Lanksčios sąlygos Jūsų krovinių transportavimui iš UK

Įvadas

Dirbu tarptautinių pervežimų srityje jau daugiau nei 20 metų, todėl žinau: krovinių transportavimas iš UK atrodo paprastas tik tada, kai viskas važiuoja kaip laikrodis. Dažniausiai taip nebūna. Lanksčios sąlygos Jūsų krovinių transportavimui iš UK reiškia, kad galima derinti pakrovimo datas, adresus, dalinius krovinius, muitinės dokumentus ir galutinį pristatymą Lietuvoje be bereikalingo streso. Bet lankstumas nėra magija ir ne visada reiškia pigiau. Čia surašiau, kaip tai vyksta gyvai – su terminais, kainomis, Brexit’o popieriais ir tais atvejais, kai kažkas vis dėlto „užstringa“.

DUK: lanksčios sąlygos Jūsų krovinių transportavimui iš UK, kainos ir terminai

Čia pradedu nuo to, ką klientai klausia pirmiausia: kiek, kada ir ar galima derinti. Atsakymai ne visada gražūs, bet bent jau realūs.

Kodėl lanksčios sąlygos Jūsų krovinių transportavimui iš UK nėra tas pats kas pigiausias pasiūlymas?

Tai klausimas, kurį dažnai painioja. Pigiausias pasiūlymas gali būti fiksuota data, vienas maršrutas, jokių pokyčių ir be pagalbos su dokumentais. Todėl lanksčios sąlygos Jūsų krovinių transportavimui iš UK dažniausiai reiškia platesnį derinimą, ne tik mažą skaičių sąmatoje. Pavyzdžiui, jei pakrovimas Birmingham vėluoja dieną, blogas variantas – viskas griūva. Geresnis – vežėjas perkelia į kitą konsolidacinį reisinį. Už tai galima mokėti šiek tiek daugiau, bet kartais tai taupo nervus.

Kiek maždaug kainuoja 1 paletė iš Londono į Vilnių ar Kauną?

Viena Europinė paletė iš Londono į Vilnių ar Kauną dažniausiai juda apie 120–300 €, jei krovinys standartinis, ne per sunkus ir nereikia specialių leidimų. Iš Manchester, Leeds ar Glasgow gali būti 160–350 €, nes pirmiausia reikia nuvežti iki konsolidacijos sandėlio. Jei paletė 800 kg arba nestandartinio ilgio, kaina šoka. Dar būna pakrovimo/iškrovimo mokestis, kai nėra krautuve. Todėl man visada reikia svorio, matmenų, adreso ir ar yra rampa.

Kodėl dalinis krovinys iš UK kartais atvyksta greičiau nei pilna mašina?

Dalinis krovinys kartais atvyksta greičiau, nes jis neatsižvelgia į vieną klientą, o į tinklą. Vežėjas surenka 10–20 paletinių vietų iš UK, užkelia ant puspriekabės ir važiuoja per Doverį arba Calais. Jei viskas susidėlioja, Lietuvoje būna per 3–5 dienas. Pilnas krovinys atrodo paprastesnis, bet jei vairuotojui nėra grįžtamo krovinio, jis gali laukti arba rinktis brangesnį maršrutą. Taip, logistika kartais yra kaip dėlionė su kavos puodeliu šalia.

Ar galima derinti pakrovimą iš kelių sandėlių – London, Manchester, Birmingham?

Taip, galima derinti kelis pakrovimus, tik tada reikia aiškios tvarkos. London → Birmingham → Manchester skamba gražiai, bet realybėje kiekvienas langas, adresas ir kontaktas turi tilpti į maršrutą. Jei vienas sandėlis priima tik nuo 10:00 iki 14:00, o kitas nori išankstinio pranešimo, grafikas pasislenka. Daliniam kroviniui tai normalu. Pilnam kroviniui keli punktai dažniausiai kainuoja papildomai, nes vairuotojas praleidžia daugiau laiko. Geriausia – duoti adresus iš karto, ne po pusės sąmatos.

Koks realus terminas nuo pakrovimo iki iškrovimo Lietuvoje?

