Lenkija, Lietuva. Kartais pigiau arba stabiliau būna per Nyderlandus, ypač kai Roterdamo uostas patogesnis tam konkrečiam klientui. Bet ne visada trumpiausias kelias yra greičiausias. Per Vokietiją būna remontai, Lenkijoje eismo kamščiai, o prie sienų kartais tiesiog „stovi viskas“. Mano praktikoje geriausias variantas yra turėti 2–3 maršruto planus, ne vieną gražų liniją žemėlapyje.
Nes „greitas“ nereiškia „be kliūčių“. Gali užtrukti pakrovimas, nes sandėlis neturi krautuvo, dokumentuose klaidelė, adresas sunkiai randamas, arba klientas pamiršo pasakyti, kad krovinys sveria ne 300 kg, o 900 kg. Tada mikroautobusas vis dar tinka, bet reikia kitos komplektacijos. Dar viena nemaloni tiesa: kai kurios JK įmonės labai gražiai žada, o realybėje siuntą paruošia po dviejų dienų. Tokiais atvejais ne transportas lėtas, o grandinė šlubuoja.
Galima, bet tik jei viskas sutampa. Reikia, kad krovinys būtų paruoštas, etiketės klijuotos, eksporto dokumentai aiškūs, o vairuotojas turėtų laisvą langą. Iš Londono iki Doverio dar reikia laiko, tada perėja į Europos žemyną, tada ilgas kelias iki Lietuvos. 48 valandos yra įmanoma kaip „avarinis“ variantas, bet aš jo nepardavinėčiau kaip standarto. Geriau žadėti 3 dienas ir atvežti anksčiau, negu žadėti 2 ir nervintis visą kelią.
Skiriasi organizacija. Čia reikia greičiau patvirtinti užsakymą, greičiau surinkti dokumentus, greičiau suderinti pakrovimą ir dažniausiai mokėti už prioritetą. Mikroautobusas nėra magiška mašina, kuri ignoruoja eismą, muitinę ir vairuotojų darbo laiką. Bet jis leidžia lanksčiau jungti mažesnes siuntas, važiuoti be pilno sunkvežimio laukimo ir greičiau reaguoti į pasikeitimus. Kai kalbame apie mikroautobusų transportas iš Jungtinės Karalystės greitas, svarbiausia yra ne „naktį varysim“, o tvarkingas planas.
Kaina labai svyruoja. Mažesniam kroviniui iki 300 kg dalinis gabenimas gali kainuoti nuo 150–350 Eur, priklausomai nuo tūrio ir paėmimo vietos. Visas mikroautobusas iki 1,5 t dažniausiai bus apie 900–1 500 Eur, o didesnis iki 3,5 t gali siekti 1 600–2 800 Eur. Jei reikia labai skubaus, individualaus reiso, kaina kyla. Ir dar: kaina iš Edinburgo nebus tokia pati kaip iš Mančesterio ar Londono. Todėl visada reikia tikslaus paėmimo kodo, svorio, matmenų ir pristatymo miesto.
Dažniausiai taip, bet ne visada drastiškai. Jei krovinys tinka į jau planuojamą maršrutą, galima gauti gana normalią kainą net ir skubiam pristatymui. Brangu tada, kai reikia specialiai išleisti mašiną, laukti sandėlio naktį arba keisti vairuotojo grafiką. Be to, kai kurie klientai sako „skubiai“, bet realiai krovinys dar nėra paruoštas. Tada mes mokame už laukimą, o tai nėra logiška. Aš visada prašau: sakykite tikrą terminą, ne gražų terminą.
Nes ne visi skaičiuoja tą patį. Viena įmonė įkainoja tik kelionę, kita dar pridės pakrovimo langą, draudimą, dokumentų tvarkymą, laikiną saugojimą ar papildomą iškrovimą. Kartais pigesnis pasiūlymas atrodo gerai, kol paaiškėja, kad krovinys stovės terminalėlyje tris dienas. Esu matęs ir atvirkščiai: brangesnis variantas pasirodo geresnis, nes vairuotojas atvyksta laiku ir viską sutvarko. Logistikoje pigu kartais kainuoja brangiai, ypač kai terminas dega.
