Vežame 24 metus
+370 606 04300

+4456 0156 4237

Skambink kasdien 8-22 val.

Kiekvieną dieną vežam į Angliją ir iš Anglijos krovinius, perkraustymo paslauga

Mikroautobusų transportas antikvariniams daiktams į Angliją

Vežame kiekvieną dieną

Mikroautobusų transportas antikvariniams daiktams į Angliją,  vežam kiekvieną dieną

Vežame nuo durų iki durų

Mikroautobusų transportas antikvariniams daiktams į Angliją  vežam nuo durų iki durų


Artimiausi išvykimai
į Angliją:

  • • Lapkričio 18 dieną, trečiadienį, šiandien
  • • Lapkričio 19 dieną, ketvirtadienį, rytoj
  • • Lapkričio 20 dieną, penktadienį, poryt
  • • Lapkričio 21 dieną, šeštadienį, užporyt
iš Anglijos:
  • • Lapkričio 18 dieną, trečiadienį, šiandien
  • • Lapkričio 19 dieną, ketvirtadienį, rytoj
  • • Lapkričio 20 dieną, penktadienį, poryt
  • • Lapkričio 21 dieną, šeštadienį, užporyt


    • ● Vežame nuo durų iki durų.
      ● Paimame iš visos Lietuvos ir visos Anglijoje.
      ● Vežame kiekvieną savaitės dieną.
      ● Išvykstame maršrutu: visa Lietuva - Lenkija - Vokietija - Olandija - Belgija - Prancūzija - visa Anglija..
  • Keleivius vežame į Angliją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)

    Lietuva → Anglija kaina nuo 130€/130£
    Anglija → Lietuva kaina nuo 130€/130£

    Siuntas vežame į Angliją

    Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.

    Krovinius vežame į Angliją

    Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.

    Mikroautobusų transportas antikvariniams daiktams į Angliją

    Kai kalbame apie „Mikroautobusų transportas antikvariniams daiktams į Angliją“, aš visada pirmiausia klausiu ne „kiek kubų?“, o „kas tai per daiktas ir kiek jis jums brangus emocionaliai?“ Senas stalas, porceliano servizas, paveikslas, spinta iš močiutės namų – tai nėra paprasta dėžė su drabužiais. Čia reikia žiūrėti į kampus, lako sluoksnį, medienos judėjimą, drėgmę, pakavimo tvarką ir tai, kas nutiks kelyje per Doverį ar Kalė. Aš matau, kad klientai dažnai nuvertina smulkmenas, o paskui stebisi, kodėl kaina didesnė nei paprastam siuntimui. Bet taip jau yra – senoviniai daiktai reikalauja daugiau atsargumo.

    DUK

    Mikroautobusų transportas antikvariniams daiktams į Angliją: pirmas pokalbis

    Čia viskas prasideda nuo nuotraukų, matmenų ir labai konkretaus aprašymo. Ne „senas baldas“, o „ąžuolinė spinta, 180 cm aukščio, viena durelė šiek tiek atsilupusi“.

    Kodėl mikroautobusų transportas antikvariniams daiktams į Angliją nėra paprastas siuntimas?

    Toks mikroautobusų transportas antikvariniams daiktams į Angliją prasideda ne nuo kuro sąnaudų, o nuo supratimo, kas keliauja. Antikvarinis daiktas gali turėti ploną lukštą, seną klijavimą, trapų fanerą, paauksuotus rėmus ar porcelianą, kuris „girdi“ kiekvieną vibraciją. Paprastas krovinys atlaiko dėžių spaudimą, o senas baldas kartais atlaiko tik save. Aš esu matęs, kaip klientas sako: „Čia tik sena kėdė“, o paskui Anglijoje paaiškėja, kad tai šeimos relikvija. Todėl pirmas klausimas visada būna apie vertę, būklę ir jautrias vietas. Be to, po Brexit dokumentai nebėra tokie lengvi kaip anksčiau, tad ir čia reikia tvarkos.

    Kiek kainuoja pervežti seną spintą ar stalą į Angliją?

