Kuo skiriasi perkraustymo terminai iš Anglijos į Lietuvą?

Įvadas

Jei planuojate grįžti namo ar vežate artimųjų daiktus, greičiausiai pirmas klausimas būna ne „kiek kainuos“, o kada viskas bus vietoje. Perkraustymo terminai iš Anglijos į Lietuvą skiriasi ne tik nuo maršruto – Londonas, Birmingham, Manchester ar Bristol iki Vilniaus, Kauno, Klaipėdos – bet ir nuo to, ar kroviniui reikia muitinės procedūrų, ar jis telpa į dalinį reiso užpildymą, ar važiuoja atskiru autobusu. Po „Brexit“ jau nebe tas pats paprastas ES maršrutas, ir čia prasideda visos smulkmenos: popieriai, inventorius, kėlimas, laukimas, kartais nervai.

DUK

Perkraustymo terminai iš Anglijos į Lietuvą: kas juos realiai nustato

Kuo skiriasi perkraustymo terminai iš Anglijos į Lietuvą?

Skiriasi pirmiausia nuo krovinio tipo. Vienas kambarys, kelios dėžės ir dviratis gali iškeliauti per 5–8 dienas, jei pakliūna į tiesų reisą. Dviejų trijų kambarių butas dažniausiai juda per 10–18 dienų, nes reikia sujungti su kitais kroviniais. Pilnas namas, ypač su pianinu, traktoriuku ar garažo įrankiais, gali užtrukti 2–4 savaites. Čia nėra vienos datos visiems, nors kai kurios įmonės labai mėgsta ją pasakyti per greitai.

Kodėl viena įmonė sako 5 dienas, kita 18?

Nes viena kalba apie vairuotojo važiavimo laiką, o kita apie visą procesą nuo paėmimo iki iškrovimo. Penkios dienos gali būti realios, jei automobilis jau stovi prie durų Londone ir važiuoja tiesiai į Vilnių. Aštuoniolika dienų dažniau reiškia dalinį krovinį, sandėliavimą, konsolidaciją ir muitinės tvarkymą. Blogesnis variantas – kai įmonė tiesiog nori „pagražinti“ pasiūlymą. Tai matyti iš to, kad sutartyje viskas palikta miglotai.

Ar greičiau veža iš Londono, ar iš provincijos?

Paprastai iš Londono greičiau, nes ten daugiau reisų, daugiau sandėlių ir daugiau galimybių „pakišti“ krovinį į artimiausią transportą. Iš Birmingham, Manchester, Leeds ar Bristol taip pat važiuoja dažnai, bet ne visada tą pačią dieną. Jei esate mažesniame miestelyje, gali tekti laukti, kol surinks pilną mašiną iš tos zonos. Dalis klientu tai nustemba, nes žemėlapyje atstumas neatrodo didelis, o logistikoje skirtumas kartais būna nemažas.

Koks skirtumas tarp dalinio krovinio ir atskiro pervežimo?

Atskiras pervežimas reiškia, kad mašina ar furgonas imamas tik jums. Tai brangiau, bet paprasčiau: pakrovė, uždarė, nuvežė, iškrovė. Dalinis krovinys yra kaip bendra kelionė autobusu – jūsų dėžės keliauja kartu su kitų žmonių baldais. Todėl terminas priklauso ne tik nuo jūsų, bet ir nuo to, kada susirenka visa grupė. Čia galima sutaupyti, bet reikia turėti kantrybės.

Ar Brexit vis dar gadina perkraustymo terminus iš Anglijos į Lietuvą?

Taip, vis dar gadina, nors žmonės jau mažiau apie tai šneka. Anksčiau ES viduje daiktai judėjo paprasčiau, o dabar reikia inventorinio sąrašo, deklaracijų, paaiškinimų, kas yra naudojama asmeninė nuosavybė. Jei dokumentai tvarkingi, muitinė neprideda didelio laiko. Jei sąraše parašyta „stuff“ arba „boxes“, prasideda klausimai. Tiksliau – ne pati muitinė visada „gadina“, o netvarkingi popieriai.

Maršrutai ir miestai: kur greičiau, kur ilgiau

Kiek trunka Londonas–Vilnius, jei viskas tvarkingai?