Realistiškai nuo pakrovimo iki iškrovimo Lietuvoje skaičiuočiau 3–7 dienas. Paletinis dalinis krovinys iš pietų Anglijos į Kauną gali būti 3–5 dienos, jei muitinė praeina ramiai. Iš Škotijos ar Šiaurės Velso pridėkite dieną, kartais dvi. Pilnas krovinys gali būti greitesnis, 2–4 dienos, bet tik jei vairuotojas iškarto gauna keltą ir dokumentai tvarkingi. Blogas oras Doverio pusėje gali sugadinti net geriausią planą. Beje, kava ten ne visada normali.

Dokumentai, muitinė ir Brexit’as: kas gali sustabdyti krovinius iš UK

Muitinė po Brexit’o nėra maloni vieta improvizacijai. Popieriai turi sutapti su tuo, kas fiziškai važiuoja, kitaip problema ateina greitai.

Kokius dokumentus reikia paruošti kroviniui iš Jungtinės Karalystės po Brexit’o?

Po Brexit’o reikia bent komercinės sąskaitos, prekių aprašymo, svorio, kiekio, vertės, siuntėjo ir gavėjo duomenų. Dažniausiai reikia ir eksporto/importo deklaracijos (tiksliau – muitinės deklaracijos, ne tik sąskaitos), HS kodų, EORI numerių. Jei prekės keliauja tarp įmonių, svarbu PVM statusas ir Incoterms. Vežėjas ne visada pildo deklaracijas, kai kurie tik tikrina, ar popieriai „nekvaili“. Todėl geriau dokumentus paruošti prieš pakrovimą, ne kai sunkvežimis jau stovi prie vartų.

Kas yra EORI ir ar jį turi turėti siuntėjas, gavėjas ar vežėjas?

EORI yra muitinės identifikatorius, be jo normalus komercinis importas/eksportas dažnai stringa. Jei siunčiate asmeninius daiktus, situacija gali būti paprastesnė, bet prekybai jis beveik būtinas. Gavėjas Lietuvoje dažniausiai turi savo EORI, siuntėjas UK taip pat, o vežėjas turi transporto leidimus ir CMR. Kartais klientas sako: „Mūsų buhalteris kažką turi.“ Po to paaiškėja, kad turi VAT numerį, bet ne EORI. Panašu, bet muitinėje tai ne tas pats.

Kodėl HS kodas gali sugadinti visą krovinių gabenimą iš UK?

HS kodas nusako, kas per prekė tai yra muitinei. Jei parašysite „parts“ arba „accessories“, sistema gali sustabdyti deklaraciją, nes niekas nežino, kokiam muito mokesčiui taikyti. Pavyzdžiui, automobilio detalės, elektros įranga ir plastikinės tvirtinimo detalės turi skirtingus tarifus. Blogas kodas gali atnešti papildomą PVM, muito mokestį arba dokumentų tikrinimą. Aš ne esu muitinės brokeris, todėl sudėtingais atvejais visada sakau – klauskite brokerio. Geriau paklausti prieš, nei mokėti už sandėliavimą po to.

Kas nutinka, jei prekės vertė sąskaitoje neatitinka faktinės vertės?

Čia jau prasideda nemalonumai. Jei sąskaitoje prekės vertė mažesnė nei reali, muitinė gali prašyti banko išrašų, mokėjimo įrodymų ar paaiškinimo. Jei didesnė – galite permokėti PVM ir muito mokestį. Esu matęs, kai Birmingham klientas norėjo „sutaupyti“ ir parašė mažesnę vertę; krovinys stovėjo dvi dienas, o galutinis kaštas išaugo. Tai ne tik popierinis dalykas. Netvarkinga vertė gadina visą grandinę.

Ar Šiaurės Airijos kroviniai važiuoja tomis pačiomis taisyklėmis?

Dėl Šiaurės Airijos taisyklių aš visada tikrinu iš naujo, nes ten sistema kartais keičiasi; 100% iš galvos negarantuoju. Ji nėra paprastas „UK vidus“ muitinės prasme, ypač kai prekės juda į ES. Gali reikėti papildomų deklaracijų, saugos duomenų ar specialių sąlygų maistui, augalams, chemijai. Jei maršrutas Belfastas → Dublinas → žemyninė Europa, viskas dar labiau susipainioja. Todėl Šiaurės Airijos krovinius vertinu atsargiai ir rašau sąmatą tik po dokumentų patikros.

