perskambinsime jums per 3 minutes
Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.
Artimiausi išvykimai
į Angliją:
Keleivius vežame į Angliją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)
Lietuva → Anglija kaina nuo 130€/130£
Anglija → Lietuva kaina nuo 130€/130£
Siuntas vežame į Angliją
Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinius vežame į Angliją
Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Per 20+ metų tarptautinių pervežimų srityje esu matęs visko: dalinį krovinį įstrigusį sandėlyje prie Roterdamo ir pilną puspriekabę stovinčią Doverio eilėje naktį. Klausimas „Kuris pervežimas į Angliją geresnis: dalinis ar pilnas?“ dažnai atrodo paprastas, bet atsakymas dažniausiai slepiasi tarp paletių skaičiaus, kainos, termino ir rizikos. Jei vežate vieną-du pakuočių blokus, dalinis gali būti logiškas. Jei užpildote 10–12 paletžių arba prekės labai jautrios, pilnas dažnai ramina labiau. Bet ne visada, nes kartais klientas permoka už orą, o kartais taupo ten, kur nereikia.
Dalinis pervežimas į Angliją reiškia, kad jūsų krovinys keliauja kartu su kitų klientų kroviniais toje pačioje puspriekabėje. Paprastai kalbame apie paletes, dėžes, ryšulius ar nedidelius krovinius, kurie netraukia visos 13,6 m puspriekabės. Kroviniai surenkami sandėlyje, pavyzdžiui, Vilniuje, Kaune ar net Lenkijos konsolidacijos centre, tada eina per Calais/Dover arba keltą iš Zeebrugge. Tai LTL arba groupage. Pliusas – kaina dalijasi. Minusas – maršrutas ne visada tiesus, nes viena paletė gali būti skirta Birmingham, kita Leeds.
Pilnas pervežimas nereiškia, kad visada privalote turėti 24 paletes iki viršaus. Reiškia, kad automobilis arba puspriekabė skiriama jums, net jei joje stovi 12 paletžių. Dažniausiai pilnai užsakoma 13,6 m tentinė puspriekabė, mega arba šaldytuvas, jei temperatūra svarbi. Vežėjas atvyksta į Klaipėdą, Vilnių ar Kauną, pakrauna ir važiuoja į Londoną, Manchester, Southampton ar kitą adresą. Tai FTL. (Tiksliau – ne visada, priklausomai nuo terminalo ir mašinos tipo.)
Atsakymas trumpas: kuris pervežimas į Angliją geresnis: dalinis ar pilnas? Kai krovinių mažai, dažniausiai dalinis. Jei turite 1–4 paletes, pilnas automobilis tiesiog graužia biudžetą, nebent prekė labai skubi ar brangi. Esu matęs, kai 2 paletės medicininės įrangos važiavo pilnai, nes klientas negalėjo laukti nei dienos. Tai buvo teisinga, nors kainos klausimas graužė. Bet paprastam sandėlio papildymui ar internetinei prekybai dalinis variantas yra sveikesnis.
LTL ir FTL skiriasi ne tik raidėmis, kurios atrodo kaip kažkoks transporto slengas. LTL, arba less than truckload, reiškia dalinį krovinį. FTL, full truckload, reiškia visą transporto priemonę jums. Praktiškai skirtumas yra toks: daliniu atveju jūs laukiate, kol sandėlis surinks kitus krovinius, o pilnu atveju vairuotojas dažniausiai važiuoja pagal jūsų grafiką. Dėl to FTL lengviau planuoti, bet LTL dažnai gelbsti, kai reikia nepermokėti už tuščią vietą. Čia nėra magijos, tik vietos matematika.
Taip, dalinis krovinys keliauja su svetima preke, ir tai normalu. Jūsų paletė gali stovėti šalia vonios kambario plytelių, kavos pakuočių ar metalinių detalių. Todėl svarbu, kaip ji pakrauta, ar yra plėvelė, kampuočiai, etiketės ir ar sandėlis moka dirbti su groupage. Aš visada prašau kliento nufotografuoti pakuotę prieš atiduodant vežėjui. Jei daiktai trapūs, geriau rašyti „fragile“ ant keturių pusių, ne tik ant viršaus. Nes viršus kartais visai nėra viršus.