    Kaina dažniausiai skaičiuojama ne tik pagal svorį, nors svoris irgi svarbus. Sena ąžuolinė spinta gali sverti 80–140 kg, bet užimti tiek vietos, kiek keturios normalios dėžės. Jei vežate tik vieną daiktą, kaina gali būti nuo 350 iki 900 eurų, priklausomai nuo miesto, pakrovimo sąlygų ir to, ar automobilis važiuoja pilnai, ar dalinai. Jei daiktas labai trapus, reikia papildomų medžiagų: kampuočių, plėvelės, veltinio, kartais net medinio dėžėjimo. Londonas, Mančesteris ar Birmingemas nėra tas pats, nes kelio laikas ir parkavimas skiriasi. Reiktu nepamiršti, kad pigiausias pasiūlymas ne visada reiškia saugiausią.

    Ar mikroautobusų transportas antikvariniams daiktams į Angliją tinka dideliems baldams?

    Taip, tinka, bet ne kiekvienas mikroautobusas ir ne kiekvienas vairuotojas. Dideliam antikvariniam baldui reikia vietos, stabilumo ir galimybės jį pritvirtinti taip, kad jis nejuda, bet nebūtų per daug spaudžiamas. Kartais geriau naudoti dėžėtą furgoną su diržais, minkštais skyriais ir švaria grindimi, o ne automobilį, kur vakar vežė statybines medžiagas. Aš esu matęs, kaip spinta keliauja stovėdama, bet su apsaugotais kampais ir tarp kitų minkštų daiktų. Jei baldas labai vertingas, geriau derinti individualų reisą, ne dalinį krovinį. Toks mikroautobusų transportas antikvariniams daiktams į Angliją kainuoja daugiau, bet rizika mažesnė.

    Ar reikia nuotraukų prieš pakavimą?

    Nuotraukos yra beveik privalomos, ypač jei daiktas senas. Reikia nufotografuoti visus kampus, priekį, galą, viršų, kojas, rankenas, įtrūkimus ir jau esamus įbrėžimus. Tai ne formalumas, o apsauga abiem pusėm. Jei klientas sako, kad „čia visada taip buvo“, mes tai įrašome į sąrašą. Be nuotraukų vėliau gali prasidėti nemalonūs ginčai: kas įbrėžė, kada atsirado skylutė, ar kampas jau buvo atšokęs. Aš pats prašau net video, kai daiktas sudėtingas. Tai užtrunka penkias minutes, bet vėliau sutaupo valandą nervų.

    Ką daryti, jei daiktas jau turi įbrėžimų ar atšokusių dalių?

    Pirmiausia nieko nebandyti „pataisyti“ skubotai prieš vežant. Senas lakas, fanera ar paauksuotas rėmas gali atšokti dar labiau, jei jį liesite netinkamu būdu. Visi pažeidimai turi būti nufotografuoti, aprašyti ir pažymėti pakavimo sąraše. Kartais mes dedame papildomą apsaugą ant pažeistos vietos, bet nelipdome lipnios juostos tiesiai ant seno paviršiaus. Tai svarbu. Buvo atvejis, kai klientas paprašė „užklijuoti tą kampą“, o po valandos paaiškėjo, kad juosta nuplėšė dažų sluoksnį. Todėl su antikvariniais daiktais geriau būti nuobodžiai atsargiam.

    Pakavimas ir apsauga: čia dažniausiai prasideda problemos

    Pakavimas nėra tik „apvynioti plėvele“. Su senais daiktais reikia galvoti, kaip mediena reaguoja į spaudimą, drėgmę ir temperatūrą.

    Ar porcelianas keliauja kartu su baldais?

    Geriausia – ne. Porcelianas, stiklas ir seni indai turėtų būti atskirose dėžėse, su popieriumi, burbuline plėvele ir užpildytomis tuščiomis erdvėmis. Jei dedate porcelianinį servisą į tą patį furgoną kaip spintą ar stalą, viskas įmanoma, bet tik tada, kai dėžės stovi stabiliai ir niekas jų nespaudžia. Aš mačiau, kaip žmonės sako: „Čia tik lėkštės“, o paskui po kelio jos skamba kaip mažas orkestras. Antikvarinis porcelianas dažnai turi plonesnį kraštą, senesnius klijus ar jau buvusių remontų. Todėl jam reikia atskiro plano, ne improvizacijos bagažinėje.

    Ar paveikslus galima vežti stovint?

