perskambinsime jums per 3 minutes
Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.
Artimiausi išvykimai
į Angliją:
Keleivius vežame į Angliją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)
Lietuva → Anglija kaina nuo 130€/130£
Anglija → Lietuva kaina nuo 130€/130£
Siuntas vežame į Angliją
Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinius vežame į Angliją
Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Per daugiau nei 20 metų tarptautinių pervežimų srityje esu matęs visko: nuo puikiai suplanuoto krovinio, kuris atvyksta į Mančesterį laiku, iki „skubaus“ siuntinio, kuris praleidžia du keltus, nes dokumentai buvo parašyti ant servetėlės. Mikroautobusų paslaugos į Jungtinę Karalystę Platus tinklas nėra tik gražus pavadinimas – tai realus būdas gabenti baldus, dėžes, siuntas, įrankius, mažus komercinius krovinius ir asmeninius daiktus tarp Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos, Nyderlandų, Belgijos, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės. Veikia tai ne visada taip sklandžiai, kaip norėtųsi, bet kai maršrutai suderinti gerai, klientas gauna paprastą, lankstų ir dažnai pigesnį sprendimą nei pilnas vilkikas.
Mikroautobusų paslaugos į Jungtinę Karalystę Platus tinklas dažniausiai naudojamos tada, kai krovinys per mažas vilkikui, bet per didelis paprastai siuntų tarnybai. Pavyzdžiui, vienas sofa komplektas, 12 dėžių su drabužiais, baldai iš buto, statybinė įranga arba prekių partija internetinei parduotuvei. Čia svarbu ne tik kaina, bet ir tai, ar vairuotojas gali sustoti reikiamoje vietoje, ar įmanoma pakrauti be šakinio krautuvo, ar maršrutas eina per tinkamą keltą ar tunelį. Platus tinklas reiškia, kad neapsiribojame vien Vilniumi, Kaunu, Londonu ar Mančesteriu – galima planuoti ir į Birmingamą, Lidsą, Bristolį, Glazgą, Kardifą, Notingamą, Šefildą, Liverpulį, Edinburgą.
Kaina formuojasi nuo krovinio apimties, svorio, įlipimo vietos, išlipimo vietos, ar reikia pakrovimo pagalbos, ar laukiama vietoje, ar reikia muitinės deklaracijų. Mažesnis krovinys gali kainuoti nuo 180 iki 350 eurų viena kryptimi, jei jis važiuoja kartu su kitais siuntiniais. Pilnas mikroautobusas į Angliją gali siekti 900–1600 eurų, priklausomai nuo sezono, kuro, keltų kainų ir vairuotojo darbo laiko. Kartais klientas sako: „Bet čia tik kelios dėžės“, o tada paaiškėja, kad tos dėžės sveria po 35 kg ir dar reikia lipti į ketvirtą aukštą be lifto. Štai kodėl pirmas klausimas visada turėtų būti ne „kiek kainuoja?“, o „ką tiksliai vežame, iš kur ir kur?“.
Mikroautobusų paslaugos į Jungtinę Karalystę Platus tinklas dažnai atrodo paprastos, kol nepradedi aiškintis detalių. Klientui reikia pervesti baldus į Birmingamą, kitam – siuntas iš Kauno į Londoną, trečiam – statybinę įrangą į Škotiją. Per 20 metų pervežimuose mačiau, kad sėkmė priklauso ne tik nuo automobilio, bet ir nuo tvarkos: matmenų, nuotraukų, adresų, dokumentų, pakrovimo laiko. Šiame aprašyme paaiškinsiu, kaip toks gabenimas vyksta gyvai, be gražių pasakų, su realiais niuansais.
Tai reiškia krovinių gabenimą mikroautobusu maršrutais tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės, dažniausiai naudojant kelis sustojimus, papildomus krovinius ir lankstų grafiką. Toks būdas tinka baldams, dėžėms, buities daiktams, mažoms komercinėms siuntoms, įrankiams ar asmeniniams kroviniams. Platus tinklas leidžia ne tik važiuoti į Londoną, bet ir į Mančesterį, Birmingamą, Lidsą, Bristolį, Kardifą ar Glazgą. Praktiškai tai nėra „taksi kroviniam“, nors kartais klientai taip įsivaizduoja. Reikia suderinti vairuotojo laiką, muitinę, keltą ir kitus krovinius.