Mano šiurkšti riba tokia: 1–6 paletės – dalinis, 7–10 paletės – reikia skaičiuoti, 11–12 paletės – jau dažniau linkstu į pilną. Bet viskas priklauso nuo svorio, tūrio, adresų ir termino. Jei paletės nestandartinės, pavyzdžiui, 140x140 cm, vietos dingsta greičiau nei atrodo. Sandėlyje visi sako „čia tilps“, o paskui paaiškėja, kad tilpo tik ant popieriaus. Todėl siųskite ne tik kiekį, bet ir ilgį, plotį, aukštį, svorį bei ar galima krauti vieną ant kito.
Viena paletė į Londoną tikrai gali važiuoti daliniu būdu ir dažniausiai taip ir daroma. Kaina gali būti apie 180–450 eurų, jei krovinys standartinis, nesudėtingas ir nereikia lifato. Jei adresas Londono centre, reikia laiko tarpsnio, iškrovimas trunka ilgai arba reikia rankinio iškrovimo, kaina šoka. Kartais pigiau atrodo „specialus furgonas“, bet jis ne visada turi muitinės procesą sutvarkęs taip, kaip reguliarus linijinis vežėjas. Vienai paletei dalinis variantas yra logiškas, jei terminas ne dega.
Asmeniniai daiktai, baldai ir drabužiai daliniam pervežimui tinka, bet čia reikia šiek tiek blaivaus proto. Minkšti daiktai į dėžes, kojos nuo stalo nuimtos, stiklas išimtas arba labai gerai apsaugotas. Jei siunčiate seną sofą „kaip yra“, ji Anglijoje gali atrodyti taip, lyg būtų mačiusi karą. Dalinis pervežimas nėra asmeninis taksi jūsų baldams, čia sandėlis, palečių eilės, krautuvai ir kiti kroviniai. Jei daiktas brangus emocine prasme, geriau investuoti į pakuotę ir draudimą. O ne paskui rašyti piktą žinutę 23:10.
Taip, taip nutinka. Daliniame pervežime jūsų krovinys gali vėluoti dėl kito kliento dokumentų, vėlyvo sandėlio pakrovimo ar to, kad vairuotojas negavo laiko tarpsnio Manchesteryje. Esu matęs situaciją: 5 paletės iš Kauno į Birmingham turėjo būti trečiadienį, bet vienas krovinys puspriekabėje nebuvo paruoštas eksportui, todėl visi laukė. Nepatogu, bet tokia yra groupage logika. Jei terminas labai svarbus, reikia sakyti tai nuo pradžių, ne tada, kai krovinys jau stovi terminalo kampe.
Internetinei prekybai dalinis pervežimas į Angliją dažnai tinka labai gerai, ypač kai siunčiate partijas po 2–8 paletes. Galite papildyti 3PL sandėlį prie Londono, Leeds ar Nottingham, neperkant viso automobilio. Svarbu turėti gerą etikečių sistemą, nes sandėlyje niekas negalvoja kaip jūsų pardavimų vadybininkas. Jei dėžės vienodos, bet viduje skirtingi SKU, privalo būti aiškūs lipdukai ir pakavimo lapai. Dar vienas dalykas – grąžinimai. Apie juos pagalvokite anksčiau, nes grąžinimų logistika dažnai kainuoja daugiau, nei žmonės tikisi.
Mažoms siuntoms dalinis pervežimas yra vienas normaliausių sprendimų. Jei turite 2–5 dėžes arba vieną paletę, niekas sveiko proto nereikalauja samdyti viso automobilio. Sandėlis sukonsoliduos krovinį su kitais, sudės į maršrutą ir išsiųs į Angliją. Bet čia reikia žiūrėti į pakuotę, nes daliniame kelyje krovinys juda daugiau rankų. Dėžės turi būti tvirtos, užklijuotos, su lipdukais abiejose pusėse. Jei ant dėžės parašyta tik „John“, o viduje 40 kg detalių, kažkas tikrai susinervins.
