Vežame 24 metus
+370 606 04300

+4456 0156 4237

Skambink kasdien 8-22 val.

Kiekvieną dieną vežam į Angliją ir iš Anglijos krovinius, perkraustymo paslauga

Lankstumas krovinių atsiėmimo metu į Jungtinę Karalystę

Vežame kiekvieną dieną

Lankstumas krovinių atsiėmimo metu į Jungtinę Karalystę,  vežam kiekvieną dieną

Vežame nuo durų iki durų

Lankstumas krovinių atsiėmimo metu į Jungtinę Karalystę  vežam nuo durų iki durų


Artimiausi išvykimai
į Angliją:

  • • Lapkričio 18 dieną, trečiadienį, šiandien
  • • Lapkričio 19 dieną, ketvirtadienį, rytoj
  • • Lapkričio 20 dieną, penktadienį, poryt
  • • Lapkričio 21 dieną, šeštadienį, užporyt
iš Anglijos:
  • • Lapkričio 18 dieną, trečiadienį, šiandien
  • • Lapkričio 19 dieną, ketvirtadienį, rytoj
  • • Lapkričio 20 dieną, penktadienį, poryt
  • • Lapkričio 21 dieną, šeštadienį, užporyt


    • ● Vežame nuo durų iki durų.
      ● Paimame iš visos Lietuvos ir visos Anglijoje.
      ● Vežame kiekvieną savaitės dieną.
      ● Išvykstame maršrutu: visa Lietuva - Lenkija - Vokietija - Olandija - Belgija - Prancūzija - visa Anglija..
  • Keleivius vežame į Angliją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)

    Lietuva → Anglija kaina nuo 130€/130£
    Anglija → Lietuva kaina nuo 130€/130£

    Siuntas vežame į Angliją

    Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.

    Krovinius vežame į Angliją

    Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.

    Lankstumas krovinių atsiėmimo metu į Jungtinę Karalystę

    Per 20+ metų tarptautinių pervežimų mačiau visko: nuo tvarkingų sandėlių Kaune, kur viskas ant paletės ir CMR paruoštas, iki „viskas jau laukia“, nors krovinys dar stovi gamybos цехе. Lankstumas krovinių atsiėmimo metu į Jungtinę Karalystę nėra gražus žodis reklamoje, o kasdienė praktika. Kartais reikia keisti laiką, kartais maršrutą, kartais net vairuotojo nuotaiką. Aišku, ne visada gražiai.

    DUK

    Krovinių atsiėmimo lankstumas į Jungtinę Karalystę – kas tai reiškia praktiškai

    Čia nėra jokios magijos. Lankstumas reiškia, kad galima derinti atsiėmimo langą, vairuotojo atvykimą, pakrovimo eiliškumą, dokumentus ir net kelto laiką, jei kas nors pasikeičia paskutinę valandą. Bet, svarbu, lankstumas nereiškia, kad viskas įmanoma be kainos. Vairuotojas turi darbo laiko taisykles, keltas turi grafiką, o Doverio eilė kartais gyvena savo gyvenimą. Būtent todėl geri pervežėjai iš anksto klausia: kur krovinys, kas jį pakraus, ar yra šakutinis, ar CMR sutampa su realybe.

    Kodėl lankstumas krovinių atsiėmimo metu į Jungtinę Karalystę toks svarbus?

    Nes realybėje kroviniai retai elgiasi taip, kaip planas ekselyje. Vienas klientas Vilniuje sakė, kad 20 paletžių stovi prie rampos, o atvažiavus paaiškėjo, kad pusė dar dažosi, kita pusė be etikečių. Jei vairuotojas negali palaukti ar grįžti kitą dieną, prasideda chaosas. Lankstumas krovinių atsiėmimo metu į Jungtinę Karalystę leidžia perstatyti grafiką, nepalaužiant viso maršruto. Bet aš visada sakau: derinti galima, meluoti negalima. Jei krovinys nebus paruoštas, reikia sakyti iškart.

    Ar galite atvykti kitą dieną, jei sandėlis vėluoja?

    Dažniausiai taip, bet ne visada be pasekmių. Jei tai grupinis krovinys, o vairuotojas turi dar tris atsiėmimus Lietuvoje, vienas vėlavimas gali sugadinti visą grandinę. Jei tai atskiras FTL reisas į Londoną ar Birmingamą, persikelti paprasčiau. Reikia žiūrėti, ar nėra keltų laiko, vairuotojo poilsio režimo, muitinės deklaracijų terminų. Aš ne kartą mačiau, kad „tik viena valanda“ virsta visa diena, ypač kai sandėlyje trūksta krautuvo.

