Laiku pristatyti asmeniniai daiktai į UK be vėlavimų: Vadovas, kurio nerasite Google puslapiuose

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt metų. Vakar vėl telefonu skambino klientas, kuris buvo susirūpinęs, kad jo sofa nuvykė į kažkokius Aberdino miškus, nors jis gyvena Londone. Žinote, tokios situacijos yra kasdienybė. Pasakysiu tiesiogiai – norint laiku pristatyti asmeniniai daiktai į UK be vėlavimų, reikia ne tik gerų ratų, bet ir kantrybės. Po „Brexit“ viskas pasikeitė. Buvęs laisvės jausmas prie sienos išgaravo. Dabar svarbiausia ne tai, kiek kainuoja benzinas, o tai, ar teisingai užpildėte TOR formą. Jei suklysite, krovinys gali stovėti Dover’iuose savaitę. Aš čia ne tam, kad gąsdintum, o tam, kad pasaktyčiau, kaip išvengti to šlamšto, kurį matome kasdien. Rašau kaip žmogus žmogui, be jokių oficialiųjų pranešimų.

Dokumentai ir muitinės painiavos

Ar tikrai reikia TOR formos, jei vežu tik drabužius?

Žiūrėkite, dažnai žmonės galvoja, kad jei tai tik „seni drabužiai“, tai nieko nereikia. Tai yra didžiausia klaida. Muitinės UK pareigūnai dabar yra labai griežti. TOR (Transfer of Residence) forma privaloma, norint atsiskaityti su PVM ir muitais, jei persikeliate gyventi. Be jos, gali būti taikomi mokesčiai, nors daiktai ir naudoti. Yra buvę atvejų, kai žmonėms teikdavo mokėti šimtus svarų už senus batus. Geriau užpildykite šią formą iš anksto (paskubėkite su tuo, nes tai trunka), nei verksite prie sienos vėliau.

Kas nutinka, jei aš pamiršau pasiduoti vairuotojui paso kopiją?

Tai įvyksta dažniau, negu galvojote. Vairuotojas atvyksta į terminalą, o jo neturi dokumentų. Tada prasideda cirkas. Krovinys gali būti užfiksuotas kaip „neaiškus“ ir siunčiamas į sandėlį patikrai. Tai kainuoja pinigus ir, svarbiausia, laiką. Todėl visus dokumentus – paso kopijas, TOR numerį, adreso angliškai – užtikrinkite, kad yra vairuotojo rankose prieš išvykstant iš Lietuvos. Neklauskite, kodėl taip reikia, tiesiog taip yra, sistema tokia.

Ar galima keliauti to pačio automobilio keleiviu su savo daiktais?

Techniškai – taip, bet yra „bet“. Kai kurios firmos to neleidžia dėl draudimo ar taisyklių. Dažniausiai tai galima, jei tai yra „part load“, t.y. dalinis krovinys. Tada vairuotojas pasimauna keleivius papildomai už pinigus. Bet nepamirškite – jei krisite į Angliją, turite turėti vizą arba leidimą gyventi, kitaip nepraleis per kontrolę. Ir dar vienas dalykas, vairuotojai nemėgsta, kai keleiviai bando jiems mokyti važiuoti.

Kiek laiko užtrunka muitinės patikra?

Kai viskas tvarkinga, tai gali trukti porą valandų. Bet jei trūksta dokumentų ar deklaracija klaidinga – gali užtrukti ir dienų. Esu matęs, kaip dėl blogai užpildytos prekės kilmės deklaracijos mašina stovėjo tris dienas. Muitininkai turi teisę atidaryti ir patikrinti kiekvieną dėžę. Jei norite laiku pristatyti asmeniniai daiktai į UK, tikrinkite dokumentus du kartus. Tikrai geriau praleisti valandą darbe prie kompiuterio nei savaitę laukti sandėlyje.

Kas daryti, jei mano vardu pavadino kito žmogaus daiktus?

Tai gana dažna situacija, kai vežama keletas klientų vienu automobiliu. Vairuotojas gaišo laiką ieškodamas, kieno yra ši dėžė su indais. Būtinai pažymėkite kiekvieną dėžę savo vardu ir telefonu. Nekalkite tiesiog „Drabužiai“, rašykite „Petrai, virtuvės reikmenys“. Tai sutaupo laiko visiems. O jei vairuotojas užsimano, kad tai ne jūsų daiktai, gali nukeliauti į neteisingą adresą (kaip tas sofa Aberdine, apie ką kalbėjau).