Maršrutai, pakrovimas ir saugumas: Doveris, Calais, Rotterdamas, Lietuva

Maršrutas atrodo kaip linija žemėlapyje, bet pervežime tai gyvas organizmas: keltas, muitinė, vairuotojo valandos ir sandėlių langai.

Ar lanksčios sąlygos Jūsų krovinių transportavimui iš UK reiškia, kad galima viską keisti paskutinę dieną?

Ne, ir čia reikia būti labai aiškiems. Lanksčios sąlygos Jūsų krovinių transportavimui iš UK reiškia, kad galima derinti datas, adresus, dalinius krovinius ir dokumentus, bet ne tai, kad viskas daroma be pasekmių. Paskutinės minutės pokytis gali kainuoti papildomą laiką, sandėliavimą arba net naują keltą. Jei vairuotojas jau išvažiavo iš Leeds, o klientas sako „dabar važiuok į Glasgow“, realybė greitai susitvarko su norais. Geri vežėjai tai paaiškina prieš, ne po. Blogi tylės iki sąskaitos.

Kuris maršrutas iš UK į Lietuvą dažniausiai stabiliausias – Doveris/Calais ar keltas į Rotterdamą?

Stabiliausias maršrutas dažniausiai yra pietų Anglija → Doveris/Folkestone → Calais → Vokietija/Lenkija → Lietuva. Tai klasikinis variantas paletėms, baldams, automobiliams ir komercinėms siuntoms. Per Rotterdamą ar Zeebrugge važiuojama tada, kai taip patogiau sandėliui arba kai krovinys ateina iš šiaurės. Keltas į Nyderlandus gali būti brangesnis, bet kartais mažiau varginantis vairuotojui. Aš renkuosi ne „gražiausią liniją“, o tą, kuri mažiausiai rizikuoja vėluoti. Kartais tai atrodo keistai, bet veikia.

Kodėl kartais krovinys iš UK važiuoja per Nyderlandus, nors žemėlapyje atrodo ilgiau?

Atrodo ilgiau, nes žemėlapis nerodo muitinės, eismo, kelto vietų ir vairuotojo darbo laiko. Nyderlandai turi gerus logistikos mazgus, todėl dalinis krovinys iš UK dažnai važiuoja per Rotterdamą, tada Vokietiją, Lenkiją ir į Kauną ar Vilnių. Tai gali būti brangiau, bet leidžia sukrauti daugiau prekių į vieną reisą. Pilnam kroviniui tiesesnis maršrutas dažniausiai prasmingesnis. Bet jei reikia konsolidacijos, sandėliavimo ar papildomų dokumentų, „ilgesnis“ kelias tampa protingesnis. Logistika ne visada eina tiesia linija.

Kaip apsaugoti baldus, automobilius ar elektroniką daliniame krovinys?

Baldus reikia dėžėse, kampai apsaugoti, minkštus daiktus atskirti nuo sunkių. Automobiliui reikia nuotraukų prieš pakrovimą, raktų perdavimo akto, kartais draudimo patvirtinimo. Elektronikai svarbu, kad būtų ant paletės, aptempta plėvele ir ne šalia chemijos ar skysčių. Daliniame krovinys rizika didesnė, nes šalia juda kitų žmonių prekės. Todėl geras vežėjas visada rašo, kaip daiktai pakrauti ir kokia jų būklė. CMR pastabos nėra grožinė literatūra.

Ar verta mokėti už papildomą krovinio draudimą, kai CMR jau yra?

CMR dengia vežėjo atsakomybę, bet ji turi ribas ir išimčių. Jei baldai subraižomi dėl blogo pakavimo, ginčas gali būti ilgas. Jei automobilis gauna įbrėžimą, reikia nuotraukų, akto, kartais ekspertizės. Papildomas draudimas nėra stebuklas, bet jis duoda daugiau ramybės brangiems kroviniams. Aš jo neperšu visiems, nes kartais kaina neproporcinga. Bet vežant 8 000 € vertės įrangą ar senovinį automobilį, būtų keista jo neturėti.

