Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
# Lankstus daiktų pervežimas iš UK bet kokiam kiekiui: kaip realiai veikia pervežimas į Lietuvą
Per 20+ metų tarptautiniuose pervežimuose mačiau visko: nuo vienos dėžės su knygomis iki buto, kuris „truputį per daug“ netilpo į furgoną. Lankstus daiktų pervežimas iš UK bet kokiam kiekiui nėra magija – tai tiesiog žmonių, maršrutų, laiko langų ir sveiko proto derinimas. Kartais viskas važiuoja kaip laikrodis, kartais Londono tiltas užsikemša, o krovinys stovi prie Doverio. Bet jei žinote, kas vyksta užkulisiuose, lengviau išvengti streso, papildomų mokesčių ir tų nemalonių „ai, mes manėm, kad jūs...“
DUK: lankstus daiktų pervežimas iš UK bet kokiam kiekiui pradedant nuo vienos dėžės
Ar tikrai vežate tik vieną dėžę iš Londono?
Taip, tikrai vežame ir vieną dėžę, tik čia atsiranda tas „bet“, kurį visi pamiršta paminėti. Vienos dėžės pervežimas iš Londono į Kauną dažniausiai nėra toks pigus, kaip atrodo, nes vis tiek reikia ją paimti, sutvarkyti dokumentus, sudėti į bendrą krovinį, atvežti iki terminalo ar sandėlio. Jei dėžė maža, kartais paprastesnis kurjeris. Jei sunki, trapi ar didelė – tada jau kalbamės normaliai.
Kada rinktis lankstus daiktų pervežimas iš UK bet kokiam kiekiui, o kada pigiau siųsti paštu?
Jei turite lagaminą, knygų, drabužių, mažą televizorių ar porą dėžių, pašto/kurjerio variantas gali būti greitesnis. Bet kai daiktai sunkūs, gabaritiniai, trapūs arba jų jau daugiau nei 3–4 vietos, tada toks pervežimas dažniausiai prasmingesnis. Ypač kai reikia ne tik „nusiusti“, bet ir paimti iš namo, saugiai supakuoti, atvežti į duris Lietuvoje. Čia ir prasideda normalus daiktų gabenimas iš Jungtinės Karalystės.
Ar galima atvežti sofą, dviratį ir tris lagaminus kartu?
Galima, tik reikia iš ankarto pasakyti matmenis ir svorį, o ne rašyti „na, tokia normali sofa“. Sofos būna labai nenormalios. Dviratis irgi gali būti su akumuliatoriumi, o tada reikia žinoti, ar jis elektrinis. Tris lagaminus sudėti lengva, bet jei vienas sveria 32 kg, vairuotojas gali net nepakelti. Todėl geriau siųsti nuotraukas, matmenis, adresus. Tada bent jau galima pasakyti ne iš piršto.
Kiek vietos reikia palikti sandėliui?
Jei kalbam apie dalinį krovinį, tai vietos reikia tiek, kiek užima jūsų daiktai, plius šiek tiek oro aplinkui. Nes viskas turi tilpti, bet negali būti sutrinta. Mažai siuntai dažniausiai užtenka 0,3–0,8 kubinio metro, o baldams, buitinei technikai ar didesnei virtuvei jau reikia žiūrėti atskirai. Kartais klientas sako „tik keli daiktai“, o atvažiavus matom dviratį, du čiužinius ir dėžę su stiklu. Nu, tada jau kita daina.
Ar telpa studentų daiktai iš Mančesterio?
Studentų daiktai iš Mančesterio, Liverpulio, Leeds ar Birmingham dažniausiai telpa, nes jie būna dėžėse, maišuose, lagaminuose. Problema prasideda tada, kai prie to pridedamas dviratis, mini virtuvė, mažas stalas ir „tik vienas didelis krepšys“. Reali situacija: mergina rašė, kad vešis vieną lagaminą, o atvykus buvo dar penki maišai ir katės nešyklė. Gerai, kad perspėjome anksti, kitaip būtų gavęsi chaosas.
DUK: lankstus daiktų pervežimas iš UK bet kokiam kiekiui ir kaina nuo Londono iki Vilniaus
Kodėl kaina už tą patį maršrutą skiriasi?