Vienos paletės kaina gali svyruoti maždaug nuo 180 iki 600 eurų, o kartais ir daugiau. Pigiau būna, kai paletė standartinė, svoris normalus, adresas lengvai pasiekiamas ir nereikia lifato. Brangiau būna, kai reikia pristatyti į siaurą gatvę, laukti eilėje, iškrauti rankiniu būdu arba derinti muitinės dokumentus skubiai. Jei krovinys ADR arba šaldomas, kaina šoka dar labiau. Todėl klausimas „kiek kainuoja“ be duomenų yra kaip klausimas „kiek kainuoja mašina“ – gali būti Fiatas, gali būti sunkvežimis.
Retai, bet gali. Jei dalinis krovinys pateko į labai gerą liniją, pavyzdžiui, sandėlis jau turi pilną puspriekabę į Angliją ir jūsų paletė tiesiog „įkišama“ į maršrutą, terminas gali būti maloniai trumpas. Kita vertus, pilnas automobilis dažniausiai turi daugiau kontrolės, nes laukia tik jūsų pakrovimo ir jūsų iškrovimo. Dalinis greitis priklauso nuo konsolidacijos, muitinės ir to, ar visi gavėjai pasiruošę. Todėl aš niekada nežadu klientui „tikrai bus rytoj“, jei tai groupage.
Minimalus krovinys gali būti net viena dėžė, jei vežėjas apskritai priima tokias siuntas. Praktiškai dažniausiai kalbame apie paletes arba didesnius pakuočių blokus, nes sandėlio darbas su viena dėžute ne visada atsiperka. Jei turite 30 kg prekių, kartais kurjeris arba oro transportas gali būti paprastesnis. Jei turite 80–300 kg, dalinis pervežimas jau atrodo logiškiau. Svarbu nepamiršti, kad kaina skaičiuojama ne tik pagal svorį, bet ir pagal vietą, kurią krovinys užima.
Reguliariems siuntimams dalinis pervežimas tinka labai gerai, ypač jei kiekvieną savaitę ar dvi siunčiate panašų kiekį. Tada galima susitarti dėl fiksuoto grafiko, pavyzdžiui, krovinys priimamas antradienį, o Anglijoje iškraunamas penktadienį. Tai padeda planuoti sandėlį, pardavimus ir 3PL operacijas. Bet reikia žiūrėti, ar kiekiai neauga. Jei po pusės metų vietoj 4 paletžių siunčiate 12, gal jau laikas perskaičiuoti pilną automobilį.
Štai čia kuris pervežimas į Angliją geresnis: dalinis ar pilnas? Jei vežate visą sandėlio užsakymą, beveik visada pilnas. 12–24 paletės, didesnis svoris ar vienas gavėjas Southampton, Liverpool ar Glasgow reiškia, kad dalijimas vietos neturi prasmės. Pilnas automobilis leidžia geriau kontroliuoti pakrovimo laiką, maršrutą ir iškrovimą. Be to, mažiau kartų krovinys perkeliamas, o kiekvienas perkėlimas yra rizika. Jei klientas sako „mums reikia rytoj ryte“, aš net neklausiu gražiai.
Pilnas pervežimas atsiperka, kai delsimas kainuoja daugiau nei automobilis. Pavyzdžiui, statybinė medžiaga laukia objekto, o brigada stovi be darbo. Arba prekybininkas ruošia akciją, o lentynos tuščios. Tokiu atveju 1 400–2 200 eurų už automobilį iš Lietuvos į Angliją nėra tik transporto išlaida, tai rizikos valdymas. Jei krovinys užima daugiau kaip 10–12 paletinių vietų, skaičiavimas dažnai pasisuka pilno naudai. Bet, žinoma, reikia žiūrėti ir grįžtamąją pusę – ar tikrai viskas paruošta?