Krovinių tipai: prekės, baldai, automobiliai ir daliniai kroviniai

Krovinių tipai keičia viską. Tas pats maršrutas London–Kaunas gali kainuoti skirtingai, jei vežate dėžes, sofą ar automobilį.

Ar tinka dalinis krovinys iš UK asmeniniams baldams ir buities daiktams?

Asmeniniams baldams ir buities daiktams dalinis krovinys iš UK tinka labai dažnai. Paprastai viskas sukraunama ant paletės arba į dėžes, tada važiuoja su kitais kroviniais. Svarbu sąrašas: sofa, stalas, 12 dėžių, buitinė technika ir taip toliau. Jei daiktai seni, nufotografuokite prieš išvežant. Jei yra mediena, audinys ar elektronikos likučiai, kartais reikia papildomų paaiškinimų. Nuo London iki Vilniaus tokie kroviniai važiuoja gana normaliai, tik ne visada tą pačią dieną, kaip norisi.

Kodėl automobilių gabenimas iš UK reikalauja daugiau popierių nei baldai?

Automobiliai yra jautri tema, nes jie turi VIN, nuosavybės dokumentus, kartais pirkimo sutartį ir vertę. Muitinė žiūri ne tik į transportą, bet ir į tai, ar mašina nebus „paslėpta“ komercija. Jei automobilis senesnis, gali būti registracijos, techninės būklės ar ekologinių klausimų. Jei naujesnis, svarbi kaina ir PVM. Be to, automobilis užima vietą kaip visas krovinys, todėl daliniame reise jis gali pakelti kainą kitiems. Todėl visada prašau nuotraukų ir dokumentų prieš kelto užsakymą.

Kaip vyksta komercinių prekių konsolidacija UK–LT, kai siuntos ateina iš Amazon, eBay ar tiekėjų?

Konsolidacija UK–LT veikia taip: prekės iš Amazon, eBay, tiekėjų ar mažų sandėlių surenkamos vienoje vietoje, pvz., London, Birmingham ar Manchester. Tada jos sutikrinamos, paletizuojamos, gauna CMR pozicijas ir važiuoja į Lietuvą. Tai pigiau nei siųsti kiekvieną siuntą atskirai, ypač kai turite 5–20 paletinių vietų. Reikia tik normalaus sąrašo, ne „čia viskas smulkmena“. Smulkmenos paskui tampa 300 kg ir niekas nebežino, kas kam priklauso. Apie krovinių konsolidacija UK–LT galima galvoti kaip apie bendrą stovėjimą autobuse – pigiau, bet tvarka būtina.

Kokios yra ribos daliniam kroviniui: paletės, svoris, tūris, krautuvo poreikis?

Daliniam kroviniui dažniausiai ribos yra paletės, svoris, tūris ir tai, ar galima krauti šakiniu krautuve. Standartinė Europinė paletė – apie 120×80 cm, iki 700–1000 kg, bet priklauso nuo vežėjo. Nestandartiniai ilgiai, vamzdžiai, statybinės medžiagos arba daiktai be pakuočių kainuoja daugiau. Jei sandėlyje nėra rampa, reikia tail lift arba rankinio iškrovimo, o tai kainuoja. Kartais klientas sako „tik 4 dėžės“, o jos sveria 600 kg. Todėl svoris ir matmenys nėra formalumas, jie lemia visą kainą.

Ar galima siųsti šaldytuvą, statybines medžiagas ar chemiją iš Jungtinės Karalystės?

Šaldytuvą galima, bet jis turi būti tuščias, sausas ir gerai pritvirtintas. Statybinės medžiagos dažniausiai važiuoja, jei nėra birių maišų, kurie plyšta. Chemija jau yra atskira istorija – reikia saugos duomenų lapo, pakuočių žymėjimo ir kartais leidimų. Maistas, augalai, alkoholis ir tabakas taip pat turi savo taisykles. Aš niekada nerašau „tikrai galima“ prieš pamatęs MSDS arba bent tikslų aprašymą. Tai viena tų vietų, kur pigus vežėjas gali pasakyti „važiuos“, o paskui krovinys stovės siena.

Problemos, garantijos ir kaip nesudegti ant pigių pasiūlymų

Čia be pagražinimų. Problemos būna, pinigai taip pat, o skirtumas tarp normalaus vežėjo ir chaotiško dažnai matosi jau pirmame susirašinėjime.