Žinoma, galima, tik reikia derėtis su faktais. Jei turite reguliarų kiekį, pvz., kas savaitę 1–2 paletes iš Birmingamo į Kauną, tada kalba visai kita. Jei tai vienkartinė skubi siunta, erdvės derėjimui mažiau. Galima sutaupyti pasirenkant dalinį krovinį, lankstesnį pristatymo laiką arba pakrovimą darbo valandomis. Bet jei reikia „rytoj ryte Vilniuje“, čia jau ne turgus. Realybė paprasta: greitis, kaina ir lankstumas retai eina visi kartu.
Tai reiškia, kad jūsų krovinys keliauja kartu su kitomis siuntomis tame pačiame mikroautobuse. Pavyzdžiui, vienas klientas veža automobilių detales iš Lidsso, kitas — elektroninius komponentus iš Londono, trečias — mažą partiją drabužių į Klaipėdą. Tai pigiau, bet ne visada greičiau, nes reikia surinkti ir išdėlioti siuntas. Dalinis gabenimas tinka, kai nėra milžiniško skubumo. Jei turite 4–6 palečių ir norite tiesiai į sandėlį, geriau žiūrėti individualų reisą.
Dažniausiai reikia CMR, komercinės sąskaitos faktūros, pakuočių sąrašo, eksporto deklaracijos ir kartais EORI numerių. Jei krovinys specifinis, gali prireikti sertifikatų, licencijų ar papildomų leidimų. Po „Brexit“ muitinė tapo normali darbo dalis, ne kažkoks retas įvykis. Klaida dokumentuose gali sustabdyti visą reisą, net jei vairuotojas jau sėdi prie vairo. Todėl prieš užsakant transportą geriau patikrinti prekės kodą, vertę, kilmę ir pristatymo sąlygas.
Gali sulėtinti, jei dokumentai netvarkingi. Kai viskas paruošta iš anksto, muitinė dažniausiai praeina be didelių dramų. Bet jei sąskaitoje rašoma „sample“, o vertė neaiški, arba prekės kodas neatitinka aprašymo, prasideda klausimai. Tada krovinys gali būti tikrinamas, o tikrinimas kainuoja laiką. Aš nežinau 100%, kiek konkrečiai laiko užtruks kiekvienas patikrinimas, nes tai priklauso nuo pareigūno, sistemos ir paties krovinio. Todėl dokumentai — ne popierizmas, o greičio dalis.
Verta, tik reikia realistiško plano. Anksčiau daug kas važiuodavo lengviau, dabar reikia daugiau dokumentų ir aiškumo. Bet rinka prisitaikė: yra tarpininkų, muitinės brokerių, sandėlių, kurie tvarko eksportą ir importą kasdien. Mikroautobusai vis dar puikiai tinka mažoms ir vidutinėms siuntoms, ypač kai reikia greičiau negu jūriniam konteineriui. Tik nereikia manyti, kad Brexit nieko nekeičia. Keičia, ir dar kaip.
Formaliai atsakomybė dalijasi pagal sutartį ir Incoterms sąlygas. Jei klientas davė neteisingą sąskaitą, jis turi spręsti su dokumentų puse. Jei transporto įmonė prarado CMR ar nesuderino deklaracijos laiku, tai jau mūsų galvos skausmas. Praktikoje visi pradeda ieškoti kaltų, kai krovinys stovi muitinėje. Aš tokiose situacijose pirmiausia žiūriu, kaip greitai išspręsti, o ne kas gražiau kalba. Vėliau galima aiškintis, kas mokės už stovėjimą.
Taip, galima, bet reikia sąrašo ir aiškios vertės. Asmeniniai daiktai nėra tas pats, kas komercinis krovinys, tačiau muitinė vis tiek gali klausti, kas tai yra, kodėl vežama ir kokia vertė. Jei vežate baldus, drabužius, buitinę techniką ar dviračius, geriau turėti paprastą inventorinį sąrašą. Kartais klientai sako „nieko vertingo“, o veža brangią elektroniką. Tai ne smulkmena. Netvarkingas aprašymas gali sukelti papildomų klausimų.
