Krovinių transportavimo iš Jungtinės Karalystės galimybės: kas realiai vyksta po Brexit

Įvadas

Per 20+ metų tarptautiniuose pervežimuose mačiau, kaip keičiasi maršrutai, kainos, popieriai ir pačių klientų lūkesčiai. Krovinių transportavimo iš Jungtinės Karalystės galimybės per pastaruosius metus tikrai nėra „įsėdai ir važiavai“ istorija. Dabar reikia žiūrėti į muitinę, EORI numerius, HS kodus, CMR, draudimą, keltus, grupuotus krovinius, pilnus automobilius ir dar krūvą smulkių dalykų, kurie vėliau tampa dideliu galvos skausmu. Parašysiu paprastai, kaip aiškinu žmonėms per telefoną ar žinutę.

DUK: pagrindinės krovinių transportavimo iš Jungtinės Karalystės galimybės

Ar iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą dar verta vežti pilną sunkvežimį?

Taip, verta, jeigu turite bent 10–13 europalečių arba krovinių, kurie fiziškai užpildo 13,6 m puspriekabę. Pilnas automobilis, vadinamas FTL, dažniausiai yra paprastesnis nei grupuotas pervežimas, nes krovinys niekur neperkraunamas kelis kartus. Bet čia svarbu, kad eksporto ir importo deklaracijos būtų paruoštos iš anksto. Jei popieriai strigę, net pilnas sunkvežimis stovės. Esu matęs situacijų, kai viskas gražu iki Doverio, o tada prasideda paieškos, kas kaltas.

Kuo skiriasi FTL nuo LTL, jei kalbam apie krovinius iš Londono ar Mančesterio?

FTL reiškia, kad automobilis važiuoja tik su jūsų kroviniu. LTL, arba grupuotas pervežimas, reiškia, kad jūsų paletės keliauja kartu su kitų klientų kroviniais. Londonas, Mančesteris, Birmingamas, Leeds – visi šie miestai tinka abiem variantams, tik ekonomika skiriasi. Jei turite 1–3 paletes, FTL bus be reikalo brangus. Jei turite pilną sandėlio siuntą, LTL gali būti lėtesnis ir rizikingesnis dėl papildomo krovimo.

Kada krovinių transportavimo iš Jungtinės Karalystės galimybės tampa blogesnės?

Blogesnės jos tampa tada, kai kas nors pamiršta, kad Jungtinė Karalystė jau nebe Europos Sąjungos muitų zonoje. Ne kalnu, ne tiltu, ne politika, o konkrečiai muitine. Jei nėra EORI numerio, HS kodo, komercinės sąskaitos, tikslaus svorio ar prekių aprašymo, transportas tampa loterija. Kartais viskas pravažiuoja greitai, kartais krovinys stringa dienai ar dviem. Ir šitą „kartais“ reikia įskaičiuoti į planą, ypač kai klientas laukia gamyboje.

Ar geriau rinktis keltą per Dover–Calais, ar ilgą sausumos maršrutą?

Dover–Calais dažniausiai yra greičiausias kelias, ypač kai reikia vežti iš pietų Anglijos. Bet keltai turi savo nervų: oras, eilės, techninės problemos, vairuotojų grafikai. Ilgesnis maršrutas per šiaurę, pavyzdžiui, Hull–Rotterdam arba Zeebrugge pusė, kartais būna ramesnis, bet ne visada pigesnis. Nežinau 100%, ar konkretus keltas tą dieną bus geresnis už kitą, nes čia gyvenimas keičiasi kas valandą. Aš visada žiūriu į krovinio pobūdį ir terminą.

Kiek realiai trunka pervežimas iš JK į Lietuvą po Brexit?

Jei dokumentai tvarkingi, pilnas krovinys iš pietų Anglijos į Lietuvą dažniausiai atkeliauja per 3–5 dienas. Grupuotas krovinių transportavimas gali trukti 5–9 dienas, nes reikia surinkti paletes, sutvarkyti sandėlio eiles ir suderinti kitus gavėjus. Jei krovinys iš Škotijos ar šiaurės Anglijos, pridėkite dar šiek tiek laiko. Kartais viskas pravažiuoja per 48 valandas, kartais viena sąskaita sugadina visą maršrutą. Taip, taip būna.

DUK: kaina, dokumentai ir muitinės klausimai

Kodėl kaina iš JK staiga pašoko, nors atstumas tas pats?

Atstumas lieka tas pats, bet darbo, laukimo, dokumentų ir rizikos tapo daugiau. Po Brexit vairuotojas negali tiesiog paimti krovinio ir ramiai kirsti sienos kaip anksčiau. Reikia tikrinti popierius, derinti deklaracijas, kartais laukti muitinės atsakymų. Jei krovinys stovi Doverio arba Calais pusėje, laikas vis tiek skaičiuojamas. Todėl kaina nėra tik kilometrai plius kuras. Yra dar žmogaus kantrybė, kuri irgi kainuoja.