Kokios problemos dažniausiai atsiranda krovinių transportavime iš UK?

Dažniausiai stringa dokumentai, adresai, pakrovimo langai ir komunikacija. Vairuotojas atvyksta, o sandėlis sako, kad krovinys dar nepakuotas. Arba sąskaitoje nėra HS kodų. Arba gavėjas Lietuvoje neatidarė telefono, nes „buvo susirinkimas“. Dar būna blogai paskaičiuotas svoris, neteisingas adresas arba laukiama, kad vežėjas sutvarkys viską vietoj kliento. Ne visos problemos yra vežėjo klaida. Kai kurios prasideda dar prieš užsakymą.

Kaip atskirti normalų vežėją nuo firmos, kuri paskui prirašo mokesčių?

Normalus vežėjas klausia detalių: svorio, matmenų, prekių pobūdžio, adresų, kontaktų, ar yra rampa. Jis aiškiai parašo, kas įeina į kainą ir kas gali kainuoti papildomai. Bloga firma dažnai sako „viskas įskaičiuota“, o sąmatoje nėra terminalo, muitinės, laukimo ar konsolidacijos. Paskui ateina pridėtiniai mokesčiai, kurie atrodo kaip siurprizas. Patyręs žmogus mato skirtumą iš pirmo laiško. Jei niekas neklausia, kas yra krovinys, bėkite lėtai, bet bėkite.

Kas įvyksta, jei gavėjas Lietuvoje neatvyksta iškrauti krovinių?

Jei gavėjas neatvyksta iškrauti, prasideda laukimo laikas. Dauguma vežėjų turi nemokamą langą, pavyzdžiui, 1–2 valandas, o po to skaičiuojamas laukimo mokestis. Jei krovinys lieka mašinoje nakčiai, gali būti sandėliavimas arba grįžimo mokestis. Esu matęs, kad žmonės prašo „palikti kieme“, nors nėra kur ir nėra draudimo. Tai rizikinga. Geriau iš anksto pasakyti, kad iškrovimas bus vakare arba reikia laukti iki ryto.

Ar galima atšaukti užsakymą arba keisti pristatymo adresą po pakrovimo?

Atšaukti galima, keisti adresą irgi galima, bet ne visada be kainos. Jei krovinys dar sandėlyje UK, pokytis paprastas. Jei jis jau kelyje per Doverį, reikia tikrinti maršrutą, muitinės duomenis ir vairuotojo grafiką. Kartais adreso keitimas iš Vilniaus į Klaipėdą nėra problema, o keitimas į Šiaulius su vėlyvu langu gali sugriauti visą dieną. Todėl prašau rašyti kuo anksčiau. Žinutė „gal galima kitaip?“ po 21:00 retai baigiasi gražiai.

Kada tikrai verta rinktis pilną krovinį, o ne dalinį pervežimą iš UK?

Pilną krovinį rinkčiausi, kai turite apie 10–16 tonų, daug paletinių vietų arba prekes, kurių nenorite maišyti su svetimu kroviniu. Jis tinka statybinėms medžiagoms, dideliems baldų kiekiams, automobilių partijoms ir verslui, kuriam svarbus konkretus laikas. Dalinis krovinys geresnis, kai turite 1–10 paletžių ir galite šiek tiek derintis. Pilnas krovinys kainuoja daugiau, bet duoda kontrolę. Dalinis kainuoja mažiau, bet reikalauja kantrybės. Jei verslas auga, dažniausiai pradedama nuo dalinio, o po to pereina prie pilno.

Išvada

Jei planuojate krovinių transportavimą iš UK, pirmiausia žiūrėkite ne į mažiausią skaičių, o į tai, ar vežėjas supranta Jūsų situaciją. Lanksčios sąlygos Jūsų krovinių transportavimui iš UK turi duoti laisvę derinti datas, adresus ir krovinių tipus, bet su aiškiais ribojimais. Paruoškite dokumentus, svorį, matmenis, kontaktus ir realų iškrovimo laiką. Tada viskas tampa daug paprasčiau. Ne visada idealu, bet bent jau kontroliuojama.