Tinka automobilių detalės, atsarginės dalys, elektronika, drabužiai, įrankiai, mažos baldų partijos, reklaminė produkcija, medicininiai reikmenys ir panašūs kroviniai. Svarbu, kad jie tilptų, būtų saugiai sukrauti ir neturėtų specialių leidimų. Negalima tiesiog įmesti visko į krūvą, nes kelionė ilga, o posūkiai tikrai bus. Jei krovinys trapus, reikia pakavimo, kampuočių, juostų, kartais medinio rėmo. Geras mikroautobusas nėra didelis sunkvežimis su minkšta širdimi.
Tinka, jei paletės standartinės ir nėra per aukštos. Dažniausiai mikroautobusas iki 3,5 t gali paimti kelias EUR palečių, priklausomai nuo vidaus aukščio ir galinės durų. Bet jei paletės nestandartinės, sunkiai kraunamos šakiniu krautuvu arba sveria po 800 kg, reikia žinoti iš anksto. Esu matęs situacijų, kai „tik viena paletė“ pasirodo esanti 1,2 metro aukščio ir neįmanoma pastumti. Tada planas keičiasi per penkias minutes.
Taip, jei naudojamas šaldytuvas ir sutarta temperatūra. Reikia aiškiai pasakyti, ar reikia +2 °C, +5 °C, -18 °C ar tiesiog „kad nesugestų“, nes pastarasis variantas nėra techninė sąlyga. Šaldytas krovinys reikalauja paruošimo, temperatūros registracijos ir kartais papildomo draudimo. Jei krovinys maistinis, dokumentai taip pat svarbesni. Kai kurie klientai mano, kad šaldytuvas viską išspręs, bet jei krovinys prieš pakrovimą stovėjo šiltame sandėlyje, problema jau prasidėjo.
Galima, bet reikia žiūrėti svorį ir pakavimą. Plytelės, glaistai, dažai, įrankiai ar metalinės detalės gali tilpti, tačiau statybinės medžiagos dažnai būna sunkesnės, negu klientas mano. Vienas kubas nėra tas pats kaip viena tona. Jei vežate maišus, reikia apsaugoti nuo drėgmės ir aštrių kampų. Dar vienas nepatogus dalykas: kai kurios medžiagos klasifikuojamos kaip pavojingos, pavyzdžiui, tam tikri klijai ar dažai. Tada reikia SDS lapo ir papildomo tikrinimo.
Labai tinka, ypač kai e-parduotuvė turi mažesnes partijas, grąžinimus ar sezoninius papildymus. Galima vežti drabužius, aksesuarus, kosmetiką, smulkią elektroniką, bet reikia tvarkingų prekių sąrašų. Jei kiekvienoje dėžėje skirtingi SKU kodai, geriau tai pasakyti iš anksto. E-komercijoje dažna klaida — manyti, kad viskas paprasta, nes dėžės mažos. Ne visada. Kartais 200 mažų dėžučių sunkiau sutvarkyti negu 5 palečių, ypač kai reikia rūšiuoti pagal klientus.
Gali, jei adresas pravažiuojamas ir nėra didelių apribojimų. Didžiuosiuose miestuose, kaip Londonas, Mančesteris, Birmingamas, reikia žiūrėti parkavimo, tiltų aukščio ir iškrovimo langus. Jei krovinys yra garaže arba kieme su siauru įvažiavimu, vairuotojas turi žinoti iš anksto. Kartais reikia mažesnio autobuso arba rankinio iškrovimo. Namų adresas nėra problema, bet netikėtas namų adresas be vietos automobiliui — jau problema. Skamba paprastai, bet praktikoje taip ir būna.
Pirmiausia reikia fiksuoti laiką ir susisiekti su atsakingu asmeniu. Jei sandėlis vėluoja vieną valandą, dar ne tragedija. Jei vėluoja keturias, pradeda keistis vairuotojo grafikas, keltas ar tunelis, o galiausiai — visa pristatymo data. Todėl užsakant greitą transportą reikia numatyti rezervą. Aš visada prašau kliento patvirtinti, kad krovinys tikrai bus paruoštas, ne „turėtų būti“. Žodis „turėtų“ logistikoje yra gana pavojingas.