    Ką daryti, kai krovinys dar nėra ant paletės?

    Pirma, stabdyti vairuotoją nuo tuščio laukimo, jei įmanoma. Antra, tikrinti, ar krovinys telpa į planuotą transportą. Trečia, susitarti, kas krauna: klientas, pervežėjas ar samdomi pakrovėjai. Jeigu krovinys nėra ant euro palečių, gali prireikti diržų, kampuočių, papildomo tvirtinimo. Kartais net tenka perskaičiuoti vietą tentiniame furgone. (Tiksliau – ne visada viskas telpa taip, kaip atrodo brėžinyje.)

    Ar galima imti krovinius iš kelių vietų Lietuvoje?

    Taip, galima, ir tai gana dažna praktika. Pavyzdžiui, dalis prekės Vilniuje, dalis Kaune, dar kažkas Klaipėdos uoste. Tada reikia aiškaus maršruto: Vilnius–Kaunas–Klaipėda–keltas–Doveris arba atvirkščiai. Kiekvienas papildomas sustojimas kainuoja laiko, o laikas reiškia pinigus. Jei vienas siuntėjas vėluoja 40 minučių, kiti du jau laukia. Todėl maršrutai turi būti suderinti ne „kaip nors“, o pagal realius langus.

    Kas nutinka, jei vairuotojas atvyksta, o durys užrakintos?

    Tada prasideda tas nemalonus skambinimo etapas, kur visi ieško atsakingo žmogaus. Vairuotojas stovi, skambina, rašo, o laikas eina. Daugelis sutarčių numato laukimo laiką, pavyzdžiui, 1–2 valandos įskaičiuotos, toliau mokama papildomai. Bet praktiškai sunku viską išsireikalauti, ypač kai klientas mažas ir „tik draugų rekomendacija“. Todėl prieš atsiėmimą visada prašau kontakto žmogaus, kuris realiai gali atrakinti duris, ne tik buhalterijos el. pašto.

    CMR, EORI, eksporto deklaracija ir krovinių žymėjimas

    Dokumentai atrodo nuobodu, kol nepradeda spausti laikas. Kroviniui į Jungtinę Karalystę reikia ne tik CMR, bet ir teisingų duomenų: siuntėjo, gavėjo, prekių aprašymo, kiekio, svorio, pakuočių skaičiaus. Po „Brexit“ situacija pasikeitė, todėl eksporto ir importo procedūros nebėra toks paprastas dalykas kaip anksčiau. Jei CMR parašytas „įvairios prekės“, o muitinėje reikia konkretaus aprašymo, gali kilti klausimų.

    Ar CMR turi būti paruoštas iki vairuotojo atvykimo?

    Geriausia, kad taip. Vairuotojas nėra dokumentų redaktorius, nors kartais tenka gelbėti situaciją. CMR turi atitikti faktinį krovinį: kiek palečių, kiek kilogramų, koks krovinio pobūdis, kas pakrovė, kas iškrovė. Jei dokumentuose yra klaida, ji gali išlįsti Doverio terminalo aikštelėje, kai visi jau pavargę ir niekas nebenori aiškintis. Ypač svarbu, kad gavėjas Anglijoje matytų tą patį, ką matote jūs.

    Ką reiškia EORI ir ar klientas privalo jį turėti?

    EORI yra ekonominės veiklos vykdytojo registracijos ir identifikacijos numeris, reikalingas muitinės procesams. Jei eksportuojate komercinį krovinį į Jungtinę Karalystę, dažniausiai be EORI neapsieisite. Kartais klientai sako: „Mes jau siuntėme draugui į Mančesterį be nieko.“ Gal ir siuntė, bet draugo siunta ir komercinis krovinys nėra tas pats. Aš ne esu muitinės brokeris, todėl tokiais klausimais geriau tikrinti su specialistu, bet patirtis rodo, kad dokumentai turi tvarkytis iš anksto.

    Ar eksporto deklaracija visada būtina kroviniams į UK?

    Komerciniams kroviniams dažniausiai taip, nes Jungtinė Karalystė jau nėra ES muitų teritorijos dalis. Bet čia reikia atsargumo: deklaracijos tipas priklauso nuo prekės, vertės, tiekimo sąlygų, eksportuotojo statuso. Negaliu pasakyti 100%, kad kiekvienam atvejui galioja tas pats sprendimas. Mačiau situacijų, kai deklaracija buvo paruošta, bet prekių kodas neatitiko faktinio aprašymo. Tai atrodo smulkmena, kol muitinė pradeda klausti.

