Mikroautobusų logistika iš UK – su aiškiais terminais

Įvadas

Dirbu su tarptautiniais pervežimais daugiau nei 20 metų, todėl žinau, kad klientui svarbiausia ne gražus žodynas, o kas nutiks su jo kroviniu rytoj. Mikroautobusų logistika iš UK – su aiškiais terminais yra būtent apie tai: kas yra CMR, DAP, DDP, EORI, HS kodas, tail lift, groupage, POD, kada krovinys iš Londono, Birmingham ar Manchesterio išvažiuoja, kur stringa prie Doverio, kas vyksta Calais ir kaip jis atkeliauja į Vilnių, Kauną, Klaipėdą ar kitur. Čia be gražaus pakuojimo – tiesiog paaiškinu, kaip viskas vyksta, kur gali užkliūti ir ką verta žinoti prieš pasirašant sutartį.

Mikroautobusų logistika iš UK – su aiškiais terminais prieš pakrovimą

Ką iš tikrųjų reiškia mikroautobusų logistika iš UK – su aiškiais terminais?

Tai reiškia, kad kalbame ne tik apie furgoną iš Anglijos, o apie visą grandinę: užklausą, dokumentus, pakrovimą, muitinę, keltą ar tunelį, tarpinį sandėlį, iškrovimą ir POD. Aš, kai dirbu su klientais, pirmiausia tvarkau žodyną, nes be jo visi kalba skirtingai. Vienas sako „skubiai“, kitas „rytoj iki 10 val.“, trečias „kaip išeis“. Tikroji mikroautobusų logistika iš UK – su aiškiais terminais prasideda nuo paprasto klausimo: kas, kiek, kur ir iki kada.

CMR – tai popierius ar jau pervežimas?

CMR (tiksliau, CMR važtaraštis) yra krovinio lydintysis dokumentas, ne draudimas ir ne muitinės deklaracija. Jame matyti siuntėjas, gavėjas, krovinio aprašymas, vietos, data ir pastabos. Jei vairuotojas pakrauna be pastabų apie pažeistą pakuotę, vėliau sunku ką nors įrodyti. Prieš porą metų klientas skundėsi, kad dėžės į Vilnių atvažiavo įplėštos, bet CMR buvo švarus – ir ginčas tapo nemalonus. Todėl pasirašant reikia žiūrėti, ne tik kišti plunksną.

Kas yra EORI kodas ir ar man jo reikia?

EORI kodas yra muitinės identifikatorius, reikalingas importui ir eksportui su trečiosiomis šalimis. Po Brexit UK ir ES yra skirtingos muitinės erdvės, todėl be jo dažnai tiesiog neįmanoma normaliai sutvarkyti deklaracijų. Jei esate privati asmuo, viskas gali vykti per tarpininką, bet įmonei geriau turėti savo duomenis. Kartais klientas sako: „Mes siunčiame tik atsargines dalis“, lyg tai išspręstų problemą. Neišsprendžia. Muitinei vis tiek reikia žinoti, kas siunčia.

HS kodas, commodity code – kodėl visi dėl to kabinėjasi?

HS kodas, arba commodity code, nurodo, koks tai krovinys muitinės akimis. Ne „mašinos dalys“ apskritai, o, pavyzdžiui, stabdžių trinkelės, plastikinis korpusas ar elektros jungiklis. Nuo kodo gali keistis muito tarifas, statistika, leidimai, akcizai ar apribojimai. Bloga praktika – rašyti „samples“ ant visko, nes muitinė gali sustabdyti siuntą ir prašyti tikslaus paaiškinimo. Esu matęs Londono sandėliuose dėžių su šituo žodžiu, o po to eilę Calais.

Kuo skiriasi EXW, FCA, DAP, DDP, Incoterms 2020?