Taip, tinka, jeigu sofa sutelpa ir nėra per sunki. Dažniausiai mikroautobuse vietos daugiau nei lengvajame automobilyje, bet mažiau nei vilkike, todėl svarbu žinoti ilgį, plotį, aukštį ir ar sofa išsirenka. Jei sofa iš didelių dalių, viskas paprasčiau. Jei ji viena gabaritinė, gali tekti derinti pakrovimą per duris, laiptinę ar net balkoną. Būna, kad klientas sako „standartinė sofa“, o atvykus paaiškėja, kad ji lenkta, didelė ir nelenda pro duris. Todėl nuotraukos prieš užsakymą labai padeda.
Galima, bet ekonomiškai ne visada prasminga. Jei dėžių yra 3–5 ir jos nedidelės, kartais pigiau naudoti siuntų tarnybą. Bet jei dėžės sunkios, didelės arba su trapiais daiktais, mikroautobusas gali būti patogesnis. Pavyzdžiui, 8 dėžės po 20 kg su knygomis, indais ir dokumentais nėra „mažas niekas“ – tai jau 160 kg ir nemažas tūris. Vairuotojui reikia vietos, tvirtinimo diržų ir saugaus pakrovimo. Geriau iškart sakyti, kas dėžėse, kad vėliau nekiltų keistų situacijų.
Jeigu krovinys važiuoja tiesiogiai ir nėra didelių eismo, muitinės ar keltų trikdžių, kelionė iš Lietuvos iki Londono gali užtrukti apie 2–3 dienas. Realiai dažnai būna 3–5 dienos, nes mikroautobusas renka kelis krovinius skirtingose vietose. Galima važiuoti per Lenkiją, Vokietiją, Nyderlandus, Belgiją, Prancūziją, tada keltu arba tuneliu į Jungtinę Karalystę. Kartais eismas prie Doverio sugadina visą planą. Todėl sakau klientams: planuokite ne pagal gražiausią scenarijų, o pagal normalų, šiek tiek netvarkingą.
Atstumas, laikas ir logistika. Į Glazgą ar Edinburgą nuo Lietuvos važiuoti toliau nei į Londoną, o grįžimas taip pat užima daugiau laiko. Jei krovinys nedidelis, sunku jį „sudėti“ su kitais taip, kad vairuotojui būtų ekonomiškai prasminga. Be to, Škotijoje kai kurie adresai būna toliau nuo pagrindinių miestų, pavyzdžiui, Aberdyno apylinkės, Inverneso pusė, Highlands kryptys. Ten gali atsirasti papildomas kilometražas arba laukimo laikas. Ne todėl, kad kas nors nori „užsiprašyti daugiau“, o todėl, kad realybė tokia.
Gali, bet labai retai ir ne iš bet kurios vietos. Jei krovinys jau paruoštas Vilniuje ar Kaune, adresas aiškus, dokumentai sutvarkyti, o vairuotojas yra netoli, galima bandyti. Bet realiai tarptautinis pervežimas reikalauja pasiruošimo: krovinio patikrinimo, pakavimo, maršruto, muitinės duomenų, apmokėjimo. Jei kalbame apie Londoną ar pietų Angliją, pristatymas tą pačią dieną nuo Lietuvos praktiškai neįmanomas. Galima greičiau gabenti tik vietoje UK, pavyzdžiui, iš Londono į Mančesterį, jei automobilis jau ten yra.
Baldus reikia išardyti tiek, kiek saugu ir įmanoma. Stalai, lovos, spintos, komodos dažniausiai keliauja geriau išrinktos. Jei paliekate stalčius viduje, jie turi būti užfiksuoti arba išimti. Stiklas, veidrodžiai ir trapūs paviršiai privalo būti apsaugoti kartonu, plėvele, kampais ar medinėmis konstrukcijomis, jei daiktas brangus. Esu matęs, kaip „tik šiek tiek įbrėžta“ spyna virsta ginču už 400 eurų, nes niekas nepadarė nuotraukų prieš pakrovimą. Paprasta taisyklė: jei daiktui gaila, jį reikia saugoti taip, lyg važiuotų močiutės servizas.