Dažniausiai pilnas krovinys yra saugesnis, nes jį mažiau perkrausto. Pakrovėte, užrakinote, CMR pasirašytas, vairuotojas važiuoja. Daliniame pervežime paletė gali būti perkelta terminaluose, pastumta krautuvu, sujungta su kitu maršrutu. Tai nereiškia, kad dalinis visada blogas – ne, tiesiog rizikos kitaip pasiskirsčiusios. Esu matęs dalinių siuntų, kurios atvažiavo idealiai, ir pilnų, kur krovis pasislinko dėl blogo tvirtinimo. Saugumą kuria ne tik automobilio tipas, bet ir pakuotė, tvirtinimas bei žmogus sandėlyje.
Kainos šokinėja, todėl tiksliai be datos ir adresų niekas rimtas nepasakys. Orientaciniai skaičiai: dalinis pervežimas 1–4 paletėms gali būti 250–900 eurų, priklausomai nuo svorio, lifato, adreso ir terminalo. Pilnas tentinis automobilis iš Lietuvos į Angliją dažnai svyruoja apie 1 400–2 400 eurų. Šaldytuvas, ADR, mega arba labai siauras iškrovimo langas kainuos daugiau. Keltas, degalai, vairuotojo laikas ir muitinės procedūros taip pat dedasi į kainą. Jei kas nors meta skaičių be duomenų, čia daugiau reklama nei logistika.
Taip, galite užsakyti pilną pervežimą ir su 18 paletžių. Tai netgi dažnai protinga, jei krovinys brangus, trapus ar turi griežtą pristatymo laiką. Bet jei 18 paletžių stovi sandėlyje be jokio termino, dalinis kartais gali būti gerokai pigesnis. Reikia žiūrėti ne tik „ar tilps“, bet ir ar verta pirkti visą vietą. Kartais klientai užsisako pilną automobilį ramybei, o paskui puse dienos važiuoja tuščias oras. Aš tokį variantą pateisinu, kai nervai ir terminas svarbesni už eurą.
Kartais dalinis pervežimas vienai paletei atrodo keistai brangus, nes kaina susideda iš daug smulkių darbų. Reikia priimti sandėlyje, pažymėti, sukrauti, paruošti eksporto dokumentus, suderinti su kitu kroviniu, perkrauti, iškrauti ir pristatyti. Jei adresas toli nuo pagrindinio maršruto, pavyzdžiui, ne Birmingham, o kažkur kaimo pusėje prie Norfolk, pridės vietinį pristatymą. Todėl 300 eurų už paletę gali būti normalu. Pilnas automobilis atrodo brangus, bet vienai paletei jo niekas nenaudos, nebent situacija ekstremali.
Realus dalinio pervežimo terminas į Angliją dažniausiai yra 4–8 darbo dienos nuo krovinio priėmimo, jei viskas su dokumentais tvarkoje. Kartais išeina greičiau, per 3 dienas, ypač kai krovinys pateko į gerą liniją. Kartais užtrunka 10 dienų, nes muitinė paprašė papildomo paaiškinimo arba gavėjas neatidarė vartų. Po „Brexit“ popierizmas nėra juokas. Jei klientas sako „o draugas vežė per dvi dienas“, atsakau, kad gal vežė, gal ne viską pasakojo.
Pilnas pervežimas iš Lietuvos į Angliją paprastai trunka 2–5 darbo dienas, priklausomai nuo pakrovimo dienos, kelto grafiko ir iškrovimo adreso. Jei pakrovimas Vilniuje pirmadienį ryte, Anglijoje galima būti trečiadienį ar ketvirtadienį. Bet Doverio eilės, audra Airijos jūroje arba trūkstamas vairuotojo laikas gali viską pastumti. Nesu 100% tikras, ar visos keltų linijos dabar naudoja tą pačią registracijos tvarką kaip anksčiau, todėl prieš užsakymą visada tikrinu konkretų maršrutą. Pilnas variantas duoda daugiau kontrolės, bet ne visagalis.
Papildomi mokesčiai slepiasi ten, kur klientai jų dažniausiai nesitiki. Lifatas, rankinis iškrovimas, laukimas viršijus nemokamą laiką, pristatymas į atokų adresą, muitinės agento mokestis, sandėliavimas, jei dokumentai vėluoja. Dar būna adresas su sunkiu privažiavimu arba laikas po 17 valandos. Todėl pasiūlyme turi būti aiškiai parašyta, kas įeina į kainą. Gerai, kai vežėjas iš karto paklausia apie Incoterms – DAP, DDP ar EXW. Dokumentai muitinei čia nėra formalumas, o pinigų dalis.