    Kartais galima, bet aš nelabai mėgstu, ypač jei rėmas senas. Paveikslą geriau vežti plokščiai arba specialioje vertikalioje vietoje, kur jis nesiremia į kitus daiktus. Jei rėmas paauksuotas, kampai turi būti apsaugoti minkšta medžiaga, ne paprasta plėvele. Buvo situacija, kai paveikslas atrodė tvirtas, o kelyje per kelio duobę rėmas šiek tiek „sužaidė“ ir atsirado įtrūkimas. Todėl prieš vežant reikia pasakyti, ar tai originalas, reprodukcija, šeimos nuotrauka ar tiesiog dekoras. Vertė keičia požiūrį, nors emocinė vertė kartais būna didesnė už rinkos kainą.

    Ką reiškia „soft packing“ ir kodėl jis ne visada užtenka?

    Soft packing reiškia minkštą apsaugą: veltinį, putas, antklodes, plėvelę, kampuočius. Tai puiku baldams, kurie nėra labai trapūs, bet senam antikvariniam daiktui to ne visada pakanka. Jei daiktas turi ilgas kojas, kabamus elementus, stiklines dalis ar seną klijavimą, gali prireikti standesnio dėžėjimo. Aš ne visada 100% žinau iš nuotraukos, ar užteks minkšto pakavimo, todėl kartais prašau papildomų nuotraukų iš arti. Vienas klientas norėjo sutaupyti ant dėžės, o paskui Anglijoje turėjo restauruoti stalviršį. Kartais ta dėžė kainuoja mažiau nei vienas kampas.

    Ar reikia inventorinio sąrašo?

    Taip, ypač kai krovinys nėra tik viena dėžė drabužių. Sąraše turi būti daikto pavadinimas, apytiksliai matmenys, būklė, vertė draudimui ir pastabos apie pažeidimus. Tai neatrodo romantiškai, bet gelbsti. (Taip, turėjau omenyje ne muitinės kodą, o krovinio aprašymą.) Jei vežate seną komodiną, porcelianą, paveikslą ir kelias dėžes asmeninių daiktų, sąrašas padeda vairuotojui nesupainioti, kas yra kas. Be to, draudimo atveju be sąrašo sunkiau kažką įrodyti. Aš žinau, kad klientams tai atrodo biurokratija, bet vėliau jie patys dėkoja.

    Kaip paruošti seną baldą prieš vežant?

    Pirmiausia nuimti viską, kas gali judėti: stalčius, dureles, lentynas, kojas, jei jos atsiskiria saugiai. Jei kojos neatsiskiria, nieko neišsukti jėga. Tada reikia nuvalyti dulkes, bet nenaudoti drėgnos šluostės ant seno lako. Daiktas turi būti sausas, stabilus ir be laisvų detalių. Jei stalčius išsiima, geriau jį vežti atskirai, apvyniotą ir pažymėtą, kuriam baldai jis priklauso. Kartais klientai palieka viduje porcelianą ar įrankius – taip negalima. Tai padidina svorį ir riziką. Paprasta taisyklė: jei daiktas gali barškėti, jis turi būti išimtas.

    Kelionė, muitinė ir dokumentai: po Brexit jau nebe taip paprasta

    Čia daug kas stringa ne dėl kelio, o dėl popierių. Net jei daiktas atrodo „asmeninis“, Anglijos pusėje gali klausti, kas tai yra ir kodėl keliauja.

    Ar senoviniai baldai gali būti „used household goods“?

    Dažniausiai taip, jei tai asmeniniai namų daiktai, naudoti bent kurį laiką, o ne prekės pardavimui. Bet svarbu, kad sąraše būtų aišku: baldai, indai, paveikslai, asmeninės kolekcijos. Jei vežate vieną labai vertingą antikvarinį laikrodį ar kelis panašius daiktus, muitinė gali klausti papildomai. Aš ne esu muitinės brokeris, todėl tokiais atvejais geriau pasitikrinti su specialistu. Buvo atvejis, kai klientas manė, jog viskas praeis kaip paprastas perkraustymas, o dokumentuose reikėjo tiksliau aprašyti kolekciją. Tai nereiškia panikos, tiesiog tvarkos reikia daugiau.