Ar reikia mokėti PVM už naudotas daiktas?

Jei užpildėte TOR formą ir patvirtinate, kad gyvensite UK mažiausiai 12 mėnesių, o daiktai naudoti bent 6 mėnesius, tai PVM mokėti nereikia. Tai vadinama „relief“. Bet jei atvežate naują televizorių, kurį nupirkote prieš savaitę, tai jau bus apmokestinama. Muitinės sistemos mato viską. Buvau atvejis, kai vaikinai bandė užmaskuoti naują kompiuterį kaip seną, bet buvo užfiksuota ir bauda buvo didelė.

Kas yra EORI numeris ir ar jis man reikalingas?

Asmeniniam pervežimui EORI numeris dažniausiai nereikalingas, jei naudojate profesionalų pervežėją, kuris turi savo. Bet jei bandote tai daryti patys kaip prekės siuntą, be jo nieko neišeis. Tai toks unikalus kodas, leidžiantis prekių judėjimą. Manau, kad paprasčiau pasikviesti firmą, kuri tuo rūpinasi, nei gaišti nervus registruojantis. Sistema yra ganėtinai paina tiems, kas su ja dirba retai.

Ar galiu atsiimti daiktus iš sandėlio pats?

Taip, galite, bet tai kainuoja. Sandėliai UK moka už kiekvieną įvežtą ir išvežtą prekę (už laiką ir vietą). Jei vairuotojas negali pristatyti į duris dėl didelės mašinos, gali tekti nuvažiuoti paties. Tada reikės parodyti asmens tapatybės dokumentą ir sugebėti susikalbėti angliškai su sandėlininku. Kartais tai būna tikras iššūkis, nes ten dirba žmonės iš viso pasaulio ir ne visi supranta lietuvišką ar net aiškią anglišką akcentą.

Ką daryti, jei dokumentuose nurodyta neteisinga svorio vertė?

Jei svoris skirtumas nedidelis, dažnai praeina pro akis. Bet jei deklaravote 500kg, o yra 2 tonos, tai keliauja įraudimas. Muitinė laiko tai bandymu slėpti prekes. Geriau nurodyti daugiau, mažiau (tiek, tiek). Tikslumo čia reikia kaip ir vaistinėje. Neklauskite, kodėl taip, tiesiog sistemos taip sukonstruotos, kad netikslumas = įtarimas.

Ar saugu duoti savo asmens duomenis pervežėjui?

Žinoma, yra rizika, bet be jų niekas neišsivažiuos. Reikia rasti patikimą pervežėją. Dirbau su firmomis, kurios tiesiog parduodą duomenis, tai yra baisu. Todėl rekomenduoju ieškoti tokių, kurie turi apžvalgų arba juos pažįstate. Asmens kodas, adresas, telefonas – tai viskas, kas reikalinga deklaracijai. Deja, šiais laikais privatumas yra prabangos prekė.

Kainos ir mokesčiai: kur dingsta pinigai

Kodėl kaina pasikeitė per naktį?

Atsakymas paprastas – „Brexit“ ir kuras. Anksčiau buvo paprasta: užvažiavome, išvažiavome. Dabar reikia mokėti įregistravimus, sanitarijos kontrolę, o kuro kainos... tai atskira tema. Norint laiku pristatyti asmeniniai daiktai į UK, dabal reikia daugiau resursų. Ne veltui kainos šoktelėjo 30-40 proc. per pastaruosius metus. Aš pats nustebiu, kai žmonės sako, kad prieš metus kainavo dvigubai mažiau.

Ar yra kokios nors paslėptos mokesčiai?

Deja, yra. Dažniausiai tai „terminal handling charges“ – tai mokesčiai uoste už krovinių apdorojimą. Jų negalima išvengti, bet apie jas dažnai užmirštama pasakyti iš anksto. Taip pat gali būti mokesčiai už „congestion“ – tai kai uostas užsipildęs ir reikia mokėti už prioritetą. Viską tiksliai suskaičiuoti iš karto beveik neįmanoma, todėl visada darykite paserviso rezervą.

Kiek kainuoja pristatyti vieną dėžę?

