Kur kreiptis dėl perkraustymo į Jungtinę Karalystę? Patirtis iš vidaus, be saldainių

Dirbu šioje srityje jau beveik ketvirtį amžiaus, ir galiu pasakyti viena – tarptautiniai pervežimai niekada nebuvo, ir ypač dabar nėra, paprasti reikalai. Kasdien susitinku su žmonėmis, kurie svajoja pradėti gyvenimą Anglijoje ar Škotijoje, bet pasimeta tarp tūkstančių pasiūlymų ir neaiškių pažadų. Dažnai kyla klausimas, kur kreiptis dėl perkraustymo į Jungtinę Karalystę, kad nebūtų nuliupti galvai. Po Breksito viskas pasidarė kur kas sudėtingiau su muitinėmis ir dokumentais, o kainos šoktelėjo į dangų. Šiame straipsnyje nerašysiu jums reklamos, o tiesiog papasakosiu, kaip tai vyksta iš vidinio pusės, su visais tais šiukšliukais, kuriuos paprastai slepia agentai.

Bendros paieškos ir įmonių pasirinkimas (ir kodėl Google visada meluoja)

Kur kreiptis dėl perkraustymo į Jungtinę Karalystę, jei nieko nebesuprantu?

Pradžiai, neskubėkite spausti "Pirmas puslapyje" Google. Dažniausiai ten iššoka tie, kurie daugiausia moka už reklamą, o ne tie, kurie geriausiai daro savo darbą. Jei klausiate, kur kreiptis dėl perkraustymo į Jungtinę Karalystę, geriausia pradėti nuo savo pažiūrų arba draugų rekomendacijų socialiniuose tinkluose. Yra firmų, kurios vežia jau dešimtmetis ir turi savo vairuotojus, o yra tarpininkų, kurie tiesiog parduoda jūsų užsakymą kitiems. Būkite atsargūs, nes jei kaina atrodo per gera, tai greičiausiai taip ir yra – jūsų daiktai gali važiuoti keliomis pervežimo firmom, o tai didina riziką, kad kažkas dings ar sulūžs.

Ar brangiau rasti pervežėją Lietuvoje ar jau Anglijoje?

Tai įdomus klausimas, ir atsakymas priklauso nuo to, kur jūsų daiktai daugiau. Jei jau esate Londone ir norite atvežti baldus iš buto Lietuvoje, gali būti, kad pigiau surasti lietuvišką firmą, kuri važiuoja tuščia atgal (taip vadinamas „backload“). Tačiau jei ieškote kur kreiptis dėl perkraustymo į Jungtinę Karalystę iš Lietuvos pusės, vietinės firmos gali būti lankstnesnės dėl išsivežimo laiko. Angliškos firmos dažnai uždirba daugiau ant vietinių pervežimų, todėl tarptautinis maršutas gali būti antraeilis dalykas, o kainos – astronominės.

Kaip atskirti normalią firmą nuo sukčiukų?

Žiūrėkite ne į svetainės dizainą, o į dokumentus. Reali įmonė turėtų turėti licenciją (jei veža daugiau nei tam tikrą svorį) ir nebijoti parodyti savo draudimo poliso. Jei susitikdamas su atstovu jis jums kalba apie tai, kad „viskas bus tvarkoje“, bet rašytinio įrašo neduoda – bėkite. Taip pat, jei reikalauja įmoką 100% iš karto, tai yra raudona vėliavėlė. Normalios firmos dažniausiai ima avansą, o likutį – atlikus darbą arba iškrovus daiktus Anglijoje (tai yra, jei jūs jau esate ten).

Ar verta klausti kaimynų ar pažįstamų?

Absoliučiai taip. Mano patirtyje, geriausi klientai ateina iš „žodžio į žodį“. Jei kaimynas sako, kad kur kreiptis dėl perkraustymo į Jungtinę Karalystę, ir duoda konkretų vairuotojo telefoną, tai dažniausiai būna saugiau nei rasti kasą per skelbimą. Tokia žiniasklaida veikia geriausiai, nes jei firmai būtų blogai, kaimynai jau būtų išpešę. Tiesa, atkreipkite dėmesį, ar kaimynas nėra tos firmos giminaitis, tai kartais nutinka.

Kada geriausia pradėti ieškoti pervežėjo?