Nes „tas pats maršrutas“ dažniausiai nėra tas pats. Londonas iki Vilniaus – viena kaina, o Londono centras su sunkiu įvažiavimu, liftu penktame aukšte be lifto ir siunta penktadienį – jau kita. Dar įtakos turi kuro kaina, perkėlimas per La Manšą, muitinės eilės, vairuotojų grafikai. Kartais pigiau, kai sunkvežimis grįžta į Lietuvą ir turi vietos. Kartais brangiau, nes laisvos vietos tiesiog nėra.
Kiek realiai kainuoja pervežimas iš UK į Kauną?
Sunkus klausimas, nes be matmenų tai būtų spėlionės. Mažam kiekiui, pavyzdžiui, 1–3 dėžės, galima matyti orientyrą nuo 80–180 svarų, priklausomai nuo svorio ir paėmimo vietos. Didesnei siuntai, tarkim, 2–4 kubiniai metrai, kaina gali šokti iki 300–700 svarų. Jei reikia baldų išardymo, pakavimo, sandėliavimo ar pristatymo į atokesnį kaimą prie Marijampolės, tada skaičiuojama atskirai.
Ar galima gauti fiksuotą kainą?
Galima, bet tik tada, kai viskas aišku. Fiksuota kaina neveikia pagal principą „parašysiu mažiau, o paskui pridėsiu dar sofą“. Jei matmenys, svoris, adresas, aukštas, liftas ir daiktų pobūdis žinomi, tada taip, galima sutarti. Jei vėliau atsiranda skalbimo mašina, kuri nebuvo sąmatoje, kaina keisis. Tai ne noras „prisidurti“, o realybė: svoris, tūris ir rizika išaugo.
Kiek trunka kelionė iš Birmingamo iki Vilniaus?
Realistiškai – nuo 5 iki 10 darbo dienų, jei kalbam apie dalinį krovinį. Pats vairavimas trunka mažiau, bet krovinys dar turi būti sutvarkytas, sukrautas, išleistas per muitinę, iškrautas, perskirstytas. Jei viskas važiuoja tiesiai pilnu automobiliu, gali būti greičiau. Bet kai vežate vieną sofą iš Birmingamo, ji keliauja kartu su kitais daiktais. O kiti daiktai, kaip žinot, irgi turi adresus.
Ar grįžtantys sunkvežimiai iš Lietuvos padeda pigiau?
Dažnai taip. Tai vadinasi dalinis krovinys arba groupage, kai viename automobilyje keliauja kelių klientų daiktai. Jei transportas grįžta iš Lietuvos į UK arba iš UK į Lietuvą ir turi laisvos vietos, galima gauti geresnę kainą. Bet čia nėra loterijos, kur laimi kiekvienas. Vietos reikia planuoti iš anksto, ypač prieš vasarą, Kalėdas ir ilgąsias savaitgalių dienas.
DUK: pakavimas, baldai, automobiliai ir keisti daiktai
Ar reikia patiems pakuoti daiktus?
Geriausia, kad pakuotumėte patys, jei daiktai paprasti: drabužiai, knygos, indai, smulkmena. Bet jei kalbam apie stiklą, televizorių, rėmus, porcelianą ar brangesnius baldus, geriau neheroizuoti. Pakalbėkime apie daiktų pakavimo paslaugas, nes kartais 20 svarų už dėžes ir plėvelę sutaupo šimtų eurų nervams. Žinau, skamba banaliai, bet netinkamai suvyniotas veidrodis kelionėje tampa mozaika.
Kaip vežate televizorių be originalios dėžės?
Be originalios dėžės visada yra rizika, nes ekranai labai jautrūs spaudimui. Geriausia turėti заводinę dėžę, bet jei jos nėra, reikia kampų apsaugų, kieto kartono, plėvelės ir vietos automobilyje, kur niekas ant jo nestovės. Kartais televizorių tenka vežti atskirai, ne tarp dėžių. Jei ekranas didelis, pavyzdžiui, 65 coliai, verta apie tai kalbėti atvirai dar prieš užsakymą.
Ar baldus išardote vietoje?