Ne, pigus pasiūlymas ne visada reiškia blogą pervežimą. Kartais maža įmonė tiesiog turi laisvą vietą grįžtamajame reise ir gali pasiūlyti normalią kainą. Bet būna ir kita pusė: pasiūlo labai pigiai, o paskui pradeda aiškinti, kad muitinė „kažkaip kitaip“, draudimas neįeina, lifatas kainuoja atskirai, terminalo mokestis ir taip toliau. Blogos įmones (turėjau omenyje įmonės) kartais išmokstama per nuostolius. Aš žiūriu ne tik į kainą, bet ir ar žmogus užduoda teisingus klausimus. Jei neklausia nieko, man neramu.
Brangiems kroviniams pilnas pervežimas dažnai yra ramesnis pasirinkimas. Ne todėl, kad dalinis automatiškai pavojingas, o todėl, kad pilnu atveju krovinys mažiau maišomas su svetimu srautu. Elektronika, medicininė įranga, brangios detalės ar prekės su griežta partijos kontrole geriau jaučiasi, kai automobilis skirtas tik jums. Žinoma, reikia CMR, tinkamo draudimo ir normalaus krovinio tvirtinimo. Jei prekės vertė didelė, neverta taupyti 200 eurų ir paskui aiškintis, kur dingo dėžė.
Tinka, ypač jei baldai dideli, nestandartiniai arba lengvai braižomi. Pilname automobilyje galima geriau parinkti tvirtinimą, išdėlioti krovinį ir neperkrauti per terminalus. Daliniu būdu baldai irgi keliauja, bet ten jie gyvena bendrabutyje su kitomis paletėmis. Jei siunčiate vitriną, stiklą, biuro įrangą ar gamybos mašiną, aš dažniau rekomenduoju pilną variantą. Čia svarbu ne tik kaina, bet ir tai, kas atsistos už įbrėžimą. O atsakymas „na, taip jau būna“ man niekada netiko.
Pilnas pervežimas nėra būtinas, kai krovinys nedidelis, terminas nekritinis ir kaina svarbiau už kontrolę. Pavyzdžiui, 3 paletės atsarginių detalių, kurios gali atvykti per savaitę, puikiai tinka daliniam variantui. Taip pat nebūtina pirkti viso automobilio, jei sandėlis Anglijoje priima lėtai ir neturi laiko tarpsnio. Kartais klientai nori pilno automobilio dėl ramybės, bet realybėje ramybę galima gauti ir kitaip – geresne pakuote, aiškiais dokumentais ir patikimu vežėju.
Šaldytiems kroviniams pilnas pervežimas dažnai tinka geriau, nes temperatūros režimą lengviau išlaikyti viename automobilyje. Reikės šaldytuvo, temperatūros žurnalų, tinkamo pakrovimo ir aiškaus grafiko. Daliniu būdu šaldytus krovinius vežti galima, bet suderinimas tampa sudėtingesnis. Jei vienas krovinys nori +4 °C, kitas +18 °C, prasideda galvos skausmas. Todėl maisto produktams, vaistams ar jautrioms cheminėms medžiagoms geriau turėti specializuotą planą, ne tik klausimą „ar telpa“.
Kartais taip, bet čia jau pradeda kištis vežėjo planavimas. Pilnas krovinys į Angliją gali būti viena kryptis, o grįžtant vežėjas ieško krovinių atgal į Lietuvą, Lenkiją ar kitur. Klientui tai dažniausiai nesvarbu, bet vežėjui tai lemia kainą. Jei grįžimas tuščias, kaina gali būti aukštesnė. Jei vežėjas turi grįžtamąjį krovinį, kartais galima gauti geresnį pasiūlymą. Tik nereikia manyti, kad kiekvienas „pigus grįžimas“ yra toks pat saugus kaip brangesnis variantas.