Galima, bet ne visus ir ne visada. Skalbyklę, šaldytuvą, indaplovę ar orkaitę vežti galima, jeigu jie tinkamai paruošti. Šaldytuvą geriau palikti pastovėti prieš jungiant, ypač jei buvo transportuojamas guldomas. Skalbyklę reikia fiksuoti, kad būgnas nejudėtų, nors ne visi gamintojai palieka transportavimo varžtus. Buitiniai prietaisai sunkūs, todėl juos reikia krauti ant grindų, ne ant baldų. Jei prietaisas senas ir neaišku, ar viduje nėra vandens, geriau išdžiovinti prieš pakraunant. Vėliau vanduo mikroautobuse atrodo labai negerai.
Nereikėtų vežti degių skysčių, dujų баллонų, dažų, aerozolių, šaudmenų, narkotinių medžiagų, nelegalių produktų, greitai gendančio maisto be specialios įrangos. Taip pat problemų kelia gyvūnai, jei nėra specialaus transportavimo sutarimo. Kai kurie klientai klausia, ar galima vežti benzino pjoviklę su kuru viduje – ne, taip negalima. Ar galima vežti akumuliatorius? Kartais galima, bet reikia deklaruoti ir tvirtinti. Jei abejojate, klauskite prieš pakraunant, nes muitinėje už „pamirštą“ balioną gali būti nemalonumų.
Apsaugo tiek, kiek leidžia krovinio pobūdis, pakuotė ir vairavimo sąlygos. Mikroautobuse daiktai tvirtinami diržais, kilimėliais, kampais, kartais mediniais pleištais. Bet jei televizorius neįpakuotas arba paveikslas be apsaugos, niekas stebuklų nepadarys. Kelyje būna stabdymų, posūkių, duobių, keltų vibracijos. Geras pakavimas sumažina riziką bent 70 procentų, mano akimis. Esu matęs klientų, kurie sako „vežėm jau šimtą kartų be pakavimo“, ir viskas buvo gerai. Kol vieną kartą nebuvo.
Pirmiausia nereikia bandyti „kažkaip įkišti jėga“. Tai dažniausiai baigiasi įbrėžimais, sulūžusiomis kojomis ar sugadintomis durimis. Reikia iš naujo įvertinti matmenis, išardyti baldus, atidėti dalį daiktų kitam reisui arba pasirinkti didesnį automobilį. Kartais problema išsprendžiama paprastai – nuimamos stalo kojos, išimami stalčiai, išardoma lova. Kitą kartą paaiškėja, kad klientas pamiršo pasakyti apie pianiną. Tada mikroautobusas tikrai ne tas variantas. Geriau prieš užsakymą atsiųsti nuotraukas ir apytikslius matmenis.
Draudimas yra svarbus, bet reikia skaityti sąlygas. Dauguma pervežėjų turi transporto priemonės draudimą, tačiau krovinio vertės draudimas ne visada įeina automatiškai. Jei vežate seną sofą už 50 eurų, rizika viena. Jei vežate antikvarinį stalelį ar komercines prekes už 5000 eurų, situacija kita. Reikia žinoti, kas atsako už sugadinimą, kokia yra kompensacijos tvarka, ar reikia deklaracijos, nuotraukų, pirkimo dokumentų. Blogiausia, kai klientas po pristatymo sako „čia kainavo 3000“, bet nieko negali parodyti.
Dažniausiai reikia krovinio aprašo, siuntėjo ir gavėjo duomenų, adresų, kontaktų, kartais prekių vertės, kiekio, svorio ir HS kodų, jei tai komercinis krovinys. Asmeniniams daiktams pakanka aiškaus sąrašo: baldai, drabužiai, indai, knygos, buitinė technika. Jei vežate prekes pardavimui, jau reikia rimtesnės tvarkos. Po „Brexit“ muitinės klausimai tapo svarbesni, nors asmeninių daiktų gabenimas nėra toks sudėtingas kaip komercinės siuntos. Bet jei dokumentuose chaosas, vairuotojas gali ilgai aiškintis pasienyje.