Kai kurios įmonės išardys, kai kurios ne, o kai kurios pasakys „ai, čia paprasta“, nors visi žino, kad IKEA spinta kartais paprasta tik tada, kai ją renkate antrą kartą. Mes visada klausiame, ar baldas išardytas, ar reikia pagalbos. Jei reikia, tai įskaičiuojama arba skaičiuojama atskirai. Sraigteliai turi būti sudėti į maišelius ir pažymėti, kitaip Lietuvoje prasideda detektyvas „kur dingo ta maža metalinė plokštelė“.
Ką daryti su kvepalais, baterijomis ir daiktais su akumuliatoriais?
Čia reikia atsargiai, nes ne viską galima vežti paprastu būdu. Kvepalai, dažai, balionėliai, ličio baterijos, elektrinių dviračių akumuliatoriai – tai jau ne šiaip „daiktai dėžėje“. Nežinau 100% kiekvieno konkretaus daikto be nuotraukos ir specifikacijos, todėl geriau klausti prieš kraunant. Kartais galima, kartais reikia specialaus žymėjimo, kartais geriau nebandyti. Ypač kai tas akumuliatorius dedamas į bendrą krovininį.
Ar vežate motociklą ar automobilio dalis?
Vežame, bet motociklas, motoroleris, automobilio buferis ar variklio dalys nėra tas pats kaip dėžė su drabužiais. Reikia žinoti svorį, ar yra kuro, ar akumuliatorius paliktas, ar dalys aštrios, ar tepaluotos. Kartais reikia tvirtinimo, palečių ar specialios vietos. Jei dalys kvepia benzinu, tada jau nebe kalbam gražiai. Transporto priemonių ir autodalių pervežimas iš UK į Lietuvą visada reikalauja daugiau pasiruošimo.
DUK: lankstus daiktų pervežimas iš UK bet kokiam kiekiui, muitinė ir dokumentai
Kodėl lankstus daiktų pervežimas iš UK bet kokiam kiekiui po „Brexit“ kartais stringa?
Nes po „Brexit“ Jungtinė Karalystė nebe EL erdvėje, o tai reiškia daugiau popierizmo, muitinės procedūrų ir tikrinimų. Lankstus daiktų pervežimas iš UK bet kokiam kiekiui vis tiek veikia, tik ne taip „parašei žinutę ir viskas“. Gali stringti dėl netikslios deklaracijos, trūkstamo prekių aprašymo, vertės, EORI numerio ar tiesiog eilės Doverio/Kalė uoste. O tada visi nervinasi, nors vairuotojas stovi ne dėl savo noro.
Kokius dokumentus reikia paruošti siuntai iš Anglijos?
Pirmiausia – tikslų daiktų sąrašą, vertę, gavėjo duomenis, paėmimo ir pristatymo adresus. Jei siunčiama iš Anglijos (pataisau – iš Jungtinės Karalystės, bet visi sako Anglija), reikia muitinės deklaracijos. Asmeniniams daiktams dažnai reikia paaiškinimo, kad tai naudoti buitiniai daiktai, o ne nauja komercinė siunta. Jei dokumentai netvarkingi, muitinė gali prašyti papildymų. O papildymai reiškia laiką, kartais ir kaštus.
Ar asmeniniai daiktai apmokestinami?
Dažniausiai asmeniniai naudoti daiktai nėra apmokestinami taip, kaip naujos prekės prekybai, bet tai nereiškia, kad galima rašyti „stuff“ ir vertę „0“. Muitinė nori suprasti, kas važiuoja: drabužiai, baldai, knygos, buitinė technika, dovanos ar kažkas komercinio. Jei vežate dešimt naujų telefonų dėžučių, klausimai bus kiti. Jei kraustotės ir vežate savo seną komodą, situacija paprastesnė. Viskas priklauso nuo aprašymo ir faktų.
Ką reiškia EORI, ir ar man jo reikia?
EORI yra muitinės identifikacijos numeris, naudojamas deklaracijoms. Fiziniam asmeniui ne visada jo reikia taip, kaip įmonei, bet kartais be jo arba be tinkamų duomenų procesas užtrunka. Jei siunčiate per vežėją, jis dažniausiai padeda suformuoti reikiamą informaciją. Tik nereikia manyti, kad EORI yra stebuklingas kodas, kuris panaikina muitinę. Jis tik padeda tvarkyti dokumentus. Bent jau turėtų padėti.
Ar muitinė gali sustabdyti visą krovinį dėl vienos dėžės?