    Kaip teisingai žymėti krovinį prieš atsiėmimą?

    Etiketės turi būti matomos, tvirtos ir neklystančios. Jei vežate į Londoną, bet ant dėžės parašyta „Bristol“, vairuotojas tikrai nesidžiaugs. Reikia nurodyti gavėją, užsakymo numerį, palečių skaičių, svorį, jei reikia – „fragile“ ar „this side up“. Bet nepersistenkite su lipdukais: per daug popieriaus krenta, o tada sandėlio darbuotojai vėl ieško, kur kuri dėžė. Praktiškai geriausiai veikia paprastas žymėjimas ir vienas atsakingas žmogus.

    Kas atsakingas, jei dokumentai nesutampa su kroviniu?

    Atsakymas paprastas, bet nepopuliarus: tas, kas pateikė neteisingus duomenis. Jei klientas pasakė 12 palečių, o realiai yra 16, problema ne vairuotojo. Jei svoris nurodytas 800 kg, o realiai 1400 kg, transportas gali netikti. Dokumentai ir realybė turi susitikti bent jau CMR puslapyje. Blogiausia, kai visi sako „kažkas tai sutvarkys“. Paprastai tas „kažkas“ būna vairuotojas kelyje prie Calais.

    Maršrutas Lietuva–Doveris–Londonas ir realūs terminai

    Lietuva–Jungtinė Karalystė nėra maršrutas „ryte pasiėmėm, vakare atvežėm“. Reikia skaičiuoti kelionę iki Vokietijos, Olandijos ar Belgijos, keltą per Lamanšą, galimas eiles Doverio uoste, iškrovimo langą Anglijoje. Gerai sudėliotas planas leidžia turėti rezervą. Blogai sudėliotas planas laukia pirmo gedimo, oro sąlygų ar sandėlio vėlavimo.

    Kiek realiai trunka krovinių atsiėmimas Lietuvoje ir kelionė į Angliją?

    Jei viskas tvarkinga, atsiėmimas Lietuvoje gali užtrukti 1–3 valandas. Tada kelionė iki Zeebrugge arba Calais dažniausiai užima apie dieną, priklausomai nuo starto miesto. Keltas, iškrovimas, kelias iki Londono – dar kelios valandos. Realiai nuo Kauno iki Londono kartais gaunasi 36–48 valandos, jei nėra didelių trikdžių. Bet žiemą, audrų metu arba per šventes, terminai lengvai išsipučia.

    Ar galima rinktis keltą per Doverį arba tunnelį?

    Taip, galima, tik kainos ir rizikos skiriasi. Keltas dažniausiai suprantamesnis mažesniems vežėjams, bet oras gali viską sugadinti. Tunelis greitesnis ir stabiliau atrodo grafike, tik ne visada pigesnis. Kai kurie klientai nori „kad tik greičiau“, kiti skambina po pirmos sąskaitos ir klausia, kodėl taip brangu. Mano patarimas: sprendimą reikia priimti pagal krovinio vertę, terminą ir gavėjo reikalavimus, ne vien pagal pigiausią variantą.

    Kodėl Doverio eilės vis dar gali sugadinti grafiką?

    Nes Doveris yra siaura vieta, o srautai dideli. Net jei popieriai tvarkingi, eilė gali stovėti dėl oro, muitinės patikrinimų, švenčių ar tiesiog didelio automobilių skaičiaus. Esu matęs, kad vairuotojai laukia kelias valandas, o kartais ir ilgiau. Todėl į grafikus reikia dėti rezervą. Jei klientas nori pristatymo „rytą 8 valandą Londono centre“, o krovinių atsiėmimas Lietuvoje vėluoja, stebuklų nebus.

    Ar geriau vežti tiesiai ar per grupinį sandėlį?

    Tiesioginis FTL reisas yra paprastesnis: pasiėmė, išvažiavo, pristatė. Grupinis LTL variantas gali būti pigesnis, bet reikia sandėliavimo, konsolidavimo, papildomų dokumentų. Jei krovinys nedidelis, pavyzdžiui, 3–6 paletės, grupinis gabenimas dažnai turi prasmės. Jei krovinys jautrus terminui arba brangus, tiesioginis transportas saugesnis. Čia vėl grįžtame prie to paties: pigiau ne visada reiškia ramiau.

    Ką daryti, jei gavėjas Anglijoje keičia iškrovimo adresą?