Jeigu kalbame apie dalinį krovinį, realiai planuočiau apie 7–14 dienų. Atskiru furgonu galima tilpti į 4–7 dienas, bet kaina bus kitokia. Jei krovinys jau paruoštas, inventorius sutvarkytas, o vairuotojas turi langą, viskas juda gražiai. Jei reikia laukti, kol susidės pilnas automobilis, tada Londono privalumas greitai virsta paprastu eilės laukimu. Man pačiam teko matyti, kai „rytoj imame“ tapo „gal po savaitės“.

Manchester, Birmingham ar Leeds – kur greičiau sugaudyti reiso vietą?

Manchester ir Birmingham dažniausiai yra patogesni, nes ten daug lietuvių, daug sandėlių ir reguliarūs maršrutai į Lietuvą. Leeds taip pat neblogas, ypač jei krovinys keliauja per didesnes logistikos linijas. Bet jei turite tik kelias dėžes, jums gali tekti laukti, kol atsiras vieta mažesniame furgone. Čia ne miestų kaltė, tiesiog logistika mėgsta skaičius. Viena dėžė nėra maršrutas.

O jeigu kraustotės iš mažesnio miestelio?

Tada dažniausiai reikia pridėti 1–4 dienas, kartais ir daugiau. Vairuotojui gali būti nenaudinga važiuoti specialiai 120 kilometrų dėl vieno buto, nebent mokate už atskirą рейсą. Dažniau krovinys pirmiausia surenkamas į sandėlį Birmingame, Mančesteryje ar Londone, o tada važiuoja į Lietuvą. Tai normalu, tik reikia apie tai žinėti iš anksto. Nemalonumai prasideda tada, kai klientui pasakoma „imame rytoj“, o po to paaiškėja sandėliavimas.

Ar Klaipėda ar uostas keičia laiką?

Klaipėda dažniausiai yra patogesnė, kai kalbame apie didesnius krovinius, konteinerius ar jūrinę logistiką. Tačiau dauguma perkraustymų iš Anglijos į Lietuvą vyksta automobiliais per keltus. Jei krovinys eina per konteinerį, terminas gali būti 2–5 savaitės, bet kaina kartais būna geresnė dideliems kiekiams. Mažiems ir vidutiniams perkraustymams kelių transportas dažniausiai praktiškesnis. Uostas čia ne visada reiškia greičiau, tik kitaip.

Realus atvejis: kodėl klientas laukė beveik mėnesį?

Buvo toks atvejis: šeima iš pietų Anglijos turėjo pilną namą, bet šaldytuvas nebuvo paruoštas transportui, o dalis dėžių neįrašyta į inventorių. Vėliau paaiškėjo, kad viena įmonė perkrovė daiktus į sandėlį, kita laukė dokumentų, trečia „derino keltą“. Klientas manė, kad viskas vyksta viename procese, o realybėje buvo trys atskiri gabalai. Tokių istorijų būna. Ne visada dėl muitinės, dažniau dėl netvarkos.

Dokumentai ir perkraustymo terminai iš Anglijos į Lietuvą

Kokie dokumentai reikalingi daiktams iš Anglijos į Lietuvą?

Dažniausiai reikia paso arba asmens dokumento kopijos, adreso Anglijoje, adreso Lietuvoje, inventorinio sąrašo ir pervežimo dokumentų. Jei daiktai seni ir asmeniniai, paprastai taikomas lengvesnis režimas, bet vis tiek reikia parodyti, kas vežama. Kartais prašoma CMR, pakuočių sąrašo, pirkimo dokumentų brangiems daiktams. Jei nieko neturite paruošę, geriau nedaryti paskutinę naktį. Muitininkai nemėgsta chaoso, ir aš jų nekaltinu.

Kiek laiko užima muitinės patikra?

Gera patikra gali užtrukti kelias valandas, bloga – porą dienų. Dažniausiai problema ne ta, kad muitinė „sustoja“, o kad dokumentuose yra spragų. Pavyzdžiui, sąraše įrašyta „used goods“, bet nėra detalių, arba nurodyta per didelė vertė. Tada prašo patikslinimų, o kol laukiama atsakymo, krovinys stovi. Žinoma, kartais būna ir eilės, ypač prieš šventes. Tada jau niekas negali pažadėti stebuklų.

Kas yra inventory list ir kodėl jis toks varginantis?