Kiek maždaug kainuoja pilnas krovininis automobilis iš Jungtinės Karalystės?

Labai apytiksliai, pilnas 13,6 m puspriekabės pervežimas iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą gali kainuoti apie 1800–3200 eurų. Jei reikia ekspreso, šaldytuvo, ADR krovinio arba labai griežto termino, kaina lengvai šauna aukščiau. Jei kroviniui reikia dviejų vairuotojų, nakvynių ar papildomo laukimo, tai irgi atsispindi sąskaitoje. Pigiau nei 1500 eurų kartais pasitaiko, bet tada aš jau klausiu, kas tame pasiūlyme neparašyta. Ne viskas, kas blizga, yra geras pervežimas.

Kas turi parengti eksporto ir importo deklaracijas?

Teoriškai eksportą JK pusėje tvarko siuntėjas arba jo muitinės tarpininkas. Importą ES pusėje tvarko gavėjas arba jo tarpininkas. Praktikoje dažnai būna taip, kad visi mano, jog „kitas jau sutvarkė“. Ir tada vairuotojas stovi, klientai nervinasi, o aš aiškinu tą patį penktą kartą. Reikia aiškiai pasakyti, kas daro eksporto deklaraciją, kas importą, kas moka muitus ir PVM. Geriausia tai sutvarkyti prieš pakraunant, ne po pakrovimo.

Ką daryti, jei komercinėje sąskaitoje nėra HS kodo?

HS kodas nėra dekoracija sąskaitoje, tai prekių klasifikacijos kodas, pagal kurį muitinė supranta, kas važiuoja. Jei jo nėra, deklaracijos ruošimas stringa, o kartais keičiasi muito tarifas arba reikia papildomų leidimų. Geriausia, kad HS kodus patvirtintų žmogus, kuris supranta prekę, ne tas, kuris tiesiog kopijuoja iš senos sąskaitos. Esu matęs, kaip „mašinos dalys“ virsta galvos skausmu, nes dalys būna labai skirtingos. Jei abejojate, klauskite prieš išrašant dokumentus.

Ar DDP iš Jungtinės Karalystės tikrai reiškia, kad klientui nebus jokių rūpesčių?

DDP skamba gražiai: pardavėjas tariamai sutvarko viską iki durų. Bet realybėje reikia žiūrėti, ar pardavėjas iš tikrųjų turi kompetentingą muitinės tarpininką ES pusėje. Kartais DDP yra tik žodis sąskaitoje, o gavėjas vis tiek gauna klausimų, mokesčių prašymų ar dokumentų trūkumo pranešimų. Prieš sutikdami DDP, paklauskit, kas tiksliai mokės importo PVM, kas ruoš deklaraciją ir kas spręs problemas. Jei atsakymas miglotas, rizika jūsų.

DUK: mažoms siuntoms – krovinių transportavimo iš Jungtinės Karalystės galimybės

Ar verta siųsti vieną eur palletą iš Birmingamo į Kauną?

Krovinių transportavimo iš Jungtinės Karalystės galimybės čia yra, tik nereikia tikėtis, kad viena paletė keliaus kaip VIP. Vieną europalletę dažniausiai siunčia grupuotu būdu, o kaina gali svyruoti maždaug nuo 90 iki 250 eurų, priklausomai nuo svorio, matmenų, vertės ir termino. Jei paletė didelė, sunki arba sunkiai kraunama, kaina kils. Jei reikia labai greitai, bus dar brangiau. Kartais pigiau išeina surinkti daugiau siuntų, bet tai jau sandėlio logistika.

Kaip saugiai supakuoti baldus ar elektroniką prieš grupuotą pervežimą?

Baldams reikia kampų apsaugos, plėvelės, kartono ir, jei įmanoma, medinio dėžėjimo. Elektronikai reikia drėgmės apsaugos, amortizacijos ir aiškios žymos „fragile“, nors žinau, kad ne visi vairuotojai to bijo taip, kaip norėtųsi. Grupuotame krovinyje jūsų paletė stovės šalia kitų, todėl ji bus kilnojama ne vieną kartą. Jei daiktas brangus, geriau investuoti į dėžę nei vėliau aiškintis dėl įbrėžimų. Kartais geras pakavimas sutaiko daugiau nei pigiausias vežėjas.

Kodėl kartais siunta atvyksta anksčiau, o kartais klaidžioja savaitę?