Incoterms 2020 yra atsakomybių taisyklės, ne kainos gražinimas ir ne garantija, kad viskas pavyks. EXW dažnai atrodo pigiausiai, bet tada pirkėjas beveik viską tvarko nuo pardavėjo durų. FCA šiek tiek protingesnis, kai pardavėjas perduoda krovinį vežėjui. DAP reiškia pristatymą į vietą be muito sumokėjimo, o DDP – pristatymą su sumokėtais muito ir PVM mokesčiais. Čia aš visada įsitempiu, nes daug kas painioja DDP su „viskas bus gerai“.

Kas yra POD ir kodėl jis kartais ateina tik po pietų?

POD – proof of delivery – yra įrodymas, kad krovinys buvo pristatytas. Tai gali būti parašas, nuotrauka, vairuotojo pažyma arba elektroninis patvirtinimas. Kartais jis ateina tą pačią dieną, kartais tik kitą rytą, nes vairuotojas baigia maršrutą, pildo popierius, dar ieško ryšio. Jei klientas reikalauja POD kas valandą, aš šypsausi, bet pasakysiu, kad taip nebūna. Dokumentai važiuoja greičiau už žmogų tik tada, kai viskas gerai.

Krovinio paruošimas, svoris, tūris ir iškrovimas

Koks mikroautobusas tinka mano kroviniui – 1,5 t, 3,5 t ar 7,5 t?

1,5 t mikroautobusas tinka mažoms siuntoms, dokumentams, mažoms detalėms, kai reikia greitai ir pigiau. 3,5 t furgonas dažniausiai yra pagrindinis darbinis arkliukas – telpa kelios paletės, dėžės, įrankiai ar e. prekybos kroviniai. 7,5 t transportas jau sunkesnis variantas, reikia daugiau dokumentų, kartais kitokio leidimo ir atsargumo miestuose. Jei krovinys jau būtu paruoštas, tai būtų lengviau, bet dažnai svoris išlenda tik prie svarstyklės. Todėl svorį rašykite realų, ne „maždaug, turbūt“.

Tail lift, diržai, kampuočiai – ar tikrai reikia?

Tail lift – tai galinis keltuvas, be jo paletes iškrauti sunku, ypač privačiame kieme ar sandėlyje be rampos. Diržai ir kampuočiai nėra dekoracija, jie laiko krovinį, kai kelyje atsiranda staigus stabdymas. Kartą Birmingham sandėlyje keltuvas neveikė, o mes turėjome dvi sunkias paletes ir siaurą praėjimą. Galų gale reikėjo kito automobilio ir laiko, o klientas vis klausė, „tai čia jau vyksta?“. Vyksta, tik ne taip gražiai kaip reklamoje.

Kas yra groupage ir kada jis pigesnis?

Groupage reiškia dalinį krovinį, kai jūsų dėžės ar paletės keliauja kartu su kitų klientų kroviniais. Tai pigiau, bet lėčiau, nes reikia surinkimo, konsolidacijos, kartais tarpinio sandėlio. Jei jums reikia visos mašinos iš Londono į Kauną per dvi dienas, groupage ne visada tiks. Jei siunčiate kelias dėžes į Klaipėdą ir terminas leidžia, gali būti labai normalus sprendimas. Svarbiausia – nesupainioti pigesnio varianto su skubiu.

Ar galiu siųsti paletes, dėžes ir maišus viename reise?

Galite, tik reikia pasakyti iš anksto, kas yra maišytas krovinys. Paletės turi stovėti stabiliai, dėžės neturi daryti spaudimo ant minkštų maišų, o trapūs daiktai turi būti atskirti. Vairuotojas nėra stebukladarys ir negali per kelias minutes perkrauti netvarkos, ypač jei lauke lyja. Jei krovinys susimaišo blogai, pirmiausia nukenčia pakuotės, paskui nervai. Aš visada prašau nuotraukų prieš pakrovimą, nes nuotrauka kartais pasako daugiau nei ilgas el. laiškas.