    Pirma, tikrinti, ar tai įmanoma pagal vairuotojo darbo laiką ir maršrutą. Antra, žiūrėti, ar naujas adresas nėra per toli nuo Londono, Mančesterio ar Birmingamo. Trečia, patikrinti, ar dokumentai nurodo seną adresą. Jei keičiasi gavėjas arba pristatymo vieta, kartais reikia koreguoti CMR arba pridėti pastabą. Ne visada tai sudėtinga, bet „persiųskite ten pat, kur draugui“ nepraeis.

    Lanksčios kainos, laukimo laikas ir lankstumas krovinių atsiėmimo metu į Jungtinę Karalystę

    Kainodara čia dažnai atrodo paprasta tik sąmatoje. Klientas mato „Lietuva–Anglija“ ir mano, kad tai viena suma. Iš tikrųjų joje yra kelionė, keltas, vairuotojo laikas, laukimas, dokumentai, rizikos rezervas. Kiekvienas papildomas atsiėmimo langas gali keisti kainą. Ir taip, kartais klientai nepatenkinti, bet tada reikia ramiai parodyti, kas realiai įvyko.

    Kiek paprastai kainuoja lankstumas krovinių atsiėmimo metu į Jungtinę Karalystę?

    Jei kalbame apie papildomą lankstumą, pvz., persikėlimą kitai dienai arba laukimą sandėlyje, tai gali būti nuo 50 iki 250 eurų už paprastesnį atvejį. Jei reikia keisti visą maršrutą, keltą ar vairuotojo grafiką, kaina gali augti iki 400–800 eurų ir daugiau. Kiekvienas atvejis skirtingas. Vairuotojo laukimas po įskaičiuoto laiko dažnai skaičiuojamas 30–60 eurų už valandą, bet tai priklauso nuo sutarties.

    Ar laukimas sandėlyje visada apmokamas?

    Teoriškai taip, jei viršijamas sutartas laikas. Praktiškai ne visada pavyksta tai gražiai išsirašyti, ypač dirbant su mažais klientais. Vairuotojas gali palaukti valandą, nes kitaip krovinys liks neįkeltas. Bet jei laukimas tampa dviem dienom, tai jau ne paslauga, o nuostolis. Todėl prieš atsiėmimą reikia aiškiai parašyti: viena valanda įskaičiuota, toliau mokama. Paprasta, bet daugelis to neperskaito.

    Kodėl kaina gali pasikeisti po užsakymo?

    Nes pasikeičia sąlygos. Klientas užsakė vieną paletę, o atvažiavus jos trys. Buvo prašyta atsiimti Vilniuje, o paskui paaiškėjo, kad reikia dar Šiauliuose. Planuotas keltas per Calais, bet dėl audros perkeltas į kitą dieną. Kiekvienas toks pokytis turi kainą. Kartais ji maža, kartais nemaža. Blogiausia, kai klientas sako: „Bet mes gi tik truputį pakeitėm.“ Truputį logistikoje dažnai reiškia daug.

    Ar galima gauti fiksuotą kainą visam maršrutui?

    Fiksuotą kainą galima gauti fiksuotoms sąlygoms. Jei krovinys, adresas, laikas, dokumentai ir pakrovimo būdas nesikeičia, tada taip. Bet jei pradedama keisti viską kelyje, fiksuota kaina virsta gražiu prisiminimu. Todėl sąmatoje reikia nurodyti, kas įeina: atsiėmimas, kelionė, keltas, standartinis laukimas, CMR. O kas neįeina: papildomas sandėliavimas, ilgas laukimas, adresų keitimas, muitinės problemos dėl kliento klaidos.

    Ką reiškia „atviros datos“ krovinių atsiėmime?

    Atviros datos reiškia, kad klientas dar nežino tikslios paruošimo dienos, bet nori rezervuoti transportą. Tai įmanoma, tik reikia rezervuoti su rezervu. Pavyzdžiui, tarkime, kad krovinys bus paruoštas trečiadienį arba ketvirtadienį. Tada vežėjas turi laikyti vietą, o tai kainuoja. Jei data neaiški ilgiau nei kelias dienas, geriau derinti konkrečiau, kitaip visi pradeda spėlioti. O spėliojimai logistikoje brangiai kainuoja.

    Ar pigesnis vežėjas visada blogesnis pasirinkimas?

    Ne visada, nors kartais taip būna. Yra mažų vežėjų, kurie dirba sąžiningai ir labai gerai. Bet yra ir tokių, kurie pasiima užsakymą, o paskui ieško pigesnio pavaduotojo trečiajame grandyje. Tada jūs manote, kad kalbate su vienu, o krovinį veža visai kitas. Todėl žiūrėkite ne tik į kainą, bet ir į atsakymų kokybę, draudimą, CMR tvarką, vairuotojo kontaktą. Pigiausias variantas kartais brangiausias, kai reikia spręsti problemas.