Nenukrypstant nuo tiesos, kuo anksčiau, tuo geriau. Optimalus laikas yra maždaug mėnesis iki planuojamos datos. Jei ieškote kur kreiptis dėl perkraustymo į Jungtinę Karalystę vasaros metu (pikas), tai gali tekti laukti ir dvi savaites, kol bus laisvas vairuotojas. Nežiūrėkite į tai, kad krovinių sunkvežimiai važinėja kasdien – jie yra užimti. Vėlyvi užsakymai dažnai kainuoja dvigubai, nes tenka skubinti su kitais darbais.

Ar turiu atvykti į jų biurą ar viską galima nuotoliniu būdu?

Dabar, po pandemijos, viskas dažniausiai daroma telefonu arba per „WhatsApp“. Bet jei perkraustote didelį namą ir turite brangų baldų, asmeninis susitikimas neblogai. Galite pamatyti, ar jie tikrai turi sandėlį, ar tik biurą mieste. Yra atvejų, kai „firma“ yra tik vienas vadybininkas su nešiojamuoju kompiuteriu, o daiktus jis perleidžia kitiems. Jei abejojate, važiuokite pasidairyti.

Kainos, mokesčiai ir pinigai (kas tikrai kainuoja nervus)

Kiek vidutiniškai kainuoja perkraustymas į JK?

Sakykime tiesiai – nėra vienos kainos. Viskas priklauso nuo kiekio. Mažam butui (keliomis dėžėms ir sofai) gali tekti mokėti nuo 800 iki 1200 eurų. Dideliam namui su visais baldais skaičiai svyruoja nuo 2500 iki 5000 eurų. Taip pat labai svarbu, kur tiksliai Anglijoje važiuojate. į Londoną ar pietus patekti sunkiau dėl ULEZ mokesčių ir užstatų. Jei klausiate kur kreiptis dėl perkraustymo į Jungtinę Karalystę, būtinite paklauskite apie galutines sąskaitas, jos dažnai būna didesnės nei pradinės konsultacijos.

Ar yra paslėptų mokesčių, apie kuriuos niekas nesako?

Žinoma, yra. Dažnai firmos brangina kėlimą aukštuose namuose be lifto (tai vadinama „manual handling“). Taip pat, jei vairuotojui tenka laukti ilgiau nei valandą, nes jūs vėluojate prie išsivežimo vietos, gali būti skaičiuojamas laukimo mokestis. Dar vienas dalykas – įkrovimas į keltą (Dover-Calais ar Eurotunelis). Kartais tai įeina į kainą, kartais ne. Būtinai klauskite apie „ferry tickets“, nes ten kainos šokinėja kaip nori.

Ar galima susiderėti dėl kainos?

Galima, bet ne visada. Jei važiuojate tuščiu keliu (backload), vairuotojas gali nuleisti kainą, kad tik gautų uždarbį. Tačiau jei tai specialus reisas tik jums, vietos mažai. Dirbdamas srityje 20 metų mačiau, kaip žmonės bando derėtis iki paskutinio cento, ir tada stebisi, kai jų daiktai yra padėti paskutiniai ir sumesti ant grindų. Negerbimas vairuotojui atsiperka. Tiesa, jei turite „lankstų“ datą (pvz., galite išvykti antradienį vietoj pirmadienio), gali gauti nuolaidą.

Kokia mokėjimo tvarka paprastai būna?

Standartas yra toks: 30% avanso sutarties pasirašymo metu, likę 70% – iškrovus daiktus prieš jūsų namus Anglijoje. Taip yra saugiau jums. Jei įmonė reikalauja viską iš karto, tai didelė rizika. Yra buvę atvejų, kai žmonės sumokėjo, o vairuotojas dingęs su pinigais ir daiktais. Gerai, kai yra galimybė pasirašyti sutartį su sąlyga, kad mokėti tik tada, kai krovinys atvyksta (tai yra, jei jūs jau esate JK ir galite patikrinti).

Ar apima draudimas ir kiek jis kainuoja?

Draudimas dažniausiai nėra įtrauktas į bazinę kainą, jis būna papildomas. Jis paprastai sudaro apie 2-3% viso krovinio vertės. Bet čia yra gudrybė – perskaitykite, kas yra draudžiama. Dažnai nebus draudžiami seni antikvariniai daiktai arba daiktai, kuriuos supakote patys (ne įmonės darbuotojai). Jei laužiate brangią vazą, o dėžėje buvo parašyta „indai“, bet ne „brangi porceliano vaza“, gali būti problemų.