Kada reikia rezervuoti iškrovimo langą Lietuvoje?

Iškrovimo langą reikia rezervuoti tada, kai gavėjas dirba pagal grafiką, turi sandėlio darbuotoją, keltuvą arba apsaugos postą. Vilniuje ir Kaune dar galima dažniau susitarti lanksčiau, bet Klaipėdoje, prie uosto zonos, arba dideliuose prekybos centruose be laiko lango niekur. Jei nerezervuojate, vairuotojas gali atvykti 8:00 ir laukti iki 14:00. Laukimas dažniausiai kainuoja papildomai. Ir taip, tai nėra išsigalvojimas, tai realus vairuotojo darbo laikas.

Mikroautobusų logistika iš UK – su aiškiais terminais kelyje ir pasienyje

Kodėl mikroautobusų logistika iš UK – su aiškiais terminais kartais vėluoja?

Vėluoja dėl eilių, kelto, oro, dokumentų, vėlyvo pakrovimo, blogo adreso ar žmogaus, kuris neatsako telefonu. Tikroji mikroautobusų logistika iš UK – su aiškiais terminais kartais vėluoja ne todėl, kad kažkas meluoja, o todėl, kad grandinė ilga. Krovinių terminalas Doveryje, vėjas prie La Manšo, muitinės patikrinimas Calais, savaitgalis Lietuvoje – viskas susideda. Natūralu nukrypti: kartais net kava prie terminalo tampa strategine pertrauka. Bet jei dokumentai tvarkingi, vėlavimą galima aiškiai paaiškinti, o ne spėlioti.

Doveris, Calais, Zeebrugge – kuris maršrutas geriausias?

Maršrutas priklauso nuo krovimo vietos, termino, oro, kelto kainų ir to, ar vairuotojui reikia poilsio laiko. Iš pietų Anglijos dažniausiai žiūrima į Dover–Calais, iš šiaurės gali būti patogiau per Hull, Zeebrugge ar Rotterdam. Tunelis kartais greitesnis, bet ne visada pigesnis. Jei krovinyje yra tam tikrų pavojingų medžiagų ar ribojamų prekių, maršrutas ir dokumentai gali pasikeisti. Nesu 100% tikras, ar visi klientai supranta, kad žemėlapis nėra vienintelis planas.

Brexit jau praėjo, bet kodėl vis tiek yra eilės?

Brexit baigėsi politiškai, bet muitinė liko. UK nebėra ES vidaus rinkos dalis, todėl kroviniai turi eksporto ir importo procedūras, deklaracijas, EORI duomenis ir HS kodus. Eilės atsiranda ne tik dėl Brexit, bet ir dėl oro, švenčių, trūkstamų vairuotojų, sistemos gedimų. Prie Doverio esu matęs ir ramius vakarus, ir tokius, kai visi stovi, žiūri į telefonus ir tyli. Tyla dažniausiai reiškia, kad niekas nieko nežino.

Ar muitinė gali atidaryti krovinį be manęs?

Taip, muitinė gali tikrinti krovinį, paprašyti dokumentų, nuotraukų, sąskaitų ar paaiškinimo apie prekių kilmę. Jūsų buvimas fiziškai nebūtinas, bet atsakingas asmuo turi būti pasiekiamas. Jei dokumentuose rašoma „used tools“, o realiai važiuoja naujos prekės pardavimui, klausimai bus nemalonūs. Kartais patikrinimas trunka valandą, kartais dieną ar daugiau. Todėl sąžiningas aprašymas yra ne mandagumas, o laikas ir pinigai.

T1, EX1, EUR.1 – ar man reikia visko?