    Kokie dokumentai gali prireikti vežant antikvarinius daiktus į Angliją?

    Paprastai reikia krovinio sąrašo, asmens dokumento, adresų, kontaktų ir kartais pirkimo dokumentų ar nuotraukų, jei daiktas vertingas. Jei daiktai asmeniniai, gali užtekti inventorinio sąrašo, bet jei tai komercinis krovinys, situacija kita. Po Brexit Anglija nėra ES muitų zonoje, tad „kaip anksčiau“ nebeveikia. Aš visada sakau klientams: geriau turėti per daug informacijos nei po to aiškintis terminalo aikštelėje. Jei daiktas labai senas ar kolekcinis, verta pasidomėti, ar nėra specialių reikalavimų. Ne visada žinau atsakymą iš anksto, todėl sakau tiesiai.

    Ar reikalingas EORI numeris?

    Asmeniniam perkraustymui ne visada, bet komerciniam krovinui dažniausiai taip. Čia reikia atsargiai, nes žmonės painioja asmeninius daiktus, dovanas, pardavimą internetu ir antikvarinių prekių siuntimą. Jei vežate savo seną stalą į savo namus Anglijoje, situacija viena. Jei vežate penkis panašius antikvarinius staliukus pardavimui, situacija jau kita. Aš ne imu spręsti muitinės klausimų vietoj brokerio, bet galiu pasakyti, kada reikėtų pasitikrinti. Geriausia užduoti šį klausimą prieš užsakant, ne prieš pat išvykstant. Vėliau taisymas kainuoja brangiau.

    Kiek trunka kelionė iš Lietuvos į Angliją?

    Jei kalbame apie mikroautobusą iš Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos į Londoną, realiai reikia skaičiuoti apie 2–4 dienas, priklausomai nuo maršruto, perkėlimo, eismo ir pakrovimo grafiko. Tiesioginis reisas gali būti greitesnis, dalinis krovinys – ilgesnis. Jei yra muitinės patikrinimas ar eismo spūstys Doverio pusėje, laikas gali išsiplėsti. Aš nenoriu gražiai meluoti, kad visada bus „rytoj jau ten“. Kartais būna, bet ne visada. Klientams geriau duoti realų langą, pavyzdžiui, trečiadienis–penktadienis, nei pažadėti stebuklą.

    Ar galima atvykti konkrečią dieną?

    Galima derinti konkrečią dieną, bet su antikvariniais daiktais geriau palikti nedidelį laiko rezervą. Jei automobilis važiuoja pilnai ir maršrutas tiesus, tikslumas geresnis. Jei tai dalinis krovinys su keliais sustojimais, data gali šiek tiek plaukioti. Aš visada stengiuosi laikytis sutarto laiko, bet kelyje būna situacijų: paromas vėluoja, klientas Londone negali atidaryti parkavimo, oro sąlygos prastesnės. Todėl sutartyje ar susirašinėjime turi būti aišku, ar data fiksuota, ar orientacinė. Tai nepatogu girdėti, bet sąžininga.

    Kaina, laikas ir maršrutas: kodėl sąmata kartais keičiasi

    Kaina keičiasi ne dėl noro „pakrauti“, o dėl realių darbų: aukštas aukštas, sunkus daiktas, ilgas nešimas, papildomas pakavimas, Londono parkavimas.

    Nuo ko priklauso antikvarinių daiktų pervežimo kaina?

    Kaina priklauso nuo vietos, svorio, tūrio, trapumo, pakavimo poreikio, pakrovimo sąlygų ir maršruto. Senas masyvus stalas gali kainuoti daugiau nei lengva spinta, nes jį reikia nešti atsargiau ir tvirtinti kitaip. Jei Londono adrese nėra parkavimo, reikia leidimo arba vairuotojas gaišta laiką. Jei daiktas yra trečiame aukšte be lifto, tai irgi įeina į darbą. Aš matau, kad klientai dažnai žiūri tik į kilometrų skaičių, o pamiršta rankų darbą. Antikvariniams daiktams rankos yra labai svarbios.

    Ar pigiau vežti daliniu kroviniu?