Taip, gali susidurti. Jungtinė Karalystė nėra ES muitų teritorijoje, todėl kroviniai kertant sieną tikrinami dažniau nei anksčiau. Asmeniniams daiktams paprastai užtenka sąrašo, bet komercinėms siuntoms reikia tikslesnių dokumentų. Jei vairuotojas veža 20 dėžių su elektronika, o dokumentuose parašyta „used items“, tai gali sukelti klausimų. Muitininkai nėra prieš žmones, bet jie dirba su rizikomis. Kuo aiškiau viskas surašyta, tuo greičiau pravažiuosite. Netvarkingi popieriai kainuoja laiką, o laikas – pinigus.
Jei tai tikrai jūsų asmeniniai naudoti baldai ir daiktai, paprastai muito mokėti nereikia. Bet reikia būti pasiruošusiam paaiškinti, kad tai nėra naujos prekės pardavimui. Jei vežate 10 naujų čiužinių dėžėse, situacija jau kita. Jei sena spinta, lova, stalas ir dėžės su drabužiais – dažniausiai problemų nėra. Svarbu, kad sąraše nebūtų keistų formuluočių kaip „mixed goods“ be paaiškinimo. Aš visada rekomenduoju turėti nuotraukas ir paprastą inventorinį sąrašą. Geriau per daug aiškiai nei paskui 40 minučių stovėti muitinėje.
Jei krovinys asmeninis ir dokumentai paprasti, formalumų kaina gali būti minimali arba įskaičiuota į pervežimą. Komerciniam kroviniui gali tekti ruošti eksporto deklaraciją, importo duomenis, EORI numerį, prekių kodus. Tai jau gali kainuoti nuo 30 iki 150 eurų ar daugiau, priklausomai nuo sudėtingumo. Kartais klientas nori „tik pristatyti draugui keletą prekių“, o iš tikrųjų tai mažas komercinis siuntimas. Tada reikia elgtis sąžiningai. Neteisingi dokumentai gali atsieiti brangiau nei normalus sutvarkymas iš anksto.
Gali, bet reikia žinoti ribas ir pobūdį. Asmeninės dovanos draugui ar šeimai paprastai nėra problema, jei jos nėra komercinė siunta. Tačiau jei dėžėse yra alkoholis, tabakas, didelės vertės daiktai ar daug vienodų prekių, gali kilti klausimų. Geriausia turėti sąrašą: drabužiai, knygos, žaislai, maisto produktai, kuriuos leidžiama vežti. Maistas ypač jautri tema – mėsos, pieno produktai ir kai kurie gyvūniniai produktai į UK gali būti ribojami. Nesakykite vairuotojui „ten tik maisto truputis“, o paskui paaiškėja 15 kg sūrio.
Jungtinėje Karalystėje paštiniai kodai kartais rodo gatvę, o kartais tik rajoną. Jei adresas parašytas „London, near park“, vairuotojas tikrai nespės to surasti laiku. Reikia gatvės, namo numerio, miesto, pašto kodo, kontakto telefono, galbūt durų kodo ar parkavimo instrukcijų. Londonas ypač sudėtingas: viena gatvė gali būti ilga, o prie įvažiavimo stovės automobilis, kuris sugadins visą grafiką. Būna, kad gavėjas dirba iki 17 val., o vairuotojas atvyksta 17:20. Todėl kontaktas turi veikti.
Dažniausiai maršrutai eina į Londoną, Lutoną, Birmingamą, Mančesterį, Lidsą, Notingamą, Šefildą, Bristolį, Kardifą, Liverpulį, Glazgovą ir Edinburgą. Iš Lietuvos populiarūs išvykimo taškai – Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys, Marijampolė. Dažnai kroviniai renkami per Lenkiją, nes tai logistiškai patogiau. Bet platus tinklas reiškia, kad galima derinti ir mažesnius miestus, jei jie pakeliui arba jei surenkamas pakankamas kiekis krovinių. Kartais nuvažiuoti 40 km į kaimą dėl vienos dėžės tiesiog neapsimoka.