    Rizikos, draudimas ir kada reikia papildomo rezervo

    Krovinys į Jungtinę Karalystę keliauja ilgai, todėl rizikų daugiau nei vietiniame pervežime. Gali būti vėlavimas, pažeidimai, neteisingi dokumentai, oro sąlygos, sandėlio chaosas. Draudimas nepadengia visko, ypač jei krovinys blogai supakuotas arba neteisingai deklaruotas. Todėl rezervas nėra panika, o normalus darbas.

    Kada lankstumas tampa rizikingas?

    Kai lankstumas reiškia ne planą B, o nuolatinį planų keitimą be atsakomybės. Jei kiekvieną dieną keičiasi adresas, krovinio kiekis, dokumentai ir kontaktinis asmuo, rizika auga. Vairuotojas negali būti be galo lankstus, nes turi darbo ir poilsio laiką. Keltas taip pat neturi begalinio grafiko. Lankstumas veikia gerai, kai yra aiškūs ribiniai taškai: iki kada galima keisti, kiek galima laukti, kas moka papildomai.

    Ar CMR draudimas dengia visus nuostolius?

    Ne. CMR draudimas turi ribas ir sąlygas. Jis nėra stebuklinga apsauga nuo visko. Jei krovinys buvo blogai supakuotas, netinkamai pritvirtintas arba deklaruotas neteisingai, gali kilti ginčų. Be to, draudimas dažnai skaičiuojamas pagal svorį, ne pagal rinkos vertę. Todėl brangiai įrangai ar baldams reikia papildomo draudimo arba bent aiškaus vertės patvirtinimo. Klientai tai pamiršta, kol neatsitinka bėda.

    Ką daryti, jei krovinys atvyksta pažeistas?

    Pirma, fotografuoti viską prieš iškrovimą ir jo metu. Antra, pažymėti pažeidimus CMR arba pristatymo dokumentuose. Trečia, nedaryti „nieko baisaus, paskui susitarsim“, nes paskui niekas nieko neprisimena. Ketvirta, pranešti vežėjui ir draudikui nedelsiant. Penkta, saugoti pakuotę, jei įmanoma. Žinau, kad Anglijoje visi skuba, bet be įrodymų pretenzija dažnai tampa pokalbiu orui.

    Ar galima atsiimti krovinius savaitgalį?

    Taip, bet tai dažniausiai brangiau ir sudėtingiau. Sandėliai savaitgalį dirba ne visi, keltų grafikai siauresni, vairuotojams taikomos poilsio taisyklės. Jei tikrai reikia savaitgalio, reikia tai planuoti iš anksto, ne penktadienį 16 valandą. Kartais savaitgalinis atsiėmimas gelbsti visą projektą, pavyzdžiui, kai prekės turi būti Londono parduotuvėje pirmadienį. Bet tai nėra standartinis variantas.

    Kaip sumažinti chaosą prieš krovinių atsiėmimą?

    Surašykite viską į vieną lapą: adresas, kontaktas, palečių skaičius, svoris, matmenys, pakrovimo laikas, dokumentai, ar reikia šakinio. Tada patikrinkite, ar tas lapas atitinka realybę. Jei krovinys keičiasi, atnaujinkite tą patį lapą, nesukurdami penkių naujų versijų. Skamba primityvia, bet primityvūs dalykai logistikoje gelbsti dažniausiai. Ir, svarbu, nešaukite „skubiai“ ant visko, nes tada niekas nebėra skubu.

    Išvada

    Lankstumas krovinių atsiėmimo metu į Jungtinę Karalystę tikrai padeda, kai planai keičiasi, sandėliai vėluoja arba reikia derinti kelis taškus. Bet jis turi turėti ribas, kainą ir aiškią atsakomybę. Be CMR, EORI, eksporto deklaracijos, tikro krovinio svorio ir normalaus kontakto net pats lankstumas nepadės. Geriausias variantas – derinti iš anksto, sakyti tiesą ir palikti rezervą. Tada kelias Lietuva–Doveris–Londonas nebūna toks nervinis.

    Užsakyk nemokamą skambutį Perskambinsime per 3 min į bet kurios šalies telefono numerį nemokamai.


    Vykdomas užsakymas…

    Vykdomas užsakymas…
    Užsakymas priimtas!

    perskambinsime jums per 3 minutes

    Klaida!

    Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.