Priklauso nuo dydžio ir svorio, bet vidutiniškai tai gali kainuoti nuo 50 iki 100 svarų už dėžę, jei tai dalinis krovinys. Jei užsakote pilną mašiną (kuriomis dažnai važinėja vairuotojai), kaina bus kita. Maždaug 1-1.5 t krovinio iš Lietuvos į Londoną gali kainuoti apie 800-1200 svarų. Skaičiai labai orientaciniai, nes viskas priklauso nuo sezono.

Ar pigiau vežti pačiam?

Teoriškai taip, jei turite didelį furgoną ir daug laiko. Bet pridėkite kuro, kelių mokesčių (Prancūzijoje ir UK brangu), viešbučių (vairuotojui reikia miegoti), maisto ir nervų. Dažniausiai išėjus taip suskaičiuoti, pačioms brangiau. O dar jei nežinote, kur užpildyti dokumentus... gali būti, kad grįšite atgal tuščiomis.

Kas labiausiai brangina pervežimą?

Nuotolis ir skubumas. Jei sakinėte „reikia rytoj jau būti ten“, tai kainos dvigubai. Logistika – tai ne stebuklas, jei norite greitai, reikia mokėti. Taip pat brangina neįprasti daiktai, pvz., pianinas ar didelė akvariumų sistema, kuriai reikia specialios įrangos. Vieną kartą vežėme didelį safyrą, tai teko samdyti specialų keltą.

Ar galima susitarti dėl mokėjimo atidėlio?

Daugelis firmų to nedaro. Mums reikia pinigų keliui ir mokesčiams. Bet jei esate ilgametis klientas, kartais galima pasitarti. Nors dabar, su šia ekonomika, visi nori gauti pinigus iš karto. Gera kredito istorija čia nieko nepadės, jei pervežėjas nemano savo rytojaus.

Kodėl kaina skiriasi priklausomai nuo miesto?

Jei reikia važiuoti į gilumą, pvz., į Škotiją ar Velsą, kaina aukštesnė. Vairuotojas sugaišta daugiau laiko, negali pasiimti kitų krovinių gražinamasis kelias. Anglija didelė, ne tik Londonas egzistuoja. Ir keliai ten vietomis... tikiuosi, niekada neteksite važiuoti į šiaurę su dideliu furgonu per sniegą.

Ar verta drausti siuntą?

Absoliučiai taip. Aš asmeniškai visada įduodu šią sąskaitą klientui. Nėra nieko blogiau, nei kai užkrenta statula arba sutepta sofa. Be draudimo, gausite nulį. Draudimo kaina yra maža, palyginti su daiktų verte. Vienas mano klientas atsisakė draudimo, kad sutaupyti 20 eurų, ir prarado visus virtuvės baldus.

Ar mokesčiai skiriasi, jei vežate iš Lietuvos ar iš Lenkijos?

Niekai ypatingo, bet geografiškai iš Lenkijos ar Vokietijos trumpesnis kelias į kalnėlę (tunnel), tad gali būti šiek tiek pigiau. Bet jei krovinys surenkamas Lietuvoje, tai pradžios taškas vis tiek čia. Skirtumas gali būti tik kuro sąnaudose.

Ar galima mokėti litais ar eurais?

Daugelis UK firmų arba vairuotojai, kuriai ten dirba, nori gauti svarus arba eurus. Lietuviškai litus (jei jie dar kur nors egzistuotų) nepriims. Geriausia susitarti dėl mokėjimo eurais, tai patogiau abiem pusėms. Banko pavedimai gali šiek tiek užtrukti, tad apie tai irgi pagalvokite.

Pakavimas ir „kaip ne daryti“

Kuo geriau supakuoti daiktus?

Klaikite, nenaudokite mažmeninės prekybos parduotuvėse parduodamų maišelių. Jie plyšta. Paimkite statybinių prekių storus maišus arba geras kartonines dėžes. Knygas supakuokite į mažesnes dėžes, kad neperneštumėte nugaros. O drabužius gali tiesiog sudėti į didesnes dėžes (arba vakuuminius maišus, tai labai taupo vietą). Vienas klientas buvo supakavęs indus į popierinius rankšluosčius... gerai, kad teko dėžė tikrinti.

Ar galiu vežti maistą?

Asmeniniam naudojimui – taip, bet ne mėsą ir pieno produktus. Muitinė gali konfiskuoti mėsos gaminius, tai griežta taisyklė po „Brexit“. Kruopščiai, dėl mėsos geriau nieko nebandyti. Knygų, makaronų, aliejaus – galima. Bet jei atvežite šimtą dešrų, gali būti laikoma prekyba.