Kartais galima, bet ne visada. Jei Lietuvoje vietoj Vilniaus reikia važiuoti į Kauną, dažniausiai tai įmanoma. Jei reikia keisti iš Vokietijos į Lenkiją arba grįžti atgal į Belgiją, jau prasideda papildomos išlaidos ir laiko klausimas. CMR dokumentuose taip pat reikia atspindėti pakeitimus. Kartais klientai mano, kad GPS tiesiog „pasisuka“, ir tiek. Ne visai taip. Kiekvienas pakeitimas turi pasekmę, ypač kai krovinys yra muitinėje arba jau suplanuotas kitam klientui.
Gali padėti, jei tai suderinta iš anksto ir krovinys nėra per sunkus ar pavojingas. Dažniausiai vairuotojas gali praverti duris, parankinti dėžes, bet tai nėra profesionali iškrovimo komanda. Jei reikia iškrauti 800 kg paletę be krautuvo, reikia spręsti kitaip. Kai kuriuose sandėliuose nėra dokų, o klientas tikisi, kad vairuotojas „kažkaip ištemps“. Taip negalima. Geriau prieš reisą pasakyti, koks iškrovimas bus, kad nebūtų nemalonių scenų prie vartų.
Paprastai tai reiškia, kad krovinys atvežamas nurodytu adresu, bet ne visada į vidų. Jei kalbame apie privačią vietą, sandėlį ar garažą, reikia aiškiai suderinti, kas vyksta toliau. Kai kuriems klientams „iki durų“ reiškia į namus, kitiems — iki rampos, tretiems — kad tik miestą pasiektų. Todėl aš mėgstu klausti labai tiesiai: kur tiksliai paliekame, kas iškrauna, ar yra liftas, ar reikia laiko tarpo. Smulkmena, bet ji taupo nervus.
Saugumas priklauso nuo krovinio, pakavimo ir vežėjo. Geras mikroautobusas važiuoja stabiliai, krovinys tvirtinamas diržais, trapūs daiktai apsaugomi, o maršrutas planuojamas ne vien pagal pigumą. Bet saugus nereiškia, kad nieko neįvyks. Keliuose būna visko: staigaus stabdymo, blogo oro, vagysčių rizikos stovėjimo aikštelėse. Todėl vertingiems kroviniams reikia draudimo ir aiškios vertės deklaracijos. Jei krovinys vertas 10 000 Eur, o deklaruota 100 Eur, problemos prasideda tada, kai kažkas nutinka.
Mano nuomone, verta, ypač jei krovinys brangus, trapus ar sunkiai pakeičiamas. Standartinė vežėjo atsakomybė ne visada dengia visą rinkos vertę. Klientai dažnai pamato draudimo kainą ir pagalvoja, kad tai papildomas noras. Bet kai dingsta įranga už kelis tūkstančius eurų, tas papildomas procentas atrodo visai kitaip. Žinoma, draudimas nedengia blogo pakavimo ar neteisingo deklaravimo. Tai nepatogu pasakyti, bet reikia sakyti.
Reikia ne tik „daugiau popieriaus“. Trapūs daiktai turi būti dėžėse, su kampuočiais, oro pagalvėmis arba mediniais rėmais, jei vertė didelė. Krovinys turi būti pritvirtintas taip, kad nejudėtų staigiai stabdant. Jei vežate stiklą, monitorius, optiką ar medicinos įrangą, pasakykite tai prieš pakrovimą. Kartais klientai sako „nelūžta iki šiol“, ir tai mane šiek tiek gąsdina. Iki šiol galėjo tiesiog pasisekti.
Pirmiausia fiksuoti pažeidimą iškart, prieš pasirašant CMR arba su pastaba ant CMR. Reikia nuotraukų, pakuočių būklės, iškrovimo vietos ir liudininko, jei įmanoma. Tada pranešti vežėjui ir draudikui, ne po savaitės, kai „radau laiko“. Kuo daugiau laiko praeina, tuo sunkiau kažką įrodyti. Aš suprantu, kad sandėlyje visi skuba, bet parašas be pastabų dažnai reiškia, kad viskas buvo priimta gerai. Tai nėra malonu, bet taip veikia procesas.