Grupuočiame krovinyje viskas priklauso nuo grandinės: sandėlio, kito krovinio, kelto, muitinės, gavėjo pasirengimo. Vienoje paletėje nieko baisaus, bet jei prieš ją stovi krovinys be dokumentų, ji gali laukti. Būna ir taip, kad vairuotojas paima jūsų siuntą, bet sandėlyje ji palaukia iki kito reiso. Mančesteryje buvome atveju, kai baldai atvažiavo greitai, bet viena dėžė „pasimetė“ tarp perkrovimų. Ne ideali situacija, bet tokia logistika kartais ir būna.

Ar galima vežti maistą, kosmetiką ar vaistus iš Jungtinės Karalystės?

Galima, bet čia jau prasideda ne tik transportas, o sertifikatai, leidimai ir kontrolė. Maistui gyvūninės kilmės reikalavimai griežtesni, kosmetikai reikia tikslaus aprašymo, vaistams dažniausiai reikia specialių leidimų. Pataisau: ne tik muitinė, dar ir sanitarijos bei kitos kontrolės institucijos gali kišti nosį. Jei siunčiate mažą partiją asmeninėms reikmėms, viskas vienaip. Jei komerciją, reikia ruošti dokumentus labai tvarkingai. Čia geriau pasitikrinti per muitinės deklaracijos specialistą.

Ką reiškia CMR, ir kodėl be jo sunku spręsti žalas?

CMR yra tarptautinis krovinio važtaraštis, kurį pasirašo siuntėjas, vežėjas ir gavėjas. Jis rodo, kas buvo pakrauta, kiek, kokia būklė ir kada perduota. Jei krovinys atvyksta pažeistas, be CMR ir pastabų iškrovimo metu sunku įrodyti, kada žala atsirado. Daugelis klientų sako: „bet mes gi turime sąskaitą“. Sąskaita rodo vertę, bet ne visada įrodo pažeidimą pervežimo metu. Todėl CMR reikia saugoti kaip normalų dokumentą, ne kaip popieriuką šalia vairuotojo.

DUK: realios problemos, vėlavimai ir kaip jas mažinti

Kas nutinka, jei muitinė sulaiko krovinį Doverio arba Calais pusėje?

Tada krovinys stovi, o visi pradeda ieškoti, kas turėjo ką paruošti. Būna, kad trūksta EORI, netikslus HS kodas, klaidinga prekių vertė arba sąskaitoje neatitinka svoris. Turėjau klientą, kuris siuntė įrangą iš Birmingamo, o sąskaitoje buvo parašyta „used machine parts“, nors realiai važiavo gana specifiniai komponentai. Muitinė užklausė papildomai, automobilis stovėjo, gavėjas nervinosi. Tokios problemos sprendžiamos, bet ne per telefoną per penkias minutes.

Ar vairuotojas gali atsisakyti krauti, jei dokumentai netvarkingi?

Taip, gali, ir dažnai tai yra protingiausias sprendimas. Vairuotojas negali vežti nežinomo krovinio su neaiškiais dokumentais, ypač jei yra muitinės rizika. Jei sąskaitoje trūksta vertės, svorio, siuntėjo ar gavėjo duomenų, tai nėra smulkmena. Kai kurie klientai sako: „važiuokite, paskui sutvarkysime“. Ne, taip dirbti pavojinga. Vežėjas atsako už tai, ką veža, todėl normalus žmogus sustabdys procesą, kol popieriai bus tvarkingi.

Kodėl kartais reikia mokėti už laukimą sandėlyje?

Laukimo mokestis atsiranda tada, kai automobilis atvyksta, o krovinys nepakrautas arba negali būti iškrautas per sutartą laiką. Dažniausiai nemokamas laikas būna apie 30–60 minučių, bet tai reikia patvirtinti užsakyme. Jei sandėlis dirba lėtai, dokumentai vėluoja arba gavėjas neatvyksta, vežėjas negali laukti nemokamai visą dieną. Yra įmonių, kurios laukymą įvardija kaip „normalų dalyką“, nors iš tikrųjų tai tiesiog blogas planavimas. Geriau iš anksto pasakyti, kiek laiko reikės.

Ką daryti, kai gavėjas sako „mes nieko nežinojom apie muitus“?

Tada pirmiausia reikia sustoti ir nesipykti, nes pykimas muito nemoka. Reikia patikrinti Incoterms: DAP, DDP, EXW, FCA – šie trumpiniai labai stipriai keičia, kas atsakingas už mokesčius. Šituo atvėju dažniausiai problema prasideda nuo pardavimo sąlygų, kurios buvo parašytos gražiai, bet niekas jų normaliai nepaaiškino. Jei gavėjas tikėjosi, kad viskas įskaičiuota, o pardavėjas manė kitaip, kenčia pristatymas. Geriausia prieš siunčiant parašyti paprastu žmogaus kalba, kas moka ką.

Kada krovinių transportavimo iš Jungtinės Karalystės galimybės tampa pavojingos?