Kaip supakuoti baldus?

Jei įmanoma, išardykite. Patalynėlės, stalai – viskas turi eiti atskirai. Tada uždenkite burbuliukine plėvele. Nenaudokite spalvotos lipnios juostos tiesiai ant baldų, nes nuplėšsite laką. Gera taisyklė: kuo daugiau apsaugos, tuo mažiau įbrėžimų. Esu matęs, kaip atvykęs tėvas pamatė savo mėgstamą spintelę su lenktu kampu... liūdna buvo vaizdas.

Ar galiu vežti alkoholį?

Taip, bet tam yra ribojimai. Negalima vežti didelių kiekių kaip verslą. Asmeniniam naudojimui tinka keletas butelių. Jei vairuotojas pamatys dešimt dėžių degtinės, jis praneš į muitinę. Ir vėlgi – mokesčiai arba konfiskavimas. Geriau nerašyti „degtinė“ ant dėžės, rašykite „stikliniai indai“, nors irgi gudruojama.

Kodėl negalima veži augalų?

Tai gana sudėtinga. Yra sąrašas leidžiamų augalų, bet jie turi būti su šaknų grynuolių (be žemės). Jei vežate vazone su žeme, tai tikrai ne. Didžioji Britanija labai bijo ligų, kurios gali patekti su augalais. Geriau palikite gėles kaimynams, nenusipirksite problemų. Vieną kartą teko išmesti gražią orchidėją, nes nesugebėjome įrodyti, kad ji nėra invazinė rūšis.

Ar saugu vežti elektroniką?

Jei tai nešiojamieji kompiuteriai ar telefonai, tai gerai. Jei didelės sterejo sistemos ar televizoriai, reikia originalių pakuočių, kad įrodytumėte, kad tai ne prekė prekybai. Be to, pridėkite nuotraukas su serijiniais numeriais. Muitinė dažnai klauso apie brangią elektroniką.

Kas daryti su pavojingais daiktais (dažai, benzinas)?

Benzino kanistrais negalima vežti be specialios leidimų. Tai yra pavojinga krovinio kategorija (ADR). Dažus gali vežti nedideliais kiekiais, jei gerai uždaryti. Negerai, jei dėžė viduje pilna dažų ir visas kambarys nudažytas. Būkite atsargūs su chemija.

Ar galiu paduoti raktus nuo automobilio kartu su daiktais?

Galite, bet geriau juos paslėpti arba duoti vairuotojui atskirai. Jei dėžė su raktais nukris į blogas rankas, problema didelė. Geriau juos padėti į mažą užsegamą maišelį ir įkišti į savo kišenę (jei keliaujat su mašina) arba atskirai.

Kuo reikėtų uždaryti dėžes?

Stipa lipnia juosta. Nenaudokite juostos, kuri nulenda po valandos. Uždarykite visus siūles. Aš pats dažnai užlipdžiu papildomą juostą viršuje, kad neišsitęstų. Pasitikėjimas savo darbu – tai pusė sėkmės. (Čia tikrai svarbu, kad dėžė neatsidarytų kelyje).

Ar reikia sąrašo turinio?

Labai praverčia. Ne tik jums, bet ir vairuotojui. Jei reikės kažką rasti greitai, ar jei muitinė klaustų, kas viduje, turėsite sąrašą. Rašykite trumpai, bet aiškiai. „10 dėžių virtuvės reikmenų“ yra geriau, nei „daiktų“.

Vairuotojai, maršrutai ir realus gyvenimas

Ar vairuotojas padės man iškrauti daiktus?

Dažniausiai taip, jei tai susitarta. Bet jis ne profesionalus kelininkas, todėl nereikia laukti, kad jis neš didelius spinteles aštuončia aukštą be liftų. Jei turi sunkų krovinį, pasamdykite kelniu darbuotojus vietoje. Vairuotojai dažnai pavargę po kelias dienas trukusios kelionės.

Kas daro vairuotojai poilsio metu?

Jie miega. Kartais valgo. Nėra jokių vakarėlių. Darbas tai sunkus. Žinote, kai mašina sustoja priešais jūsų namus vėlai vakare, vairuotojas tik nori paduoti daiktus ir miegoti. Nereikia jo kankinti kalbomis, nebent jis pats nori pakalbėti.