Inventory list yra daiktų sąrašas: baldai, dėžės, buitinė technika, drabužiai, knygos, vaikų daiktai, įrankiai. Jis atrodo nuobodus, bet be jo gali prasidėti tikras galvos skausmas. Sąraše nereikia rašyti poezijos, užtenka aiškumo: „sofa, 3 boxes kitchen, washing machine, 2 suitcases“. Jei rašote tik „personal effects“, gali užtekti, bet ne visada. Aš visada prašau detaliau, nes po to niekas nenori aiškintis prie uždarytų vartų.

Ar reikia EORI, jei vežu savo baldus?

Paprastam žmogui, kuris veža savo senus baldus ir daiktus, EORI numeris ne visada yra pirmas klausimas. Dažniau svarbu tvarkingas inventorius, adresas, transporto dokumentai ir paaiškinimas, kad daiktai nenaudojami komercijai. Jei vežate prekes, pavyzdžiui, 40 televizorių ar naujus baldus pardavimui, tada prasideda kita istorija. Čia visada geriau pasitikslinti su brokeriu ar vežėju. Aš nenoriu sakyti „tikrai nereikia“, nes situacijos skiriasi.

Ar muitinė gali atidaryti dėžes?

Gali. Ir atidaro, jei mato priežastį arba jei dokumentai neatrodo aiškūs. Tai nereiškia, kad visada atidarinėja viską, bet pasiruošti reikia. Dėžės turi būti pažymėtos, sąrašas turi sutapti su tuo, kas viduje. Jei parašyta „kitchen“, o viduje randama nauja elektronika dėžutėse, klausimų bus daugiau. Geriausia brangius daiktus vežtis su čekiais arba bent nuotraukomis. Nepatogu, bet saugiau.

Įpakavimas, baldai ir pasiruošimas

Ar įpakavimas pratęsina terminus?

Taip, jei jis daromas paskutinę akimirką. Normalus įpakavimas yra dalis proceso: dėžės, plėvelė, kampai, baldų demontavimas, etiketės. Jei viskas paruošta iki mašinos atvykimo, terminas nesikeičia. Jei vairuotojas atvažiuoja, o butas dar „dabar greitai sudėliosim“, tada prarandama diena ar dvi. O kai reisas suplanuotas pagal valandas, tos valandos labai greitai tampa pinigais. Čia nėra nieko asmeniško, tiesiog grafikai.

Ką daryti, jei dar nesu visko supakavęs?

Pirmiausia pasakykite tai vežėjui sąžiningai, o ne tada, kai mašina jau stovi gatvėje. Jei daiktų nedaug, galima susitarti dėl papildomo laiko arba dalinio pakavimo. Jei kraustote namą, geriau perkelti paėmimo datą, nes kitaip viskas grius. Kartais žmonės mano, kad „liko tik smulkmenos“, o paskui paaiškėja garažas, dviračiai, grindų plovimo mašina ir dar trys lagaminai. Būna visko. Ir niekas tada nėra laimingas.

Ar skalbimo mašina ar šaldytuvas gali sustabdyti visą reisą?

Gali, jei jie neparengti. Skalbimo mašiną reikia užfiksuoti transportiniais varžtais, kitaip būgnas gali būti sugadintas. Šaldytuvas turi būti atšildytas, išdžiovintas ir saugiai pritvirtintas. Jei taip nepadaryta, vežėjas gali atsisakyti imti techniką arba reikalauti papildomo laiko. Esu matęs vandens pėdsakų ant dėžių po šaldytuvo, ir tai niekada neatrodo gražiai. Smulkmena? Ne, kai po to reikia ieškoti kaltų.

Kiek laiko reikia vienam, dviem ar trims kambariams?

Vienam kambariui, jei daiktai jau sudėlioti, dažniausiai užtenka pusės dienos arba dienos. Dviejų trijų kambarių butui reikia 1–2 dienų pakrovimui, ypač jei demontuojami baldai. Namui gali prireikti 2–4 dienų, priklausomai nuo tūrio ir prieigos. Jei nėra lifto, laiptai viską pailgina. Parkavimo leidimas Londone taip pat gali būti atskira drama, nors čia jau ne mano sritis iki galo.

Ar verta mokėti už profesionalų pakavimą?