Ne visada reikia visko. EX1 dažniausiai susijęs su eksporto deklaracija, T1 – su tranzitu ar muitiniu statusu tam tikrose situacijose, EUR.1 gali būti reikalingas lengvatinės kilmės įrodymui, kai yra pagrindas. Ką naudoti, priklauso nuo prekės, kilmės, pardavimo sąlygų ir maršruto. Aš nenoriu gąsdinti, bet neteisingas dokumentas gali kainuoti daugiau nei teisingas konsultantas. Geriau prieš pakrovimą pasikalbėti su muitinės brokeriu, negu po to aiškintis terminalo aikštelėje.

Muitinė, Brexit, DAP, DDP ir mokesčiai

VAT, PVM, muito mokestis – kas moka?

Mokėti gali pardavėjas, pirkėjas arba tarpininkas, bet kas nors vis tiek moka. DAP atveju gavėjas dažniausiai tvarko importą ir moka PVM bei muito mokesčius. DDP atveju pardavėjas arba jo atstovas imasi mokesčių, todėl kaina pasiūlyme turi būti labai aiški. Jei kas nors sako „PVM kaip nors susitvarkysime vėliau“, aš klausau atsargiai. Muitinės sistema nemėgsta „kaip nors“, ypač kai sąskaitos vertė didelė.

DDP atrodo patogus, bet ar jis visada geras pasirinkimas?

DDP yra patogus pirkėjui, nes jis gauna krovinį be papildomo muitinės galvos skausmo. Bet pardavėjui tai gali būti rizikinga, jei nėra gero mokesčių tarpininko UK ir ES pusėje. Reikia žinoti PVM registraciją, muito tarifus, komercinę vertę, galimus akcizus. Jei šito nėra, DDP tampa gražiu žodžiu ant popieriaus. Esu matęs įmonių, kurios pardavė pigiai, o paskui mėnesį aiškinosi, kas moka skirtumą.

Kiek realiai kainuoja mikroautobuso pervežimas iš UK?

Kaina labai svyruoja. Mažam 1,5 t reisu iš pietų Anglijos į Lietuvą galima matyti kelias šimtus eurų, pilnas 3,5 t krovinys su paletėmis dažniausiai yra brangesnis, o skubus užsakymas su laiko langu gali šokti gerokai aukštyn. Į kainą įeina degalai, keltas ar tunelis, vairuotojo laikas, draudimas, dokumentai, kartais sandėliavimas. Jei pasiūlymas atrodo per gražus, tikrinkite, ar ten tikrai yra krovininis draudimas, o ne tik gražus SMS. Tarptautinių pervežimų praktikoje taip ir būna.

Kodėl pasiūlymas vienam klientui 900 €, kitam 1500 €?

Vienam klientui 900 €, kitam 1500 €, nes tai ne tas pats krovinys, net jei abu sako „furgonas iš UK“. Skiriasi kilometrai nuo pakrovimo, paletės, svoris, iškrovimo adresas, ar reikia keltuvo, ar reikia DDP, ar laukiama sandėlyje. Skiriasi ir rizika: trapūs daiktai, brangūs įrankiai, dokumentai, muitinės vertė. Kartais klientas mato tik automobilį, o vežėjas mato visą atsakomybę. Todėl klausimas „kodėl brangu?“ dažnai prasideda nuo blogai aprašyto krovinio.

Krovinių draudimas – ar vairuotojo CMR apdraudimas užtenka?

CMR atsakomybė nėra tas pats, kas pilnas krovinių draudimas. Ji riboja atsakomybę pagal svorį, o brangus, bet lengvas krovinys gali būti nuostolingas ginčo atveju. Jei vežate elektroniką, medicininius prietaisus, dizainerių įrangą ar labai vertingas dalis, reikia atskiro krovinių draudimo sprendimo. Draudimas taip pat reikalauja tinkamos pakuotės ir įrodymų. Jei krovinys apkrautas be nuotraukų ir be pastabų, vėliau visi tampa šiek tiek kūrybingi.

Kaip skaičiuojamas svoris ir tūris, kad nebūtų ginčų?