Jos tampa pavojingos, kai kas nors bando vežti „kaip nors“, be aiškių dokumentų, be draudimo ar su netikra prekių verte. Yra įmonių, kurios pažada labai pigiai, o tada paaiškėja, kad draudimas dengia tik kelis eurus už kilogramą. Brangi įranga, elektronika, vaistai, alkoholis, tabakas, maistas – čia rizika didesnė. Jei kas nors sako „nereikia deklaruoti tiksliai“, bėkite. Transportas nėra vieta improvizacijai, nors kartais atrodo, kad visi tik tuo ir užsiima.

DUK: kaip pasirinkti vežėją ir nepakliūti į spąstus

Kaip atskirti normalų vežėją nuo tokio, kuris tik rašo gražias žinutes?

Normalus vežėjas užduoda daug nemalonių klausimų: kas krauna, kas iškrauna, koks svoris, kokie dokumentai, kokia vertė, ar reikia draudimo. Jei žmogus iškart sako „viskas bus gerai“ ir neklausia nieko, aš jau įsitempiu. Geras vežėjas nebijos pasakyti, kad kažko nežino arba kad reikia patikrinti su tarpininku. Blogas vežėjas viską žino iškart, tik vėliau paaiškėja, kad nežinojo nieko. Patirtis dažniausiai matosi iš detalių, ne iš gražių žodžių.

Ar pigiausias pasiūlymas iš tiesų visada blogiausias?

Ne visada, bet labai dažnai pigiausias pasiūlymas kažkur slepia riziką. Gal nėra normalaus draudimo, gal laukimas mokamas nuo pirmos minutės, gal maršrutas ilgesnis, gal dokumentų tikrinimas labai paviršutiniškas. Kartais pigiau gaunasi todėl, kad vežėjas grįžta tuščiu automobiliu ir nori užpildyti vietą. Tai gali būti gerai, bet tik jei įmonė tvarkinga. Aš visada žiūriu ne tik į kainą, bet ir į tai, kas parašyta smulkiu šriftu.

Kokius klausimus reikėtų užduoti prieš užsakant pervežimą?

Klausčiau, kas ruoš eksporto ir importo deklaracijas, ar kaina įskaičiuoja keltą, kiek yra nemokamo laukimo, koks draudimas galioja. Dar klauskite, ar krovinys bus FTL, ar LTL, ar bus perkrovimas, koks numatomas pristatymo langas. Jei siunčiate vertingą krovinį, klauskite, kaip fiksuojami pažeidimai ir kas atsakingas už vėlavimą. Normalu užduoti daug klausimų. Keista, kai niekas jų neužduoda, nes tada problemos ateina vėliau.

Ar reikia draudimo, jei vežėjas sako, kad CMR viską dengia?

CMR ne viską dengia taip, kaip daugelis įsivaizduoja. Standartinė vežėjo atsakomybė dažnai skaičiuojama pagal svorį, ne pagal faktinę krovinio vertę. Jei siunčiate brangią elektroniką, mediciną, įrangą ar dizaino baldus, papildomas draudimas dažniausiai yra protingas sprendimas. Reikia perskaityti sąlygas, nes draudimas draudimui nelygus. Čia galite pasidomėti ir krovinių draudimu, bet ne imti pirmo pasiūlymo be perskaitymo. Geriau prieš išsiunčiant pasvarstyti nei po avarijos.

Ką aš pats daryčiau, jei reikėtų šiandien vežti brangią įrangą iš Leeds?

Pirmiausia sustabdyčiau skubėjimą ir sutvarkyčiau dokumentus: sąskaitą, HS kodus, svorį, matmenis, vertę, pakavimo aprašymą. Tada rinkčiausi ne pigiausią, o tą vežėją, kuris supranta vertingus krovinius ir gali parodyti, kaip jie apsaugomi. Jei įranga jautri vibracijai, reikėtų specialaus tvirtinimo, galbūt oro pakabos, galbūt papildomo draudimo. Dar pasakyčiau gavėjui, kad iškrovimas turi būti paruoštas. Brangus krovinys nemėgsta frazės „kaip nors bus“.

Išvada

Krovinių transportavimo iš Jungtinės Karalystės galimybės yra plačios: pilni automobiliai, grupuotos siuntos, keltai, ekspresas, specialūs kroviniai. Tik sėkmė čia ateina ne nuo gražaus pasiūlymo, o nuo tvarkingų dokumentų, realaus termino ir vežėjo, kuris mato rizikas. Jei viską pasiruošiate prieš pakraunant, pervežimas dažniausiai praeina normaliai. Jei paliekate „paskui sutvarkysim“, tada jau prasideda mano mėgstamiausia, bet klientams nemėgstama dalis – aiškinimasis.