Kodėl vairuotojai dažnai vėluoja?

Daugelis priežasčių. Užšikimšę uostai (ypač Doveris arba Kalnų perėja), avarijos, blogas oras, arba tiesiog klientai ankstesniuose maršrutuose vėlavo. Tai lavino poveikis. Vienas vėlavimas pradeda grandinę. Todėl, jei jums sako, kad atvyks 14:00, tikėkitės tarp 12:00 ir 18:00.

Ar galiu sekti savo krovinį internetu?

Daugelis firmų siūlo tokia galimybę. Bet kartais signalas dingsta, ypač jūroje arba kalnuose. Nesijaudinkite, jei 3 valandas rodo toje pačioje vietoje. Tai ne reiškia, kad vairuotojas miegoja kavinėje. Gali būti, kad važiuoja zonoje be padengimo.

Kas nutinka, jei vairuotojas sugenda?

Tai blogiausias scenarijus. Tada firma turi siųsti kitą vairuotoją arba pervesti krovinį į kitą mašiną. Tai užtrunka. Esu matęs, kaip dėl sugedusio variklio kroviniai stovėjo Vokietijoje savaitę. Tokiu atveju laiku pristatyti asmeniniai daiktai į UK be vėlavimų tampa neįmanoma. Tai gamtos (ir mechanikos) dėsnis.

Ar vairuotojai moka kalbėti lietuviškai?

Jei darbuojate su Lietuvos firmomis – taip. Jei su tarptautinėmis – gali būti, kad kalba tik rusiškai ar angliškai. Geriausia tikrinti iš anksto. Buvau atvejis, kai vairuotojas iš Ukrainos nieko nesuprato, kai lietuviai kalbėjo apie adreso pakeitimą.

Kodėl jie važiuoja naktimis?

Norėdami išvengti spūsčių. Vakare ar naktį keliai laisvesni. Ir taip jie gali pristatyti ryte. Bet naktimis važiuoti sunkvežimiu yra pavojinga, todėl jie turi griežtai laikytis poilsio režimo.

Ar galiu pakeisti pristatymo vietą paskutinę minutę?

Galima, bet tai kainuos. Jei vairuotojas jau beveik atvykęs, o jūs sakinėte „važiuok į kitą miestą“, jis gali tiesiog atsisakyti. Reikia pranešti bent prieš dieną ar dvi. Logistika – tai šachmatai, vienas ėjimas keičia viską.

Kokios yra blogiausios vietos pristatyti UK?

Londono centras (t.y. „congestion charge“ zona) be leidimo, siauros gatvelės Škotijos kalnuose, kur nepraeina sunkvežimis. Taip pat problemos su parkavimu – jei nėra kur sustoti, vairuotojas gali tiesiog išmesti dėžes artimiausioje aikštelėje (ir nenuvažiuoti iki pat durų).

Ar vairuotojai turi drabužių keitimo vietą?

Didelėse mašinose yra lova virš vairuotojo kabos. Jie ten ir miega, keičiasi. Tai jų namas keliuose. Todėl nenuostabu, kad kartais atrodo pavargę. Jie gyvena tame furgone savaitėmis.

Kas daryti, jei vairuotojas elgiasi nemandagiai?

Skambinkite į savo pervežimo firmą. Mes turime galimybę įtakoti vairuotojus arba pakeisti juos. Bet pirmiausia supraskite – jis gali būti tik pavargęs. Nereikia šaukti iš karto. Tačiau jei jis braižo arba pažeidžia taisykles, praneškite nedelsiant.

Išvados

Viskas su šia sritimi yra dinamiška. Vakar taisyklės gali būti kitos nei rytoj. Svarbiausia norint laiku pristatyti asmeniniai daiktai į UK be vėlavimų yra pasitikėjimas ir komunikacija. Pasirinkite tuos, kurie nebijos sakyti tiesos apie galimas problemas, o ne tik žada auksinius kalnus. Aš per šiuos metus mačiau viską – nuo dėžių, kurias nuplėšė šunys, iki mašinų, užstrigusių sniego gniaužtuose. Pasiruoškite gerai, ir kelias bus žymiai lengvesnis. Sėkmės jūsų persikėlimui, tikėkimės, jūsų baldai atvyks sausai ir laiku.