Taip, gali. Ir štai čia prasideda tas nepatogus momentas, apie kurį mažai kas kalba pardavimo stadijoje. Jei vienoje dėžėje yra neteisingas aprašymas, per didelė vertė, draudžiamas daiktas ar komercinė siunta be dokumentų, gali kilti problemų visam automobiliui arba bent daliai krovinio. Todėl sąžiningumas čia ne moralės pamoka, o praktinis dalykas. Kuo tvarkingiau surašyta, tuo mažiau visi laukia prie muitinės.
DUK: realios problemos, rizikos ir kaip pasiruošti, kad niekas neišprotėtų
Ką daryti, jei vairuotojas vėluoja dvi dienas?
Pirmiausia – nerašyti jam kas penkias minutes „kur jūs?“, nes tai nepadės. Reikia klausti, kodėl vėluojama: muitinė, mechaninė problema, eilė perkėlime, ankstesnio kliento iškrovimas? Normalus vežėjas turi paaiškinti situaciją, o ne dingti. Realus atvejis: dėl audros perkėlimas vėlavo beveik parą, o klientas jau buvo pasiruošęs palikti blogą atsiliepimą. Bet po skambučio viskas susitvarkė.
Ar įmanoma, kad daiktai atkeliaus sugadinti?
Įmanoma, nors geras vežėjas daro viską, kad taip neatsitiktų. Pakavimas, tvirtinimas, krovinio išdėstymas, draudimas, nuotraukos prieš pakrovimą – visa tai mažina riziką. Bet transportas nėra sterili laboratorija. Keliai, staigus stabdymas, drėgmė, kiti kroviniai, žmogaus klaida – šitie dalykai egzistuoja. Todėl vertingi daiktai turi būti deklaruojami, o dėl brangesnių siuntų verta pasidomėti krovinių draudimu.
Kodėl kai kurios įmonės siūlo neįmanomai pigiai?
Nes kartais jos tiesiog nemoka visų kaštų, kartais vėliau „pamiršta“ paminėti papildomus mokesčius, o kartais pasiūlymas yra masalas. Jei kažkas siūlo pervežimą iš Londono į Vilnių už tokią kainą, kuri nepadengia kuro ir perkėlimo, klauskite, kur čia triukas. Geros įmonės nesigėdija paaiškinti kainos. Blogos dažniausiai meta tokia kaina į Facebook ir dingsta, kai prasideda dokumentai.
Kaip pasitikrinti vežėją prieš pavedant pinigus?
Patikrinkite įmonės kodą, adresą, telefoną, atsiliepimus ne tik Google, bet ir socialiniuose tinkluose. Pažiūrėkite, ar žmonės rašo apie realius maršrutus, ar tik „viskas super“ be detalių. Paprašykite sąmatos raštu, kur būtų matomi matmenys, kaina, terminai, kas įskaičiuota. Jei prašo visos sumos į privačią sąskaitą be sutarties – raudona vėliava. Žinau, kad visi skuba, bet pinigai vis tiek jūsų.
Ką daryčiau kitaip, jei rytoj kraustyčiausi pats?
Pirmiausia – viską iš anksto nufotografuočiau ir surašyčiau. Antra, nedėčiau brangių, trapių ir dokumentų į vieną didelę dėžę. Trečia, nebūčiau per daug kuklus ir pasakyčiau tikrą kiekį, o ne „gal dar pora maišų“. Ketvirta, palikčiau rezervą laiko, nes pervežimas iš UK į Lietuvą retai vyksta pagal gražiausią planą. Ir penkta, rinkčiausi ne pigiausią, o tą, kuris aiškiai atsako į klausimus.
Išvada
Lankstus daiktų pervežimas iš UK bet kokiam kiekiui veikia tada, kai viskas pasakyta aiškiai: kiek daiktų, kokie matmenys, kur imama, kur pristatoma, kas yra dėžėse. Nėra blogų klausimų, yra tik neaiškūs planai, kurie vėliau brangiai kainuoja. Jei norite vežti sofą, studento daiktus, baldus ar kelias dėžes iš Londono, Mančesterio ar Birmingamo, geriausia pradėti nuo nuotraukų ir sąžiningo sąrašo. Tada bent jau žinosime, su kuo dirbam.