Jei turite trapų porcelianą, meno kūrinius, didelį televizorių ar brangų stalą – taip, verta. Profesionalus pakavimas sumažina riziką, o kartu ir ginčų po iškrovimo. Jei vežate tik drabužius, knygas ir paprastus baldus, galima daug ką daryti patiems. Bet dėžės turi būti tvirtos, ne tokios, kurios plyšta jau nuo oro. Esu matęs, kaip žmonės taupo 30 eurų, o paskui verkia dėl sugadintos spintos.

Kada perkraustymo terminai iš Anglijos į Lietuvą būna greičiausi?

Kuo rizikingi pernelyg pigūs pasiūlymai?

Pernelyg pigus pasiūlymas dažnai reiškia, kad jūsų krovinys lauks, kol bus kam jį vežti. Kartais taip ir būna viskas gerai, tik ilgiau. Kartais paaiškėja, kad nėra tinkamo draudimo, nėra aiškios sutarties arba nėra realaus grafiko. Blogos įmonės mėgsta pasakyti mažiausią kainą, o paskui pridėti už kėlimą, dėžes, sandėlį, dokumentus. Todėl reikia žiūrėti ne tik į sumą apačioje. Sąmata be sąlygų yra pusė sąmatos.

Ką reiškia „terminas orientacinis“?

Tai reiškia, kad data nėra garantuota. Gali būti 10 dienų, gali būti 16, o jei užstringa dokumentai ar keltas, gali būti daugiau. Versle tai dažnas terminas, bet klientams jis skamba kaip pasiteisinimas. Todėl prieš sutikdami klauskite, kas gali terminą pratęsti ir ar už tai kas nors atsako. Jei atsakymas yra „na, visko būna“, tai jau yra atsakymas, tik ne toks, kokio norėjote.

Ar galima gauti kompensaciją už vėlavimą?

Galima, jei vėlavimas aiškiai apibrėžtas sutartyje ir nėra force majeure aplinkybių. Daugelyje perkraustymų terminas būna orientacinis, todėl kompensacijos gauti sunku. Jei įmonė pažadėjo konkrečią dieną raštu, o tada tiesiog „pamiršo“ krovinį sandėlyje, situacija kitokia. Tada reikia susirašinėjimo, sutarties, sąmatos ir faktų. Be popierių dažniausiai lieka tik pyktis telefone. O jis nepadeda iškrauti baldų.

Kaip pasiruošti, kad perkraustymo terminai iš Anglijos į Lietuvą netemptų?

Paruoškite inventorinį sąrašą, sutvarkykite adresus, pažymėkite dėžes ir iš anksto pasakykite apie didelius daiktus. Jei turite šaldytuvą, skalbimo mašiną, pianiną ar dviračius, paminėkite tai iškart. Nuotraukos prieš pakrovimą taip pat labai padeda, ypač brangiems daiktams. Jei kraustotės vasarą arba prieš Kalėdas, rezervaciją darykite anksčiau. Sąžiningai, nežinau 100%, kaip kitą mėnesį atrodys keltų eilės, bet sezoniškumą jaučiu kasmet.

Kokį terminą laikytum normaliu šiandien?

Man asmeniškai normalus terminas daliniam perkraustymui yra apie 10–18 dienų. Greitesnis variantas, 5–8 dienos, įmanomas, bet dažniau kainuoja daugiau arba reikalauja labai gero sutapimo. Pilnas namas, ypač nuo 20 iki 40 kubinių metrų, gali kainuoti kelis tūkstančius eurų, o terminas būti 2–4 savaites. Vieno kambario dalis kartais telpa į 800–1800 eurų, didesnis butas į 1800–4500 eurų. Jei kas nors žada pilną namą už 700 eurų ir rytoj į Vilnių, aš jau klausčiau: kur čia kabliukas.

Išvada

Perkraustymo terminai iš Anglijos į Lietuvą nėra vienas skaičius, kurį galima užrašyti ant popieriaus ir pamiršti. Greitis priklauso nuo miesto, krovinio dydžio, dokumentų, įpakavimo, sezono ir to, ar važiuojate daliniu, ar atskiru transportu. Paprasčiausias kelias – pasiruošti anksčiau, nes meluoti sau, kad „viską suspėsiu per dieną“, dažniausiai baigiasi papildomu laukimu ir papildoma kaina. Geriausias terminas yra ne tas, kuris gražiausiai skamba pasiūlyme, o tas, kuris realiai sutampa su jūsų daiktų paruošimu.