Yra, kaip ir bet kuriame tarptautiniame transporte. Didžiausia rizika dažniausiai ne pačiame greitame važiavime, o stovėjimo vietose, terminaluose ar tada, kai krovinys paliekamas be priežiūros. Vertingiems kroviniams reikia saugomų aikštelių, plombų ir aiškaus maršruto. Kartais klientai prašo „galima nakvoti pigesnėje aikštelėje“, nes taip sutaupoma. Bet jei krovinys vertingas, ta taupymo vieta gali brangiai kainuoti. Saugumas nėra grožybė, nors kai kas taip elgiasi.
Reikia žiūrėti ne į gražiausią puslapį, o į atsakymus į konkrečius klausimus. Paklauskite, kokio dydžio mikroautobusą siūlo, ar vairuotojas važiuos tiesiai, kaip tvarkomi dokumentai, ar yra draudimas, kiek realių dienų trunka kelias. Geras tiekėjas nesakys „viskas bus puiku“ į bet ką. Jis paklaus svorio, matmenų, vertės, pakrovimo sąlygų. Jei įmonė viską žada be duomenų, aš būčiau atsargesnis. Logistikoje per daug gražūs pažadai dažnai baigiasi aiškinimusi.
Dažniausiai taip, jei krovinys skubus ir norisi mažiau perstatymų. Vienas vairuotojas nuo JK iki Lietuvos sumažina riziką, kad krovinys bus perkeliamas kelis kartus. Bet reikia žiūrėti darbo laiko taisykles, ypač ilgesniuose maršrutuose. Kartais praktiškiau naudoti du vairuotojus arba keitimąsi, jei terminas labai trumpas. Tikslus variantas priklauso nuo krovinio, atstumo ir pakrovimo laiko. Ne visada tas pats sprendimas tinka visiems reisams.
Pasakykite tikslų paėmimo adresą su pašto kodų, pristatymo adresą, svorį, matmenis, kiekį, vertę, ar krovinys paletuotas, ar reikia lifto, ar yra pavojingų medžiagų. Jei yra nuotraukos — dar geriau. Jei yra dokumentų pavyzdžiai — puiku. Kuo daugiau informacijos duodate iš karto, tuo mažiau vėliau visi bėga ieškodami „to vieno kodo“. Aš žinau, kad klientai kartais patys nežino visko, ir tai normalu. Bet bent apytiksliai reikia žinoti.
Galima, bet reikia klausti anksčiau. Savaitgaliais sandėliai, muitinės tarpininkai ir kai kurie pristatymo adresai dirba ribotai arba nedirba. Vairuotojų grafikai taip pat turi taisykles. Jei krovinys paruoštas penktadienį ir reikia jį vežti nedelsiant, reikia planuoti realiai. Kartais savaitgalio reisas yra puikus sprendimas, ypač gamybai ar e-parduotuvei. Bet jei iškrovimas Lietuvoje tik pirmadienį, reikia spręsti, kur krovinys laukia.
Paprastai ne viena didelė klaida, o daug mažų. Neatsako į telefoną, painioja adresus, vėluoja su dokumentais, stato krovinį be tvirtinimo, žada maršrutą, kurio neturi. Dar blogiau, kai problemą slepia iki paskutinės minutės. Geras vežėjas pasakys: „turime vėlavimą, štai kodėl, štai planas B“. Blogas vežėjas sakys: „viskas gerai“, nors automobilis vis dar stovi prie Doverio. Tokių situacijų esu matęs, todėl klientams sakau — klauskite, rašykite, fiksuokite.
Mikroautobusų transportas iš Jungtinės Karalystės greitas tik tada, kai greitis planuojamas nuo pirmo skambučio: dokumentai, krovinio paruošimas, maršrutas, draudimas ir iškrovimas turi būti suderinti iš anksto. Mikroautobusas iš Anglijos, Londono, Mančesterio ar kitų miestų gali atvežti krovinius į Lietuvą per kelias dienas, bet stebuklų nėra. Geriausias rezultatas būna tada, kai klientas sako tiesą apie svorį, vertę, terminus ir problemas. Tada mikroautobusų transportas iš Jungtinės Karalystės greitas tampa ne pažadu reklamoje, o normaliu, suprantamu procesu.