    Dažnai taip, bet ne visada saugiau. Dalinis krovinys leidžia pasidalinti kelionės išlaidas su kitais klientais, todėl kaina mažesnė. Bet tada jūsų daiktas keliauja kartu su kitais kroviniais, gali būti sandėliavimas, perkrovimas, laukimas. Antikvariniam baldui tai ne visada idealu. Jei daiktas labai vertingas, geriau rinktis individualų mikroautobusą. Aš esu matęs, kaip klientas sutaupė 200–300 eurų, bet paskui nervinosi dėl datos ir papildomų perkrovimų. Taigi pigiau – taip, ramiau – ne visada.

    Ar galima vežti ir paprastus namų daiktus kartu su antikvariniais?

    Galima, bet reikia atskirti zonas furgone. Antikvariniai daiktai neturėtų būti spausti dėžių su knygomis, indais ar drabužiais. Sunkios dėžės niekada neina ant trapaus daikto. Jei turite seną komodiną ir šalia kelias dėžes asmeninių daiktų, viskas įmanoma, tik reikia tvarkos. Aš dažnai prašau pažymėti dėžes: „ant viršaus nedėti“, „stiklas“, „porcelianas“, „senas baldas“. Tai atrodo smulkmena, bet perkrovimo metu smulkmenos tampa svarbiausiu dalyku. Netvarka furgone – tai pirmas žingsnis link problemų.

    Kas blogiausia, ką esate matęs vežant senus daiktus?

    Blogiausia būna ne tada, kai daiktas įbrėžiamas, o kai klientas pats jį neteisingai paruošia. Pavyzdžiui, stalčiuje paliekami sunkūs indai, durelės neužfiksuotos, kojelė laikosi „kaip kadaise“, o paskui kelyje viskas pradeda judėti. Vieną kartą mačiau seną vitriną, kurioje klientas paliko stiklines figūrėles, nors mes aiškiai sakėme išimti. Vitrina atlaikė, figūrėlės – ne. Todėl aš kalbu tiesiai: jei sakome, kad reikia išimti, reiškia, reikia išimti. Čia ne biurokratinis reikalavimas, o praktika.

    Ar reikia specialaus mikroautobuso su oro pakaba?

    Ne visada, bet vertingiems, labai trapiems daiktams oro pakaba arba geresnė pakaba tikrai padeda. Ji sumažina vibraciją, o senam medžiui, stiklui ir porcelianui vibracija nėra draugė. Jei vežate vieną nedidelį antikvarinį daiktą, galbūt užteks normalaus krovininio mikroautobuso ir gero pakavimo. Jei tai didelė kolekcija ar labai vertingi baldai, geriau ieškoti transporto su tinkama įranga. Aš ne visada žadu specialų automobilį, jei jis nėra būtinas, bet jei klientas klausia – paaiškinu skirtumą. Saugumas kartais kainuoja daugiau, bet ramybė irgi turi kainą.

    Draudimas ir rizikos: kas tikrai dengiama

    Draudimas nėra magiškas skydas. Jis padeda, jei viskas teisingai aprašyta, įvertinta ir įrodyta.

    Ar draudimas dengia seno daikto vertę?

    Draudimas gali dengti deklaruotą vertę, bet senam daiktui reikia įrodymų ir realaus vertinimo. Jei klientas sako, kad spinta „emocionaliai neįkainojama“, draudimas taip nemąsto. Jam reikia sumos, būklės aprašymo, nuotraukų ir kartais ekspertinio vertinimo. Antikvarinio daikto rinkos vertė gali skirtis nuo šeimos vertės. Todėl prieš vežant reikia aiškiai pasakyti, kiek prašote draudimo. Jei daiktas vertas 5 000 eurų, o deklaruojate 500, problema bus jūsų. Jei deklaruojate 20 000 be dokumentų, problema taip pat gali būti jūsų.

    Ką daryti, jei klientas nori drausti daiktą už didelę sumą?

    Tada reikia dokumentų, nuotraukų, galbūt vertinimo ir tikslios būklės fiksacijos prieš pakavimą. Didelė suma nėra problema savaime, problema yra nepagrįsta suma. Jei tai tikras antikvarinis baldas su pirkimo dokumentais ar ekspertų įvertinimu, viskas tvarkoma normaliai. Jei vertė „nuo lubų“, draudikas klaus, kodėl. Aš esu matęs, kaip klientai nori drausti seną kėdę už 10 000 eurų, nes „ji labai sena“. Amžius pats savaime nereiškia vertės. Geriau sąžiningai įvertinti, nei po to ginčytis dėl kiekvieno eurų.