Ar galiu mokėti grynaisiais ar tik kortele?

Dauguma firmų dabar mėgina vengti grynųjų, ypač didelių sumų, dėl plovimo įstatymų. Banko pavedimas arba kortelės mokėjimas yra standartas. Tačiau Anglijoje kai kurie vairuotojai vis dar mėgsta grynus, nes taip lengviau apmokėti degalines ir maistą kelionės metu. Bet jei įmonė didelė ir licencijuota, grynųjų tikriausiai nepriims. Geriau pasidaryk sąskaitą.

Dokumentai, muitinė ir Brexit (nuobodžia, bet būtina dalis)

Kokius dokumentus reikia paruošti išvykdamas?

Pagrindinis dalykas – daiktų sąrašas (inventory list). Jis turi būti gana detalus, ne tik „3 dėžės su drabužėmis“. Muitininkai mėgsta tikslumą. Taip pat reikės jūsų asmens dokumento (pasą arba ID kortelės). Jei važiuojate su mašina, reikės jos techninio paso. Be to, jei perkraustote dėl darbo, rekomenduojama turėti darbo sutartį arba pakvietimą iš Anglijos įmonės, tai gali pagreitinti procesą.

Kas tas „Transfer of Residence“ (ToR) dokumentas ir ar jis būtinas?

Tai yra vienas svarbiausių dalykų, kai kalbame apie tai, kur kreiptis dėl perkraustymo į Jungtinę Karalystę legaliai. ToR01 leidžia atvežti asmeninius daiktus be muito ir PVM. Jei jo neturite, gali tekti mokėti mokesčius už viską netgi už senus daiktus. Dokumentą reikia užpildyti internetu (HMRC svetainėje). Tai nemokama, bet užtrunka laiko, gali būti, kad reikės laukti kelias dienas patvirtinimo. Nenoriu gąsdinti, bet be šio popieriaus gali būti dideli rūpesčiai sienoje.

Ar galiu vežti maistą ir alkoholį?

Čia dabar yra labai griežta. Po Breksito maisto produktų, ypač mėsos ir pieno produktų, vežti į JK iš ES be specialių leidimų draudžiama arba labai apribota. Galite pasiimti sau keletą sandėliukų, bet jei vairuotojas rastys šimtus kilogramų dešros, muitinėje viską nukonfiskuos. Alkoholio galima vežti tam tikrą kiekį (paprastai kaip turistui), bet jei tai atrodo kaip prekyba, vėlgi bus problemų. Geriau nieko nebandyti slėpti.

Kas vyksta, jei trūksta kokio nors dokumento kelyje?

Tai reali bėda. Jei trūksta ToR arba dėžės sąrašo, krovinys gali būti uždarytas sandėlyje Dover kol viskas neišsiaiškins. Tai laiko ir pinigų švaistymas (sandėlio mokestis kas diena). Mano patirtje, vienas klientas pamiršo pasirašyti sąrašą dėžės viršuje, ir vairuotojas privalėjo atidaryti visas 40 dėžių patikrai. Nenoriu būti tais vairuotojo batu, tiesą sakant.

Ar reikia deklaruoti elektroniką arba brangias priemones?

Taip, būtinai. Nešiojami kompiuteriai, telefonai, televizoriai – viskas turi būti sąraše. Muitinė turi žinoti, kad tai ne prekybinis krovinys. Jei vežate 5 naujus „iPhone“ dėžėse, gali būti įtarta kontrabanda. Naudoti daiktai paprastai nebekelia įtarimų, jei aiškiai nurodyta, kad jie naudoti (pvz., „naudotas televizorius, 3 metų senumo“).

Ar turiu būti fiziškai pasirašinėjant dokumentus muitinėje?

Dažniausiai ne. Vairuotojas arba logistikos agentas atstovauja jums pagal galiojančią sutartį. Tačiau jei kyla abejonių dėl krovinio turinio, muitininkai gali reikalauti kalbėtis su savininku telefonu arba vaizdo skambučiu. Geriau būti pasiekiamu tą dieną, kai krovinys kerta sieną. Nenukrypstant nuo temos, dabar dažnai tikrina dar geriau nei anksčiau.

Logistika, procesas ir realios situacijos (kaip tai vyksta gyvenime)

Kiek laiko trunka kelionė į Angliją?