Galima derinti, bet ne visada taip laisvai, kaip norėtųsi. Mikroautobusas turi kelis klientus, keltų laikus, vairuotojo darbo laiką ir muitinės langus. Jei jums reikia pakrauti šeštadienį 7:00 ryto, galima bandyti. Jei dar reikia palaukti valandą, kol atvažiuos kaimynas su raktais, jau prasideda problemos. Lankstumas yra didelis privalumas, bet jis turi ribas. Geras klientas supranta, kad „maždaug pietumis“ tarptautiniame pervežime reiškia ne 12:03, o kažkur tarp 11:30 ir 15:00.
Vėluoja dėl eismo, muitinės, keltų, oro sąlygų, vairuotojo darbo laiko, neteisingo adreso ar per ilgo pakrovimo. Tai nėra pasiteisinimas, o realybė. Kartais vienas klientas Vokietijoje užtrunka 40 minučių, nes baldai nebuvo paruošti, ir tada visi kiti maršrute pajunta vėlavimą. Būna, kad Doverio uoste eilė stovi kelias valandas. Būna, kad Londono centre neįmanoma pastatyti mikroautobuso. Todėl aš visada sakau: jei pristatymas kritinis, palikite rezervą. Neplanuokite taip, kad baldai turi būti tiksliai 9:00, o jūs jau 8:55 laukiate su atsuktuvu.
Dažniausiai galima gauti apytikslę informaciją: išvykimo laiką, numatomą atvykimą, vairuotojo kontaktą arba nuorodą, jei naudojama GPS sistema. Bet ne visada verta tikėtis tikslaus sekimo kas minutę. Mikroautobusas gali sustoti degalinėje, muitinėje, keltų terminale, miego zonoje. Kartais ryšys prastas, kartais vairuotojas tiesiog vairuoja. Jei jums reikia tikslios sekimo sistemos kaip kurjerių aplikacijoje, geriau tai aptarti iš anksto. Praktiškai dažniausiai užtenka skambučio: „buvome prie Kalė, dabar važiuojam į Doverį“.
Taip, ypač mažam ir vidutiniam verslui, kuris siunčia prekes, įrankius, parodų stendus, atsargines dalis ar internetinės parduotuvės užsakymus. Privalumas tas, kad galima derinti adresus ir gauti geresnę kainą nei siunčiant kiekvieną dėžę atskirai. Bet verslui reikia tvarkingesnių dokumentų: sąskaitų, prekių aprašymų, kiekio, vertės, kartais HS kodų. Jei kas mėnesį siunčiate prekes į UK, verta susitvarkyti procesą iš anksto. Kitaip kiekvienas siuntimas bus mažas gaisras. O gaisrai logistikoje visada kainuoja.
Mikroautobusas yra lankstesnis mažam kroviniui, gali važiuoti į miesto centrą, lengviau sustoja, dažnai pigesnis nedideliems siuntiniams. Vilkikas tinka dideliam kiekiui, paletėms, pilnam kroviniui, reguliariam tiekimui. Jei turite 2–10 Europ palečių, mikroautobusas gali tikti. Jei turite 20 palečių, jau reikia vilkiko. Jei turite vieną sofą, vilkikas būtų beprasmis. Skirtumas ne tik dydyje, bet ir logikoje: mikroautobusas renka, derina ir lankstosi, vilkikas dažniausiai veža didesnę partiją nuo taško A iki taško B.
Pirmiausia parašykite, ką vežate, iš kokio miesto, į kokį miestą, ar reikia pakrovimo, ar yra lifto, koks pageidaujamas laikas. Atsiųskite nuotraukas, ypač jei krovinys didelis ar trapus. Tada gaukite preliminarų pasiūlymą ir patikrinkite, kas įskaičiuota. Ar laukimas įskaičiuotas? Ar pakrovimas įskaičiuotas? Ar draudimas įskaičiuotas? Ar muitinės dokumentai ruošiami atskirai? Geriausi užsakymai būna tada, kai klientas aiškiai pasako tiesą nuo pradžių. Blogiausi – kai „mažas daiktas“ paaiškėja esąs senas šaldytuvas ir keturios spintos.