    Ar galima drausti tik vieną daiktą iš viso krovinio?

    Dažniausiai galima, bet tai reikia aiškiai nurodyti sąraše. Pavyzdžiui, vežate kelias dėžes asmeninių daiktų ir vieną seną paveikslą. Tada paveikslas gali turėti atskirą vertę ir atskirą draudimo pastabą. Bet svarbu, kad vairuotojas žinotų, kuris daiktas yra tas, ir kad pakrovimo metu jam būtų skirta tinkama vieta. Aš nemėgstu situacijų, kai „draudžiame tą vieną“, bet sąraše jis niekaip nepažymėtas. Vėliau visi rodo pirštais į kitus. Tvarka čia labai gelbsti.

    Ką tikrinti priimant daiktus Anglijoje?

    Pirmiausia tikrinti ne tik ar daiktas „atrodo“, bet ar nepakito kampai, kojos, durelės, stiklai, paviršius. Jei buvo įbrėžimų prieš vežant, palyginti su nuotraukomis. Jei pastebite naują pažeidimą, nedaryti remonto, nevalyti agresyviai, neperklijuoti. Reikia nufotografuoti, pažymėti priėmimo dokumente ir nedelsiant pranešti vežėjui. Žinau, kad po ilgos kelionės norisi viską greitai išpakuoti ir gerti arbatą, bet pirmos 15 minučių yra svarbios. Vėliau įrodinėti daug sunkiau.

    Atvykimas, iškrovimas ir smulkmenos, kurias visi pamiršta

    Paskutinis etapas irgi svarbus. Daiktas gali saugiai atvykti iki Londono, bet būti apgadintas iškraunant per lietų ar siaurame koridoriuje.

    Ar galima pačiam lydėti krovinį?

    Paprastai ne, ypač jei tai krovininis mikroautobusas, o ne lengvasis automobilis. Vairuotojas turi savo grafiką, poilsio laiką, dokumentus ir maršrutą. Klientas gali lydėti tik tada, jei tai iš anksto suderinta ir techniškai įmanoma, bet dažniausiai tai nepatogu. Geriau sutarti dėl tikslių kontaktų, nuotraukų prieš išvykstant ir po iškrovimo. Aš suprantu norą būti šalia, ypač kai daiktas brangus, bet praktiškai tai ne visada įmanoma. Svarbiausia – turėti aiškią komunikaciją, ne sėdėti furgone.

    Kodėl verta rinktis žmones, kurie supranta antikvarinius daiktus?

    Nes jie žino, kur negalima spausti, kur negalima tempti ir kur negalima sakyti „nieko nebus“. Antikvariniai daiktai dažnai atrodo tvirti, bet turi silpnų vietų: senus klijus, trapų lukštą, nestabilias kojas. Patyręs vežėjas sustos, pagalvos, paklaus, užfiksuos, o ne stums jėga. Aš esu matęs skirtumą tarp „pervežėjų“ ir žmonių, kurie tikrai dirba su kroviniais. Vienas nešioja greitai, kitas nešioja protingai. Mikroautobusų transportas antikvariniams daiktams į Angliją yra būtent toks darbas, kur protingumas svarbesnis už greitumą.

    Išvada

    Mikroautobusų transportas antikvariniams daiktams į Angliją nėra paprastas siuntimas iš taško A į tašką B. Čia reikia nuotraukų, sąrašo, gero pakavimo, realios vertės, dokumentų tvarkos ir žmonių, kurie nesielgs su senu baldą kaip su dėže. Kaina gali būti didesnė, bet antikvariniams daiktams ta kaina dažniausiai perka saugumą. Jei daiktas jums tikrai svarbus, geriau prieš užsakant pasakyti viską atvirai: būklę, vertę, baimes ir pageidavimus.

    Užsakyk nemokamą skambutį Perskambinsime per 3 min į bet kurios šalies telefono numerį nemokamai.


    Vykdomas užsakymas…

    Vykdomas užsakymas…
    Užsakymas priimtas!

    perskambinsime jums per 3 minutes

    Klaida!

    Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.