Idealiai, tai trunka apie 3-4 dienas, t.y., išsivežimas pirmą dieną, kelionė per Europą antrą, atvykimas trečią. Tačiau realybėje gali būti ir 5 dienų. Užstrigimas prie sienos (netoli Lenkijos ar Vokietijos) yra normalus dalykas. Taip pat, jei jūsų daiktai yra dalis didelio krovinio (konsolidacija), vairuotojas turi apvažiuoti po kitus miestus paimti daiktų. Tai užtrunka. Jei skubate, pasakykite iš karto – galima rasti tiesioginį reisą (dedicated transport), bet tai kainuos brangiau.

Kas dėl pakavimo – ar turiu pats dėti į dėžes?

Galite pakelti patys, tai pigiau. Bet tada vairuotojas neatsakingas, jei viduje kažkas sulūžta (pvz., jūs blogai uždėjėt šakę). Jei norite garantijos, geriau pasirinkti įmonės pakavimo paslaugą. Jie turi specialias dėžes, antklodes, burbulus. Mano patirtis, žmonės dažnai per mažai dėžių pasiima, ir tada paskutinę minutę bėga ieškoti kartonų. Geriau leisti jiems daryti savo darbą.

Ar galiu vežti pianiną arba labai sunkų daiktą?

Galima, bet ne visiems. Standartinis kėbulas (Luton) turi keltuvą gale, bet jis iškelia tik iki 500-700 kg. Jei turite seną, sunkų pianiną, reikės specialios technikos (krautuvo) Anglijoje. Tai papildomas mokestis ir suderinimas. Ne kiekvienas vairuotojas norės kelti tokius daiktus be pagalbos, nes jei nukris, bus didelė bėda.

Kas vyksta, jei vairuotojas užstringa eismo įvykyje?

Tai dalykas, kurio visi bijo. Jei įvykia eismo įvykis, vairuotojas privalo laukti policijos ir draudimo įmonės. Jūsų daiktai gali būti perkraunami į kitą sunkvežimį. Tai užtrunka dieną ar dvi. Geriausia, kai įmonė turi draudimą „Cargo“, kuris apima ir perkrovimo išlaidas. Kartais klientai pyksta, kad vėluoja, bet vairuotojai taip pat žmonės, jiems taip pat nėra malonu sėdėti šalia sulaužyto sunkvežimio Vokietijoje.

Ar galima sekti, kur mano daiktai yra?

Didesnės firmos turi GPS stebėjimą ir gali siųsti nuorodą. Mažesnės – dažniausiai tik vairuotojo žinutėmis „esu Kaune“, „esu prie sienos“. Jei jums svarbu tikslumas, klauskite apie šią funkciją iš karto. Yra klientų, kurie skambina vairuotojui kas valandą – nedarokite to, vairuotojui reikia atsidžiaugti.

Kas dėl laiptų jei Anglijoje nėra lifto?

Anglijoje daug senų namų be lifto, o laiptai dažnai siauri ir vingiuoti. Vairuotojai turi teisę paprašyti papildomo mokesčio, jei reikia nešti daiktus rankomis trečiu aukštu. Tai vadinama „walk up charge“. Jei turite labai sunkų sofą, gali tekti išmontuoti langą. Apie tai reikia galvoti iš anksto, o ne kai sunkvežimis jau stovi prie namo.

Ar galiu siųsti dalį daiktų anksčiau, o pats važiuoti vėliau?

Taip, tai dažnai daroma. Galima išsiųsti dėžes į sandėlį Anglijoje, o pats atvykti po savaitės. Tiesa, sandėlio laikymas (storage) kainuoja. Jei nežinote kur kreiptis dėl perkraustymo į Jungtinę Karalystę ir laikymo, klauskite ar turi partnerių Anglijoje. Geriau, kad daiktai stovi saugumoje, negu lauke.

Gyvenimas Anglijoje ir smulkmenos (apie ką niekas nesako)

Ar sunku rasti adresą Anglijoje vairuotojui?

Kartais taip, ypač kaimiškose vietovėse. Angliški adresai būna keisti – vienas namas gali turėti penkis pavadinimus. Geriausia, jei galite nusiųsti „What3Words“ kodą arba Google Maps nuorodą. Vairuotojai iš Lietuvos gali nežinoti vietinių kelių ypatumų (pvz., kur negalima važiuoti sunkvežimiu dėl „width restriction“). Padėkite jiems iš anksto.