Ne visada. Pigiausias pasiūlymas kartais reiškia, kad kažkas neįskaičiuota: dokumentai, pakrovimas, laukimas, draudimas, keltas, pristatymas iki durų. Pervežimuose mačiau daug istorijų, kai klientas sutaupė 80 eurų, o paskui mokėjo daugiau už laukimą, papildomus darbus ar sugadintą daiktą. Aišku, brangiausias ne visada geriausias. Reikia žiūrėti į aiškumą, komunikaciją, atsiliepimus, ar žmogus užduoda normalius klausimus. Jei pasiūlymas per gražus ir per pigus, kartais verta pagalvoti, kas čia slepiasi.
Reikia kuo greičiau informuoti pervežėją. Mikroautobusas turi grafiką, kitus klientus, vairuotojo darbo laiką. Jei gavėjas neatvyksta, gali tekti laukti arba derinti pakartotinį pristatymą, kuris dažniausiai kainuoja papildomai. Londono centre laukti 2 valandas dėl vieno žmogaus vėlavimo yra nesąžininga kitiems klientams. Geriausia, kad gavėjas būtų pasiekiamas telefonu ir turėtų alternatyvų asmenį. Jei durų kodas netinka, parkavimo vietos nėra, o liftas sugedęs, pristatymas gali virsti galvos skausmu.
Gali, jei tai sutarta iš anksto. Kai kurie pervežėjai siūlo tik transportą, kiti – transportą su pakrovimu. Pakrovimas kainuoja papildomai, nes reikia darbo jėgos, laiko ir atsakomybės. Jei reikia išardyti baldus, tai taip pat reikia aptarti. Vairuotojas nėra statybininkas, baldžių meistras ir kilnėtojas vienu metu, nors kartais tenka būti viskuo. Jei klientas pats išardė, pažymėjo varžtus, paruošė dėžes, viskas vyksta daug sklandžiau. Jei ne, būkite pasiruošę papildomam laikui ir kainai.
Viską fiksuokite raštu: krovinio sąrašą, matmenis, kainą, adresus, kontaktus, pristatymo langą, kas įskaičiuota ir kas ne. Darykite nuotraukas prieš pakrovimą ir po iškrovimo. Jei daiktas jau turi įbrėžimų, nufotografuokite iš anksto. Jei keičiasi adresas ar laikas, praneškite nedelsiant. Neaptarinėkite svarbių dalykų tik telefonu, nes vėliau visi prisimena skirtingai. Žinau, kad tai skamba biurokratiškai, bet logistikoje popieriai ir žinutės kartais gelbsti geriau nei geri norai.
Tinka, jei skubumas realus ir krovinys tinkamas. Skubus gabenimas dažniausiai kainuoja daugiau, nes reikia rezervuoti automobilį, galbūt keisti maršrutą, skirti vairuotoją be papildomų sustojimų. Bet „skubu“ nereiškia, kad galima ignoruoti dokumentus ar pakavimą. Kartais greičiausias būdas yra ne tas, kuris išvyksta šiandien, o tas, kuris važiuoja tiesioginiu reisu be papildomų krovinių. Jei reikia vežti dokumentus ar mažą siuntą, kurjeris gali būti greitesnis. Jei baldai – mikroautobusas dažnai protingesnis.
Mikroautobusų paslaugos į Jungtinę Karalystę Platus tinklas yra geras pasirinkimas tiems, kuriems reikia lankstaus, ne per brangaus ir gana patogaus gabenimo į Angliją, Škotiją ar Velsą. Jos tinka baldams, dėžėms, siuntoms, įrankiams ir mažoms verslo siuntoms, ypač kai pilnas vilkikas būtų per didelis. Svarbiausia – aiškiai pasakyti, ką vežate, paruošti dokumentus, nenuvertinti pakavimo ir palikti laiko netikėtumams. Tada kelionė dažniausiai praeina normaliai, nors ne visada idealiai.