Svoris turi būti faktinis, ne „kaip man atrodo“. Tūris skaičiuojamas pagal vietą, kurią krovinys užims furgone, o ne tik pagal faktinį svorį. Paletė 120x80 cm nėra tas pats, kas dvi mažos dėžės, net jei svoris toks pats. Jei sakote „telpa į automobilį“, vežėjas vis tiek klauso, kiek paletės, ar galima krauti vieną ant kitos, ar reikia šono pakrovimo. Geriausia – nuotrauka, matmenys, svoris, pakuotės tipas. Tada mažiau spėliojimų.

Ar galima keisti iškrovimo adresą kelyje?

Galima, bet tik jei tai nesugriauna muitinės, maršruto, vairuotojo darbo laiko ir kitų klientų grafiko. Daliniam kroviniui adreso keitimas kelyje dažnai yra bloga idėja, nes krovinys jau suplanuotas konkrečiam maršrutui. Jei keičiate iš Vilniaus į Kauną, dar įmanoma. Jei keičiate į Klaipėdą, o po to dar į Šiaulius, prasideda papildomi kaštai. Ir ne, vairuotojas negali tiesiog „pakeliui užsukti“, kai yra muitinės laikas ir poilsio režimas.

Kainos, draudimas, terminai ir blogos staigmenos

Kas blogiausia, ką klientas gali padaryti prieš pakrovimą?

Blogiausia – pasakyti „viskas paprasta“ ir nepateikti dokumentų. Tada prie pakrovimo išlenda HS kodai, netikslus svoris, neteisingas adresas, kontaktinis asmuo be telefono. Vėliau visi stebisi, kodėl krovinys stovi. Aš suprantu, kad klientui norisi greitai, bet logistika nemėgsta tuščių vietų. Jeigu kažko nežinote, taip ir sakykite, nes spėjimas ant dokumento vėliau tampa oficialiu spėjimu.

Kaip atpažinti įmonę, kuri gražiai žada, bet neatsako už nieką?

Atkreipkite dėmesį, ar įmonė aiškiai paaiškina, kas įeina į kainą, kas neįeina, kas atsako už muitinę ir kas moka už laukimą. Jei atsakymai visada yra „nesijaudinkite“, bet niekas nepateikia sąlygų, tai blogas ženklas. Geros įmonės nebijos pasakyti, kad gali būti vėlavimas ar papildomas mokestis. Blogos įmonės parduoda „express“ be plano, o paskui kaltina muitinę, orą, vairuotoją, klientą. Kartais tiesiog reikia paprašyti: „Parašykite, kas atsakingas už DDP ir draudimą“.

Ką aš paprašyčiau kliento pateikti prieš užsakant?

Prašyčiau nuotraukų, matmenų, svorio, pakuočių skaičiaus, pakrovimo ir iškrovimo adresų su pašto kodais, kontaktinių asmenų, prekės aprašymo ir vertės. Dar norėčiau žinoti, ar reikia tail lift, ar yra laiko langas, ar krovinys kvepia, tepa, dūla ar yra trapus. Skamba daug, bet tai užtrunka mažiau nei ginčas po savaitės. Jei duomenų nėra, pasiūlymas bus apytikslis, o apytikslis pasiūlymas dažnai virsta papildomu sąskaitos priedu. Geriau prieš užsakymą būti nuobodu, negu po to aiškintis aikštelėje.

Išvada

Ilgainiui mikroautobusų logistika iš UK – su aiškiais terminais tampa paprastesnė, kai abi pusės kalba tais pačiais žodžiais. Jums nereikia žinoti visų muitinės taisyklių, bet reikia žinoti, kas atsako už dokumentus, draudimą, iškrovimą, vėlavimą ir papildomus mokesčius. Mano patarimas: prieš užsakant pervežimą pasakykite, kas yra krovinys, kiek sveria, kur pakraus, kur iškraus, ar reikia muitinės, ir ar norite DAP ar DDP. Tada mažiau staigmenų.