Daliniam pervežimui po „Brexit“ reikia komercinės sąskaitos, prekių aprašymo, HS kodų, svorio, kiekio, vertės, siuntėjo ir gavėjo duomenų. Dažnai reikia EORI numerio, eksporto deklaracijos ir importo procedūros Anglijoje. Jei vežėjas dirba su muitinės brokeriu, jis padės, bet duomenis vis tiek turi duoti klientas. Be popieriaus krovinys stovi. Tai gal skamba nuobodžiai, bet geriau 20 minučių tvarkyti dokumentus nei 3 dienas aiškintis, kodėl paletė stovi prie Tilbury. Ir taip, klaida HS kode gali kainuoti daugiau nei visas lipdukas ant dėžės.
Pilnam pervežimui dokumentai iš esmės tie patys, nes muitinei nesvarbu, ar puspriekabėje jūsų krovinys vienas, ar šalia stovi svetima paletė. Skiriasi procesas: pilnu atveju dokumentai dažniau ruošiami konkrečiai vienai siuntai ir vienam maršrutui. Daliniu atveju viename automobilyje gali būti keli CMR, kelios sąskaitos, keli gavėjai. Todėl brokeriui reikia tvarkingai atskirti krovinius. Jei dokumentai sumaišomi, prasideda linksmybės, tik ne tos, kurių norite. Pilnas pervežimas čia švaresnis, bet neautomatiškai lengvesnis.
Atsakomybė priklauso nuo Incoterms ir sutarties. Jei pardavėjas dirba EXW, pirkėjas dažniausiai rūpinasi transportu ir importo procedūra nuo gamyklos durų. Jei DAP, pardavėjas atsakingas pristatyti iki vietos, bet importas gali būti pirkėjo reikalas. DDP yra dar sudėtingiau, nes pardavėjas nori „viską sutvarkyti“, o paskui ne visada supranta mokesčius. Jei muitinė sustabdo krovinį dėl neteisingo HS kodo ar trūkstamos informacijos, kaltę reikia ieškoti ten, kas tuos duomenis pateikė. Vežėjas ne visada gali būti kaltas, nors klientui taip atrodo.
ADR kroviniai dažnai geriau tinka pilnam pervežimui, ypač jei kiekis didelis arba klasė griežta. Daliniu būdu ADR vežti galima, bet reikia tinkamo vežėjo, tinkamų dokumentų, ženklinimo ir suderinimo su kitais kroviniais. Ne kiekvienas sandėlis nori priimti pavojingą krovinį prie įprastų prekių. Jei turite 2–3 statines su chemija, dar galima galvoti apie groupage. Jei turite pilną partiją, mano nuomone, pilnas automobilis mažina galvos skausmą. Tik nepamirškite, kad ADR nėra viena klasė – jos skiriasi kaip diena ir naktis.
Siųskite vežėjui viską: matmenis, svorį, krovinių pobūdį, adresus su pašto kodais, pakrovimo ir iškrovimo laiką, ar reikia lifato, ar galima krauti vieną ant kito. Paprašykite, kas įeina į kainą, koks terminas, ar yra draudimas, kas atsakingas už muitinės duomenis. Klientai dažnai klausa tik kainos, o paskui pyksta dėl sąlygų. Prieš užsakant patikrinkite, ar įmonė turi CMR draudimą, patirties su Anglijos maršrutais ir normalius atsiliepimus ne tik iš draugų. Ir dar – jei pasiūlymas per gražus, klauskite, kur čia spąstai.
Todėl klausimas, kuris pervežimas į Angliją geresnis: dalinis ar pilnas, nėra apie tai, kas „geriau“ bendrai. Jis apie jūsų krovinių kiekį, paletes, svorį, terminą, biudžetą ir tai, kiek nervų galite leisti logistikai. Dalinis puikiai tinka mažesniems siuntiniams, kai kaina svarbesnė už greitį. Pilnas geriau saugo didesnį, brangesnį ar laiku reikalingą krovinį. Jei abejojate, atsiųskite matmenis, svorį, adresus ir Incoterms – tada galima pasakyti be spėliojimų.