Ką daryti su senais daiktais, kuriuos noriu išmesti?

Geriau išmesti Lietuvoje. Anglijoje šiukšlių ivežimas (council waste) labai brangus. Negalima tiesiog padėti sofos prie konteinerio. Jei vairuotojas matys, kad daug daiktų yra „metamųjų“, jis gali atsisakyti juos vežti, nes jam teks važiuoti į specialią aikštelę (tip) Anglijoje, už kurį taip pat reikia mokėti.

Ar priima mokėjimus Anglijos svaromis ar turiu turėti eurų?

Dauguma lietuviškų firmų skaičiuoja eurais, bet galima susiderėti. Jei mokate iš Anglijos sąskaitos, bankas konvertuos. Geriau susitarti dėl fiksuotos sumos eurais, kad nenukristumėt dėl kursų svyravimų. O vairuotojui reikės grynųjų eurų kelionės išlaidoms (keliu mokesčiai, maistas) iki kol jis pasieks JK.

Kas dėl augintinių – ar jie gali važiuoti tame pačiame kelyje?

Augintiniai negali važiuoti kroviniame sunkvežimyje. Jie turi važiuoti specialiu transportu arba su jumis (jei važiuojate keltu arba traukiniu). Yra firmų, kurios specializuojasi tik gyvūnų pervežimu. Nesumaišykite to su baldų pervežimu. Mano pažįstamas bandė paslėpti šunį dėžėse – baisi istorija, laimė, kad muitinė nesulaikė.

Ar reikia mokėti už ULEZ (Londono zonos) mokestį?

Jeigu vairuotojas važiuoja į Londoną arba jo apylinkėse, jo sunkvežimis turi atitikti standartus. Jei neatitinka, reikia mokėti ULEZ mokestį (kas diena). Dažniausiai šios išlaidos uždedamos ant kliento. Jei gyvenate toliau nuo Londono, pabandykite rasti vietą, kur vairuotojas galėtų palikti sunkvežimį (pvz., parduotuvės stovėjimo aikštelėje) ir jums išvežti mažesniu automobiliu.

Kur kreiptis dėl perkraustymo į Jungtinę Karalystę jei viskas kažką negerai?

Jeigu įvyko incidentas – daiktai sulūžo, dingo arba vairuotojas elgiasi netinkamai – pirmiausia skambinkite įmonės vadovui Lietuvoje. Jei jie ne reaguoja, rašykite į JK prekybos kamerą (Trading Standards) arba įsigykite draudimo eksperto išvadą. Teismų keliai tarp šalių dabar yra paprastesni, bet vis tiek ilgi. Geriausia viską išsiaiškinti ramiai, bet reikalaujant.

Ar verta viską vežti ar geriau nusipirkti naujus Anglijoje?

Tai klausimas, kurį dažnai girdžiu. Brangius baldus, suvenyrus, daiktus su prisiminimais – verta. Buitinę techniką (šaldytuvą, skalbimo mašiną) – dažniausia neperžengia, nes Anglijoje skirtingi įtampų standartai (230V bet kištukai kitokie), o senos mašinos gali neveikti po ilgos kelionės vibracijos. Taip pat IKEA Anglijoje yra pigiau nei Lietuvoje (dėl PVM skirtumų anksčiau, dabar mažiau, bet vis tik). Sąskaitą apskaičiuokite patys.

Pabaigos mintys (ir paskutiniai patarimai)

Viskas su tuo perkraustymu atrodo sudėtinga tik tol, kol nepradėsite veikti. Svarbiausia yra pasirinkti ne tą, kuris pažada saulę ir mėnulį, o tą, kuris aiškiai pasako, ką ir kada darys. Tiesioginis bendravimas su vairuotoju (jei jis kalba lietuviškai) dažnai išspręža daugiau problemų nei šimtas sutarčių. Nenukrypstant nuo temos, jei dar nežinote kur kreiptis dėl perkraustymo į Jungtinę Karalystę, pradėkite nuo smulkių, vietinių vežėjų – jie dažnai dirba atidžiau nei didžiosios korporacijos. Sėkmės Anglijoje, ten oras tikrai prastas, taip kad pasiruoškite lietpalčiais, o ne tik dėžėmis.